- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-1809-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01421-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovams A. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (I t., b.l. 152-155) prašydamas nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas pakeičiant sklypo konfigūraciją – nustatyti tiesią liniją nuo taško 4 iki taško 9 ties vakarine sklypo riba, atitinkamai sumažinant sklypo šiaurinės ribos ilgį ties taškais 4 ir 3, kad bendras sklypo plotas (0,94 ha) nepakistų; pripažinti negaliojančiu 2006-10-04 VĮ „Valstybinio žemėtvarkos instituto“ Vilniaus apskrities žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą; pripažinti negaliojančiu 2006-10-04 Vilniaus apskrities Trakų rajono Senųjų Trakų kadastro vietovės Varnikėlių I kaimo ieškovui matuotą žemės sklypo abrisą; pripažinti negaliojančiu 2007-02-04 Vilniaus apskrities Trakų rajono Senųjų Trakų kadastro vietovės Varnikėlių I kaimo atsakovei A. B. matuotą žemės sklypo abrisą; pripažinti negaliojančiu 2007-08-09 žemės sklypo Nr. 737 planą; pripažinti negaliojančiu 2007-05-21 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 5088-79; pripažinti negaliojančia atsakovės A. B. ir Lietuvos Respublikos valstybės 2007-09-27 sudarytą Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį; panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją atsakovės A. B. vardu. Nurodė, kad Varnikėlių I kaimo abrise suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) ribos nustatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neatsižvelgiant į faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą, nepaisant naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų. Žemės sklypų riba tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypo ribų yra nustatyta netinkamai, prieštarauja teisės aktų reikalavimams, pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2011-12-13 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu 2006-10-04 VĮ „Valstybinio žemėtvarkos instituto“ Vilniaus apskrities žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Pripažino negaliojančiu 2006-10-04 Vilniaus apskrities Trakų rajono Senųjų Trakų kadastro vietovės Varnikėlių I kaimo ieškovui matuotą žemės sklypo abrisą, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad pagal dokumentuose nustatytas ribas atsakovės žemės sklypas atitinka jos įsigyto žemės sklypo plotą (I t., 15-16, 79-80, 83-84, 92, 146). Iš byloje esančio UAB „Geovisata“ aiškinamojo rašto bei šios įmonės parengto Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos pagal žemės sklypus abrisų plano (I t., b.l. 36-37), matyti, kad išbraižius atsakovės žemės sklypo ribas pagal 2007-02-04 abrisą gautas plotas 8002 m², t.y. nuo abrise nurodyto ploto skirtumas sudaro 2m², kas dar kartą patvirtina, jog pagal dokumentuose nustatytas ribas atsakovės žemės sklypas atitinka jos įsigyto žemės sklypo plotą. Tuo tarpu išbraižius Žemės sklypo ribas pagal 2006-10-04 abrisą gautas 7845 m² plotas, kuris neatitinka sklypo abrise nurodytam 9500 m² plotui, t.y. pagal dokumentuose nustatytas ribas Žemės sklypas, į kurį ieškovas siekia atkuri nuosavybės teisės, neatitinka Žemės sklypo ploto. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog pagal dokumentuose nustatytas ribas atsakovės žemės sklypas atitinka jos įsigyto žemės sklypo plotą, o ieškovo – neatitinka. Byloje nėra jokių duomenų, kad šalių žemės sklypai „persidengia“. Nurodė, kad riba tarp žemės sklypų yra aiški ir teismui nustatinėti jos nėra jokio pagrindo, todėl reikalavimas dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas padaręs išvadą, kad žemės sklypų ribos yra aiškios, atmetė išvestinius reikalavimus (II t., b. l. 35-39).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas M. B. apeliaciniu skundu (II t., b.l. 46-48) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-13 sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė UAB „Geovisata“ aiškinamąjį raštą ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini)planus. Tačiau teismas neįsigilinęs į byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai nurodė, jog ieškovas prašė nustatyti ribą pagal UAB „Geovisata“ 2011-09-28 planą. Nurodo, kad teismo sprendime nurodytas argumentas, jog jo reikalavimas dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo yra susijęs su atsakovei priklausančio žemės sklypo sumažinimu, t. y. teismas nurodė, kad šiuo metu atsakovės nuosavybės teisės yra įregistruotos į 0,8418 ha ploto žemės sklypą, o po žemės sklypo ribų patikslinimo pagal UAB „Geovisata“ 2011-09-28 planą jai liktų 0,8383 ha ploto žemės sklypas, t.y. atsakovei priklausantis žemės sklypas sumažėtų 0,0035 ha, yra nepagrįstas. Netgi vertinant siūlomą nustatyti bendrą žemės sklypų ribą pagal teismo nurodytą UAB „Geovisata“ 2011-09-28 planą atsakovei priklausančio 84 arų žemės sklypo sumažėjimas 3,5 kv.m. yra galimas vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 p., t. y. paklaidos normose. Taip pat nurodo, kad išbraižius atsakovės žemės sklypo ribas pagal 2007-02-04 abrisą gautas plotas 8002 m2, t.y. nuo abrise nurodyto ploto skirtumas sudaro 2 m2, kas dar kartą patvirtina, jog pagal dokumentuose nustatytas ribas atsakovės žemės sklypas atitinka jos įsigyto žemės sklypo plotą. Tuo tarpu išbraižius jo žemės sklypo ribas pagal 2006-10-04 abrisą gautas 7845 m2 plotas, kuris neatitinka sklypo abrise nurodytam 9500 m2 plotui, t. y. pagal dokumentuose nustatytas ribas žemės sklypas, į kurį ieškovas siekia atkuri nuosavybės teisės, neatitinka žemės sklypo ploto. Dėl to teismas padarė išvadą, jog pagal dokumentuose nustatytas ribas atsakovės žemės sklypas atitinka jos įsigyto žemės sklypo plotą, o ieškovo - neatitinka. Nurodo, kad atsakovės žemės sklypas nuo kelio šiuo metu yra pastumtas į jo valdomo žemės sklypo pusę net 17 metrų, kas prieštarauja teismo padarytai išvadai, kad žemės sklypai nepersidengia, o žemės sklypo riba yra aiški. Nurodo, kad formuojant šiuos sklypus nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų 47 punkto reikalavimų. Todėl akivaizdu, kad dabartinė žemė sklypų bendra riba netinka reikalavimų pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį, t. y. jam sunku su specialia technika dirbti žemės ūkio darbus. Nurodo, kad byloje yra duomenų, kad ginčo žemės sklypų ribos nėra aiškios, nes pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, sklypų ribos faktiškai neatitinka planuose nustatytų duomenų, o pagal esamus dokumentus ir faktinę situaciją žemės sklypai tarpusavyje persidengia ir pagal nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (žemės ūkio), todėl jas teismas turėjo nustatinėti iš naujo. Nurodo, kad žemės sklypų neatitikimus patvirtina ir UAB „Geovisata“ aiškinamajame rašte nurodyti matavimų metu užfiksuoti duomenys, kad tarp šalių žemės sklypų lieka laisvos valstybinė žemės plotai, kurie pagal planus nėra pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose bei šalims priklausančiuose planuose, todėl šie neatitikimai teismo turėjo būti šalinami arba nustatinėjamos jų atsiradimo aplinkybės
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės įpėdiniai prašo M. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-13 sprendimą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kyla klausimas, kam apeliantas pateikė teismui brėžinį Nr. 3 ir kodėl teismui jis nepareiškė, kad tas brėžinys nesvarstytinas. Nurodo, kad Brėžinys Nr. 3 yra parengtas ydingai, jame tiksliai nenurodyta, kiek ir kurioje vietoje sumažinamas atsakovės žemės sklypas. Brėžinys netikslus ir mums atrodo, kad pagal šį brėžinį atsakovei A. B. sklypas ženkliai sumažėtų ir vietoje 8418 kv.m. liktų tik 8275 kv.m. Nurodo, kad atsakovė ir kreipėsi į UAB „Kiprėgelis“, kad būtų padaryti sklypo kadastriniai matavimai, kad būtų patikrintas ieškovo pateiktas planas brėžinyje Nr. 1. UAB „Kiprigėlis“ 2010-10-07 kadastriniais matavimais nustatė, kad abrise ties riboženkliais 2-3 linijos ilgis iki kelio yra 36 metrai ir kadastrinių matavimų plane tos pačios linijos ilgis, pažymėtos riboženkliais 7-8, taip pat yra 36 metrai, bet ne 53 metrai, kaip nurodo apeliantas. Taip pat nurodo, kad Atsakovės žemės sklypo konfigūracija ir ribos atitinka žemės reformos žemėtvarkos projekte nurodytoms riboms ir kofiguracijai. Ieškovui (dalyvaujant jo žmonai ir sūnui) 2006-10-04 buvo pakeista jų prašymu sklypo Nr. 525-3 konfigūracija. Tačiau vėliau ieškovas, apie tai nieko nepasakęs atsakovei A. B., nutarė kreiptis į teismą ir nepagrįstai prašė panaikinti A. B. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, planus ir abriną, jai suprojektuoti naują kitos konfigūracijos ir kitų ribų sklypą formuojant jį ant viso kaimo gyventojų naudojamo ir išvažinėto kelio. Nurodo, kad ginčo tarp ieškovo ir atsakovės A. B. dėl žemės sklypo ribų nebuvo, ir sklypų ribos yra aiškios, todėl CK 4.45 str. yra netaikytinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad teismui išnagrinėjus bylą ir išėjus priimti sprendimo, atsakovė A. B. mirė 2011-11-30 (mirties liudijimas). Po jos mirties palikimą priėmė jos įpėdiniai Z. B. ir A. V. (notaro liudijimas). Todėl vadovaujantis CPK 48 str. atsakovė byloje keistina jos teisių perėmėjais - Z. B. ir A. V..
Atsakovės teisių perėmėjai atsiliepime į apeliacinį skundą buvo nurodę prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio savo prašymo nemotyvavo.
CPK 321 str. 1 d. nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. numatytas išimtis. CPK 322 str. nustato, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę procesiniuose dokumentuose pateikti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymas turi būti motyvuotas. Apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka tik tuo atveju, jei teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kadangi kolegija neturi pagrindo šioje byloje pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, o ieškovė tokį prašymą pateikdama atsiliepime nenurodė jokių motyvų, prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas.
Byloje nustatyta, ieškovas turi nuosavybės teisę į 4,92 ha žemės (I t., b.l. 30). Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-01 įsakymu Nr. 1543-79 patvirtintame S. Trakų kadastrinės vietovės Padumblės, Rubežiaus, Varnikų, Serapiniškių, Vainikėlių I k. ir Vainikėlių II kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,60 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,20 ha), ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,78 ha), bendras plotas 1,58 ha (I t., b.l. 146). Pagal paženklinimo-parodymo aktus M. B. ir S. B. paženklinti sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,10 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,66 ha), (duomenys neskelbtini) (0.94 ha) (I t., b.l. 6-10). Ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir jis pats, paaiškinęs, kad tai nėra padaryta dėl to, jog jis nesutinka su siūlomomis žemės sklypo ribomis.
Ieškovas nurodo, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes jis suformuotas netaisyklingos formos, atskiriant iš jo žemės sklypo dalį, kuri priskirta gretinam žemės sklypui perduotam atsakovei.
Atsakovės nuosavybės teisės į žemės sklypą yra įregistruotos nuo 2007-10-16 (II t. b.l. 17). Atsakovei buvo suteikta 2,00 ha asmeninio ūkio žemės, esančios Varnikėlių I k., Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav. (I t., b.l. 46, 123), kurią matuojant kartu su namų valdos sklypu buvo nustatyta, kad naudojamos žemės plotas yra 2,10 ha, iš kurių atsakovė turėjo teisę iš valstybės išsipirkti 1,01 ha asmeninio ūkio žemės (I t., b.l. 122). Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-01 įsakymu Nr. 1543-79 patvirtintame S. Trakų kadastrinės vietovės Padumblės, Rubežiaus, Varnikų, Serapiniškių, Vainikėlių I k. ir Vainikėlių II kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suformuotas atsakovei šiuo metu priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. sklypas, dėl kurio ribos tarp šalių vyksta teisminis ginčas (toliau – Atsakovės žemės sklypas), kartu su kitais jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (I t., b.l. 146). Atlikus žemės sklypo ribų paženklinimą, buvo surašytas 2007-02-04 žemės sklypo ribų paženklinimo aprodymo aktas ir parengtas abrisas (I t., b.l. 92, 96). Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-21 įsakymu Nr. 2.3-5088-79 buvo nutarta parduoti atsakovei be kitų jame nurodytų trijų žemės sklypų ir Atsakovės žemės sklypą (I t., b.l. 83-84). 2007-09-27 tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. P. ir atsakovės buvo sudarytos keturios Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys dėl keturių žemės sklypų, tame tarpe ir Atsakovės žemės sklypo (I t., b.l. 15-16, 73-80).
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, nurodydamas, jog teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimus nustatyti ribą tarp šalių žemės sklypų vertino pagal 2011-09-28 UAB „Geovista“ planą, nes jo reikalavimas dėl ribos nustatymo buvo grindžiamas 2010-08-16 žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planu Nr.2, todėl nepagrįstai nurodė, kad atsakovės žemės sklypas sumažėtų 0,0035 ha. Be to, nurodo, kad net ir pagal teismo nurodytą planą vertinant žemės sklypų ribas, atsakovės žemės sklypo sumažėjimas yra leistinas pagal Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų taisyklių 23 punktą.
Kaip matyti iš bylos, teismas nustatęs ir ne vieną kartą ieškovui buvo pratęsęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. tinkamai parengtam žemės sklypo planui, pagal kurį prašoma nustatyti ribą tarp žemės sklypų, pateikti (I t., b.l. 19, 24, 34, 150). Byloje buvo pateiktas UAB „Geovisata“ 2010-08-16 parengtas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos tarp žemės sklypų abrisus plano projektas (I t., b.l. 38). Tačiau 2011-10-03 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pateikė patikslintą UAB „Geovisata“ 2011-09-28 planą ir nurodė, jog būtent juo įrodinės faktinį galimumą nustatyti tiesią ribą, kad teismui patenkinus ieškinį būtų galima nustatyti ribos registraciją (II t., b.l. 12, 21). Todėl pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo reikalavimus byloje pagrįstai rėmėsi būtent patikslintu 2011-09-28 planu ir jame prašoma nustatyti riba tarp žemės sklypų bei pagrįstai konstatavo, kad pagal minėtą planą nustačius ribą, atsakovės turimo žemės sklypo plotas nepagrįstai būtų sumažintas.
CPK 5 str. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą prašydamas apginti jo pažeistą teisę, tačiau kreipiantis į teismą asmuo turi pareigą suformuluoti ir tinkamai pareikšti savo reikalavimą civilinio proceso nustatyta tvarka. Teismas bylą nagrinėja pareikštų reikalavimo ribose ir tik išimtinai atvejais, kai tai numato įstatymas, turi teisę savo iniciatyva viršyti pareikštus reikalavimus. Nagrinėjamojoje byloje įstatymas nenumato teisės viršyti pareikštus reikalavimus, todėl teismas bylą nagrinėjo pagal ieškovo suformuluotus ir pareikštus reikalavimus byloje. Todėl apelianto argumentai, kad teismas nenustatė ir nevertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių bei nepasisakė dėl jų ir neieškojo sklypų savininkų interesų pusiausvyros, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šalių žemės sklypai nepersidengia. Be to, nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog pagal dokumentuose nustatytas ribas atsakovės žemės sklypas atitinka jos įsigyto žemės sklypo plotą, o ieškovo - neatitinka. Pats apeliantas skunde nurodo, kad atsakovei įregistruoto žemės sklypo dabartinė esama pažymėta riboženkliais faktinė vieta neatitinka planuose nustatytos vietos. Tokiu būdu apeliantas sau prieštarauja ir iš tokių jo argumentų spręstina, kad jis kelia klausimą ne dėl pačios sklypo ribos tarp žemės sklypų nustatymo, tačiau dėl neteisėto faktinio žemės naudojimo išeinant iš savo sklypo ribų. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas buvo dėl žemės sklypo ribos nustatymo, o ne dėl netinkamo faktinio žemės naudojimo, todėl teismas pagrįstai sprendė ir analizavo argumentus dėl šalių įsigytų žemės sklypų ribos. Teismas išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus bei dėl jų pasisakė bei padarė pagrįstą išvadą, kad CK 4.45 str. šioje byloje netaikytinas.
Apelianto argumentas, kad teismas nevertino ir neatsižvelgė į UAB „Geovisata“ aiškinamąjį raštą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismas vertino visą byloje surinktą medžiagą. Be to, aiškinamasis raštas negali būti laikomu didesne įrodomąją galią turinčiu įrodymu (CPK 197 str.) ir jame išdėstyti argumentai teismo vertinami kompleksiškai visų kitų įrodymų kontekste (CPK 185 str.).
Apelianto argumentai, kad esama tarp šalių žemės sklypų riba šiuo metu pažeidžia 1998-04-23 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr.207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų 47 p. reikalavimus, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos argumentus kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad riba tarp sklypų yra aiški ir ieškovas neįrodė, kad būtų pažeisti šių nuostatų reikalavimai. Iš byloje esamo šalių žemės sklypų plano matyti, kad sklypai yra pakankamai taisyklingų linijų, prie sklypų yra tinkamas privažiavimas, todėl teigti, kad pažeidžiami minėti nuostatai, nėra pagrindo (I t., b.l. 37).
Taip pat kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantas, ginčo žemės sklypų ribos yra aiškios. Byloje pateikti kadastro duomenys apie atsakovės turimą ginčo žemės sklypą (I t., b.l. 114-129) bei atsakovės pateiktas UAB „Kiprėgelis“ planas (II t., b.l. 3) patvirtina, kad atsakovės sklypo ribos yra aiškios ir įregistruotos nekilnojamo turto registre. Ieškovas neįrodė ir nepateikė savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovės žemės sklypas yra įregistruotas pažeidžiant įstatymų nuostatas.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Pakeisti atsakovę A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jos teisių perėmėjais Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a.k. (duomenys neskelbtini)
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.