- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-13
- Bylos Nr.
- 2-106-804/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01421-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- A. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Irena Slavinskaitė
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Vasilijui Gerasimovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovams A. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. B., patikslinęs savo reikalavimus, prašo nustatyti žemės sklypo 525-3 ribas pakeičiant sklypo konfigūraciją – nustatyti tiesią liniją nuo taško 4 iki taško 9 ties vakarine sklypo riba, atitinkamai sumažinant sklypo šiaurinės ribos ilgį ties taškais 4 ir 3, kad bendras sklypo plotas (0,94 ha) nepakistų; pripažinti negaliojančiu 2006-10-04 VĮ „Valstybinio žemėtvarkos instituto“ Vilniaus apskrities žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą; pripažinti negaliojančiu 2006-10-04 Vilniaus apskrities Trakų rajono Senųjų Trakų kadastro vietovės Varnikėlių I kaimo ieškovui matuotą žemės sklypo abrisą; pripažinti negaliojančiu 2007-02-04 Vilniaus apskrities Trakų rajono Senųjų Trakų kadastro vietovės Varnikėlių I kaimo atsakovei A. B. matuotą žemės sklypo abrisą; pripažinti negaliojančiu 2007-08-09 žemės sklypo Nr. 737 planą; pripažinti negaliojančiu 2007-05-21 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 5088-79; pripažinti negaliojančia atsakovės A. B. ir Lietuvos Respublikos valstybės 2007-09-27 sudarytą Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį; panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją atsakovės A. B. vardu.
Nurodė, kad 2009-10-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius ieškovo vardu parengė pažymą dėl nuosavybės tesės patvirtinančių dokumentų Nr. 17729, kuria patvirtino nuosavybės teisę į 4,92 ha žemės. 2003-04-01 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 1543-79 patvirtintame Senųjų Trakų kadastro vietovės Padumblės, Rubežiaus, Varnikų, Serapiniškių, Varnikėlių I ir Varikėlių II kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti žemės sklypai Nr. 525-1 (0,10 ha), Nr. 525-2 (0,66 ha), Nr. 525-3 (0,94 ha), kurių bendras plotas 1,70 ha, tačiau Varnikėlių I kaimo abrise suprojektuoto žemės sklypo Nr. 525-3 (toliau – Žemės sklypas) ribos nustatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neatsižvelgiant į faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą, nepaisant naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų. Kadangi minėtas sklypas ribojasi su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Žemės sklypų riba tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypo ribų yra nustatyta netinkamai, prieštarauja teisės aktų reikalavimams, pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu Nr. 525-3. 2006-10-04 pagal VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus apskrities žemėtvarkos skyriaus parengtą žemėtvarkos projektą buvo surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas ir parengtas jo abrisas. Nurodė, jog jis nebuvo informuotas apie 2006-10-04 vykusius sklypo matavimus, todėl juose nedalyvavo ir negalėjo susipažinti su sklypo ribomis, nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto bei sklypo abriso. Paaiškino, kad neturėdama įgaliojimų šiuos dokumentus jo vardu pasirašė sutuoktinė O. B. ir padarė BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ką patvirtina 2008-07-29 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta ir jai paskirta bausmė. Nurodė, kad Žemės sklypo ribos eina ne tiesiomis linijomis, jos iškraipomos įsiterpus žemės išėmimui ir tokios nustatytos žemės linijos iškraipo taisyklingą sklypo formą, atskiriant iš jam nuosavybės žemės sklypo dalį ir priskiriant ją gretutiniam sklypui, perduotam atsakovės nuosavybėn. Nustatant tokias žemės sklypo ribas buvo nepaisoma tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ 47 p. nuostatų, kurios nustato, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti; formuojant žemės sklypus žemės ūkio naudmenose, vadovaujamasi galima sąnaudų ekonomija, dirbant žemę ar važiuojant į ją iš žemės savininko sodybos ar ūkinių pastatų. Kadangi ties taškais 35-31 Žemės sklypas suprojektuotas netinkamai – jo ribos yra netaisyklingos – apsunkintas ir neekonomiškas sklypo naudojimas. Nustatant sklypo ribas nebuvo atsižvelgta į susiklosčiusius faktinius santykius, ilgametę nusistovėjusią žemėnaudą, faktinę žemės sklypų ribą. Iki minėtų dokumentų parengimo buvo naudojamasi taisyklingos formos sklypu – žemės ūkio darbai buvo atliekami ir sklypo dalyje, kurios riba eina tiesia linija nuo taško 6 iki taško 11. Pažymėjo, kad dėl netaisyklingų sklypo ribų sudėtinga atlikti žemės ūkio darbus, kadangi nuolat kyla nepatogumų naudojantis žemės ūkio technika. Nurodė, kad reikalavimą suformuoti taisyklingų ribų sklypą ieškovas pateikė ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto vyresniajam technikui Sauliui Lekavičiui, su juo buvo konsultuojamasi dėl tokių Žemės sklypo ribų, kurios atitiktų faktinę žemėnaudą, nustatymo. Nurodė, kad Žemės sklypo ribos lygumose dirbamų laukų turi būti projektuojami tiesiomis linijomis, t.y. linija nuo taško 4 iki 9 turėtų eiti tiesiai. Atitinkamai turėtų būti mažinamas sklypo plotas ties taškais 3 ir 4, kad bendras sklypo plotas liktų nepakitęs, t.y. 0,94 ha. Taip suformuotas taisyklingos formos sklypas atitiktų naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijus, būtų visapusiškai suderinti šalių interesai. Nurodė, kad vadovaujantis 2007-02-04 žemės sklypo abrisu buvo parengtas atsakovės žemės sklypo planas. Pažymėjo, jog atsakovei suformuoto žemės sklypo ribos taip pat neatitinka Žemės ir miškų ministerijos 1998-04-23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 31 p. reikalavimų, kadangi ribos netaisyklingos, neatitinka kitų šios metodikos reikalavimų. Nepaisant šių aplinkybių, 2007-09-27 atsakovė ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Algio Podrezo, remiantis 2007-05-21 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 5088-79 sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė nuosavybėn įgijo minėtą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nurodė, jog atsakovės žemės sklypo ribos buvo nustatytos ir įregistruotos registre taip, kad pažeidė jo teises naudotis taisyklingomis ir efektyvaus naudojimo Žemės sklypo ribas. Nurodė, kad 2010-10-04 jam buvo parengtas tik laikinas žemės sklypo planas (abrisas), kuris dar turėjo būti tikslinamas. Paraleliai tuo metu, kai atsakovei buvo matuojamas žemės sklypas, įregistruojamas ir parduodamas, jis teikė skundus Vilniaus apskrities viršininko Trakų rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo ribų nustatymo. 2007-09-06, t.y. anksčiau nei atsakovei buvo parduotas gretimas žemės sklypas, trukdantis pakeisti jam Žemės sklypo ribas, pateikė skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Taigi, jis laiku išreiškė valią nesutikdamas su parengtu jam Žemės sklypo laikinuoju planu, tuo tarpu dėl administravimo pareigūnų vilkinimo sprendimas priimtas jau po to, kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į gretimą žemės sklypą. Nurodė, kad reikalavimas panaikinti nuosavybės teisės į ginčo žemę registraciją tiesiogiai susijęs su reikalavimais panaikinti ginčijamus sandorius ir aktus. Žemės sklypo teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, priklausomas nuo sandorio ar kito pagrindo buvimo ar nebuvimo, nes, panaikinus sandorį, išnyksta nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo viešajame registre pagrindas. Nurodė, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pripažinta niekine, nes jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsakovei suformuoto žemės sklypo ribos taip pat neatitinka Žemės ir miškų ministerijos 1998 -04-23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 31 p. reikalavimų, kadangi ribos netaisyklingos, neatitinka kitų šios metodikos reikalavimų, nustatytos ribos, nors tuo pačiu metu jis reiškė valią nesutikdamas su besiribojančio žemės sklypo riba. Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Jei ginčijami sandoriai ir aktai, kurių pagrindu buvo įregistruota nuosavybė, pripažįstami negaliojančiais, duomenys apie nekilnojamąjį turtą tampa nuginčytais, ir viešojo registro tvarkytojas privalo tokį teismo sprendimą vykdyti. Nurodė, kad jam atsisakant pasirašyti naujai parengtus dokumentus žemės sklypų paženklinimui, nesutinkant su atsakovės žemės sklypu besiribojančia riba, jam lieka neatkurtos nuosavybės teisės. Kadangi atsakovė žemės sklypą nuosavybėn įgijo tokia tvarka, teismas negalės priimti galiojančiam administraciniam aktui prieštaraujančio sprendimo, todėl visi aktai yra pripažintini neteisėtais.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Jos atstovė advokatė Irena Slavinskaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, jame nurodyti argumentai neatitinka tikrovės. Ieškinys pavadintas „Dėl žemės sklypo ribų nustatymo“. Tarp šalių kilęs ginčas dėl Žemės sklypo ribos, nes riba tarp sklypų nustatyta, ieškovo manymu, netinkamai, todėl pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus valdant, naudojant, disponuojant Žemės sklypu. Nurodė, kad ieškovas nėra Žemės sklypo teisėtas valdytojas, jokių teisių šį sklypą valdyti, naudotis, disponuoti jis neturi. Tai matyti iš prie ieškinio pridėto Trakų rajono apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-160-231/2008, kuriuo jo sutuoktinė O. B. už tai, kad 2006-10-04 ženklinant Žemės sklypo ribas pasirašė už jį ir už S. B. (pamotę) turinčią teisę į žemės nuosavybė atkūrimą. Iš nuosprendžio matyti, kad rašysenos ekspertizė nebuvo paskirta, nes žmona prisipažino, bet prie ieškinio pridėti kiti tokie patys parašai ieškovo ir S. B. be jų įgaliojimų. Sklypo 525-2 (0,66 ha) taip pat pasirašyti O. B., bet su tais suklastojimais ieškovas sutinka, todėl neaišku, koks tikslas nuteisti žmoną, bet tik už vieno sklypo Nr. 525-3 akte parašus, o Nr. 525-1, Nr. 525-2 abrisai ir aktas ieškovui tinka. Atkreipė dėmesį, kad ieškovui išduota 2009-10-22 pažyma Nr. 17724, kurią pasirašęs Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Algis Podrezas yra nepagrįsta, nes sudaryta prieštaringais dokumento (pažymėto pažymoje Nr. 6) „sutikimo-pareiškimo“, surašyto 2005-12-08 pagrindu. Šis S. B., surašymo metu turėjusios 82 metus, „sutikimas-pareiškimas“ ir jame nurodomas faktas, kad ji atsisako bet kokių teisių į 9,83 ha žemės sklypą ieškovo naudai, yra nepatvirtintas notarės, t.y. ji užrašė, kad šio fakto neliudija, tik parašą liudija. Nurodė, kad 1999-11-02 S. B. notariškai patvirtinta sutartimi jau buvo perleidusi teisę savo sūnui G. R. į 2,68 ha žemės nuosavybės atkūrimą, sau pasilikusi tik 0,60 ha, jai iš viso priklausė 3,28 ha iš 9,83 ha. Nurodė, kad ta pati advokatės kontora toliau padeda ieškovui atstovauti 84 amžiaus S. B., tikslu panaikinti tarp jos ir sūnaus G. R. sudarytą 1999-11-02 sutartį dėl teisių į 2,68 ha žemės nuosavybės atkūrimo. 2007-10-24 buvo priimtas sprendimas už akių. Nurodė, kad G. R. gulėjo po insulto paralyžuotas. Savaime aišku, jis į teismą neatvyko, gal ir neveiksnus po insulto. Sprendimo motyvuojamoje dalyje parašyta, kad S. B. supratusi, kokios yra šios sutarties pasekmės, su tokia sutartimi nesutiko, nes nori, jog visa atkuriama nuosavybė būtų registruota visiems įpėdiniams lygiomis dalimis, todėl darytina išvadą, kad 2005-12-08 sutikimas-pareiškimas neatitinka S. B. valios. Nurodė, kad ieškovas pretenduoja ne riba tarp Žemės sklypo ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nustatyti, bet nori panaikinti jos nuosavybę į šį žemės sklypą. Nurodė, kad Žemės sklypu ieškovas niekada nesinaudojo, jis gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) darbininku. Jo pamotė S. B. gyveno Varnikėlių I kaime, bet buvo priversta paskutines savo gyvenimo dienas praleisti Senuose Trakuose pas dukterį V. M.. Nurodė, kad iš pasakytų argumentų akivaizdu, kad ieškovas elgėsi ir elgiasi nesąžiningai, apgavo Trakų žemėtvarkos skyriaus darbuotojus, kurie parengė prieštaringą pažymą. Jis nesąžiningai elgiasi ir atsakovės atžvilgiu, pareikšdamas ieškinį jai, nes ji jokių teisių ir jo teisėtų interesų nepažeidė. Nurodė, kad ieškovas nesutinka su suprojektuoto Žemės sklypo ribomis, nuosprendžiu įrodinėja savo nesutikimą, nes atseit, pasirašė už jį ir pamotę S. B. nuteistoji jo žmona, kuri suklastojo parašus. Vadinasi, jam turėtų būti pamatuotas kitas sklypas, tačiau ieškovas neturi teisės reikalauti, kokios konfigūracijos ir kokiomis linijomis turėtų būti atsakovės žemės sklypas Nr. 538-2, kurį ji naudojo dar kolūkio laikais, o nuo 1993 metų šį sklypą naudojo kaip asmeninio ūkio žemę. S. Trakų apylinkės 1993-03-25 10 šaukimo I sesijoje Tarybos sprendimu Nr. 360 atsakovei buvo paskirti 2,00 ha asmeninio ūkio žemės. Ginčo sklypas buvo 1,00 ha, 2007-02-24 buvo parengtas abrisas ne 1 ha, bet tik 0, 80 ha. Atsakovei buvo suformuotas šis ir kiti 3 sklypai 538-1, 538-3, 538-4. Ji iš valstybės nusipirko 1,700 ha, o turėjo teisę nusipirkti 2,00 ha. Nurodė, kad ieškovo pateiktas UAB „Geovisata“ 2010-08-16 teismui planas-pasiūlymas dėl žemės sklypų Nr. 538-2, ir 525-3 suformavimo reiškia, kad ieškovas siekia ir siūlo atsakovei patraukti ir pasiimti visų naudojamą kelią. Tai įžūlus ir nesąžiningas ieškovo reikalavimas. Mes pateikėme žemės sklypo nuotraukas, iš kurių matyti, kad atsakovės tvora nuo kelio atitverta nuo to laiko, kai jai buvo leista naudotis tuo sklypu (nuo 1993 metų, ar dar kolūkio laikais). Nurodė, kad byloje yra 1923 m. žemės savininkų sąrašas, kuriame Nr. 2 įrašytas M. B. Varnikėlių I kaime turėjęs 9 dešimtines rėžiais žemės, kuris yra ieškovo senolis iš jo tėvo V. B., mirusio 1978-08-28, pusės. Prašymą atkurti nuosavybę 1991-10-16 pateikė S. B., t.y. ieškovo pamotė, nurodžiusi du pretendentus į žemę – ieškovą ir dukrą V. M.. Kadangi pagal 1991 m. įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuosavybė buvo atkuriama ne bet kuriam pretendentui, S. B., gyvenusi Vainikėlių I kaime ir turinti namų valdą, prašyme nurodė, kad žemė jai būtų grąžinta individualiai ūkininkauti. Ieškovas prašymą atkurti nuosavybę į žemę padavė 2000-12-28 į visą 9,83 ha plotą, o 2002-08-13 jis parašė naują prašymą, kad jam priklausančios teisės atkurti nuosavybę į 3,28 ha žemės, nes buvo trys pretendentai, t.y. jis, S. B., V. B., 2,30 būtų valstybės išpirkta. S. B. sau pasilieka 0,60 ha iš 3,28 ha žemės, nes 1999-11-02 notariškai patvirtinta sutartimi teisę atkurti nuosavybę į 2,68 ha žemės perleido sūnui G. R.. V. M. 3,28 ha dalis jos prašymu buvo - išvada persiųsti ir žemę suteikti S. Trakų kaime. nurodė, kad 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. nustato, kad toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Žemės savininkas M. B. mirė 1960-08-16, turėjo 9 dešimtines arba 9,83 Varnikėlių I kaime žemės, kuri buvo rėžiais ir visas kaimas buvo rėžinis. Dėl to Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-01 įsakymu Nr. 1543-79 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suformuoti ir patvirtinti sklypai: S. B. – žemės sklypas Nr. 525-1 (0,60 ha), M. B. Nr. 525-2 (0,20 ha ), Nr. 525-3 (0,78 ha). Nurodė, kad ieškovas prie ieškinio pateikė 2006-10-04 žemės sklypų planus, abrisus bei ribų paženklinimo aktus, kuriuos parengė valstybinės žemės instituto darbuotojas Saulius Lekavičius bendrai abiems pretendentams – jam (ieškovui) ir S. B.. Jis paženklino žemės sklypus Nr. 525-1 (0,10 plotas), Nr. 525-2 (plotas 0,66 ha), Nr. 525-3 (plotas 0,94 ha). Bendrai 1,70 ha, t.y. kitokio ploto, tačiau tokios pat konfigūracijos.
Nurodė, kad atsakovės asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 538-2, kurio plotas 0,80 ha, buvo suprojektuotas ir projektas patvirtintas. Pažymėjo, kad teismas neformuoja žemės sklypų. Nurodė, kad pirmuoju reikalavimu ieškovas prašo teismą suformuoti Žemės sklypą, tačiau nežinia, kaip teismas tai nubraižys ir sumažins, toks reikalavimas neteismingas teismui. Nurodė, kad ieškovas prašo pakeisti sklypo konfigūraciją ir iš to seka, kad jis nori panaikinti atsakovės teisėtai įgytą nuosavybę į asmeninio ūkio žemę. Nurodė, kad ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-21 įsakymą Nr. 5088-79. Šiuo įsakymu leidžiama parduoti atsakovei namų valdos dalį 0,15 ha, sklype Nr. 538-2, kurio plotas 0,80 ha, sklype Nr. 538-3, kurio plotas 0,22 ha ir sklypą Nr. 538-3, kurio plotas 0,22 ha ir sklypą Nr. 538-4, kurio plotas 0,58 ha. Taigi, ieškovo reikalavimas nekonkretus, atmestinas. Nurodė, kad reikalavimas pripažinti negaliojančia tarp atsakovės ir Lietuvos Respublikos valstybės 2007-09-27 sudarytą žemės pirkimo-pardavimo sutartį yra netikslus, kadangi neaišku kokią sutartį, dėl kokio sklypo ieškovas prašo panaikinti, nes tą dieną buvo sudarytos keturios sutartys. Nurodė, kad, jeigu ieškovas prašo įsakymą panaikinti dėl visų žemės sklypų pardavimo, tai kurią sutartį pirkimo – pardavimo sutartį panaikinti.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis nepagrįstas ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirminį prašymą 1991-10-16 pateikė S. B., V. M. ir M. B.. Visiems pretendentams buvo išrašytos pažymos dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų: M. B. - 3,28 ha, V. M. - 3,27 ha, 0,60 ha S. B., kadangi 2,68 ha ji perleido G. R.. Trakų rajono apylinkės teismo 2007-10-24 sprendimu 1999-11-02 sutartis buvo pripažinta negaliojančia ir 3,28 ha plotas (tokia dalis, kaip ir kitiems pretendentams) priklausė vėl S. B.. Tačiau byloje yra S. B. 2005-12-08 sutikimas – pareiškimas, kuriuo ji atsisakė teisės atkurti nuosavybės teises į visą jai tenkančią dalį kitų pretendentų M. B. ir V. M. naudai. Todėl 3,28 ha S. B. priklausęs plotas buvo išdalintas tarp M. B. ir V. M. ir jie turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,92 ha ir 4,91 ha atitinkamai ir parengtos pažymos. Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-01 įsakymu Nr. 1543-79 patvirtintame S. Trakų kadastrinės vietovės Padumblės, Rubežiaus, Varnikų, Serapiniškių, Vainikėlių I k. ir Vainikėlių II kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suformuoti žemės sklypai Nr. 525-1 (0,60 ha), Nr. 525-2 (0,20 ha), ir Nr. 525-3 (0,78 ha), bendras plotas 1,58 ha. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius planus bei paženklinimo-parodymo aktus M. B. ir S. B. paženklinti sklypai Nr. 525-1 (0,10 ha), Nr. 525-2 (0,66 ha), 525-3 (0.94 ha), bendras plotas 1,70 ha. Žemės sklypų ribų plotai bei ribos dalinai neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projekto. Dėl kilusių ginčų žemės sklypų plotas ir ribos šiai dienai nėra patikslinti ir nuosavybės teisės ieškovui dar neatkurtos. Pažymėjo, kad žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai 2006-10-04 pasirašyti ieškovo. Sklypas Nr. 525-1 (0.10 ha), sklypas Nr. 525-2 (0,66 ha), sklypas Nr. 525-3 (0,94 ha). Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-01 įsakymas turėjo būti patikslintas: žemės sklypas Nr. 525-1 buvo 0,60 ha, o dabar 0,10 ha; žemės sklypas Nr. 525-2 buvo 0,20 ha, o dabar 0,66 ha; žemės sklypas Nr. 525-3 buvo 0,78 ha, o dabar 0,94 ha. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 (su pakeitimais) patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, parengtas ir suderintas projektas su atitinkamomis instrukcijomis pateikiamas viešam visuomenės svarstymui. Suinteresuoti asmenys susipažinę su projektu gali per projekto svarstymo nustatytą laikotarpį reikšti savo pastabas ir pretenzijas raštu, pateikdami jas rajono žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos projekto viešas svarstymas vyko nuo 2002-12-02 iki 2002-12-16, apie tai buvo paskelbta rajoninėje spaudoje. Ieškovas pretenzijų nepareiškė. Suprojektuoti žemės sklypai neleistinai ilgai nebuvo paženklinti vietovėje, todėl institutas buvo įpareigotas atlikti sklypų paženklinimą vietovėje ir pateikti žemės nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius planus bei paženklinimo-parodymo aktus paženklinti žemės sklypai dalinai neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projekto. Nurodė, kad Žemės sklypui nustatyti tiesių linijų nėra galimybės, kadangi gretimas žemės sklypas yra privatizuotas ir įregistruotas registrų centre. Nurodė, kad S. Trakų apylinkės tarybos 1993-03-25 sprendimu atsakovei buvo suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės. Asmeninio ūkio žemės sklypai projektuojami piliečiams turėtoje žemėvaldoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Tuo pačiu žemėtvarkos projektu (2003-04-01) buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 538-2 ir abrisas buvo parengtas 2007-02-04. Nurodė, kad atsakovė kreipėsi su pažymomis 1996-11-20, 2005-07-12 ir 2007-03-19 parduoti asmeninio ūkio žemę. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-05-21 įsakymu Nr. 2.3-5088-79 atsakovei parduoti asmeninio ūkio žemės sklypai, tame tarpe Nr. 538-2 (0,80 ha ploto).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje ieškovas prašo nustatyti jo valdomo Žemės sklypo, suprojektuoto sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, ribas, t.y. jis prašo nustatyti ribą tarp jo valdomo Žemės sklypo ir atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Varnikėlių I k., Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav. Ieškovas formuluodamas ieškinio reikalavimą dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo nenurodo, pagal kokį planą prašo nustatyti ribą. Trakų rajono apylinkės teismo 2010-06-02 nutartimi, jam buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, įpareigojant (3 p.) nurodyti pagal kokį dokumentą turėtų būti nustatomos jo prašomos ribos bei pasiūlymui – planui teismui pateikti, kuriame teisės aktų nustatyta tvarka būtų pažymėtos jo siūlomos nustatyti žemės sklypo ribos, sklypų plotai, kad teismui patenkinus ieškinį, būtų galim nustatytos ribos registracija (I t., b.l. 19). Ieškovas pateikė teismui pasiūlymą dėl žemės sklypų 538-2 (atsakovės) ir 525-3 (ieškovo) bendros ribos nustatymo bei patikslintą pasiūlymą dėl žemės sklypų 538-2 (atsakovės) ir 525-3 (ieškovo) bendros ribos nustatymo (I t., b.l. 38, II t., b.l. 12-13), tačiau tikslindamas ieškinį ir jo reikalavimus (I t., b.l. 152-155) reikalavimo dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo nepatikslino, t.y. nenurodo, pagal kokį planą prašo nustatyti ribą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šis planas buvo vertinamas bylos nagrinėjimo metu, apie šį planą atsakovams buvo žinoma, jie dėl jo pasisakė, klausimą dėl ribos tarp žemės sklypų ribų nustatymo sprendžia vadovaudamasis ieškovo pateiktu patikslintu pasiūlymu dėl žemės sklypų 538-2 (atsakovės) ir 525-3 (ieškovo) bendros ribos nustatymo (toliau – Pasiūlymas dėl ribos nustatymo) (II t., b.l. 12-13).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo nuosavybės teisės į Žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir jis pats, paaiškinęs, kad tai nėra padaryta dėl to, jog jis nesutinka su siūlomomis Žemės sklypo ribomis. Atsakovės nuosavybės teisės į žemės sklypą yra įregistruotos nuo 2007-10-16 (II t. b.l. 17). Ieškovo reikalavimas dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo, kaip matyti iš Pasiūlymo dėl ribos nustatymo, yra susijęs su atsakovei priklausančio žemės sklypo sumažinimu, t.y. šiuo metu atsakovės nuosavybės teisės yra įregistruotos į 0,8418 ha ploto žemės sklypą, o po žemės sklypo ribų patikslinimo pagal Pasiūlymą dėl ribos nustatymo jai liktų 0,8383 ha ploto žemės sklypas, kas reiškia, jog atsakovei priklausantis žemės sklypas sumažės 0,0035 ha, todėl ieškovas taip pat reiškia reikalavimus dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-21 įsakymo Nr. 5088-79 ir 2007-09-27 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei atsakovei 2007-02-04 matuoto žemės sklypo abriso, 2007-08-09 žemės sklypo Nr. 737 pripažinimo negaliojančiais ir atsakovei priklausančio žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo.
Teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad ieškovas turi nuosavybės teisę į 4,92 ha žemės (I t., b.l. 30). Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-01 įsakymu Nr. 1543-79 patvirtintame S. Trakų kadastrinės vietovės Padumblės, Rubežiaus, Varnikų, Serapiniškių, Vainikėlių I k. ir Vainikėlių II kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suformuoti žemės sklypai Nr. 525-1 (0,60 ha), Nr. 525-2 (0,20 ha), ir Nr. 525-3 (0,78 ha), bendras plotas 1,58 ha (I t., b.l. 146). Pagal paženklinimo-parodymo aktus M. B. ir S. B. paženklinti sklypai Nr. 525-1 (0,10 ha), Nr. 525-2 (0,66 ha), 525-3 (0.94 ha) (I t., b.l. 6-10). Ieškovas nurodo, kad žemės sklypas Nr. 525-3 buvo suprojektuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes jis suformuotas netaisyklingos formos, atskiriant iš jo žemės sklypo dalį, kuri priskirta gretinam žemės sklypui perduotam atsakovei.
Atsakovei buvo suteikta 2,00 ha asmeninio ūkio žemės, esančios Varnikėlių I k., Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav. (I t., b.l. 46, 123), kurią matuojant kartu su namų valdos sklypu buvo nustatyta, kad naudojamos žemės plotas yra 2,10 ha, iš kurių atsakovė turėjo teisę iš valstybės išsipirkti 1,01 ha asmeninio ūkio žemės (I t., b.l. 122). Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-01 įsakymu Nr. 1543-79 patvirtintame S. Trakų kadastrinės vietovės Padumblės, Rubežiaus, Varnikų, Serapiniškių, Vainikėlių I k. ir Vainikėlių II kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suformuotas atsakovei šiuo metu priklausantis žemės sklypas Nr. 538-2, t.y. sklypas, dėl kurio ribos tarp šalių vyksta teisminis ginčas (toliau – Atsakovės žemės sklypas), kartu su kitais jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (I t., b.l. 146). Atlikus žemės sklypo ribų paženklinimą, buvo surašytas 2007-02-04 žemės sklypo ribų paženklinimo aprodymo aktas ir parengtas abrisas (I t., b.l. 92, 96). Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-21 įsakymu Nr. 2.3-5088-79 buvo nutarta parduoti atsakovei be kitų jame nurodytų trijų žemės sklypų ir Atsakovės žemės sklypą (I t., b.l. 83-84). 2007-09-27 tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėjo Algio Podrezo ir atsakovės buvo sudarytos keturios Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys dėl keturių žemės sklypų, tame tarpe ir Atsakovės žemės sklypo (I t., b.l. 15-16, 73-80).
Jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus (CK 4.45 str. 1 d.).
Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010).
Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Taigi, teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, ir kt.).
Taigi, visu pirma, teismas spręsdamas ginčą tarp ieškovo ir atsakovės dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo, įvertina, ar esanti riba tarp žemės sklypų iš tiesų yra neaiški. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su Atsakovės žemės sklypu, daro išvada, jog pagal dokumentuose nustatytas ribas Atsakovės žemės sklypas atitinka jos įsigyto žemės sklypo plotą (I t., 15-16, 79-80, 83-84, 92, 146). Iš byloje esančio UAB „Geovisata“ aiškinamojo rašto bei šios įmonės parengto Žemės sklypų 538-2, 525-1 ir 525-3 ribos pagal žemės sklypus abrisų plano (I t., b.l. 36-37), matyti, kad išbraižius Atsakovės žemės sklypo ribas pagal 2007-02-04 abrisą gautas plotas 8002 m², t.y. nuo abrise nurodyto ploto skirtumas sudaro 2m², kas dar kartą patvirtina, jog pagal dokumentuose nustatytas ribas Atsakovės žemės sklypas atitinka jos įsigyto žemės sklypo plotą. Tuo tarpu išbraižius Žemės sklypo ribas pagal 2006-10-04 abrisą gautas 7845 m² plotas, kuris neatitinka sklypo abrise nurodytam 9500 m² plotui, t.y. pagal dokumentuose nustatytas ribas Žemės sklypas, į kurį ieškovas siekia atkuri nuosavybės teisės, neatitinka Žemės sklypo ploto. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog pagal dokumentuose nustatytas ribas Atsakovės žemės sklypas atitinka jos įsigyto žemės sklypo plotą, o ieškovo – neatitinka. Byloje nėra jokių duomenų, kad šalių žemės sklypai „persidengia“.
Ieškovas nurodo, kad nustatant tokias šalių žemės sklypų ribas nebuvo paisoma tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų 47 p., kuris nustato, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti; formuojant žemės sklypus žemės ūkio naudmenose, vadovaujamasi galima sąnaudų ekonomija, dirbant žemę ar važiuojant į ją iš savininko sodybos ar ūkinių pastatų. Ieškovas būtinybę nustatyti ribą tarp žemės sklypų pagal Pasiūlymą dėl ribos nustatymo grindžia tuo, kad pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį, t.y. jam sunku su specialia technika dirbti žemės ūkio darbus. Teismas, įvertinęs šias ieškovo nurodytas aplinkybes, išanalizavęs byloje esančius abrisus ir planus, daro išvada, jog ieškovas neįrodė šių jo nurodytų aplinkybių (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad faktinė sklypų riba yra ar kada nors buvo kitokia, kad ieškovas kada nors naudojosi žemės sklypu, kurio linija buvo tiesi ir todėl nustačius ribą tarp žemės sklypų pasikeitė naudojimasis žemės sklypais, byloje nėra jokių duomenų, kad Atsakovės žemės sklype yra ieškovui priklausančių statinių ar ilgamečių sodinių. Iš byloje esančių planų matyti, kad ieškovas turi privažiavimą prie Žemės sklypo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad riba tarp žemės sklypų yra aiški ir teismui nustatinėti jos nėra jokio pagrindo, todėl reikalavimas dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad tai, jog pagal dokumentuose nustatytas ribas Žemės sklypas, į kurį ieškovas siekia atkuri nuosavybės teisės, neatitinka Žemės sklypo ploto, nesudaro pagrindo Atsakovės žemės sklypo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, ribų keitimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Geovisata“ aiškinamajame rašte ir Žemės sklypų 538-2, 525-1 ir 525-3 ribos pagal žemės sklypus abrisų plane (I t., b.l. 37) nurodoma, kad tarp šalių žemės sklypų lieka laisva valstybinė žemė, todėl ieškovas gali šalinti savo plotų neatitikimus iš valstybės išpirkdamas laisvą žemę, o ne Atsakovės žemės sklypo sąskaita.
Ieškovas taip pat reiškia reikalavimus dėl 2006-10-04 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto bei abriso pripažinimo negaliojančiais remdamasis tuo, kad juos jo vardu pasirašė įgaliojimų neturinti jo sutuoktinė, taip padarydama nusikalstamą veiką numatytą BK 300 str. 1 d., už kurią ji buvo nuteista Trakų rajono apylinkės teismo 2008-07-29 nuosprendžiu (I t., b.l. 11).
Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punktas numato, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.
Iš byloje esančio Trakų rajono apylinkės teismo 2008-07-29 nuosprendžio (I t., b.l. 11) matyti, kad ieškovas nedalyvavo paženklinant Žemės sklypo ribas, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojas Saulius Lekavičius, surašęs ginčijamus dokumentus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovui buvo žinoma, jog Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-01 įsakymu Nr. 1543-79 patvirtintame S. Trakų kadastrinės vietovės Padumblės, Rubežiaus, Varnikų, Serapiniškių, Vainikėlių I k. ir Vainikėlių II kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suformuotas Žemės sklypas 0,78 ha ploto, kurio konfigūracija buvo analogiška ginčijamame abrise pažymėtai konfigūracijai, tačiau dėl šio žemės reformos projekto jokių pastabų nepateikė (I t., b.l. 134-147).
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kaip būsimasis savininkas, nedalyvavo paženklinant Žemės sklypą, kas galėjo turėti įtakos, Žemės sklypo ploto patikslinimui, ieškovo reikalavimas dėl 2006-10-04 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto bei abriso pripažinimo negaliojančiais yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Ieškovas, be aukščiau paminėtų reikalavimų, prašo pripažinti negaliojančiu 2007-02-04 Vilniaus apskrities Trakų rajono Senųjų Trakų kadastro vietovės Varnikėlių I kaimo atsakovei A. B. matuotą žemės sklypo abrisą; pripažinti negaliojančiu 2007-08-09 žemės sklypo Nr. 737 planą; pripažinti negaliojančiu 2007-05-21 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 5088-79; pripažinti negaliojančia atsakovės A. B. ir Lietuvos Respublikos valstybės 2007-09-27 sudarytą Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Šiuos reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovei suformuoto žemės sklypo ribos taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų, kurios nustato, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti; formuojant žemės sklypus žemės ūkio naudmenose, vadovaujamasi galima sąnaudų ekonomija, dirbant žemę ar važiuojant į ją iš savininko sodybos ar ūkinių pastatų. Sprendžiant klausimą dėl to, ar riba tarp žemės sklypų yra aiški, teismas padarė išvada, kad riba yra aiški ir kad ieškovas neįrodė, kad būtų pažeisti šių nuostatų reikalavimai bei reikalavimą dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo atmetė, todėl atmestini ir šitie ieškovo reikalavimai kaip išvestiniai.
Ieškovas taip pat prašo panaikinti Atsakovės žemės sklypo teisinę registraciją atsakovės vardu bei nurodo, kad šis reikalavimas yra išvestinio pobūdžio. Todėl atmetus ieškovo pagrindinius reikalavimus, atmestinas iš šis išvestinio pobūdžio reikalavimas.
Visos kitos šalių nurodytos aplinkybės, kiti teismo posėdyje aptarti įrodymai bei liudytojų parodymai, nėra reikšmingi sprendžiant ginčą, todėl teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Principinės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių nuostatos įtvirtintos CPK 93 str. 1 ir 2 dalyse: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui (atsakovams)- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Sprendžiant, kokio dydžio išlaidos šios bylos ieškovei priteistinos iš kiekvieno atsakovo, aktualu nustatyti, kokie konkretūs ieškinio reikalavimai buvo tam atsakovui reiškiami, kokia proporcija tam atsakovui reikšti reikalavimai yra patenkinti. Šioje byloje ieškovas buvo pareiškęs aštuonis savarankiškus ieškinio reikalavimus. Ieškovo 1, 4-8 reikalavimai gali būti vertinami kaip pareikšti atsakovei, tuo tarpu jo 2 ir 3 reikalavimai, t.y. reikalavimai dėl 2006-10-04 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir abriso panaikinimo, nėra pareikšti atsakovams, jie nėra susiję su jų tam tikrais veiksmais, kurie pažeistų ieškovo teisės ar teisėtus interesus, o yra grindžiami tuo, kad juos jo vardu pasirašė įgaliojimų neturinti jo sutuoktinė, taip padarydama nusikalstamą veiką numatytą BK 300 str. 1 d., už kurią ji buvo nuteista Trakų rajono apylinkės teismo 2008-07-29 nuosprendžiu ieškovo sutuoktinė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nors ieškinys ir patenkintas iš dalies, tačiau ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nėra priteistinos, o atsakovei iš ieškovo priteistinos jos turėtos 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (II t., b.l.19).
Taip pat iš atsakovo priteistinos 43,92 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK CPK 5, 79, 88, 93, 96, 98, 177, 178, 270 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu 2006-10-04 VĮ „Valstybinio žemėtvarkos instituto“ Vilniaus apskrities žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą.
Pripažinti negaliojančiu 2006-10-04 Vilniaus apskrities Trakų rajono Senųjų Trakų kadastro vietovės Varnikėlių I kaimo ieškovui matuotą žemės sklypo abrisą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš M. B. 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų A. B..
Priteisti iš M. B. 43,92 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.