Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19043-1190/2023, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme 2023 m. spalio 5 d. priimtas ieškovės UAB „Transporto vystymo grupė“ ieškinys atsakovei HNS TRANSPORT & SPEDITION Daniel Hanus dėl nuostolių atlyginimo ir nustatytas 14 d. terminas atsiliepimams pateikti.

2. Teismas 2023 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti duomenis, patvirtinančius, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, nurodyti aplinkybes, kaip šalys susitarė dėl ginčų sprendimui taikomos teisės bei pateikti teismui ieškinio ir jo priedų, skirtų atsakovei, vertimą į atsakovei suprantamą (lenkų) kalbą.

3. Ieškovė 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui pranešimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, jog vien formalumas, kad atsakovė fiziškai nepasirašė užsakymo, nėra pagrindas spręsti, kad ji nepatvirtino užsakymo ir jame numatytų sąlygų. Šiuo atveju iš atsakovės veiksmų, t. y. pareikalavimo pateikti krovinio pervežimo užsakymą, patvirtinimo, jog jį gavo ir kad vykdys krovinio pervežimą pagal jį, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė patvirtino ir sutiko su krovinio pervežimo sąlygomis, numatytomis užsakyme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė Lietuvos Respublikos juridinis asmuo pareiškė ieškinį atsakovei Lenkijos Respublikos juridiniam asmeniui dėl nuostolių, atsiradusių dėl tarptautinio krovinio vežimo nevykdymo / netinkamo vykdymo, priteisimo. Krovinio paėmimo vieta – Ispanija, pristatymo – Vokietija. Atsižvelgus į ginčo pobūdį, ginčo jurisdikcija patenka tiek į Reglamento „Briuselis I bis“, tiek į Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) reglamentavimo sritį.

6. CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas tiek sutartinis teismingumas, tiek ir teismingumas pagal aplinkybes, nurodytas 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose. Tarp išvardytų jurisdikcijos pagrindų nėra hierarchijos. CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs kompetentingi teismai: ieškovas gali laisvai pasirinkti, kuriame iš nurodytų teismų pareikšti savo reikalavimus. Tai reiškia, kad krovinių vežimo santykių, kuriems taikoma CMR konvencija, dalyviai negali savo susitarimu nustatyti išimtinės jurisdikcijos. Šalys turi teisę sudaryti prorogacinį susitarimą, kuriuo susitaria dėl papildomos jurisdikcijos.

7. Su ieškiniu ieškovė pateikė 2023 m. rugpjūčio 28 d. krovinio pervežimo užsakymą Nr. TU/23/3174 anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Ieškovė Lietuvos Respublikos jurisdikciją grindžia užsakymo 32 punktu, kuriame numatyta, kad taikiai neišspręstus ginčus sprendžia Lietuvos Respublikos teismas pagal užsakovo buveinę, taikant Lietuvos Respublikos teisę.

8. Susitarimas dėl ginčo jurisdikcijos yra savarankiškas procesinio pobūdžio susitarimas, todėl šalies valia tokį susitarimą sudaryti turi būti aiški. Ieškovės pateiktas užsakymas, kurio 32 punkte nurodyta, jog visi ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, atsakovės nėra pasirašytas.

9. Užsakymas buvo surašytas anglų kalba. Atsakovė teismo siųstų procesinių dokumentų, surašytų anglų kalba, nepriėmė. Tai, kad susirašinėjimas tarp šalių vyko anglų kalba, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovei ši kalba yra žinoma pakankamai, jog ji galėjo suprasti visas užsakymo nuostatas ir dėl jų sutiko.

10. Ieškovė pateikė susirašinėjimą su atsakove laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. (10 val.) iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. (15 val. 37 min.) ir jo vertimą. Nors laiškuose patvirtinama, kad užsakymas gautas, tačiau iš laiškų turinio teismas neturi galimybės spręsti, kad atsakovė sutiko su Lietuvos teismų jurisdikcija. Pareikalavimas pateikti krovinio pervežimo užsakymą; patvirtinimas, jog jį gavo ar kad vykdys krovinio pervežimą negali būti pakankami konstatuoti, kad atsakovė sutiko su Lietuvos teismų jurisdikcija. Duomenų, kad atsakovė derėjosi dėl užsakymo sąlygų, ar kad tarp šalių būtų susiklosčiusi tokia susitarimų dėl jurisdikcijos sudarymo praktika, t. y. nutylėjimu, teismui nepateikta. Ieškovė teismui nepateikė jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, bei šalių susitarimą dėl ginčo sprendimui taikomos teisės.

11. Byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti susitarimą dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos kaip atitinkantį šalių valią, atsakovės buveinė yra Lenkijos Respublikoje, Krovinio paėmimo vieta – Ispanija, pristatymo – Vokietija, todėl Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės pareikštą reikalavimą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Transporto vystymo grupė“ prašė panaikinti 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti ieškinį nagrinėti iš naujo.

13. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovė pateikė atsakovei apibrėžtą pasiūlymą, kuriame buvo nurodytos esminės siūlomos sudaryti sutarties sąlygos. Atsakovė akivaizdžiai priėmė pasiūlymą ir akceptavo sutartį, pranešdama, kad įvykdys nurodytą krovinio pervežimą, ir pateikdama transporto priemonės valstybinį numerį bei atvykimo į pasikrovimo vietą laiką. Tokiais savo veiksmais atsakovė, kuri yra laikoma ofertos adresate, išreiškė sutikimą su oferta, kas yra laikoma akceptu. Ieškovės atsakovei pateikto užsakymo 32 punkte nurodyta sąlyga yra laikoma viena iš esminių sutarties sąlygų, dėl kurios šalys jau buvo pasiekusios susitarimą. Šiuo atveju krovinio vežimo sutartis atitinka krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingus požymius ir jai yra taikytina CMR konvencija. Tačiau CMR konvencija taikoma tik joje tiesiogiai sureglamentuotiems vežimo teisinių santykių klausimams, o tokia teisinė situacija, kai vežėjas nepateikia transporto priemonės kroviniui pakrauti, nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį, todėl yra taikytinos nacionalinės teisės normos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nesuprato užsakymo sąlygų dėl anglų kalbos, kadangi atsakovė pati pirma kreipėsi į ieškovę, naudodama anglų kalbą, dėl šios priežasties visa tolimesnė komunikacija taip pat vyko anglų kalba. Jeigu atsakovei nebūtų aiškios esminės sutarties sąlygos, ji nebūtų priėmusi užsakymo vykdyti. Atsakovė sutartį vykdyti atsisakė dėl to, kad pradėjusi planuoti maršrutą suvokė, jog krovinio pervežimas jai gali būti nuostolingas, o ne dėl netinkamų užsakymo sąlygų. Atsakovės atsisakymas priimti procesinius dokumentus dėl jai nesuprantamos kalbos, kurią ji pati naudojo susirašinėjimo metu, vertinamas kaip proceso vilkinimas ir atsakomybės vengimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

15. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, sprendžiant, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šią bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Nagrinėjamoje byloje pagal UAB „Transporto vystymo grupė“ ieškinį atsakovei HNS TRANSPORT & SPEDITION Daniel Hanus dėl nuostolių atlyginimo egzistuoja tarptautinis elementas, kadangi atsakovė yra užsienio juridinis asmuo (atsakovės buveinė yra Lenkijos Respublikoje). Užsienio (tarptautinio) elemento civilinėje byloje buvimas lemia tam tikrus proceso teisės taikymo ypatumus bei suponuoja teismo pareigą pirmiausia išspręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti konkrečią bylą (CPK 782 str.).

17. Teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva, be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, t. y. ar teismas turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Pažymėtina, kad toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas, nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to aspekto, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas – teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – iš CPK 782 straipsnio nuostatų. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 782 str.). Teismingumo taisyklių laikymasis yra ne tik būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga, bet ir būtinoji teisminės gynybos pažeistoms teisėms apginti taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018).

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti susitarimą dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos kaip atitinkantį šalių valią, atsakovės buveinė yra Lenkijos Respublikoje, krovinio paėmimo vieta – Ispanija, pristatymo – Vokietija, todėl Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą reikalavimą, ir ieškinį paliko nenagrinėtą.

19. Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus ES, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, pirmiausiai turi nustatyti ieškinio dalyką. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimui išnagrinėti taikytinas teisės aktas, visų pirma turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (susijusias valstybes). Išanalizavęs pastaruosius duomenis, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (ES reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinei jurisdikcijai nustatyti. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pvz., konkretus ES reglamentas). Tai padarius, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laiko atžvilgiu. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą. Atliekant aptariamą vertinimą, būtina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities išimtis bei aktualią teismų praktiką (ESTT, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių susiklostė tarptautinio vežimo teisiniai santykiai. Atsižvelgus į ginčo pobūdį, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ginčo jurisdikcija patenka tiek į Reglamento Nr. 1215/2012, tiek į Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) reglamentavimo sritį.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai ginčas patenka ir į Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001), ir į CMR Konvencijos taikymo sritį, pagal šio reglamento 71 straipsnio 1 dalį valstybė narė gali taikyti CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 punkte numatytas jurisdikcijos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014). Reglamentą Nr. 44/2001 pakeitusio Reglamento Nr. 1215/2012 71 straipsnis šį klausimą reglamentuoja analogiškai.

22. Nustačius, jog ginčo jurisdikcija patenka tiek į Reglamento Nr. 1215/2012, tiek į CMR konvencijos reguliavimo sritį, CMR konvencijos, kaip specialiosios sutarties nuostatos taikomos tokia apimtimi, kiek nepažeidžiami esminiai Reglamento Nr. 1215/2012 principai ir nėra sukeliamos mažiau palankios tinkamo vidaus rinkos veikimo įgyvendinimui pasekmės nei tos, kurias lemia minėto reglamento nuostatos.

23. CMR konvencija, prie kurios Lietuvos Respublika prisijungė 1993 m., reglamentuoja klausimus, susijusius su kelių transporto priemonėmis už užmokestį vežamo krovinio sutartimis, kai bent viena iš krovinio siuntėjų ir gavėjų yra skirtingų šalių teritorijose ir bent viena iš jų yra CMR konvencijos narė. Konvencijos 31 straipsnis numato, jog teisines procedūras, kylančias iš pervežimų pagal šią konvenciją, ieškovas gali pradėti bet kuriame šalių – konvencijos dalyvių teisme, pasirinktame susitarimu tarp šalių, taip pat teismuose valstybių – konvencijos dalyvių, kurių teritorijoje: (a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ar pagrindinę verslo vietą, firmos filialą ar agentūrą, per kuriuos buvo sudaryta vežimo sutartis, arba (b) yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Į jokius kitus teismus ar tribunolus kreiptis negalima. Taigi, numatytas tiek sutartinis teismingumas (31 str. 1 p.), tiek ir teismingumas pagal aplinkybes, nurodytas 31 straipsnio 1 punkto a ir b papunkčiuose.

24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl ginčų jurisdikcijos ir jų sprendimui taikytinos teisės.

25. Nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikė krovinio pervežimo užsakymą Nr. TU/23/3174, kurio 32 punkte nurodyta, kad taikiai neišspręstus ginčus sprendžia Lietuvos Respublikos teismas pagal užsakovo buveinę, taikant Lietuvos Respublikos teisę. Pažymėtina, kad šiuo atveju abi šalys yra verslininkės, todėl atsakovė nelaikytina silpnesniąja sutarties šalimi. Atsakovės veiksmai, dėl tikėtinai priimto užsakymo vykdymo ir neprieštaraujant dėl jame nurodytų sąlygų taikymo, vertintini, kaip pačios atsakovės atitinkamos rizikos prisiėmimas, jog kilus ginčui bus taikomos ieškovės pasiūlytos sąlygos, kurioms atsakovė neprieštaravo. Vien aplinkybė, kad pasiūlymas parengtas anglų kalba šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi iš bylos dokumentų matyti, kad visas šalių susirašinėjimas dėl užsakymo vyko anglų kalba, kas leidžia daryti išvadą, kad ši kalba atsakovei buvo suprantama ir priimtina. Mažai tikėtina, kad atsakovė, būdama verslininke, priimtų vykdyti užsakymą, kurio turinys jai nėra aiškus. Priešingas vertinimas neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimų. Taigi, šalys yra aiškiai susitarusios dėl ginčo jurisdikcijos (CMR konvencijos 31 str. 1 p.).

26. Toks šalių susitarimas atitinka jam keliamus aiškumo ir realumo kriterijus, formos (rašytinis susitarimas) ir turinio (neprieštarauja Lietuvos Respublikos imperatyvioms teisės normoms) reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti bylą.

27. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl šalių ginčo jurisdikcijos, skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.