Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - ten pat, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, teistas:

1) 2018-03-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - 1 metai laisvės apribojimo;

2) 2019-03-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), galutinė bausmė - 7 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2019-10-22 apie 16.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,85 prom. girtumas), gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš O. U., tyčia sugriebęs dešine ranka šiai už kairės rankos alkūnės, tampė šią, po to dešinės rankos kumščiu sudavė O. U. į kairį žandikaulį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad supranta kuo kaltinamas. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) yra jo kaimynė. Po savo langais išgirdo keiksmažodžius (įvykio dieną), buvo jo dukterėčia S. S. ir O. U., kuri ((duomenys neskelbtini)) jį išprovokavo. Jis ją pastūmęs kartą, bet ji sakiusi, kad jis jai trenkęs. Buvo, kad trenkęs jai kumščiu. (duomenys neskelbtini) neišėjo ir iškvietė policijos pareigūnus, filmavo S. S.. Aišku jis gailisi dėl to. Paaiškino, jog iki liepos mėnesio dar turi būti įkalinimo įstaigoje, nes nevykdė įpareigojimų. Papildomai parodė, kad jis visuomet geria alų, alų gėręs ir įvykio dieną. Parodė, jog su civiliniu ieškiniu nesutinka, jis, kaip pensininkas, tokios pinigų sumos neturi. Prašo nukentėjusiosios atleidimo, nurodo, kad jo amžiuje nebegali savęs suvaldyti. Prašo švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, jam ir taip jau užtenka.

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. U. parodė, kad jie (kaltinamasis ir nukentėjusioji) anksčiau buvo kaimynai, o pas (duomenys neskelbtini) buvo palikti jos kai kurie dokumentai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) ėjęs gatve, pradėjo ją įžeidinėti. Kieme stovėjo (duomenys neskelbtini) vaikas, V. S. spjovė ir išėjo, įėjo pro vartelius, V. S. tada išbėgo, pradėjo iškart muštis, pradėjo spjaudyti jai į veidą, mergaitė nubėgo pakvieti (duomenys neskelbtini) ir ji pradėjo filmuoti. V. S. trenkė jai į kairį žandą, tampė už rankos, viskas kaip parašyta kaltinamajame akte. Ji nežinanti kodėl V. S. taip pasielgė; kaimynas (V. S.) tą dieną buvo išgėręs, kai būna blaivus susikalbėti galima, jei išgėręs - tai (duomenys neskelbtini) agresyvus. Anksčiau ji nekreipdavo dėmesio, bet žodiniai konfliktai buvę. V. S. jos neatsiprašęs. Norinti, kad būtų nubaustas, gal V. S. tada supras, kad tokie dalykai negali vykti. Palaikanti savo civilinį ieškinį, kadangi 2 savaites nedirbo, niekur negalėjo išeiti, buvo guzas ir mėlynė, tepalai kainavo, pastoviai nerimas kaip bus toliau. Geria raminančius, nežinanti kaip gali nutikti ateityje. Eina į parduotuvę ir nežinanti kas gali nutikti. Tikisi, kad supras, bet kai jis girtas, tada nebesiorientuoja. Papildomai paaiškino, kad jos kaltinamasis neatsiprašęs. Palaiko prokuroro poziciją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be paties kaltinamojo parodymų teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitais byloje surinktais įrodymais bei paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. S. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Jis sutinka, kad sudavė O. U. dešine ranka į veidą. O. U. jis pažįsta, ši yra kaimynė. 2019-10-22 apie 16 val. jis buvo savo gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini) ėjo keliu pro namų langus ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, nes jam iki šio įvykio O. U. kartu su dukterėčia sulaužė šonkaulius, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis šiai pasakė, ko čia valkiojasi po svetimais langais. (duomenys neskelbtini) ir vėl ėmė keiktis necenzūriniais žodžiais. Ši ėjo pas jo dukterėčią (duomenys neskelbtini), kuri gyvena namo antrajame aukšte. Jis, kol vyko žodinis konfliktas su (duomenys neskelbtini), jau buvo gyvenamojo namo kieme. Tada paklausė šios, ką čia daro. Kaimynė atsakė, kad tai yra ne jo reikalas. Kai ši keikėsi necenzūriniais žodžiais, jis šią tuo metu pastūmė, sudavė smūgius į veidą, kadangi buvo labai supykęs ant O. U. dėl ankstesnio įvykio, kuomet jam buvo sulaužyti šonkauliai. Jis buvo išgėręs alaus ir būdamas stipriai supykęs panaudojo smurtą prieš O. U., suduodamas smūgius į veidą, pastumdamas ir tempdamas už rankos. Tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, kadangi buvo išgėręs ir stipriai susijaudinęs, supykęs, mojavo rankomis, todėl ir sudavė smūgius į veidą. Dėl savo poelgio labai gailisi. Įvykio metu sakė (duomenys neskelbtini), kad ši išeitų iš kiemo (b.l. 85-87).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. U. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Jos gera pažįstama S. S. gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-10-22 apie 16.15 val. ji ėjo gatve šalia pažįstamos namo ir pamatė, kad kieme stovi šios dėdė V. S., kuris gyvena tuo pačiu adresu. Šalia V. S. stovėjo S. S. dukra A. S., kuriai yra apie 9 metus. Ji pamatė, kad V. S. ranka sugriebė už pakarpos A. S. ir kažką sakė. Ji norėjo prieiti prie šių, kad paprotintų V. S.. Atėjusi į kiemą, ji pasakė šiam: „ką tu darai?“ (duomenys neskelbtini) nuėjo į namo vidų, o ji su V. S. liko stovėti kieme. Šis pasidarė labai agresyvus. Pradėjo ant jos šaukti necenzūriniais žodžiais. V. S. šaukė labai garsiai, todėl iš namo atbėgo jos pažįstama S. S., kuri pradėjo filmuoti (duomenys neskelbtini) veiksmus. Tada šis vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairės pusės žandikaulį, ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Svetlana iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvyko ir išvežė V. S. į policijos komisariatą. Filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota kaip V. S. sudavė jai, ji pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 28-31).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusioji O. U. parodė, kad V. S. įvykio metu keikdamasis necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėdamas, ją varė iš kiemo. Būdamas agresyvus tyčia sugriebė dešine ranka jai už kairės rankos alkūnės ir stipriai tampė po kiemą, o po to dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veidą, t. y. kairį žandikaulį. Viso įvykio metu juto stiprų fizinį skausmą, kadangi suėmęs už alkūnės ir spausdamas, kaimynas ją stipriai tampė po kiemą. Po šio suduoto smūgio kumščiu į kairįjį žandikaulį, šis vėl suėmęs dešine ranka jai už kairės rankos alkūnės, stipriai tempė, dėl to jautė stiprų skausmą rankos alkūnėje. Visą įvykį mobiliojo ryšio telefonu užfiksavo jos pažįstama S. S.. Ji visą laiką gynėsi rankomis nuo (duomenys neskelbtini) ir bandė atsitraukti nuo šio smūgių. V. S. jai smūgiavo kelis kartus į veidą, tačiau nuo kitų smūgių ji atsitraukė. Po šio įvykio į teismo medicinos darbuotojus nesikreipė, greitosios medicinos pagalbos ji po įvykio nekvietė, kadangi buvo labai susijaudinusi, pasimetusi. Tik po keik laiko pamatė, kad ant veido kairiajame žandikaulyje buvo stiprus paraudimas, skaudėjo, ant kairės rankos alkūnės buvo paraudimas. Gailėjosi, kad nevyko pas teismo medicinos darbuotojus, kadangi praėjus dar kelioms dienoms paraudimai išnyko, skausmas sumažėjo. Įvykio metu jai sukeltas stiprus fizinis skausmas. Dėl jai padarytos fizinės ir moralinės žalos reiškia 1000 eurų civilinį ieškinį, nes tokiais savo veiksmais V. S. jai sukėlė skausmą, žemino, įžeidinėjo prie S. S. (b. l. 53, 54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima. Gyvenamasis namas priklauso mamai Č. S., kuri gyvena pirmajame namo aukšte, o ji kartu su vaikais gyvena antrajame namo aukšte. Pirmajame namo aukšte gyvena ir jos mirusio tėvo brolis V. S.. Gyvena visi viename name, tačiau turi tris atskirus įėjimus. Santykiai su jos dėde V. S. yra blogi, jis nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, būdamas girtas būna labai agresyvus, nuolat keikia necenzūriniais žodžiais tiek ją, tiek kitus šeimos narius, nuolat praeidamas keikia, spjaudosi po kojomis. Ne vieną kartą dėl jo elgesio buvo kviečiama policija, anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šio atžvilgiu dėl smurtavimo prieš šeimos narius. Toje byla buvo pripažinta nukentėjusiąja, 2019-03 mėnesio teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) paskirta bausmė - laisvės atėmimas 7 mėnesiams, atidedant metams. 2019-10-22 apie 16.15 val. ji buvo savo namuose, kai iš kiemo atbėgo mažametė dukra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri jai pasakė, kad V. S. kieme susikibo su kaimyne O. U.. Dukra nebuvo nei išsigandusi, nei verkianti, tiesiog pasakė, kad kieme vyksta konfliktas tarp (duomenys neskelbtini). Ji iš karto išbėgo į namo kiemą ir pamatė, kad V. S. stovi priešais (duomenys neskelbtini), keikiasi necenzūriniais žodžiais, spjaudo ant šios ir keikiasi šaukdamas necenzūrinius žodžius: „eik iš čia, eik iš čia“. Ji tada pradėjo visa tai kas vyko kieme filmuoti savo turimu mobiliojo ryšio telefonu. Vaizdo įrašą iš įvykio vietos ji pateikė atvykusiems policijos pareigūnams. Įvykio metu V. S. būdamas neblaivus, agresyvus šaukė ant (duomenys neskelbtini), sugriebęs už kairės rankos tampė šią po kiemą, spjaudė, vieną kartą spjovė į veidą, sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu (duomenys neskelbtini) į kairįjį žandikaulį. Po to bandė dar kartą suduoti į veidą, tačiau (duomenys neskelbtini) atsitraukė ir visą laiką gynėsi nuo (duomenys neskelbtini) atsitraukdama nuo šio, atstumdama ranką. Po to, kai O. U. pavyko nuo dėdės pabėgti, tada šis pamatė, kad ji filmuoja, ir agresyviai puolė ją vytis, ji bėgo nuo šio. (duomenys neskelbtini) jos nepavijo. Įvykio metu nei ji, nei dukra (duomenys neskelbtini) nenukentėjo, dukra jokio skausmo nepatyrė, neišsigando. Prašo dukros tyrimo metu nekviesti į apklausą, nenori, kad ši patirtų stresą. Taip pat bijo, kad (duomenys neskelbtini) dėl to gali kerštauti tiek jai, tiek ir dukrai. Gyvena viename name, todėl stengiasi su šiuo nebendrauti, kad nekiltų bereikalingi konfliktai. Iš karto baigusi filmuoti pati iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112 ir kvietė pagalbą. Skambutis fiksuotas 2019-10-22 16.18 val. Ar dar kas nors skambino į policiją, nežino. Po įvykio (duomenys neskelbtini) jai pasakė, kad eidama keliu pamatė kaip namo kieme V. S. buvo paėmęs jos dukrai (duomenys neskelbtini) už kapišono, todėl šį sudrausmino. Kai paklausė dukros (duomenys neskelbtini) kas įvyko kieme, ši pasakė, kad praeidama V. S. suėmė šiai už kapišono, tačiau netempė, netraukė, kaip dukra suprato, šis tik norėjo kapišoną pataisyti. Dukra sakė, kad (duomenys neskelbtini) už kapišono šios netampė, nieko nedarė, nemušė, jokia žala nepadaryta. G. O. ne taip suprato ar neteisingai įvertino situaciją, pagalvojo, kad (duomenys neskelbtini) tampo jos dukrą už kapišono, dėl to ir sudrausmino V. S., po ko ir įvyko minėtas konfliktas (b. l. 58-60).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. M. parodė, kad 2019-10-22 apie 16.27 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. B. iš VA VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) pranešėją puola mušti neblaivūs giminaičiai. Budėtojas informavo, kad pranešėja nurodė, jog greitosios medicinos pagalbos darbuotojų nereikia. Daugiau jokios informacijos budėtojas nesuteikė. Tikslinant gautą informaciją, nuvykus nurodytu adresu, gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja S. S. ir šios draugė O. U.. S. S. paaiškino, kad kvietė policijos pareigūnus, kadangi pas šią atėjusią draugę O. U. necenzūriniais žodžiais iškeikė V. S., kuris ėmė O. U. tampyti po kiemą, mušti, kuriai vieną kartą ranka trenkė į veido sritį, ir taip sukėlė fizinį skausmą. S. S. taip pat paaiškino, kad visą įvykį nufilmavo savo mobiliojo ryšio telefonu. Bendraujant su O. U., ši buvo susijaudinusi, kairiajame žandikaulyje buvo matyti paraudimas, tačiau greitosios medicinos pagalbos ši atsisakė. Apie 17.15 val. V. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 63-65).

O. U. pareiškimu, kad 2019-10-22 apie 16.15 val. jai atėjus pas draugę S. S., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kaimynas V. S. vadino ją necenzūriniais žodžiais (bidla, padla, gavno, gnyda) ir puolė mušti suduodamas dešine ranka į veido sritį bei sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 8).

2019-10-22 įvykio vietos apžiūros protokolu, kad apžiūrėta įvykio vieta, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. Pėdsakų, reikšmingų tyrimui, nerasta. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 22-25).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kad apžiūrėti 2 garso įrašai atsiųsti elektroniniu paštu iš BPC 2019-11-07. Garso įrašai išsaugoti tarnybiniame kompiuteryje. Apžiūrimas garso įrašas '“download_10.102.186.21_2019-10-22_16-18-36_25.11“. Garso įrašo data 2019-10-22. Garso įrašo pradžia: 16:18:36. Garso įrašo trukmė: 0.54 min. Skambutis fiksuotas iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įraše girdima, kaip susijaudinusi moteris S. S. skambina ir prašo, kad atvyktų policijos pareigūnai, nes dėdė neįleidžia į namus, apstumdė draugę, greitoji kol kas nereikalinga. Girdimas pokalbis vyksta lietuvių kalba. Apžiūrimas garso įrašas '“download_10.102.186.21_2019-10-22_16-19-16_25.04“. Garso įrašo data 2019-10-22. Garso įrašo pradžia: 16:19:16. Garso įrašo trukmė: 0.48 min. Skambutis fiksuotas iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įraše girdima, kaip vyras skambina ir prašo, kad atvyktų policijos pareigūnai, nes jį muša giminaičiai. Girdimas pokalbis vyksta rusų kalba (b. l. 70-73).

Kita byloje esančia medžiaga: BIRT ataskaitų žiūrykle (b. l. 4-6), fotolentelėmis (b. l. 24-25, 43-51), civiliniu ieškiniu (b. l. 55), asmens duomenimis (b. l. 97, 121-127, 131-134), ĮKNR išrašu (b. l. 99-104), administracinių nusižengimų registro išrašu (b. l. 112-120).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui smūgį ar kaip kitaip prieš jį naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jo veika buvo atlikta dėl kažkokių asmeninių aplinkybių (buvo nukentėjusiosios išprovokuotas), todėl žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusiąją už rankos, paskui trenkė jai kumščiu. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustos nukentėjusiosios O. U. ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų S. S., M. M. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, O. U. pareiškimas, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai, alkotesterio duomenys.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad V. S. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje tyčia sugriebė dešine ranka O. U. už kairės rankos alkūnės, tampė šią, po to dešinės rankos kumščiu sudavė O. U. į kairį žandikaulį, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė padarymo aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu prašė nukentėjusiosios atleidimo, teigdamas, jog jo amžiuje jam sunku tam tikrose situacijose susivaldyti, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis už tokias pat veikas yra jau teistas, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus (ir turi galiojančių nuobaudų), yra pensijinio amžiaus.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, esant recidyvistui. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau išvadų nepadarė, vėl padarė nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad švelnesnėmis negu terminuotas laisvės atėmimas nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų, jų galima pasiekti skyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 22 d. 17.15 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 14.49 val., todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Šį nusikaltimą kaltinamasis padarė atlikdamas 2019-03-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirtą 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, vykdymas atidėtas 1 metams. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2019-11-29 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi panaikintas V. S. 2019-03-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant V. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2018-02-16 iki 2018-02-17 bei nuo 2018-07-21 iki 2018-07-23, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis į pataisos namus atvyko 2019-12-17. Šiuo nuosprendžio priėmimo dienai kaltinamasis yra neatlikęs 1 mėnesio terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad nauju nuosprendžiu paskirta bausmė yra didesnė, abiem nuosprendžiais paskirtos bausmės yra subendrintinos, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie nauju nuosprendžiu terminuoto laisvės atėmimo bausmės, pridedant neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, kurios pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos - 2020-06-15. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą atliks terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliks už nesunkų nusikaltimo padarymą, jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė atliktina pataisos namuose.

N. O. U. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama jai iš kaltinamojo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, pareikštą civilinį ieškinį grindžia kaltinamojo sukeltu stipriu fiziniu skausmu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S. nusikalstama veika nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis tyčia griebė nukentėjusiajai už rankos, tampė šią, po to dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairį žandikaulį. Teisme, palaikydama civilinį ieškinį, nukentėjusioji parodė, kad dvi savaites ji nedirbo, niekur negalėjo išeiti (buvo guzas ir mėlynė), turėjo išlaidų (tepalams), yra atsiradęs pastovus nerimas ir geria raminančius vaistus, nežinia dėl ateities. Taigi šiuo atveju nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-273/2011, Nr. 2K-497/2013, Nr. 2K-452/2014, Nr. 2K-377/2014, Nr. 2K-109-976/2018), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios O. U. prašomas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Jai iš V. S. priteistinas 300 Eur neturtinės žalos dydis.

Atkreiptinas dėmesys, kad O. U. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jai dėl patirto fizinio skausmo būtų pagrindas priteisti prašomą 1000 Eur neturtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra DVD-R su vaizdo įrašu ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirti 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3, paskiriant V. S. 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę subendrinti su neatlikta dalimi 2019-03-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, bei V. S. paskirti galutinę subendrintą 4 mėnesių 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti V. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 22 d. 17.15 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 14.49 val. (dvi dienas), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai

Skaičiuoti terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžią nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nustatyti terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

O. U. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiosios (civilinio ieškovo) O. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš kaltinamojo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra DVD-R vaizdo įrašas ir garso įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.