Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Domeikienės, Martyno Galvičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2025 m. rugpjūčio 16 d. veikos), ir jam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2025 m. rugpjūčio 17 d. veikos), ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas A. J. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 17 d. 8.30 val. iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. 16.41 val., t. y. dvi paros.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio; 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Dėl BK 75 straipsnyje numatyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo

Dėl įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

10. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo pripažinti A. J. recidyvistu ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažinti tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), A. J. už abu nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti didesnes laisvės atėmimo bausmes, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus, ir paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

13. Pažymėtina, kad recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos (1 t., b. l. 99–107, 110–134) ir Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad A. J. naujus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas anksčiau šešis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus būnant pilnamečiu, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, A. J. du kartus teistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, du kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už fizinio skausmo sukėlimą savo broliui ir fizinio skausmo sukėlimą bei nežymų sveikatos sutrikdymą sesers sugyventiniui) ir du kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už fizinio skausmo sukėlimą tėvui bei fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą savo sugyventinei), paskutinius nusikaltimus, padarytus prieš tą patį asmenį (sugyventinę), už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. J. padarė po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos praėjus vos dešimčiai dienų (iš Šiaulių kalėjimo paleistas 2025 m. rugpjūčio 6 d.). Tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia, priešingai, toliau vykdo analogiškus nusikaltimus. Iš išvadą patvirtina ir Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla (bylos Nr. 1-364-632/2026), kurioje A. J. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo savo sugyventinei R. K. 2025 m. lapkričio 21 d. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistojo naujai padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jo asmenybę, pripažįsta A. J. recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nelaikydamas A. J. recidyvistu ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos aplinkybės nepripažindamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, priėmė neteisingą sprendimą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

14. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai A. J. bus pasiekti paskyrus jam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmes. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo skirtinų bausmių dydžių, tačiau A. J. už jo padarytus nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, dydžiais daug mažesnes negu sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų), t. y. paskyrė nuteistajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2025 m. rugpjūčio 16 d. veikos penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2025 m. rugpjūčio 17 d. veikos – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirtinų bausmių dydžius pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamai, A. J. už jo padarytus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiais yra per švelnios. Bylos duomenimis, du naujus nusikaltimus savo šeimos nariui – sugyventinei – A. J. padarė būdamas anksčiau net šešis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, smurtauja prieš savo artimuosius (brolį, tėvą) bei šeimos narį (sugyventinę), ankstesniu nuosprendžiu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą savo sugyventinei R. K., tačiau atlikęs bausmę ir paleistas iš įkalinimo įstaigos 2025 m. rugpjūčio 6 d., A. J. 2025 m. rugpjūčio 10 d. ir 2025 m. rugpjūčio 17 d. vėl smurtavo prieš tą pačią nukentėjusiąją ir savo neteisėtais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Kaip jau minėta, paminėtos aplinkybės liudija, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia. Be to, kaip teisingai akcentuota prokurorės skunde, smūgius nukentėjusiajai A. J. sudavė į gyvybiškai svarbias kūno vietas – krūtinę, šonkaulius, veido sritį, ją smaugė, o tai rodo nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą. Pastebėtina ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais A. J. už jo padarytus smurtinius nusikaltimus buvo skirtos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir švelnesnės bausmės – viešieji darbai, areštas, tačiau akivaizdu, kad tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad A. J. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia, nusikalto būdamas anksčiau šešis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, iš jų tris kartus teistas už iš esmės analogiškus nusikaltimus, t. y. už fizinio skausmo sukėlimą savo broliui, tėvui, sugyventinei, yra ne kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 135–139), dirba, yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, sprendžia, kad tik paskyrus A. J. už jo padarytus nusikaltimus didesnes laisvės atėmimo bausmes nei skyrė pirmosios instancijos teismas, jis bus tinkamai nubaustas, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Už abu nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, A. J. skirtinos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad A. J. kaltu prisipažino, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirtina subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Taigi, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl neteisingai nuteistajam A. J. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Nors BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos A. J. teisinės padėties lengvinimo aspektu neįtakoja, nes yra nustatyta ne tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

17. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo A. J., atsižvelgė į tai, kad pastarasis dirba, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, padarė išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas suteikti A. J. galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos pareigūnų. Sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Minėta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju spręsdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į ankstesnius A. J. teistumus, jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, tinkamai neįvertino nuteistojo asmenybės, nors sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo yra būtina vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų išvadai, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021).

19. Kaip jau nurodyta pirmiau, A. J. du naujus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, prieš savo sugyventinę R. K. padarė būdamas anksčiau šešis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, iš jų du kartus teistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, du kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir du kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, praėjus vos dešimčiai dienų po to, kai jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą tai pačiai nukentėjusiajai R. K. Be to, iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje A. J. taip pat kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo savo sugyventinei R. K. 2025 m. lapkričio 21 d. Būtina įvertinti ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais, t. y. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, A. J. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas, taikant BK 75 straipsnį, buvo atidėtas, taikant įpareigojimus (1 t., b. l. 112–115, 116–117, 123–128), tačiau akivaizdu, kad tai nuteistojo teigiamai nepaveikė, jis išvadų dėl ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių nepadarė ir savo elgesio nekeičia, priešingai – toliau daro analogiškus nusikaltimus. Dėl to nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atidėjus nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus jam atitinkamus įpareigojimus, t. y. neizoliavus pastarojo nuo visuomenės, tačiau prižiūrint jį probacijos pareigūnams, A. J. turės galimybes keistis teigiama linkme, taip bus tinkamai koreguojamas jo elgesys ir pasiekti bausmės tikslai. Nors įstatymas nedraudžia asmeniui, kuriam jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad ketvirtą kartą pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus A. J. polinkius ir ateityje jis tikrai nebenusikals. Teismo pasitikėjimas nuteistuoju negali būti begalinis.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad A. J. savo veiksmų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl bausmės vykdymo atidėjimas, net ir paskyrus nuteistajam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar nukentėjusiųjų teisėtų interesų ignoravimo.

21. Kaip teisingai pažymėta prokurorės apeliaciniame skunde, 2016 m. vasario 4 d. ir 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiais A. J. atidėjus paskirtų bausmių vykdymą, be kita ko, buvo skirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, tačiau akivaizdu, kad tai nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų – nuteistasis ir toliau daro analogiškus nusikaltimus. Tai taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiektai neizoliavus jo nuo visuomenės, atidėtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo kontrolę užtikrinant paskyrus jam įpareigojimus. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad nukentėjusiosios atsiprašė, kad viską daro alkoholis, kai negeria, puikiai sutaria, jei abu negers, sutars geriau, taip pat nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Pažymėtina, jog tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. A. J., būdamas anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, be abejonės žinojo apie gresiančią atsakomybę ir bausmę, apie galimas šių veikų pasekmes, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. J. polinkius, o bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas. Dėl to prokurorės skundas tenkinamas ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam naikinamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, panaikinami ir jam paskirti įpareigojimai, o nuteistajam paskirtos bausmės pradžią nustatoma skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Kartu pažymima, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartimi nuteistajam A. J. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė (2 t., b. l. 64). Šiaulių apygardos teisme 2026 m. vasario 24 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-02224 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš A. J. valstybės naudai priteisti 118,75 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal prokurorės apeliacinį skundą, paduotą nuteistojo A. J. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, ir šis skundas yra tenkinamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog išieškoti iš nuteistojo A. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo ir šių išlaidų neišieško.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti A. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. J., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2025 m. rugpjūčio 16 d. veikos), paskirtą bausmę padidinti iki laisvės atėmimo 7 (septyniems) mėnesiams.

A. J., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2025 m. rugpjūčio 17 d. veikos), paskirtą bausmę padidinti iki laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis A. J. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. J. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės – laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams pridėti švelnesnės bausmės – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo – dalį (3 mėnesius), ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio; 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. J. pripažinti recidyvistu.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo A. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.