Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-02-03 · Civilinė byla Nr. 2-132-907/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-03
Bylos Nr.
2-132-907/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03733-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Ieškovas
Ž. D.
Atsakovas
A. Č.
Advokatai
Kristina Pugačienė, Kristina Pugač
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-132-907/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03733-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 113.1.; 116.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 3 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

ieškovei Ž. D., ieškovės atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,atsakovui A. Č.,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alai Ivanovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Ž. D. ieškinį atsakovui A. Č., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo A. Č. priešieškinį ieškovei Ž. D., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Ž. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. Č. nepilnametei dukrai S. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo 2014-05-01 iki 2014-08-06, išlaikymą periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį nuo 2014-08-07 iki 2015-08-07 ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo 2015-08-08 iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo A. Č. išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai 3700 Lt ir paskirti ieškovę vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (1 t., 1–4 b. l.).

Atsakovas A. Č. pareiškė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo (1 t., 105-106 b. l.), atlikus DNR ekspertizę, posėdžio metu atsakovas priešieškinio atsisakė, šioje dalyje bylą prašė nutraukti, nurodė, jog jam priešieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės žinomos.

Šalies argumentai

Ieškovė Ž. D. ieškinį palaikė, sutiko su priešieškinio atsisakymu ir paaiškino, kad jai su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. D. Su atsakovu susituokę nebuvo, atsakovas tėvystę pripažino pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tačiau savo pavardės dukrai nesuteikė. Nuo 2013-11-26 iki 2014-04-28 mokėjo dukrai po 250 Lt kas mėnesį, po to nustojo mokėti. Priteistą laikiną išlaikymą moka nuo nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo priėmimo. Ji dirba VSAT prie LR VRM pakrančių apsaugos rinktinėje, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna per mėnesį 860 Lt, nes kol vaikui sueis 2 metai mokama tik 40 procentų atlyginimo, dar 400 Lt gauna iš vaiko tėvo kas mėnesį, kitų pajamų neturi. Turi du nekilnojamojo turto objektus: butą ir 1/2 dalį dovanoto tėvų namo, bet tėvai gyvi ir ten gyvena, transporto priemonę Daewoo Lanos, kita išregistruota, turi du ginklus, už vieną mokėjo iki 300 Lt, už kitą – iki 1000 Lt. Nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį reikia po 1200-1300 Lt ir daugiau, ji pati skiria dukrai, kiek gali. Atsakovas visai nebendrauja su dukra, nelanko, žino, kad jis turi turto, stato namą, akcijų, todėl atsakovas prie išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi išlaikymo, tačiau to nedaro. Be to, yra susidaręs 3700 Lt išlaikymo įsiskolinimas, kurį prašo priteisti. Mergaitė yra sveika, didelių sveikatos sutrikimų neturi, buvo pas gydytoją, nustatė mažakraujystę, bet dėl to nieko vartoti nereikia.

Ieškovės atstovė advokatė Kristina Pugačienė palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį patenkinti, sutiko su priešieškinio atsisakymu. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis labai gera, jis nuosavybės teise valdo net 7 nekilnojamojo turto objektus, vieno statyba vyksta šiuo metu, vertybinius popierius, tai teismo posėdžio metu patvirtino atsakovas. Nuosavybės teise valdo keturis ginklus, vyksta į brangias keliones, remia pilnamečius vaikus, nors jų padėtis yra labai gera, todėl mokėti išlaikymą jam našta didesnė, su vaiku nebendrauja, nėra duomenų, kad tai pasikeis.

Atsakovas A. Č. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, nuo pareikšto priešieškinio atsisakė (2 t., 15 b. l.), nurodė, jog jam priešieškinio atsisakymo pasekmės žinomos. Paaiškino, kad sutinka mokėti tik 400 Lt, yra susituokęs, sutuoktinė L. Č., turi du vaikus: sūnų ir dukrą, kurie yra pilnamečiai, sūnus O. Č. neseniai tapo pirmos grupės invalidu, dirbo pas jį ir susilaužė abi kojas, sūnus turi dvi mažametes dukras, sūnus dirba pas jį bendrovėje (duomenys neskelbtini), gauna per mėnesį apie 1000 Lt, sūnaus sutuoktinė nedirba, nes negauna darbo, todėl jis tai šeimai padeda. Dukra turi tris vaikus, vienas iš jų – autistas, dukra nedirba, rašo doktoranto darbą, jos sutuoktinis dirba, todėl taip pat padeda dukros šeimai. Jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, gauna per mėnesį 1300 Lt darbo užmokestį, jo sutuoktinė dirba, pajamos sutuoktinės panašios į jo, moka paskolą bankui, kitų pajamų neturi, turi žemės sklypus, statosi gyvenamąjį namą, iš transporto priemonių turi tik priekabą. Nesutinka mokėti įsiskolinimo, nes buvo tik vaikui kaip donoras, o ne kaip tėvas. Į Rusiją, JAE ir kitas šalis vyksta darbo reikalais, komandiruotes apmoka bendrovė, dienpinigių negauna, nes bendrovė neturi tam lėšų, turi 2 ginklus gal 7000 Lt vertės, kiti šiuo metu pardavinėjami, ginklai nėra nauji, todėl jų vertė mažesnė, nei nurodė ieškovė, lanko sporto klubą „Impuls“, per metus moka apie 900 Lt, namą stato sutuoktinė, jis neregistruotas, parduoti negalėtų, su sutuoktine prasidėjo konfliktai, todėl yra notarinė turto padalinimo sutartis pasirašyta. Važinėja bendrovės automobiliu RAV – 4, lizingu pirktas, pagal savo turtinę padėtį vaikui išlaikymą po 600 Lt mokėti negalėtų.

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas A. M. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsakovas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ala Ivanova teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo atsakovas atsisakė, todėl su priešieškinio atsisakymu sutinka. Atsakovo turtinė padėtis nėra prasta, tačiau 600 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui teikti negalėtų, tikslinga ieškovės reikalavimą dėl 600 Lt dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis sumažinti. Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nepasisakė, tai paliko spręsti teismui savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad S. D. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AA Nr. 919506, jos motina įrašyta ieškovė Ž. D., jos tėvas įrašytas atsakovas A. Č. (1 t., 7 b. l.). Iš ekspertizės akto Nr. ES291/14(01) matyti, kad A. Č. yra S. D. tėvas (2 t., 2-5 b. l.). Atsakovas, atlikus DNR ekspertizę ir susipažinęs su ekspertizės akto išvada, tėvystę pripažino ir atsisakė priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, prašė bylą šioje dalyje nutraukti, nurodydamas, kad jam priešieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės yra žinomos (2 t., 15 b. l.).

Ieškovė ir jos atstovė su atsakovo prašymu sutiko.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė atsakovo prašymui neprieštaravo.

LR CPK 140 str. 1 d. numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Paaiškėjus, kad atsakovas, norėdamas įsitikinti, kad dukra yra jo, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystė buvo patvirtinta atlikus DNR ekspertizę, t. y. kad atsakovas A. Č. yra ieškovės dukters S. D. tėvas, jis juo vaiko gimimo liudijime yra įregistruotas, tai atitinka vaiko interesus, jo teisę žinoti, kas yra jo biologinis tėvas, atsisakymas nuo priešieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.), todėl atsakovo prašymas tenkintinas, priešieškinio atsisakymas ieškovei priimtinas (LR CPK 140 str. 1 d.), civilinė byla toje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 d. 4 p.). Šalims išaiškintinos LR CK 294 str. 2 d. numatytos pasekmės, kad bylą šioje dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nustačius, kad atsakovas A. Č. yra nepilnamečio vaiko S. D. tėvas, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, minėtą aplinkybę jis pats pripažino teismo posėdyje, iš jo priteistinas išlaikymas vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kt.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos dukters poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 1200-1300 Lt, ji ketina vaiko išlaikymui skirti kiek tik gali, tačiau atsižvelgiant į atsakovo gerą turtinę padėtį, mano, kad jo dalis prievolėje mokėti vaikui išlaikymą turėtų būti didesnė, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai S. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo 2014-05-01 iki 2014-08-06, išlaikymą periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį nuo 2014-08-07 iki 2015-08-07 ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo 2015-08-08 iki vaiko pilnametystės. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė nurodė, kad mažametei S. D. per mėnesį vidutiniškai reikia: maistui - 300 Lt, aprangai ir avalynei - 150 Lt, transporto priemonės išlaidoms – 80 Lt, nes nuo 5 mėnesių mergaitę reikia vežti į baseiną, pas gydytoją, higienos priemonėms - 350 Lt, būstui - 300 Lt, vaistams, vitaminams, maisto papildams – 100 Lt, žaislams, lavinimo priemonėms – 80 Lt, ilgalaikėms lavinimo priemonėms (rogutės ir t. t. ) – 10 Lt, baseinui – po 8 Lt 16 kartų per mėnesį, tai sudaro apie 100 Lt (1 t., 6, 80, 81-98 b. l.). Ieškovė dirba VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinėje, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos mėnesio pajamas sudaro apie 860 Lt, nes ji antrus metus yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jai mokama tik 40 procentų darbo užmokesčio, todėl šiuo laikotarpiu ji prašo priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą dukrai (1 t., 8-9, 67, 79 b. l., 2 t., 19 b. l.), taip pat jos pajamas sudaro 400 Lt atsakovo mokamas kas mėnesį vaikui laikinas išlaikymas, turi jai nuosavybės teise priklausančio registruotino kilnojamojo turto - transporto priemonę Daewoo Lanos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kita transporto priemonė Misubishi Colt – išregistruota (2 t., 21 b. l.), turi du ginklus ir nekilnojamojo turto - butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo bei gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., 10-11, 12-15, 65, 66 b. l., 2 t., 21 b. l.), santaupų neturi. Ieškovė nurodė, jog kiek gali, tiek skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, gimus vaikui, reikėjo supirkti rūbelius, baldelius, vaiko poreikiai nuolat auga, mergaitę reikia lavinti, vežti į baseiną, tai kainuoja, atsakovas 6 mėnesius dukros išlaikymui mokėjo po 250 Lt, bet tai neatitinka vaiko poreikių, jis tai darė nepasitaręs su ieškove ir tai vaikui išlaikyti yra per mažai, atsakovas visai nebendrauja su dukra, nerodo noro pamatyti ar su ja bendrauti, jos nelanko, materialiai remia šiuo metu tik tiek, kiek yra priteistas laikinas išlaikymas, todėl mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti jos prašomo dydžio išlaikymą ir sumokėti jos prašomo dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovas A. Č. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, teikė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, atlikus DNR ekspertizę ir gavus ekspertizės išvadą, priešieškinio atsisakė, teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies: jis sutiko mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt išlaikymą vaikui, išlaikymo įsiskolinimo nesutiko mokėti, nes neturi tam pajamų. Atsakovas 1980-12-26 susituokė su L. Č., nepilnamečių vaikų, išskyrus S. D., gim. (duomenys neskelbtini), jis neturi (1 t., 75 b. l.), per mėnesį gauna apie 1300 atlyginimą, turi išlaikyti savo pilnamečių sūnaus O. Č. ir dukros T. J. šeimas, mokėti bankui paskolą - per mėnesį apie 800 Lt (1 t., 108 b. l., 2 t., 36 b. l.), todėl dukrai daugiau kaip 400 Lt per mėnesį skirti negali. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, per mėnesį gauna apie 1300 Lt darbo užmokestį (1 t., 47-50, 109-110 b. l.), iš bendrovės dienpinigių negauna (1 t., 127 b. l.), yra UAB (duomenys neskelbtini) (turi 100 vnt. akcijų, akcijos nominali vertė 100 Lt) ir UAB (duomenys neskelbtini) (turi 50 vnt. akcijų, akcijos nominali vertė 100 Lt) akcininkas (1 t., 55-60 b. l.). Jam nuosavybės teise priklauso 7 nekilnojamojo turto objektai: 2/5 dalys žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), 2/5 dalys žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypas bei gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., 16-40 b. l.), dėl turto padalijimo 2014-06-11 sudaryta povedybinė sutartis (2 t., 29-33 b. l.). Bylos nagrinėjimo pradžioje jam nuosavybės teise priklausė dvi transporto priemonės (1 t., 77, 107 b. l.), šiuo metu viena yra išregistruota (2 t., 20 b. l.), liko tik priekaba Brenderup 3250 T (2 t., ), teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog šiuo metu važinėja bendrovės automobiliu RAV – 4, kuris pirktas lizingu, santaupų, kitų pajamų neturi (1 t., 143-171, 183, 195-196 b. l.). Teismo posėdžio metu nurodė, jog turi išlaikyti pilnamečio sūnaus O. Č. šeimą, nes O. Č. neseniai tapo pirmos grupės invalidu (2 t., 34-35, 45 b. l.), dirbo pas jį ir susilaužė abi kojas, sūnus turi dvi mažametes dukras, sūnus dirba pas jį bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini), gauna per mėnesį apie 1000 Lt (2 t., 38 b. l.), sūnaus sutuoktinė nedirba (2 t., 37 b. l.), nes negauna darbo, todėl jis tai šeimai padeda. Taip pat padeda išlaikyti pilnametės dukros T. J. šeimą (2 t., 40, 44 b. l.). Dukra turi tris vaikus, vienas iš jų – autistas (2 t., 41-43 b. l.), dukra nedirba, rašo doktoranto darbą (2 t., 39 b. l.), nors jos sutuoktinis A. J. dirba, tačiau taip pat padeda dukros šeimai. Tačiau iš ieškovės pateiktų ir teismo jos prašymu išreikalautų dokumentų (2 t., 50-75, 82-102, 112-113, 115-128 b. l.) matyti, kad atsakovo pilnamečiai vaikai bei jų sutuoktiniai turi nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, šeimos gauna pastovias, pakankamas jiems išsilaikyti pajamas, todėl juos išlaikyti ar nuolat materialiai remti atsakovui nėra būtinybės, dėl ko minėtas jo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to, atsakovas turi nemažos vertės jam nuosavybės teise priklausančius 4 ginklus (2 t., 104, 133-136 b. l.), lanko sporto klubą “Impuls”, už kurį per metus sumoka 900 Lt (2 t., 129-131 b. l.), vyksta į keliones į užsienį, ką teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovas.

Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, pakankamai uždirbantis ir turintis nemažai turto asmuo, jis nurodo, kad turi nusiskundimų dėl sveikatos, tačiau tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikta, byloje nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą. Kad yra darbingas, teismo posėdyje patvirtino ir pats atsakovas. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai, tačiau tai turi atitikti proporcingumo kriterijų. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas negali sutikti su ieškovės argumentais, kad jos auginamo ikimokyklinio amžiaus vaiko būtiniausi poreikiai šiuo metu siekia iki 1200-1300 Lt ir daugiau per mėnesį. Tačiau taip pat konstatuotina, kad byloje surinkta įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos šiuo metu, kas įgalintų jam prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu turi po vieną išlaikytinį- abiejų dukrą, nors atsakovas nurodė, kad turi išlaikyti savo pilnamečių vaikų šeimas, tačiau iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, jog minėtų šeimų turtinė padėtis yra pakankama jiems patiems išsilaikyti, atsakovas moka paskolą bankui, tačiau ją moka kartu su sutuoktine, kuri, kaip jis teismo posėdžio metu nurodė, dirba ir gauna į jo panašias pajamas, ieškovė turi nekilnojamojo (2 objektus) ir registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonę ir du ginklus), atsakovas taip pat turi nekilnojamojo turto (7 objektus), t. y. atsakovo vardu yra registruota daugiau nekilnojamojo turto objektų, kuriuos gali racionaliai naudoti (išnuomoti, perleisti ir pan.) ir gauti iš to pajamų, ir registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonę ir 4 ginklus, nors juos pardavinėja, bet šiai dienai dar jie yra atsakovo nuosavybė), vertybinių popierių (akcijų dviejose bendrovėse), todėl atsižvelgiant į atsakovo turimą turtą ir gaunamas lėšas, konstatuotina, kad atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti didesnė. Byloje nustatyta, kad S. D. sveika, specialiųjų poreikių neturi. Be to, vien ieškovės teismo posėdyje duotais žodiniais paaiškinimais teismas negali remtis, nes juose nurodytas aplinkybes dėl vaiko poreikių iš esmės paneigia kiti įrodymai - ieškovės nurodytos šeimoje gautos faktinės pajamos per mėnesį (apie 860 Lt) yra daug mažesnės, negu ji nurodė, kad skiria savo vaiko išlaikymui per mėnesį. Jau atmetus pačios ieškovės pragyvenimui skirtas lėšas, maksimaliai vaiko poreikių tenkinimui ieškovė pagal savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį tegalėjo maksimaliai išleisti iki 400-500 litų kas mėnesį vaikui. Todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei nustatytų aplinkybių pagrindu, daro išvadą, kad ieškovės vaiko tinkamam vystymuisi ir ugdymui šiuo metu yra reikalinga santykinai mažesnė – 800- 900 Lt per mėnesį suma. Tačiau ieškovė savo mažamečio vaiko lavinimui nori skirti didesnę sumą, tenkinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius, mano, kad tai leidžia tėvų turtinė padėtis, kad atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje turėtų būti didesnė, nes jo gaunamos pajamos, turimas turtas ir socialinė padėtis yra aukštesnio lygio nei ieškovės šiuo metu. CK 6.461 str. 2 d. nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Teisės doktrina pripažįsta, kad šis kriterijus turi būti naudojamas ir sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, jog CK 6.461 straipsnio 2 dalis netaikytina vaiko išlaikymo institutui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, kt.). Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą, remiasi tuo, kad dukra auga ir jos poreikiai nuolat didėja. Tačiau pažymėtina ir tai, kad vaiko poreikių didėjimas turėtų būti vertinamas kompleksiškai, vien tai, kad vaikas yra vyresnio amžiaus, nesant kitų aplinkybių, negali lemti nuolatinio išlaikymo dydžio didėjimo. Teismo nuomone, šalių nepilnametė dukra yra mažametė (neturi nei dvejų metų), todėl ieškovės apskaičiuota 1200-1300 Lt suma, reikalinga vienam mėnesiui tokiam vaikui išlaikyti, visiškai nepagrįsta jokiais įrodymais ir neatitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimų. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad šalių dukra neturi jokių didelių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, taigi atitinkamai jai nereikalingas ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas turėtų teikti savo dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą bei tai, kad tokio amžiaus vaikui ieškovės skiriamos išlaidos yra būtinos, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas, tačiau iš dalies ir iš atsakovo A. Č. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui S. D. periodinėmis išmokomis po 517,92 Lt (150 Eur) kas mėnesį nuo 2014-05-01 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, kt.). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, kad atsakovas nuo vaiko gimimo prie jo išlaikymo prisidėjo tik epizodiškai: 6 mėnesius mokėjo tik po 250 Lt išlaikymą dukrai, o nuo 2014-05-01 visai neteikia išlaikymo, išskyrus mokamą priteistą laikiną išlaikymą, t. y. dukrą remdavo epizodiškai, teismas pripažįsta, kad susidarė ieškovės nurodytas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą (LR CPK 178 str., 185 str.). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašomą priteisti sumą (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 500 Lt kas mėnesį), taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, t.y. į tai, kad savo vardu jis turi registruotą vieną transporto priemonę, nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą (7 objektai), turi mokėti bankui paskolą, neturi kitų išlaikytinių, į tai, kad yra darbingas, neturintis neįgalumo, į teismų praktiką tokiais atvejais, tenkina ieškovės reikalavimą priteisti įsiskolinimą, tačiau atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, mažina jo dydį, t. y. priteisia išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-08-07 iki 2014-05-01, skaičiuojant išlaikymą po 517,92 Lt (150 Eur) kas mėnesį ir sumažinus įsiskolinimo dydį ieškovo mokėta suma, viso 3161,28 Lt (916 Eur). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 517,92 Lt (150 Eur) per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną, todėl jo argumentai, kad jis neprivalo mokėti išlaikymo įsiskolinimo dukrai, atmestini, kaip nepagrįsti.

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki dukros pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimus pagal ieškinį, kai patenkinami 86 procentai ieškovės reikalavimų, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje atleista vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 46 Eur.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 800 Lt už ieškinio paruošimą ir atstovavimą (2 t., 16-18 b. l.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 688 Lt (199 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jis jų priteisti neprašė ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 14,79 Eur. Atsižvelgiant į teismo patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei priteistinos 12,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės negu 3 Eur (CPK 96 str., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Nuo 2015-02-03 nutrauktinas 2014-07-10 nutartimi (1 t., 120-121 b. l.), priteistas laikinasis išlaikymas dukrai S. D. (CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p., 294-295 str., 259 str., 260 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., 282 str., 284 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti atsakovo A. Č. priešieškinio atsisakymą ieškovei Ž. D. dėl tėvystės nuginčijimo.

Civilinę bylą Nr. 2-132-907/2015 dalyje dėl tėvystės nuginčijimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų, 00 euro centų) nuo 2014-05-01 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 916 Eur (devynių šimtų šešiolikos eurų, 00 euro centų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-08-07 iki 2014-05-01.

Nepilnamečiui vaikui S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jos motiną Ž. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Ž. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 199 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų, 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 58,72 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų, 72 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Nuo 2015-02-03 nutraukti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-10 nutartimi priteistą laikinąjį išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė