Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo, kuriuo L. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Atsiliepimu į L. S. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. apeliacinis skundas suformuluotas itin neaiškiai, nekonkrečiai, iš skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, nesutinka su padarytu pažeidimu, tačiau tuo pačiu prašo jam iš viso neskirti nuobaudos dėl padaryto pažeidimo, taigi, apeliantas ginčija ir nuobaudos dydį. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pasisakys tiek dėl L. S. kaltės padarius nusižengimą, tiek dėl jam paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumo. Be to, apeliantas prašo įvertinti pareigūno A. B. veiksmus. Apygardos teismas pažymi, jog toks apelianto prašymas apygardos teismui šiuo atveju yra visiškai nepagrįstas, kadangi šioje byloje yra sprendžiamas būtent jo, L. S., administracinės atsakomybės klausimas, o ne vertinamas pareigūno elgesys, tiesiogiai nesusijęs su L. S. inkriminuojamo pažeidimo įvykdymu.

Dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad, nagrinėjant L. S. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo klausimą, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.

6.1. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nors apeliantas pateiktame skunde iš esmės nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi pareigūno A. B. parodymais bei byloje esančiu vaizdo įrašu, kaip patvirtinančiais pažeidimo padarymą, aukštesnės instancijos teismas su tokiu apelianto aplinkybių vertinimu visiškai nesutinka. Atkreipiamas dėmesys, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

6.2. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

6.3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei yra įsitikinęs apeliantas, byloje yra pakankamai patikimų įrodymų (policijos pareigūnų A. B., O. D. tarnybiniai pranešimai, administracinio nusižengimo protokolas, liudytojo A. B. parodymai, duoti apylinkės teisme, byloje esantis vaizdo ir garso įrašas (b. l. 2, 4, 6–8, 120)), patvirtinančių L. S. kaltę nepaklusus uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

6.4. Apelianto pateikiama versija, neva jis nepastebėjo, kad jo vairuojama transporto priemonė yra stabdoma policijos pareigūno, yra visiškai neįtikėtina, prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams, todėl laikytina tik apelianto visiškai nepagrįsta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti policijos pareigūno A. B. tarnybiniame pranešime nurodomų aplinkybių bei to paties pareigūno duotų parodymų apylinkės teisme teisingumu, iš kurių matyti, kad pareigūnas nurodė, jog L. S. vairuojamas automobilis buvo stabdomas tarnybiniu žymėtu policijos automobiliu, įjungus švyturėlius, garsinį signalą, įspėjant vairuotoją per garsiakalbį, L. S. automobilis nestojo ilgą kelio atkarpą, nestojant L. S., buvo bandoma L. S. automobilį lenkti, tačiau L. S. nekreipė dėmesio ir vis vien nestojo, kol galiausiai L. S. sustojo įvažiavęs į namo kiemą (b. l. 6–8). Šias pareigūno A. B. nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas, t. y. vaizdo-garso įrašas (b. l. 120) iš policijos tarnybinio automobilio, kuriame užfiksuota L. S. vairuojamo automobilio stabdymo seka visiškai atitinka A. B. nurodytą įvykių sigą. Taip pat A. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kito pareigūno O. D. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybes, apie L. S. nepaklusimą sustoti ir pastarojo persekiojimą. Priešingai, nei yra įsitikinęs apeliantas, nėra jokio teisinio pagrindo nesivadovauti minėtu vaizdo-garso įrašu, kadangi šis įrodymas atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus (gautas teisėtai, yra patikimas, jame užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės). Kartu pastebėtina, kad A. B. apylinkės teisme davė parodymus būdamas prisiekęs ir įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnas A. B. galėtų apkalbėti L. S., būtų suinteresuotas apelianto nubaudimu, beje, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad L. S. suvokė, jog yra stabdomas policijos pareigūnų (klysti dėl pareigūnų reikalavimų sustoti ar nepastebėti pareigūnų šiuo atveju buvo neįmanoma), tačiau sąmoningai pasirinko teisei priešingą veikimą – nepaklusimą sustoti.

6.5. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, jog L. S. apeliuoja į jo vairuotos transporto priemonės stabdymo teisėtumą. Aukštesnysis teismas primena apeliantui, kaip transporto priemonės vairuotojui, jog pagal Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus tikrinančio pareigūno stabdomos transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Taigi, vairuotojas neturi teisės pasirinkti, sustoti ar ne, kai yra stabdomas policijos pareigūnų, kadangi vairuotojas visais atvejais privalo sustoti, nepriklausomai nuo vairuotojo įsitikinimo apie stabdymo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad L. S. buvo stabdomas esant teisėtiems ir pagrįstiems pagrindams, t. y. jo vairuotam automobiliui ,,Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta paieška, policijos pareigūnai vykdė tiesioginį vadovo nurodymą įteikti šaukimą L. S. bei prokuroro nurodymą atvesdinti L. S. į apklausą. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo abejoti L. S. vairuojamo automobilio stabdymo teisėtumu.

6.7. Remiantis išdėstytais argumentais sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad L. S. padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

Dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės švelninimo

7. Apeliantas L. S. skundu prašo jam panaikinti paskirtą baudą ar ją pakeisti į viešus darbus bei, kaip galima suprasti iš skundo turinio, nesutinka ir su paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

8. Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų.

8.1. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Apygardos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda ir poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

8.2. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas L. S. minimalią straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą bei nuspręsdamas pastarajam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti daug švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo dydis, pagrįstai įvertino visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei ANK 34 straipsnio 6 dalyje, t. y. teismas atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (padarytas 1 tyčinis šiurkštus nusižengimas, neigiamų padarinių nekilo, kitų eismo taisyklių nebuvo pažeista), į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę (anksčiau buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau anksčiau už šiurkščius administracinius nusižengimus nebaustas, be to, turi sveikatos problemų, niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, išlaiko dvi nepilnametes dukras, iš kurių viena neįgali), proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinęs visas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti L. S. už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrus minimalaus dydžio baudą ir jos mokėjimo terminą prailginant, t. y. nurodant baudą sumokėti per 17 mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo, be to, paskiriant daugiau nei 4 kartus švelnesnio dydžio administracinio poveikio priemonę nei įstatyme numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – atimant teisę vairuoti transporto priemones tik 8 mėnesiams, kai minimalus dydis yra 3 metai. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju paskirta minimali nuobauda bei itin švelni administracinio poveikio priemonė yra proporcingos ir adekvačios L. S. padaryto nusižengimo pavojingumui, nei paskirta nuobauda, nei administracinio poveikio priemonė nelaikytinos per griežtos, jų švelninti ar visai neskirti pagrindo nėra.

8.3. Apeliantas savo prašymą neskirti administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės motyvuoja iš esmės tais pačiais argumentais ir motyvais, dėl kurių jau yra išsamiai pasisakyta skundžiamame teismo nutarime (apelianto sveikatos problemos, vaiko lankymas, teisės vairuoti reikalingumas dėl darbo) ir kurie buvo įvertinti skiriant L. S. minimalią baudą ir mažesnį nei ANK 426 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytas minimalus administracinio poveikio priemonės dydis. Kitaip vertinti L. S. skunde nurodomas aplinkybes dėl jam (apeliantui) skirtinos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės dydžio, nei įvertino apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kartu pažymėtina, jog apelianto patiriami nepatogumui dėl paskirtos nuobaudos savaime nelaikytini išskirtine aplinkybe, kuri sudaro pagrindą visai neskirti nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, tuo labiau, kad apeliantui paskirtoji nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra itin švelnios, atsižvelgiant į minimalius ANK 426 straipsnio 5 ir 7 dalyje numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžius bei į L. S. padaryto nusižengimo šiurkštų pobūdį.

8.4. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teisės pažeidimo pobūdį, apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, esant atsakomybę lengvinančiai bei nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, jog apeliantui buvo paskirta minimali nuobauda, numatyta ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje, bei daug mažesnio dydžio administracinio poveikio priemonė nei numatyta už tokio pobūdžio nusižengimo įvykdymą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad paskirta administracinė nuobauda ir poveikio priemonė pažeidėjui nėra per griežtos, jos proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu apeliantui būtų galima pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir visai neskirti baudos arba dar kartą pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti ANK 426 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės.

8.5. Apelianto prašymas pakeisti jam paskirtą baudą į viešuosius darbus nepagrįstas, todėl netenkinamas.

8.5.1. Pagal ANK 675 straipsnio 4 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Nagrinėjamu atveju apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo sunkią materialinę padėtį, dėl kurios jis negalėtų sumokėti paskirtos baudos, todėl nėra pagrindo jam paskirtą baudą keisti į viešuosius darbus. Be to, nuobaudos mokėjimo terminas L. S. skundžiamu nutarimu buvo nustatytas daug ilgesnis nei numatyta įstatyme, t. y. 17 mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo, o ne 40 dienų.

8.5.2. Pastebėtina ir tai, kad pagal ANK 26 straipsnio 2 dalį viešieji darbai skiriami tik darbingiems ar iš dalies darbingiems asmenims, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, ir gali būti neskiriami <...>, arba neįgaliesiems, kurie dėl sveikatos būklės negali atlikti šių darbų. Pažymėtina, kad apeliantas apylinkės teisme nurodė, jog nedirba būtent dėl turimų sveikatos problemų, apeliaciniame skunde taip pat nurodo turintis problemų dėl sveikatos, šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys (b. l. 36, 79–98), todėl apygardos teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo L. S. skirti viešųjų darbų.

9. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pakeisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir L. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.