Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. pareikštą ieškinį atsakovams V. L. ir A. Ž. dėl žalos atlyginimo už nekokybiškai atliktus remonto darbus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų turtinę žalą dėl remonto atlikto (duomenys neskelbtini), trūkumų šalinimo 5 358,80 Eur; ieškovės patirtas išlaidas apmokant už sąmatos sudarymą sąmatininkei R. V. pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti solidariai iš atsakovų 250,00 Eur; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. L. skelbėsi internete „Facebook“ puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ grupėje kaip meistras, galintis atlikti įvairius remonto darbus. Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovė į V. L. nurodytą asmeninę sąskaitą 2021 m. liepos 22 d. pervedė 500 Eur, 2021 m. rugpjūčio 3 d. – 1000 Eur, 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 1000 Eur, 2021 m. rugpjūčio 23 d. 100 Eur. Ieškovė su atsakovu V. L. bendravo buto remonto atlikimo ir defektų šalinimo klausimais per „Messenger“ programėlę nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. , taip pat SMS žinutėmis 2021 m. spalio - lapkričio mėnesiais. Pateikti pirkinių, pirktų 2021 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais, kvitai 569,35 Eur sumai. Byloje pateiktas ir 2021 m. rugsėjo 17 d. grąžinimo aktas, kuriame nurodomi ieškovės J. T. atsakovams A. Ž. ir V. L. grąžinami įrankiai – abu atsakovai nurodė, kad pretenzijų dėl grąžintų daiktų neturi. 2021 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pateikė raštą ieškovei, kad gavus pareiškimą apie nelegaliai dirbančius V. L. ir A. Ž., medžiaga tolesniam tyrimui perduota Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui. Ieškovė kreipėsi į R. V. dėl sąmatos sudarymo, sąmatininkė R. V., parsirašė dvi lokalines sąmatas: paskaičiuota žala dėl bendrastatybinių darbų 3 954,34 Eur, už sugadintas medžiagas – 1 379,46 Eur, ieškovė už sąmatininkės atliktą darbą 2021 m. spalio 13 d. pervedė 250,00 Eur. Už interneto remontą ieškovė patyrė 25 Eur išlaidas pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė pervedė: 2021 m. birželio 11 d. - 500 Eur, 2021 m. gruodžio 29 d. – 209,74 Eur, 2021 m. spalio 21 d. – 500 Eur, 2021 m. rugpjūčio 28 d. – 361,56 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 15 d. išrašė sąskaitą J. T. 186,36 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 14 d. – 385,57 Eur sumai, 2022 m. sausio 19 d. – 10,56 Eur, 2021 m. gruodžio 29 d. – 100,98 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė 2021 m. gruodžio 15 d. sumokėjo 88,84 Eur. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovė S. P. pervedė 2021 m. lapkričio 23 d. 500 Eur, 2021 m. gruodžio 21 d. – 1000 Eur, o V. P. 2021 m. gruodžio 23 d. -800 Eur, 2022 m. vasario 23 d. – 1050 Eur ir 2022 m. vasario 25 d. – 200 Eur, mokėjimo nurodymuose nurodant mokėjimo paskirtį „papildymas“. 2021 m. rugsėjo 22 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovui V. L. ir už nekokybiškai atliktus darbus siūlė grąžinti ieškovei jos sumokėtą 1000 Eur sumą.

Šalių paaiškinimais, kuriuos patvirtina aptarti rašytiniai įrodymai, taip pat nustatyta, kad ieškovė skelbimuose rado V. L. kontaktus, kur jis prisistatė kaip meistras, galintis atlikti įvairius remonto darbus, todėl su juo susisiekė bei susitarė dėl remonto darbų atlikimo. Atsakovas V. L. kartu dirbti pasikvietė A. Ž., už kurį garantavo ieškovei, ieškovė sutiko, kad darbus dirbtų abu atsakovai ir juos atliktų už 2900 Eur. Atsakovai ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), 2021 m. atliko remonto darbus 2021 m. birželio - rugsėjo mėnesiais. Ieškovė V. L. grynais dar davė 220 Eur, o A. Ž. - 70 Eur, bendrai atsakovams sumokėjo 2 890 Eur. Ieškovė reiškė pretenzijas atsakovams dėl daiktų kokybės, iš pradžių atsakovai bandė trūkumus taisyti kol šalys susipyko ir ieškove rugsėjo mėnesį darbų tęsti atsakovams nebeleido.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės patirtos turtinės žalos fakto ir dydžio nustatymo atsakovams atlikus ieškovės bute remonto darbus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė su atsakovu V. L. sudarė žodinę rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis) buto paprastajam remontui atlikti (kuriai taikomos CK 6.644 straipsnio nuostatos ir netaikomos CK 6.681 straipsnio nuostatos, nes nebuvo susitarta dėl kapitalinio remonto) už 2900 Eur, prie kurios konkliudentinais veiksmais, taip pat žodiniu šalių sutikimu prisijungė ir atsakovas A. Ž.. Tai, kad A. Ž. dalyvavo susitarime kaip pilnavertis jo dalyvis, o ne kaip atsakovo V. L. pasamdytas subrangovas, patvirtina tai, kad, kaip aiškino šalys, ieškovė tiesiogiai bendravo su A. Ž. dėl darbų atlikimo, rodė jam, kaip atlikti darbus, davė jam 70 Eur kaip dalį atlygio, A. Ž. remonto darbus atliko ne epizodiškai nurodžius atsakovui V. L., o kartu su atsakovu V. L. iki pat darbų nutraukimo dienos, su abejais atsakovais pasirašytas 2021 m. rugsėjo 17 d. įrankių grąžinimo aktas, su jais abejais ieškovė bendravo dėl defektų šalinimo, iš ieškovės susirašinėjimo su V. L. matyti, kad A. Ž. figūravo jų pokalbiuose, buvo nurodoma, kad dirbs ne vienas V. L..

Tais atvejais, kai remonto darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija tenkinti, tokia sutartis turėtų būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos taisyklės nustatytos CK 6.672 – 6.680 straipsniuose. Rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Verslininku gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, atitinkantis verslo tikslais vykdomos veiklos požymį. Verslininko, kaip fizinio asmens, samprata įtvirtinta CK 2.4 straipsnio 2 dalyje nustatant, kad verslininkas – tai fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine-komercine veikla. Nustačius, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine-komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos – prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku (CK 1.39 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad remonto darbų užsakovas buvo fizinis asmuo – ieškovė J. T., kuri remonto darbų rezultatą užsakė savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. suremontuoti butą, kuriame gyvena. Remonto darbus atliko fiziniai asmenys – atsakovai V. L. ir A. Ž.. Byloje nustatyta, kad V. L. dirbo neturėdamas verslo liudijimo, tačiau jis nurodė, kad A. Ž. dirbo vykdydamas individualią veiklą. Ieškovė nurodė, kad ji internete rado duomenis, jog V. L. atlieka remonto darbus, skelbimai buvo nuolatinio pobūdžio, todėl jai nekilo abejonės, kad jis verčiasi butų remontu ir gebės atlikti remonto darbus jos bute. Atsakovas taip pat nurodė, kad tai jam ne pirmas remontas, kad jis atlieka remontus žmonių namuose. Iš pateiktų skelbimų matyti, kad V. L. siūlo savo paslaugas kaip asmuo atliekantis remontus puslapyje ‚Facebook“ ,, (duomenys neskelbtini)“ grupėje. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovai statybos darbais vertėsi kaip verslu. Atsižvelgiant į darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, nes darbai atlikti fiziniam asmeniui, kuris darbų rezultatą įsigyja savo namų ūkio poreikiams tenkinti, darbus atliko rangovai, kurie verčiasi remonto veikla. Todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

CK 6.672 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. CK 6.672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos santykiams, kurių šio kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.680 straipsnyje nustatyta, jog jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.

Šioje byloje kilo ginčas, ar yra atsakovų atliktų darbų trūkumai ir ar pagrįstai ieškovė už juos reikalauja 5358,80 Eur žalos atlyginimo.

Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad ginčo dėl rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir kt.).

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnyje suformuluotą bendrąją įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-155/2010; Nr. 3K-3-35/2011; Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009).

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimas, priimtas pagal ieškovės ieškinį ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje buvo nurodyta, kad teismas tinkamai santykius kvalifikavo kaip kilusius iš vartojimo rangos teisinių santykių, todėl turėjo ir pareigą būti aktyvus, siūlyti ieškovei kviesti liudytojais R. V., S. P., V. P.; pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti, kokie atsakovų atlikti remonto darbai buvo baigti, kurie darbai atlikti kokybiškai, kokie darbai buvo atlikti netinkamai ir reikalavo taisymo, aiškintis, kiek ieškovės teiktose lokalinėse sąmatose nurodyti paskaičiavimai atitiko faktinę situaciją po atsakovų atliktų remonto darbų, nustatyti, ar buvo vėliau realiai atlikti remonto darbai pagal byloje pateiktą lokalinę sąmatą ir kokia šių darbų apimtis

Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo aktyviai šalims siūlė svarstyti teismo ekspertizės skyrimo klausimą, kviesti į teismo posėdį liudytojus S. P. ir V. P., tačiau abi šalis atsisakė byloje skirti ekspertizę, abi šalys svarstė savo interesus ginti liudytojų S. P. ir V. P. parodymais, nes abi turėjo jų kontaktus, tačiau vėliau nurodė teismui, kad negali pateikti teismui šių liudytojų kontaktų ir neprašo jų apklausti teisme, savo argumentus įrodinės kitais byloje pateiktais duomenimis.

Ieškovė, įrodinėdama defektų faktą, į bylą teikė Buto nuotraukas remonto darbų metu, po atsakovų atlikto remonto ir po naujų meistrų atlikto remonto, susirašinėjimą su atsakovu V. L., teikė R. V. sudarytą lokalinę sąmatą dėl bendrųjų statybos darbų vonios kambaryje, virtuvėje, koridoriuje, dvejuose kambariuose, lokalinę sąmatą dėl sugadintų medžiagų apskaičiavimo, taip pat teikė duomenis apie sumokėtas sumas S. P. ir V. P. už, ieškovės teigimu, atliktą remonto darbų taisymą bei susirašinėjimą su S. P..

Kaip minėta, šioje civilinėje byloje defektų faktą privalėjo įrodyti ieškovė. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad atsakovai netinkamai atliko darbus, todėl dėl jų kilusią žalą ieškovei turi atlyginti atsakovai.

Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu. CK 6.663 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Pagal teismų praktiką, įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu neturi būti suabsoliutintas, užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

Šiuo atveju priėmimo-perdavimo aktas tarp šalių surašytas nebuvo, tačiau ginčo dėl to, kad ieškovė iš atsakovų darbus perėmė iki 2021 m. rugsėjo 17 d. (tą dieną ieškovė grąžinimo aktu atidavė įrankius atsakovams) tarp šalių nekilo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė dar atsakovams atliekant darbus pastebėjo netinkamai atliktus darbus – negalėjo naudotis vonia ir tualetu, teko atšaukti baldų meistrą, nes virtuvėje netinkamai išlygintos sienos, prašė pakeisti plyteles, buvo pažeistas interneto kabelis. Palaipsniui išryškėjo ir kiti netinkamai atlikti darbai, ką patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Ieškovė, matydama nekokybiškus darbus, supratusi, kad atsakovai nesugebės ištaisyti nekokybiškai atlikto remonto, neleido atsakovams darbų pabaigti ir defektų ištaisyti ir aiškiai nurodydama atsakovams, kad darbų vykdyti jiems nebeleis konkliudentiniais veiksmais faktiškai nutraukusi sutartį pareikalavo grąžinti dalį sumokėtos kainos – 1000 Eur (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė pasinaudojo CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti Rangos sutartį, sumokėdama dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui ir faktiškai priėmusi atliktus darbus, turi teisę reikalauti, kad šių darbų trūkumų šalinimo išlaidas padengtų atsakovai (CK 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovai neginčijo aplinkybių dėl sumokėtos atliktų darbų kainos, priešieškinio nereiškė, todėl ši aplinkybė nėra ginčo dalykas ir teismas dėl to plačiau nepasisako.

Ieškovė turi teisę imtis priemonių nustatyti tikrąjį žalos dydį, todėl ginčui tęsiantis ir ieškovei supratus, kad ji pati nepajėgi apskaičiuoti žalos dydžio, ji pagrįstai kreipėsi dėl žalos dydžio apskaičiavimo į specialistą. Šiuo atveju ieškovė kreipėsi dėl žalos masto nustatymo į sąmatininką R. V., pas kurį dirbanti atestuota sąmatininkė R. V., turi kvalifikaciją eiti statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas. R. V. pasirašė lokalines sąmatas, kuriose apskaičiuotos buto remonto netinkamai atliktų darbų defektų šalinimo išlaidos – 5333,80 Eur.

Pažymėtina, kad atsakovas V. L. pripažino dalį netinkamai atliktų darbų: kad vonioje sumaišė plyteles ir suklijavo ne tos spalvos plyteles, skirtas virtuvei, kad reikėjo keisti 14 plytelių vonioje dėl jų kampų nudaužymo, pripažino, kad plyteles ruošė savitu būdu – ties kampais buvo apipjaunama 45 laipsnių kampu, kad kampus klijavo atskirai nuo plytelių, kad pažeidė interneto kabelį, kad reikėjo skaitliuką atitraukti, kad bandė taisyti trūkumus, lygino sienas, iš ieškovės susirašinėjimo su atsakovu V. L. taip pat matyti, kad ir susirašinėdamas žinutėmis jis pripažino, jog yra darbo trūkumų, nurodydamas, kad „A. pridyrbo ten biški nu as pirma kart su juo“.

Teismas byloje liudytojais apklausė R. V. ir R. V., kurie paaiškino, kad ieškovė dėl lokalinių sąmatų sudarymo kreipėsi į R. V., kuris turi architekto – techniko išsilavinimą vykdo individualią veiklą sąmatų sudarymo srityje, kad jis bendravo su ieškove, buvo nuvykęs į ieškovės Butą, kuriame atliko apžiūrą ir matavimus, sudarė lokalines sąmatas, o jas peržiūrėjo, patikrino ir pasirašė pas jį įdarbinta jo sutuoktinė R. V., kuri yra atestuota sudaryti sąmatas. Liudytojas R. V. teisme paaiškino, kad turi 30 metų darbo patirtį šioje srityje, kad apžiūrėjus Butą, jame matėsi akivaizdus darbų brokas, buvo įvertinti defektai. Jo buvo sudarytos dvi sąmatos: vienoje apskaičiuotos išlaidos, susidarysiančios defektus visiškai pašalinant, kitoje – sugadintų medžiagų, kurios buvo naudotos remontui, išlaidos. Apžiūrėjus Butą matėsi akivaizdūs visų plytelių defektai; patalpa sumažinta ne pagal ieškovės prašymą (sudėti gipso kartonai), santechnika sudėta nekokybiškai, virtuvėj – sienų nukrypimas, tinkavimas ir gipsas sudėtas nekokybiškai, sienos ir grindys nelygios, kambariuke durys įdėtos blogai, visos durys buvo sugadintos, palangė – numušta, vandens nutekėjimas (trapas) – įrengtas blogai, plytelės ties kampais blogai apipjautos, blogai padaryti kampai tarp plytelių, kadangi jie atskirai priklijuoti, skaitikliai blogai sumontuoti, plytelės suklijuotos ties viduriu vamzdžių. Tam, kad ištaisyti trūkumus, reikėjo viską versti ir daryti darbus iš naujo. Liudytojas paaiškino, kad darbų brokas užfiksuotas fotonuotraukose, kurias darė jis, nurodė, kad sugadintas duris reikia keisti, nes nėra galimybių tokias duris įsigyti be varčios, pabaigti darbus ištaisant trūkumus nebuvo įmanoma, nes gipsas kreivai sudėtas, plytelės visos buvo sugadintos, grindų plytelės taip pat turi būti pakeistos, nes nelygios grindys. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo parodymais, kuris, nors ir atliko apžiūrą, matavimus ir skaičiavimus ieškovės užsakymu, tačiau yra nesuinteresuotas ieškovės žalos dydžio nustatymu teisme asmuo. Teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojas dirba sąmatų sudarymo srityje 30 metų, turi architekto – techniko išsilavinimą, todėl jo nuomonė apie defektų mastą, jų šalinimo būtinybę ir tam teksiančias išlaidas yra pagrįstos ne subjektyvia nuomone, o išsilavinimu ir patirtimi tokioje srityje, o žalos dydis i specialiomis tam skirtomis programomis, pritaikant atitinkamus įkainius. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad jis darė fotonuotraukas ieškovės bute, kai atliko jo apžiūrą, nuotraukų darė daug, ne visas perdavė ieškovei, manydamas, kad visų nereikia.

Iš ieškovės pateiktų į bylą fotonuotraukų matyti, kad defektai Bute buvo fiksuoti, iš jų akivaidzdžiai matyti, kad Bute buvo nelygiai išklijuotos plytelės (tarpai tarp plytelių nevienodi, kraštai vienų atsikišę, kitų įdubę), kai kurios plytelės yra nudaužtais kampais, vamzdžiai išsikišę iš plytelių, plytelės suklijuotos ties viduriu vamzdžių, kurios apipjautos nelygiai, skaitliukas su vamzdžiais įmontuotas tarp plytelių ir išlindęs iš jų ne visas, aplink jį plytelės išpjautos nelygiai, taip pat matyti sienų, grindų, nelygumai, durų ir jų staktų bei varčių apgadinimai, subraižymai, matyti, kad durys įstatytos ypatingai nelygiai, tualeto vandens nuleidimo ertmė neatitinka mechanizmo dydžio ir formos, vandens nutekėjimo mechanizmas priklijuotas, aplink jį matyti aštrūs plytelių kraštai. Atsakovas V. L. neginčijo, kad šios nuotraukos darytos Bute, po atsakovų remonto darbų atlikimo. Tačiau atsakovas V. L. nurodė, kad nuotraukose atsispindi nepadaryti iki galo darbai, kad jis būtų juos užbaigęs ir trūkumų tiek nebūtų.

Teismas sprendžia, kad įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovai, nors ir nepabaigė darbų iki galo (glaistymo, tinkavimo, dažymo, virtuvėje 2 eilių plytelių sudėjimo ir grindų plytelių sudėjimo, plytelių siūlių tarpus glaistymo), tačiau jų ir nebegalėjo tinkamai pabaigti, kadangi paruošiamieji darbai buvo atlikti netinkamai ir jų neištaisius buvo neįmanoma tęsti remonto darbų. Atsakovo V. L. paaiškinimai teisme patvirtina, kad atsakovai, nesuvokdami, kad pradiniai darbai buvo atlikti netinkamai ir jų neištaisydami, ketino tęsti darbus toliau, kas lemtų dar didesnės žalos padarymą ieškovės turtui (pavyzdžiui keistų tik keletą atskirų plytelių, taip pažeisdami hidroizoliacinį sluoksnį, glaistytų plytelių siūles, nors jos suklijuotos nelygiai, dėtų plyteles ant nelygaus pagrindo, taip sugadindami naujas plyteles ir kt.). Tai, kad atsakovai neištaisė atsirandančių trūkumų iš karto darbų pradžios eigoje (pavyzdžiui paruošiant ir lyginant sienas ir grindis prieš dedant plyteles), ir remontą tęsė toliau tuo tik didindami išlaidas, patvirtina, kad jie nesuvokia, kaip tinkamai turi būti atlikti darbai ir neturi gabėjimų jų atlikti, tuo pačiu ir ištaisyti trūkumų. Todėl teismas sprendžia, kad nepagrįstas atsakovų argumentas, kad, jeigu atsakovė būtų leidusi pabaigti darbus, atsakovai trūkumus būtų ištaisę ir jų nebūtų. Ieškovė, suvokusi, kad atsakovai negeba atlikti remonto darbų tinkamai, nors taip viešai ir skelbėsi, turėjo teisę neleisti darbų tęsti (ištaisyti trūkumų), matydama, kad jos turtas toliau bus žalojamas. Kaip minėta, tokią teisę ieškovei numato įstatymai (CK 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.673 straipsnio 2 dalis). Nutraukusi sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti atsakovų atsakyti už žalą už tuos darbus, kuriuos faktiškai jie netinkamai atliko.

Kaip matyti iš 2021 m. R. V. sudarytų dviejų lokalinių sąmatų, viena jų sudaryta dėl bendrųjų statybos darbų vonios kambaryje, virtuvėje, koridoriuje, dvejuose kambariuose, įvertinant, kad viso darbai kainuos 3954,34 Eur, kita sudaryta dėl sugadintų medžiagų apskaičiavimo, įvertinant, kad visos sugadintos medžiagos vertos 1379,46 Eur. Ieškovė žalą ir jos dydį grindė šiomis sąmatomis pateiktais skaičiavimais. Papildomai ieškovė teismui pateikė duomenis, kad prasidėjus bylos procesui samdė naujus meistrus (S. P. ir V. P.), kuriems sumokėjo 4550 Eur vien už remonto paslaugas, pateikė 2021 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. spalio 21 d. kvitus, patvirtinančius statybinių medžiagų pirkimą už 709,74 Eur iš UBA „(duomenys neskelbtini)”, 2021 m. gruodžio 15 d. kvitą, patvirtinantį statybinių medžiagų pirkimą už 88,84 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, buvo sumokėta 25 Eur už interneto kabelio nutraukimo sutvarkymą. Ieškovė nurodė, jog ieškinio netikslina, jį grindžia lokalinėmis sąmatomis apskaičiuota suma, tačiau kad pagrįstų realiai jau patirtų išlaidų sumą pateikė papildomus duomenis, kad šiuo metu jau yra išleidusi 5372,74 Eur (meistrų darbui bei medžiagų įsigijimui, interneto kabelio remontui), o darbai nėra baigti.

Tai, kad ieškovės bute dėl atsakovų atliktų darbų buvo defektų, kuriuos reikėjo taisyti patvirtina ir tai, kad ieškovė iš karto po atsakovų darbų baigimo ieškovės bute, kreipėsi į kitus meistrus – S. P. ir V. P. dėl remonto darbų tose pačiose patalpose atlikimo iš naujo. Ieškovė nurodė, o atsakovai neginčijo, kad ieškovė neturi kito gyvenamojo būsto, kai grįždavo iš komandiruotės dėl buto remonto tekdavo apsistoti viešbutyje, taigi akivaizdu, kad ieškovė iš naujo pradėjo remontą dėl kilusios būtinybės. Nors šalys nenurodė šių asmenų kontaktų ir nekvietė jų liudyti teisme, tačiau atsakovas pripažino, kad kalbėjosi su V. P., kuris jam nurodė, jog atliko darbus ieškovės bute. Taigi, ginčo dėl to, ar buvo atlikti nauji darbai nėra. Tai, kad S. P. ir V. P. atliko darbus ieškovės bute po atsakovų darbų atlikimo patvirtina ir pavedimų šiems asmenims kopijos (nors mokėjimo paskirtys „papildymas“, tačiau tokia paskirtis nurodyta ir pervedant atlygį atsakovui V. L.), kuriose matyti, kad pavedimai daryti nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. vasario 25 d. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas su asmeniu, pasivadinusiu „S.“, pagrindžia, kad ieškovės bute S. P. atlikdamas remonto darbus, kalbėjo apie kitą dirbantį žmogų, nuolat siuntė nuotraukas ieškovei apie darbų eigą, taip pat prašė pervesti atlyginimą, kalbėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atidaryta sąskaita ieškovė vardu medžiagoms (įrodymai apie tokios sąskaitos atidarymą pateikta ir teismui, kad patvirtina, jog už medžiagas ieškovė mokėjo atskirai), taip pat nurodė ieškovei ankstesnių remonto darbų trūkumus, t.y. kad kaimynas skundėsi, jog jam byrėjo betonas į tualetą, nurodant, kad buvo neužtaisyta prie gyvatuko vamzdžių, kad per sujungimą grindyse praleido vandenį iš dušo, kad kranai sudėti ir paslėpti už gipso ir plytelių, skaitliukai sudėti taip, kad jų neįmanoma pakeisti, kad sienų plyteles klijuojant klijų buvo dėta daugiau nei gipso, kad virtuvėje reikia perklijuoti sieną, nes 5 cm skiriasi kampas, kad virtuvėje gipsas priklijuotas prie atšokusio tinko ir kita.

Atsakovo V. L. atstovė nurodė, kad lokaline sąmata teismas neturėtų remtis, nes ją pasirašė R. V., kuri vėliau teisme aiškino, kad iš tiesų sąmatą sudarė ne ji, ji tik pasirašė, ji nebuvo ieškovės bute, neatsako už atliktus darbus, tik už įkainių pritaikymą. Pažymėtina, kad atsakovai į bylą nepateikė žalos sumą paneigiančių įrodymų, prašymo skirti ekspertizę byloje nereiškė ir teismui pasiūlius, atsisakė. Pažymėtina, kad atsakovai neginčijo sąmatinkų kvalifikacijos. Nors abstrakčiai atsakovas V. L. pripažino dalį trūkumų, tačiau žalos atlyginti nesutinka, pats nenurodo, kiek jo manymu padaryta žala yra verta, taip pat nenurodė, kurios būtent lokalinėse sąmatose išskirtos eilutės yra neteisingos.

Teismas įvertinęs tai, kad lokalines sąmatas sudarė sąmatininkas R. V., turintis architekto – techniko išsilavinimą, pats apžiūrėjęs ieškovės butą ir įvertinęs jo būklę, šias sąmatas pasirašė R. V., turinti kvalifikaciją eiti statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalis vykdymo priežiūros vadovės pareigas, patikrinusi skaičiavimus ir įvertinusi fotonuotrauktas, lokalinės sąmatos yra išsamios, detaliai aprašyti atskirų kambarių darbai ir išlaidos, nurodyta, kad apskaičiuota pagal 2021 m. balandžio mėnesio kainas, įvesti darbo kodai, išskirta kiek kainuoja medžiagos, mechanizmai, darbai, apskaičiuota, įvertinant kvadratūrą, sąmatose aptarti darbai atitinka šalių nurodytą atsakovų atliktų darbų apimtį, sprendžia, kad yra pagrindas šias sąmatas vertinti kaip patikimą rašytinį įrodymą preliminariai žalai apskaičiuoti. Kadangi šiuo atveju padaryta žala yra faktiškai pašalinta tik iš dalies, ieškovė pagrįstai šia sąmata remiasi įrodinėdama ieškinį. Iš byloje surinktų įrodymų, pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad sąmatose nurodytos darbų ir medžiagų išlaidos, yra susijusios su atsakovų atliktų darbų trūkumų taisymu, į jas neįtraukti nesusiję darbai, pavyzdžiui baigti remonto darbai arba tinkamai atlikti darbai (ieškovė patvirtino, kad grindys buvo išlietos tinkamai, bet atsakovai nurodė, jog jie samdė kitus meistrus šiam darbui, už šį darbą papildomai nuostolių priteisti neprašoma), todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiose sąmatose pateiktu paskaičiavimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 išaiškino, kad žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Taigi, byloje pateiktos lokalinės sąmatos yra tinkamas rašytinis įrodymas, kurį, vertinant kartu su kitais surinktais įrodymais byloje daroma išvada apie padarytos žalos dydį (CPK 177 straipsnis). Atsakovams nepateikus jokių kitų patikimų įrodymų leidžiančių paneigti ar pagrįsti lokalinėse sąmatose atliktų apskaičiavimų neteisingumą ir nepagrįstumą teismas neturi pagrindo nesiremti jomis. Šiuo atveju ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos buvo preliminarus skaičiavimas apie galimų darbų apimtis taisant remonto defektus ir sugadintas medžiagas, kadangi jų rengimo metu naujas remontas Bute dar nebuvo pradėtas. Ieškovė įrodė, kad už po atsakovų atliktų darbų ieškovė iš dalies už tų pačių patalpų remonto darbus sumokėjo S. P. ir V. P. 4550 Eur.

Atsakovas V. L. teigė, kad nauji meistrai atliko ne tuos pačius darbus, t.y. daugiau darbų, nes atlikdami darbus jie išgriovė vieną sieną vonioje, perkėlė vamzdžius, perkėlė dušą į kitą vietą. Ieškovė paaiškino teismui, kad atsakovas V. L. jai buvo sakęs, kad negali griauti sienos vonioje, nes ši siena yra kapitalinė, tačiau atėjus naujiems meistrams, jie pasakė, kad siena nėra kapitalinė ir ją galima griauti, padidinant vonios erdvę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad vis tiek reikės toje vietoje viską perdaryti, ši viena nedidelė siena į koridorių buvo nugriauta dėl to prireikė 6 kv. m. plytelių. Ieškovė paaiškino, kad dėl defektų reikėjo vis tiek tą sieną perdaryti (dengta gipsu, blogai sudėtos plytelės), šoninės sienos taip pat buvo nelygios, kad vamzdžiai buvo perkelti į padidintą erdvę, bet kanalizacija po atsakovų darbų duše kimšosi, kaupėsi vanduo aplink trapą, vanduo bėgo į koridorių, hidroizoliacija nebuvo padaryta, taip pat buvo palikti aštrūs kampai, kurie braižė kojas, su profiliais buvo sudėti vamzdžiai, dėl ko ji galėjo užpilti kaimynus. Taip pat ieškovės atstovė pabrėžė, kad nepaisant šio nedidelio pakitimo, išlaidų suma atsakovams neišauga, nes ieškovė jau dabar prašo priteisti mažesnę sumą, t.y. 5358,80 Eur, nei šiuo metu faktiškai patyrė išlaidų (5372,74 Eur), o darbai dar nėra baigti, t.y. dar nėra keista (taigi už tai nepaskaičiuotos faktinės išlaidos): koridoriaus grindų plytelės (ir šios kvadratūros sąskaita sudėtos plytelės vonioje), 3 durys, palangė.

Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, sprendžia, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovų 5358,80 Eur žalos atlyginimo, nes labiau tikėtina, kad dėl atsakovų veiksmų ji patyrė ne mažesnę nei 5358,80 Eur žalą. Kaip matyti iš lokalinių sąmatų turinio, priešingai nei nurodo atsakovas V. L., jos buvo sudarytos tik apskaičiuojant faktiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, o ne pilno remonto atlikimą (neįtrauktas dažymas, laminato dėjimas, virtuvėje plytelių dėjimas ir kt.). Nepaisant to, kad atsakovų darbai buvo atlikti ne iki galo, atliktų darbų nekokybiškumas lėmė būtinybę šiuos darbus taisyti, o kaip patvirtino byloje surinkti įrodymai, darbus taisant reikėjo juos atlikti iš naujo. Ieškovė, kaip vartotoja, turi mažiau specialių žinių paprastojo remonto srityje negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas, todėl ji pasitikėjo atsakovų tikinimu apie galimybę išgriauti ne kapitalinę sieną bei galimybes nemažinti vonios ploto. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovai atsakingi ir už tai, kad suklaidino ieškovę, teigdami, kad nėra įmanoma nemažinti vonios sienų ir jas sumažino, taip pat kad negalima griauti sienelės į koridorių, todėl už tai tenkančias išlaidas ieškovė taip pat turi teisė reikalauti atlyginti atsakovų. Atsakovų atlikti darbai neatitiko įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų (grindys buvo išlietos kokybiškai, bet šį darbą atliko atsakovų samdyti subrangovai, už jį nuostolis nėra skaičiuojamas), todėl ieškovė pagrįstai reikalauja dėl jų kilusių nuostolių atlyginimo iš atsakovų. Teismas, nustatydamas prašomos priteisti žalos dydį atsižvelgia į tai, kad po lokalinių sąmatų sudarymo ieškovė faktiškai iš naujo atliktiems remonto darbams patyrė daugiau išlaidų, nei reikalauja ieškiniu, t.y. 5372,74 Eur, iš esmės ieškovės realiai patirtos išlaidos remontui sutapo su lokalinėse sąmatose nurodytu išlaidų dydžiu, jose nurodyti darbai išties buvo arba bus ateityje reikalingi atlikti. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė sumokėjo S. P. ir V. P. 4550 Eur sumą, į kurią įskaičiuoti remonto pakitimai (vienos sienelės iš vonios kambario ir koridorių nugriovimas ir ten įrengimas dušo su vamzdžių perkėlimu), tačiau iš esmės plotas, kuriame buvo atliktas remontas nepakito (virtuvėje plytelės buvo sudėtos, tačiau koridoriaus plytelių ieškovė iki šiol naujai neatliko dėl lėšų trūkumo (remontas reikalingas, nes plytelės suklijuotos nelygiai), virtuvės plotas 5,95 kv.m., koridoriaus plotas pagal sąmatą – 6,3 kv.m.), dėl defektų vonios grindų ir sienų plyteles reikėjo vis tiek keisti, sienas lyginti, tinkamai paruošti hidroizoliaciją, nugriautos sienos apdailą vis tiek būtų reikėję perdaryti iš naujo, nekokybiškai įrengtą santechniką reikėjo keisti, kanalizaciją, atsakovų blogai įrengtą duše, taip pat reikėjo perdaryti. Be to, į šią faktiškai patirtų išlaidų sumą neįskaičiuoti ieškovės patirti nuostoliai atsakovams sugadinus 3 duris, kurias ieškovė dėl lėšų stygiaus keis tik ateityje (išlaidos su įrengimu remiantis sąmatomis – 1175,37 Eur), taip pat palangę (su įrengimu remiantis sąmatomis –56,26 Eur), taip pat keis koridoriaus plyteles (darbų kaina remiantis sąmatomis – 231,06 Eur (294,07 Eur / 6,3 kv. m. (buvusi koridoriaus kvadratūra) x 4,95 kv.m. (koridoriaus kvadratūra po sumažinimo: 6,3 kv.m.-1,35 kv.m.)). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad lokalinėse sąmatose nurodytos kainos buvo įvertintos 2021 m. balandžio mėnesio kainomis, o neatlikti darbai ateityje bus atliekami pagal tuometinę vertę, kuri atsižvelgiant į infliaciją šalyje, akivaizdu, kad bus didesnė. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovų netinkamai atliktų darbų ji patyrė ne mažesnį nei 5372,74 Eur nuostolį, kurį atlyginti turi atsakovai.

Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju. Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).

Nagrinėjamu atveju abiejų atsakovų veiksmai, nepagrįstai taikant PVM atskaitą sukėlė bendrą žalą, nes tiek sprendimų priėmimas, tiek jų įgyvendinimas, prisidėjo prie to, kad susidarė 15 416,24 Eur papildomas VMI kreditorinis reikalavimas Bendrovei, t. y. nustatytas objektyvaus bendrininkavimo atvejis, todėl solidarioji jų pareiga atlyginti padarytą žalą preziumuojama.

Nagrinėjamu atveju susitarimas dėl remonto darbų Bute buvo tarp ieškovės ir atsakovų, kurie abu atliko tuos remonto darbus. Nustatyti konkrečiai kuris iš atsakovų kokius darbus atliko nėra galimybės, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju žala buvo sukelta bendrais atsakovų veiksmais, t. y. nustatytas objektyvaus bendrininkavimo atvejis, todėl solidarioji atsakovų pareiga atlyginti padarytą žalą preziumuojama.

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesines palūkanas. Ieškovei iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad ieškovė viso proceso metu sumokėjo 219,00 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 250,00 Eur išlaidų sąmatininkei už sąmatų sudarymą, ką patvirtiną į bylą pateikti mokėjimo nurodymai. Ieškovė savo patirtų nuostolių dydį dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų įrodinėjo dvejomis lokalinėmis sąmatomis, teismas jomis rėmėsi, priimdamas sprendimą, todėl išlaidos sąmatininkei pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir ši suma priteistina iš atsakovų ieškovės naudai neatsižvelgiant į tai kokia proporcija tenkintas ieškinys (CPK 88 straipsnio 10 punktas).

Ieškinį tenkinus, nurodytos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinos 85 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) 5358,80 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų penktasdešimt aštuonių eurų 80 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2021 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš kiekvieno atsakovo po 809,50 Eur (aštuonis šimtus devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovų V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 42,50 Eur (keturiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šią sumą į pasirinktą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (LT78 7290 0000 0013 0151, AS ,,Citadele bankas“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; LT24 7300 0101 1239 4300, ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300), įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.