- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-186-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- S. T.
- Trečiasis asmuo
- notarei A
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikiantis Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) I. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-28 nutarties, kuria išnagrinėtas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui S. T., trečiajam asmeniui notarei A. G. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti I. K. terminą palikimui, atsiradusiam 2011-10-05 mirus motinai V. T., priimti ir nustatyti, kad ji palikimą priėmė nuo jo atsiradimo momento lygiomis dalimis su S. T.; 2) pripažinti negaliojančiais iš dalies Klaipėdos m. 15-o notaro biuro notarės A. G. 2012-03-02 patvirtintą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą registro Nr. 1666 ir 2024-05-27 patvirtintą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą registro Nr. 4431 ir pripažinti I. K. asmeninės nuosavybės teisę į 3/16 buto, (duomenys neskelbtini); 3) atnaujinti terminą ieškiniui dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Klaipėdos m. 15-o notaro biuro notarės A. G. 2012-03-02 registro Nr. 1666 ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Klaipėdos m. 15-o notaro biuro notarės A. G. 2024-05-27 registro Nr. 4431, pripažinimo iš dalies negaliojančiais, pareikšti; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė: 1) taikyti ieškinio senatį palikimui priimti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti; 2) nesant pagrindo ieškinio senačiai pritaikyti, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2024-07-10 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarta ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą viešame registre dėl buto (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovo S. T. vardu, nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Šalies argumentai
4. 2024-10-07 atsakovas pateikė prašymą, kuriuo prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 1 dalimi, įpareigoti ieškovę per teismo nustatytą terminą pateikti atsakovo 2 600 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Prašyme nurodė, kad ieškinys pareikštas po 13 metų nuo palikėjos V. T. (ieškovės ir atsakovo motinos) mirties ir tik tuomet, kai ieškovė sužinojo, kad atsakovas parduoda minėtą turtą. 2024-06-13 atsakovas sudarė preliminarią buto, (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo sudaryti notarinę turto pirkimo – pardavimo sutartį iki 2024-07-30. Sutarties šalys susitarė, kad nutraukus preliminarią sutartį dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui 1 000 Eur (avansą) ir sumokėti jam 1 000 Eur baudą. Jei pagal šią sutartį turto pirkimo – pardavimo sutartis nesudaroma dėl pardavėjo ar pirkėjo kaltės, kaltoji šalis moka agentūrai „Avitera“ 1 600 Eur už atliktą darbą, t. y. pirkėjo – pardavėjo suradimą ir preliminarios sutarties sudarymą. Tokiu būdu šalys susitarė, kad nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas patirs 2 600 Eur nuostolius. Ieškovei pareiškus ieškinį ir ieškovės prašymu teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (uždraudus perleisti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą), preliminariosios sutarties šalys 2024-07-30 sudarė susitarimą pratęsti preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį iki 2025-01-30. Tokiu būdu 2024-06-13 preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos ir 2024-07-30 susitarimas dėl preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pratęsimo pagrindžia pirmąją nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sąlygą (realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas). 2024-07-10 nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, užkirto atsakovui galimybę įvykdyti preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį ir sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas priežastiniu ryšiu susijęs su tikėtinų atsakovo nuostolių, t. y. prievolės sumokėti 2 600 Eur baudą, atsiradimu. Teismui nepatenkinus ieškinio, atsakovas įgys teisę į nuostolių atlyginimą dėl neįvykdytos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties ir joje numatytų netesybų sumokėjimo, tačiau dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikėtinas atsakovo patirtų nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas, nes ieškovė nuo 1998–2000 metų gyvena Jungtiniuose Arabų Emyratuose, nebuvo grįžusi į Lietuvą, Lietuvoje neturi asmeninės nuosavybės teise registruoto turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Byloje pateikti duomenys, kad jos turėtas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), 2003-05-08 buvo parduotas iš varžytynių.Yra pagrindas spręsti, kad ieškovės turtas buvo parduotas iš varžytynių už skolas. Atsakovas negali gauti duomenų apie vykdytas ar vykdomas vykdomąsias bylas, kur skolininkė yra ieškovė. Taigi, nepritaikius užtikrinimo priemonių, tikėtina, kad nuostolių kompensacijos išieškojimas bus neįmanomas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą ir prašė atmesti atsakovo prašymą. Nurodė, jog, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad ieškovė neužtikrino galimų atsakovo nuostolių atlyginimo, būtų neįmanoma įvykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo, nes atsakovas net neslepia tikslo butą parduoti, nesulaukęs teismo sprendimo. Atsakovo prašymo tikslas yra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo pateikta preliminarioji sutartis nėra registruota viešajame registre, todėl atsakovas negali jos panaudoti prieš trečiuosius asmenis, t. y. prieš ieškovę. Atsakovas negali vadovautis preliminariąja sutartimi, nes joje nenurodyta parduodamo daikto kaina. Pagal Civilinio kodekso 6.397 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta. Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis yra dvišalė, tačiau atsakovo pateiktame dokumente nurodyta tik viena pirkimo – pardavimo sandorio šalis. Preliminariosios sutarties įvykdymo terminas, t. y. terminas iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, yra pratęstas iki 2025-01-30. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje paskirtas 2024-12-05 ir 2024-12-10, todėl šiuo metu atsakovo prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra priešlaikinis ir nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024-10-28 nutartimi atsakovo S. T. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo patenkino. Nustatė ieškovei I. K. 14 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo pateikti atsakovo S. T. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą: sumokėti 2 600 Eur sumą į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus arba pateikti banko garantiją dėl 2 600 Eur sumos. Išaiškino, jog ieškovei I. K. nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtos pinigų sumos arba nepateikus banko garantijos per nustatytą 14 dienų terminą, teismas per 3 darbo dienas nuo termino pabaigos dienos panaikins byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas 2024-07-10 nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: nutarė padaryti įrašą viešajame registre dėl buto (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovo vardu, nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui uždrausta parduoti butą. Ieškovė siekia atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam 2011-10-05 mirus ieškovės ir atsakovo motinai V. T., priimti ir nustatyti, kad ieškovė palikimą priėmė nuo jo atsiradimo momento lygiomis dalimis su atsakovu. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu, prašo pritaikyti ieškinio senatį, nurodydamas, jog ieškovė turėjo visas galimybes kreiptis dėl palikimo priėmimo, tačiau dėl subjektyvių priežasčių to laiku nepadarė. Teismas pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas galėtų parduoti butą, tačiau dėl ginčo nagrinėjimo teisme prasitęsė preliminariosios sutarties terminą iki 2025-01-30, o iki šio termino nesudarius pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovas turės sumokėti 1 000 Eur baudą pirkėjui ir 1 600 Eur užmokestį UAB „Avitera“ už atliktą darbą, nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės, atsakovas patirs 2 600 Eur nuostolius. Galimų nuostolių susidarymas priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas nepatirtų nuostolių.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas nėra įregistravęs preliminariosios buto pirkimo – pardavimo sutarties viešajame registre, savaime nešalina nuostolių atsiradimo rizikos bei grėsmės, kadangi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas buto parduoti negali. Atsakovas nurodė, jog neįvykdžius preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties ir nesudarius notarinės pirkimo – pardavimo sutarties nurodytu terminu 2025-01-30, atsakovas patirs 2 600 Eur nuostolius, kuriuos teismas pripažino realiai tikėtinais ir priežastiniu ryšiu susijusiais su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėtina, kad nors byloje yra paskirti du teismo posėdžiai 2024-12-05 ir 2024-12-10, tačiau abejotina, ar iki 2025-01-30 byla bus išnagrinėta ir įsiteisės byloje priimtas teismo procesinis sprendimas.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės argumentai, jog preliminarioji sutartis laikoma nesudaryta, nes sutartyje nenurodyta buto pardavimo kaina ir šalis, yra nepagrįsti, kadangi šie duomenys yra nurodyti, tačiau neviešinami dėl asmens duomenų apsaugos bei konfidencialumo.
10. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovės finansinė būklė gera. Ieškovė gyvena Jungtiniuose Arabų Emyratuose, nekilnojamojo turto, darbo Lietuvoje neturi ir duomenų, jog ji galėtų iš karto padengti atsakovo nuostolius nepateikta. Atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas 2003-05-08 buvo parduotas iš varžytynių. Taigi, byloje esami duomenys sudarė pagrindą išvadai, jog tuo atveju, jei ieškovės ieškinys būtų atmestas, atsakovo tikėtinų nuostolių kompensacijos išieškojimas iš ieškovės būtų apsunkintas.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patenkinus atsakovo prašymą dėl nuostolių užtikinimo, bus subalansuoti abiejų šalių interesai, t. y. ieškovės naudai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių atsakovas negali parduoti buto, o atsakovo naudai užtikrinti galimi nuostoliai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
12. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-28 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti 2024-10-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.
13. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovė įpareigota sumokėti 2 600 Eur atsakovo galimiems nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo užtikrinti, neteisėta ir napagrįsta.
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tai, kad preliminarioji sutartis nėra įregistruota viešajame registre, savaime nepašalina nuostolių atsiradimo rizikos bei grėsmės, kadangi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas buto parduoti negali. Nurodo, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir yra buto pardavimo suvaržymas, kol bus išspręstas ginčas dėl jo, siekiant užtikrinti galimą teismo sprendimo įvykdymą. Vien laikinųjų apsaugos priemonių, dėl kurių atsakovas neturi galimybės parduoti butą, pritaikymas negali nulemti teismo sprendimo dėl galimų nuostolių užtikrinimo, nes tam turi būti sąlygų visuma: realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas; tikėtinų nuostolių susidarymas turi būti susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; tikėtinas nuostolių kompensacijos išeiškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonės. Būtent pirmų dviejų sąlygų buvimą atsakovas įrodinėja preliminariąja sutartimi, t. y. be preliminariosios sutarties nepagrindžiamas nuostolių tikimybės realumas ir jų susidarymo mechanizmo priežastinis ryšys su taikyta laikinąja apsaugos priemone. Tik preliminariosios sutarties pagalba atsakovas įrodinėja, kad yra susitaręs su konkrečiu pirkėju dėl buto pardavimo sąlygų ir dėl to, kad pritaikius teismo draudimą, jis susitarimo negalės įvykdyti ir pagal preliminariosios sutarties sąlygas turės sumokėti 2 600 Eur baudą. Dėl to, kad preliminarioji sutartis nėra įregistruota viešame registre, atsakovas negali jos sąlygų panaudoti prieš ieškovę teisme. Preliminarioji sutartis negali būti įrodymas, patvirtinantis būtinumą taikyti galimų nuostolių užtikrinimo institutą.
15. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje nepagrįstai tvirtinama, kad preliminarioje sutartyje yra nurodyta buto pardavimo kaina ir kita sutarties šalis, tačiau šie duomenys neviešinami dėl asmens duomenų apsaugos ir konfidencialumo. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad aptariami duomenys sutartyje yra nurodyti, nes teismui pateiktame sutarties egzeplioriuje tokių duomenų nėra. Buto pardavimo kaina nėra asmens duomenys pagal 2016 04 27 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/679 nuostatas (4 straipsnis). Atsakovo teismui pateiktoje preliminariojoje sutartyje nėra draudimo šalims viešinti buto pardavimo kainą. Tai, kad atsakovas paviešino preliminariosios sutarties sąlygas apie baudų dydį, atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, tik patvirtina, kad konfidencialumo apribojimai negali būti taikomi buto pardavimo kainai.
16. Apeliantė pažymi, jog bylos nagrinėjimui iš esmės teismas pakyrė du posėdžius – 2024-12-05 ir 2024-12-10, kas reiškia, jog sprendimą teismas priims iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino (2025-01-30) pabaigos. Todėl pirmosios instancijos teismo abejonės, jog byla iki 2025-01-30 nebus išnagrinėta, neturi pagrindo. Dėl to klausimas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra priešlaikinis ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
17. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-28 nutartį palikti nepakeistą.
18. Atsakovas nurodo, jog Klaipėdos apylikės teismas 2024-10-08 nutartimi išdavė S. T. ir/arba jo atstovei teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus: iš Lietuvos antstolių rūmų gauti duomenis apie ieškovės I. K. atžvilgiu vykdytas ir vykdomas vykdomąsias bylas. Teismui pateiktoje pažymoje nurodyta, kad nuo 2000-03-06 ieškovės I. K. atžvilgiu buvo ir yra vykdomas išieškojimas. Visose šiuo metu vykdomose vykdomosiose bylose bendra skola siekia 14 536,61 Eur. Akivaizdu, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo tikėtinų nuostolių kompensacijos išieškojimas būtų apsunkintas arba iš viso negalimas, netaikius užtikrinimo priemonių, nes ieškovė nuo 1998-2000 metų gyvena Jungtiniuose Arabų Emyratuose, nebuvo grįžusi į Lietuvą, Lietuvoje neturi asmeninės nuosavybės teise registruoto turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nes pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.
19. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais dėl preliminariojoje sutartyje nenurodytos buto kainos ir vienos sandorio šalies. Nurodo, kad duomenys yra nurodyti, tačiau neviešinami dėl asmens duomenų apsaugos bei konfidencialumo. Papildomai nurodo, jog 2024-06-13 preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties nuorašą atsakovas 2024-07-05 išsiuntė ieškovės dukrai A. K. kartu su raginimu iki 2024-07-15 išsikelti iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. 2024-07-05 raginime buvo nurodyta, kad buto savininkui 2024-07-30 nesudarius notarinės sutarties iki 2024-07-30, jis turės sumokėti buto pirkėjui 1 000 Eur baudą ir 1 600 Eur užmokestį nekilnojamojo turto agentūrai „Avitera“ už atliktą darbą, t. y. buto savininkas patirs 2 600 Eur nuostolius. Nekilnojamojo turto agentūros „Avitera“ direktorė V. S. (parengusi ir pasirašiusi preliminariąją sutartį) kartu su buto pirkėja lankėsi bute prieš sudarant preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį. Aplinkybės, kad atsakovas ketina parduoti butą ir sudarė preliminariąją sutartį ieškovei buvo žinomos ir suprantamos, todėl ji pareiškė ieškinį, kuris nagrinėjamas šioje byloje.
20. Be to, atsakovas byloje pateikė preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pratęsimo susitarimą, kuriame nurodyta buto pirkėjos vardas, pavardė, telefono numeris (A. V.). Teismui pateiktoje preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje „paslėpti“ asmeniniai pirkėjos duomenys ir parduodamo turto kaina yra konfidencialūs duomenys, žinomi tik sutarties šalims (pardavėjui, pirkėjui ir nekilnojamojo turto agentūrai). Atsakovo vertinimu, nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti aktuali sutarties informacija yra: preliminariosios sutarties terminas (iki kada turi būti sudaryta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis) ir šalių atsakomybė, nutraukus preliminariąją sutartį (atsakovo tikėtini nuostoliai, dėl jo kaltės nesudarius notarinės sutarties).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas atsakovo S. T. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, yra teisėta.
23. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
24. Susiformavusioje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, nepritaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022).
25. Paprastai teismas taiko atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus juos padengti, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.); atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66-381/2015; 2024-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-934/2024).
26. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-280-790/2023, 23 punktas, 2023-08-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-840-302/2023, 18 punktas). Vadinasi, šiuo atveju būtent atsakovui, prašančiam taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kyla pareiga įrodyti galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas šios nutarties 24 punkte nurodytas sąlygas.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino atsakovo prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, nustatęs, kad atsakovas įrodė: 1) priežastinį ryšį tarp nuostolių susidarymo mechanizmo ir byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; 2) tikėtiną nuostolių kompensavimo apsunkinimą ar neįmanomumą.
28. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdama, kad preliminarioji sutartis negali būti įrodymas, patvirtinantis būtinumą taikyti galimų nuostolių užtikrinimo institutą, nes preliminarioji sutartis nėra įregistruota viešajame registre ir atsakovas negali jos sąlygų panaudoti prieš ieškovę teisme, be to preliminariojoje sutartyje nenurodyta buto pardavimo kaina ir kita sutarties šalis.
29. Atkreiptinas dėmesys į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (nuo pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tai reiškia, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas negali būti užtikrinami hipotetiniai nuostoliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017; 2024-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-934/2024).
30. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktas įrodymaas – preliminarioji sutartis – yra pakankamas grėsmei atsakovo interesams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir šios grėsmės mastui patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi reikšmės, kad preliminarioji sutartis neįregistruota viešajame registre. Neįregistruota sutartis tiesiogiai nesukelia teisinių pasekmių tretiesiems asmenims. Tačiau ji galioja sutarties šalims. Vadinasi, jei atsakovas negalės laiku sudaryti preliminariojoje sutartyje numatytos pagrindinės sutarties (terminas pratęstas iki 2025-01-30), jam atsiras preliminariosios sutarties 8 punkte numatytos pasekmės (prievolė sumokėti baudą 1 000 Eur ir užmokestį nekilnojamojo turto agentūrai 1 600 Eur).
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog preliminarioji sutartis negali būti įrodymas, patvirtinantis būtinumą taikyti galimų nuostolių užtikrinimo institutą, nes preliminariojoje sutartyje nenurodyta buto pardavimo kaina (užmaskuota) ir nenurodyta kita sutarties šalis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto kainos užmaskavimas teismui pateiktoje sutarties kopijoje neturi įtakos, sprendžiant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo užtikrinimo klausimą: nei galimybė nuostoliams atsirasti, nei jų dydis nuo turto kainos nepriklauso. Nuostolių atsiradimas ir galimas dydis apibūdinti preliminariosios sutarties 8 punkte, kuris yra pateiktas be paslėptų duomenų. Tad atsakovas pateikė jo galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo ir dydžio įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė nuostolių užtikrinimo priemonę.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir konstatavo, kad atsakovas būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą pagrindė aplinkybe, jog uždraudus perleisti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovui yra apribojama galimybė įvykdyti preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį ir sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas priežastiniu ryšiu susijęs su tikėtinu atsakovo 2 600 Eur nuostolių (prievolių sumokėti baudą ir užmokestį) atsiradimu.
33. CPK 146 straipsnyje įtvirtinto nuostolių užtikrinimo instituto sąlyga – tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas – teismų praktikoje siejama su nesąžiningumu, pavyzdžiui, kad proceso šalis ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-645-180/2017). Šių aplinkybių įrodymas yra prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareiškusio asmens pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021).
34. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, kad apeliantė I. K. nuo 1998-2000 metų gyvena Jungtiniuose Arabų Emyratuose, nebuvo grįžusi į Lietuvą, Lietuvoje neturi asmeninės nuosavybės teise registruoto turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Nuo 2000-03-06 iš ieškovės turto yra vykdomas priverstinis išieškojimas, bendra ieškovės skola siekia 14 536,61 Eur.
35. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, byloje esančius duomenis, spręstina, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-28 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-28 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.