Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės projektai“ atstovui advokatui Vaidui Batūrai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BP G. L.“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Vaidas Batūra papildomai paaiškino, jog po nuomos sutarties nutraukimo atsakovė priskaičiuoto nuomos mokesčio nesumokėjo. Delspinigiai nesudaro reikšmingos skolos dydžio dalies, nes jie sudaro 292, 56 Eur. Atsakovė neginčijo sutarties sąlygos dėl delspinigių dydžio. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei priimti sprendimą už akių.

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą informuota tinkamai, prašo nagrinėti civilinę bylą atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis, ieškovo atstovo paaiškinimais nustatyta, jog šalys sudarė 2018-01-19 komercinių patalpų nuomos sutartį (toliau - Sutartis 1), pagal kurią išnuomojo 81,38 kv. m. patalpas adresu H. M. g. 11, Klaipėda. Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 813,30 EUR + PVM nuomos mokestį (Sutarties 1, 6.1 p.), o taip pat apmokėti komunalinius patarnavimus (Sutarties 1, 1.11, 6.4.1 punktai). Šalys sutarė, jog nuomos mokestis ir kiti mokėjimai pagal sąskaitas sumokami iki einamojo mėnesio 20 dienos (Sutarties 1, 6.3 ir 6.6 punktai), nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2018-03-01 (Sutarties 1, 5.1 punktas). Už laiku nesumokėtas įmokas atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną pavėluotą dieną (Sutarties 1, 11.3 punktas). Taip pat šalys sudarė 2018-06-15 komercinių patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis 2), pagal kurią išnuomojo 42,13 kv. m. patalpas adresu H. M. g. 11, Klaipėda. Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 290 EUR + PVM nuomos mokestį (Sutarties 2, 6.1 p.), o taip pat apmokėti komunalinius patarnavimus (Sutarties 2, 1.11, 6.4.1 punktai). Nuomos mokestis ir kiti mokėjimai pagal sąskaitas sumokami iki einamojo mėnesio 20 dienos (Sutarties 2, 6.3, 6.6 punktai). Nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2018-06-16. (Sutarties 2, 4.3 p.) Už laiku nesumokėtas įmokas atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną (Sutarties 2, 11.3 punktas). Atsakovei nevykdant sutarties sąlygų laiku nesumokant pagal išrašytas sąskaitas vykdant Sutartį 1 ir Sutartį 2, ieškovė išsiuntė atsakovei 2018-12-28 pranešimą dėl Sutarties 1 ir Sutarties 2 nutraukimo. Atsakovė 2019-01-16 raštu pareiškė prieštaravimus dėl vienašališko Sutarties 1 ir Sutarties 2 nutraukimo, nenurodė priežasties dėl kurios pradelsė mokėjimus, pripažino, kad yra skolinga, pateikė mokėjimo grafiką, kuriuo įsipareigojo padengti skolą sekančia tvarka : 1 500 EUR iki 2019-01-31; 1 500 EUR iki 2019-02-15; 1 500 EUR iki 2019-02-28; 1 500 EUR iki 2019-03-15. Pagal pateiktą mokėjimo grafiką atsakovė mokėjimų neatliko. Šalys 2019-02-13 pasirašė protokolinį susitarimą dėl Sutarties 1 ir Sutarties 2 nutraukimo, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2019-02-13 atlaisvinti ir grąžinti išsinuomotas patalpas (2019-02-13 susitarimo 2 punktas), šalys 2019-02-13 sudarė skolos pagal nutrauktas Sutartį 1 ir Sutartį 2 padengimo grafiką, kuriuo atsakovė įsipareigojo padengti skolą sekančia tvarka: 2 000 EUR iki 2019-02-28; 2 000 EUR iki 2019-03-28; 2 000 EUR iki 2019-04-28; 1 206,10 EUR iki 2019-05-15. Atsakovė išsinuomotas patalpas grąžino ieškovei 2019-02-13 priėmimo ir perdavimo aktu. Atsakovė susitarimo dėl skolos padengimo pagal grafiką nevykdė, 2019-04-10 mokėjimo pavedimu sumokėjo 300 EUR. Patalpų grąžinimo metu 2019-02-13 ieškovė dar nebuvo gavusi sąskaitų už suteiktus komunalinius patarnavimus vasario mėnesį, todėl atsakovei buvo išrašytos 2 papildomos sąskaitos faktūros (Nr. TP 01325 ir Nr. TP 01309) už komunalinius patarnavimus vasario mėnesį, kurių apmokėjimo terminas iki 2019-03- 20 bei pateiktas 2019-03-06 skolų suderinimo aktas.

Išanalizavus byloje surinktus duomenis bei įrodymus, darytina išvada, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai nuomos santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai, 6.477 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis; 6.154 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Įstatymas įtvirtina šalims teisę nutraukti sudarytą sutartį esant esminiam sutarties pažeidimui, taip pat kitais šalių sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog ūkinėje–komercinėje veikloje šalių sudaryti sandoriai yra pagrindas atsirasti abipusėms asmenų civilinėms teisėms ir pareigoms (CK 1.136 straipsnis). Iš įmonės veiklos kylantiems šalių ginčams dėl įsiskolinimo kiekvienu atveju sprendžiant tokių reikalavimų pagrįstumą turi būti nustatomas faktinis pagrindas įsiskolinimui atsirasti – šalių sudaryta dvišalė sutartis arba, tam tikrais atvejais, kiti civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindai, numatyti CK 1.136 straipsnio 2 dalyje. Todėl teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui teisiškai reikšmingos aplinkybės yra šalių sutartinių santykių buvimo nustatymas, kadangi atsakovei prievolė apmokėti įsiskolinimą gali kilti tik tuomet, jei tarp šalių buvo sudarytas sandoris dėl ieškovės minimos paslaugos teikimo ar darbų atlikimo. PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai–teisiniai santykiai neatsiranda. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, jog ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra atsakovui pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas įvertina kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad šioje civilinėje byloje ieškovė savo reikalavimą grindžia ne tik išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, bet ir pasirašytomis komercinių patalpų nuomos sutartimis bei 2019-02-13 protokoliniu susitarimu dėl Sutarties 1 ir Sutarties 2 nutraukimo. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryti sandoriai dėl komercinių patalpų nuomos. Ieškovė pateikė įrodymus apie sutarties vykdymą ir susidariusią skolą, todėl teismas gali konstatuoti, kad atsakovei kyla prievolė apmokėti įsiskolinimą.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai keisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.). Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolės tinkamai ir laiku mokėti nuomos mokestį už jai suteiktas naudotis komercines patalpas, nevykdė prievolės atsiskaityti už komunalinius patarnavimus laikytina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 7 459,78 Eur įsiskolinimą yra teisėtas, pagrįstas bei įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 177 str., 178 str., CK 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.256 str. 1 d., 6.477 str. 1 d., 6.487 str. 1 d.).

Dėl bylos procesinės baigties

ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė priimti sprendimą už akių. Atsakovės atstovas nedalyvavo, bylą nagrinėjant iš esmės, atsakovė apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą informuota tinkamai, prašė nagrinėti civilinę bylą atsakovei nedalyvaujant bei nesutiko dėl sprendimo už akių priėmimo.

Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. CPK 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamos bylos atveju teismas, kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo netenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Už laiku nesumokėtas įmokas atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną pavėluotą dieną (Sutarties 1, 11.3 punktas, Sutarties 2, 11.3 punktas). Atsakovė nesutinka su delspinigių paskaičiavimu, nes mano, kad reikalaujama delspinigių suma apskaičiuota taikant 0,2 proc. norma yra neapgrįstai didelė.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012).

Nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad, kadangi įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negalima laikyti, kad teismų praktikoje yra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

Įvertinus išdėstytą bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo neabejotinai teigti, kad šalių sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis. Teismas, spręsdamas delspinigių dydžio klausimą, pažymi, kad šalys komercinių patalpų nuomos sutartis sudarė laisva valia, be to, sutartys sudarytos 2018 metais, duomenų, kad atsakovė po sutarties sudarymo būtų pareiškusi pretenzijas dėl delspinigių dydžio, nėra. Teismas taip pat pažymi, kad abi sutarties šalys yra verslo subjektai, kurie sudarant sutartį turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, todėl teismas negali iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo mažinti šalių susitarimu, laisva valia nustatytų netesybų dydžio.

Atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 292,56 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškinį tenkinus ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 219 Eur žyminis mokestis bei 450 Eur už advokatą pagalbą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tilžės projektai“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BP G. L.“ 7 459,78 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 78 centus) skolos, 292,56 Eur (du šimtus devyniasdešimt du eurus 56 centus) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 669 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.