- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1406-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03819-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės projektai“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BP Group Logistics“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 7 459,78 Eur skolą, 292,56 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Be minėtų reikalavimų, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą už 8 052,34 Eur sumą, priklausantį pastarajai ir esantį pas ją arba trečiuosius asmenis, – kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus ir turtines teises, o jų nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieškove. Nurodė, kad reikalaujama priteisti suma atsakovei yra didelė, nes atsakovė iki šiol nepajėgė įvykdyti pareigos net iš dalies padengti pagrindinę skolą, nors atsakovė net 2 kartus siūlė ir geranoriškai derino skolos padengimo grafikus, kurių pati nesilaikė. Teigė, kad atsakovė turi ir daugiau pradelstų mokėjimų, kurie nuolat didėja. Taip pat mano, kad atsakovės elgesyje yra nesąžiningumo požymiai, t. y. atsakovė suderina skolų padengimo grafikus, tačiau net neketina jų vykdyti. Teigia, jog tuo siekiama užvilkinti laiką dėl priverstinio skolos išieškojimo teismine tvarka, o toks laiko užvilkinimas sudaro pagrindą atsakovei netrikdomai veikti, gauti pajamas, neatsiskaityti su kreditoriais ir vėliau bankrutuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo atsakovei kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 8 052,34 Eur reikalavimo sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai. Nesant ar nepakankant atsakovės kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 8 052,34 Eur reikalavimo sumos, atsakovei uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove šioje civilinėje byloje. Areštuotą turtą paliko saugoti ir naudoti atsakovei.
4. Pagrindiniu skundžiamos teismo nutarties motyvu nurodė aplinkybes, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškinio sumą bei į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, į tai, kad kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik kai užtikrinama teismo procesinio dokumento įvykdymo galimybė, darė išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį bei ja atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad savo prašymą ieškovė motyvavo vieninteliu argumentu – didele ieškinio reikalavimo suma, tačiau nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo finansines galimybes, t. y. ar iš atsakovo reikalaujama suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., atsakovui yra didelė. Teigia, jog ieškovas jokių įrodymų, pagrindžiančių neva prastą atsakovo finansinę padėtį, nepateikė, o tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis neva nėra gera, skolos grąžinimas nėra užtikrintas įkeitimu, laidavimu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelis būdas, leidžiantis garantuoti teismo sprendimo įvykdymo privalomumą bei padedantis išvengti galimo turto paslėpimo.
6.2. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas ieškinyje nepateikia jokių motyvų ar paaiškinimų, kurie leistų teigti, kad atsakovas galbūt yra nesąžiningas, ir, sužinojęs apie jam pareikštą ieškovo ieškinį, gali elgtis nesąžiningai ir bandyti slėpti, perleisti ar kitaip suvaržyti teises į jam nuosavybės teise priklausantį turtą, taip apsunkindamas galbūt ieškovo naudai ateityje priimto teismo sprendimo įvykdymą. Teigia, jog ieškovas su ieškiniu nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti galbūt ieškovo naudai ateityje priimto sprendimo įvykdymas.
6.3. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo turtinę situaciją, iš kurios būtų galima daryti prielaidą apie galimą atsakovo prastą turtinę padėtį, todėl mano, kad ieškovo ieškinyje nurodyti motyvai yra laikomi deklaratyviais, o jų pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra laikomos neteisėtomis.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-1112-524/2019 sprendžiamas klausimas dėl bankroto arba restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei. Teigia, jog atsakovė pati pripažįsta faktą, kad jos finansinė padėtis bloga, nes atsakovė arba susiduria su laikinomis mokumo problemomis, arba yra nemoki.
8.2. Nurodė, kad atsakovė turi ir daugiau pradelstų mokėjimų, kurie nuolat didėja. Teigia, jog pagal tinklalapyje www.rekvizitai.vz.lt viešai skelbiamus duomenis atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nuo 2019 m. vasario 20 d. turėtos 6 683,30 Eur skolos padidėjo iki 14 014,99 Eur (2019 m. gegužės 10 d.). Mano, jog šie duomenys patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis blogėja.
8.3. Teigia, jog ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažymėjo, kad atsakovės elgesyje yra nesąžiningumo požymių. Nurodė, kad atsakovė raštu suderina skolų padengimo grafikus (žr. ieškinio 2 ir 3 priedai), tačiau net neketina jų vykdyti. Mano, jog tuo siekiama užvilkinti laiką dėl priverstinio skolos išieškojimo teismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).
12. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
14. Nors pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovai įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jų galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galbūt patvirtina pareiškimo reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
15. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovės veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš ieškinio matyti, jog ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 7 459,78 Eur skolą, 292,56 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atskiruoju skundu iš esmės teigiama, kad prašymą ieškovė motyvavo vieninteliu argumentu – didele ieškinio reikalavimo suma, tačiau nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo finansines galimybes, t. y. ar iš atsakovo reikalaujama suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., atsakovui yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė viešoje erdvėje esančius duomenis (www.rekvizitai.lt) apie atsakovės įsiskolinimus valstybiniam socialinio draudimo fondui. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. įsiskolinimas fondui padidėjo nuo 6 683,32 Eur iki 14 014,99 Eur.
16. Taip pat atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė nurodė, jog buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) 2019 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (bylos Nr. eB2-1112-613/2019). 2019 m. birželio 4 d. šioje byloje buvo gautas atsakovės UAB „BP Group Logistics“ vadovo I. J. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybes patvirtina teiginius, jog atsakovės finansinė būklė yra sunki, reikalaujama priteisti suma atsakovei laikytina didele, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo finansines galimybes, yra nepagrįsti.
17. Dar daugiau, apeliantė, kvestionuodama skundžiamą nutartį, nepateikė jokių įrodymų savo turtinei padėčiai pagrįsti, t. y. nepateikė duomenų apie jai priklausantį turtą, turimus įsipareigojimus bei vykdomos ūkinės veiklos rezultatus. Atskirajame skunde net nenurodo, kad ieškinio suma joms nėra didelė, t. y. nenurodo jokių argumentų, susijusių su jų turtine padėtimi. Neturint šių duomenų ir dėl paminėtų faktinių aplinkybių negalima spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma joms nėra didelė.
18. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog vien didelė ieškinio suma savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau, kita vertus, ji gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Nors byloje ir nėra tiesioginių duomenų, kad apeliantės savo veiksmais mažintų joms priklausančio turto masę, ketintų jį realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, tačiau aplinkybės, jog kitas kreditorius yra pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, o pati atsakovė kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, gali būti vertinami kaip iš tikrųjų teikiantys pagrindą manymui apie galimą nesąžiningą elgesį su ieškove, o tokiu atveju neatmestinas nesąžiningas elgesys ir dėl ieškovei palankaus sprendimo vykdymo.
19. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje grėsmė teismo sprendimui įvykdyti atsiras neabejotinai, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Dėl pirmiau paminėtų motyvų spręstina, kad atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Todėl skundžiama nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 19 d nutartį palikti nepakeistą.