- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-1839-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01718-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Suinteresuotas asmuo
- individualios įmonės „Žalia stotelė“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Romada“
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant antstoliui A. A., suinteresuoto asmens individualios įmonės „Žalia stotelė“ atstovui I. U., nedalyvaujant pareiškėjos atstovui, teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Romada“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-2310-571/2014 pagalpareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Romada“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. A., individuali įmonė „Žvejo stotelė“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Romada“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (b.l. 3–5), kuriuo prašė: 1)pripažinti neteisėtu turto arešto 2012 m. liepos 3 d. ir 2012 m. birželio 20 d. turto aprašais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotam turtui, nurodytam antstolio 2014 m. balandžio 10 d. patvarkyme, panaikinimą; 2) įpareigoti antstolį A. A. atlikti 2012 m. liepos 3 d. ir 2012 m. birželio 20 d. turto aprašuose nurodyto turto perkainojimą; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo vykdymo sustabdymą. Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. balandžio 10 d. patvarkymu antstolis atnaujino vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino areštą 2012 m. liepos 3 d. turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotam turtui už 94 255 Lt sumą bei panaikino areštą 2012 m. birželio 20 d. turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotam automobiliui Toyota Picnic – 8 140 Lt vertės. Antstolis, priimdamas nurodytą patvarkymą, pažeidė CPK 681 straipsnio nuostatas dėl turto tinkamo įkainojimo ir perkainojimo, taip pat apribojo išieškotojos teisę į realų galimai išieškotojai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi nuo turto aprašų sudarymo praėjo du metai, tai pagrįstai galima manyti, kad areštuoto kilnojamojo turto vertė dėl jo nusidėvėjimo sumažėjo. Be to, sudarant turto aprašus buvo remiamasi išimtinai skolininkės pateiktais duomenimis apie prekių vertę, t. y. prekės buvo įkainotos ne rinkos verte, bet pagal skolininkės nurodytas prekių įsigijimo kainas. Neperkainojus areštuoto turto ir panaikinus turto areštą tam turtui, kurio realizavimas yra mažiausiai apsunkintas, išieškotojai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nėra realiai užtikrintas.
Antstolis 2014 m. balandžio 22 d. patvarkymu skundą dėl antstolio veiksmų patenkino su sąlyga, kad išieškotoja per 14 dienų į antstolio depozitinę sąskaitą sumokės 10 000 Lt už ekspertizės turto vertei nustatyti atlikimą. Kadangi išieškotoja per teismo nustatytą terminą ekspertizės išlaidų neapmokėjo, 2014 m. gegužės 7 d. patvarkymu (b.l. 2) antstolis skolininkės skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo skolininkė IĮ „Žvejo stotelė“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų (b.l. 23–24) skundą prašė atmesti. Nurodė, kad areštuojant skolininkės turtą turto vertė buvo suderinta abiejų ginčo šalių, turto aprašuose nurodytų turto verčių išieškotoja neginčijo, todėl laikytina, kad turto aprašuose nurodytos turto vertės yra teisingos, o pareiškėja, teigdama, kad turto vertės yra pakitusios, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Areštavus įkeistą turtą negalima pripažinti, kad nėra užtikrintas pareiškėjos galimo kreditorinio reikalavimo įvykdymas. Aprašant turtą pareiškėja sutiko, kad būtų areštuotas ir įkeistas turtas, todėl remiantis ekonomiškumo principu pagrįstai pakeistame turto apraše liko dalis įkeisto turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi (b.l. 32–36) pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, bylą dalyje dėl reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo vykdymo sustabdymą nutraukė, priteisė valstybei iš pareiškėjos 12 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad antstoliui A. A. buvo pateikta vykdyti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei IĮ ,,Žvejo stotelė“ ieškovės UAB ,,Romada“ naudai areštuojant turto už 364 050,01 Lt, kuri po įvykdymo su 2012 m. liepos 3 d. turto aprašu grąžinta Kauno apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis pakeista atsakovės IĮ ,,Žvejo stotelė“ atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinant nuo 364 050,01 Lt iki 265 292, 50 Lt. 2014 m. balandžio 10 d. patvarkymu vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinta, panaikintas areštas 2012 m. liepos 3 d. turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje areštuotam turtui, kitoje dalyje turto aprašą paliekant nepakeistą ir panaikintas areštas 2012 m. birželio 20 d. turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotam automobiliui Toyota Picnic, v/n (duomenys neskelbtini) iš viso 102 395 Lt vertės. 2014 m. balandžio 22 d. patvarkymu antstolis išieškotojos skundą dėl antstolio veiksmų iš dalies tenkino, įpareigojo išieškotoją UAB ,,Romada“ per 14 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos apmokėti 10 000 Lt už ekspertizės atlikimą pinigines lėšas pervedant į antstolio A. A. depozitinę sąskaitą. Išieškotojai UAB ,,Romada“ apmokėjus ekspertizės atlikimo išlaidas, paskirti 2012 m. liepos 3 d. ir 2012 m. birželio 20 d. turto aprašais aprašyto turto ekspertizę, o išieškotojai per nustatytą terminą neapmokėjus ekspertizės atlikimo išlaidų, skundo netenkinti, vykdomąją bylą kartu su skundu perduodant nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui; 2014 m. balandžio 10 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir 2012 m. birželio 20 d., 2012 m. liepos 3 d. turto aprašų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo įregistravimą Centrinės hipotekos įstaigoje sustabdė iki bus išspręstas klausimas dėl aprašyto turto vertės. Išieškotojai UAB ,,Romada“ per nustatytą terminą neįmokėjus nurodytos ekspertizės atlikimo išlaidų sumos, antstolis 2014 m. gegužės 7 d. patvarkymu išieškotojos skundo netenkino, skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui. Teismas sprendė, kad antstolis A. A., vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto arešto mąsto sumažinimo, teisėtai bei pagrįstai panaikino areštą 2012 m. liepos 3 d. turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje areštuotam turtui, kitoje dalyje turto aprašą paliekant nepakeistą ir panaikino areštą 2012 m. birželio 20 d. turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotam automobiliui Toyota Picnic, v/n (duomenys neskelbtini) viso 102 395 Lt vertės.Teismas, remdamasis CPK 682 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, prieš antstoliui skiriant ekspertizę turto vertei nustatyti, turi sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą, sprendė, kad išieškotojai UAB ,,Romada“ pareiškus skundą antstoliui, kuris iš esmės buvo grindžiamas turto aprašuose nurodyto kilnojamojo turto vertės sumažėjimu, antstolis, sutikdamas su skunde nurodytu argumentu, jog pasikeitus turto vertei būtina perkainoti aprašytą turtą, teisėtai bei pagrįstai įpareigojo išieškotoją apmokėti 10 000 Lt už ekspertizės atlikimą nurodytą sumą pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą ir įvykdžius šį įpareigojimą paskirti aprašyto turto ekspertizę. Išieškotojai UAB ,,Romeda“ įpareigojimo apmokėti ekspertizės atlikimo išlaidas neįvykdžius, išieškotojos skundas pagrįstai netenkintas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad išieškotoja būtų kreipusis į antstolį dėl nuo sumų už ekspertizės atlikimą sumokėjimo atleidimo, taip pat UAB „Romada“ nėra bendradarbiavusi su antstoliu dėl ekspertizės klausimo derinimo, tai yra nėra siūliusi kitų ekspertų kandidatūrų parinkimo, ar nėra derinusiapmokėjimo ekspertui klausimo. Teismas pripažino, kad šiuo atveju antstolis neturi pareigos skirti ekspertizę, jis tik gali skirti ekspertizę. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju antstolis vykdo tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, o UAB „Romada“ ieškinys dar nėra patenkintas, todėl antstolis, šiame vykdymo etape, dar negali spręsti, kad už ekspertizės atlikimą sumokėtas sumas jis išsiieškos iš skolininko, nes jis nėra nustatytas. Teismas, nustatęs, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos UAB ,,Romada“ prašymas sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo vykdymą yra išnagrinėtas ir atmestas, bylos dalį dėl reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo vykdymo sustabdymą remdamasis CPK 294 straipsnio 1 dalimi nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
Pareiškėja UAB „Romada“ atskiruoju skundu (b.l. 41–43) prašopanaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismasydingai aiškino CPK 682 straipsnio 3 dalies nuostatas. CPK 682 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta antstolio teisė ekspertizę turto vertei nustatyti skirti savo iniciatyva. Pagal CPK 681 straipsnį reikalaujama, kad areštuotas turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Kai kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis privalo skirti ekspertizę. Įstatymas antstoliui numato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, todėl aplinkybė, kad nebuvo sumokėta už ekspertizę turto vertei nustatyti, negalėjo būti teisėtas pagrindas nevykdyti įstatyminės pareigos tinkamai įkainoti turtą.Antstolis nepriėmė ir CPK 682 straipsnio 3 dalyje numatyto motyvuoto patvarkymo dėl atsisakymo atlikti ekspertizę, t. y. abejonės dėl turto vertės nebuvo pašalintos.Teismui atmetus skundą, susidarė situacija, kad nors objektyvios aplinkybės patvirtina faktą, kad turto vertė neatitinka tos, kuri nustatyta antstolio prieš du metus, tačiau, kadangi šalys nesutinka apmokėti ekspertizės išlaidų, turtas neperkainojamas ir nevykdoma CPK 681 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga. Teismas į šias aplinkybes bei į pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl turto vertės pasikeitimo neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis A. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 50) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal CPK 682 straipsnio 3 dalies nuostatas skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jei skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali, bet neprivalo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.
Suinteresuotas asmuo skolininkė IĮ „Žvejo stotelė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 51–52) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės 250 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti Nurodė, kad ginčijamas turto aprašais aprašyto turto arešto panaikinimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi atliktas vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi, kuria buvo sumažintas turto arešto mastas. Apeliantė skunde dėl antstolio veiksmų buvo pareiškusi ir reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti 2012 m. liepos 3 d. ir 2012 m. birželio 20 d. turto aprašuose nurodyto turto perkainojimą. Kadangi turto aprašuose jau buvo nustatytos turto vertės, tai reikalavimas, kuriuo prašoma šį turtą perkainoti, negali būti reiškiamas. Teisės aktai nenustato antstolio pareigos pagal išieškotojo prašymą perkainoti turto, įtraukto į jau sudarytus turto aprašus. Apeliantė 2014 m. balandžio 22 d. patvarkymo dalies, kuria buvo įpareigota į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti 10 000 Lt sumą neginčijo, todėl laikytina, kad antstolis pagrįstai įpareigojo apeliantę sumokėti už ekspertizės atlikimą. Nesumokėjus šios sumos, antstolis neturėjo pagrindo ir pareigos skirti ekspertizę. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų areštuoto turto vertės pasikeitimą. Apeliantės prielaida, kad turto vertė sumažėjo tik dėl to, kad praėjo tam tikras laiko tarpas, yra nepagrįsta, kadangi nenaudojamas turtas nesidėvi ir jo vertė nemažėja, o nekilnojamojo turto vertė dėl ekonominių veiksnių nekilnojamojo turto rinkoje kaip tik padidėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas turto tinkamo įkainojimo (perkainojimo) klausimas antstoliui vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – masto sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kurią remiantis atskirojo skundo argumentais yra pagrindas panaikinti.
Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės IĮ „Žvejo stotelė“ atžvilgiu ieškovės UAB „Romada“ naudai (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 7). Minėta Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovės UAB „Romada“ pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo areštuotas atsakovei IĮ „Žvejo stotelė“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, esantis pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, esančios pas atsakovę ir/ar pas trečiuosius asmenis bendrai 364 050,01 Lt sumai. Antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2012 m. birželio 20 d. turto aprašu aprašė areštuotą turtą, t. y. 34/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 55 000 Lt vertės, ir automobilį Toyota Picnic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8 140 Lt vertės (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 68–69). Taip pat antstolis 2012 m. liepos 3 d. turto aprašu aprašė įvairų IĮ „Žvejo stotelė“ priklausantį 307 068 Lt vertės turtą (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 73–107). Antstolis, įvykdęs nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ją grąžino išdavusiam teismui (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 116). 2014 m. kovo 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patenkinus atsakovės prašymą, pakeistas Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažinant jį nuo 364 050,01 Lt iki 265 292,50 Lt (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 118–120). IĮ „Žvejo stotelė“ kreipėsi į antstolį A. A. prašydama atnaujinti vykdomąją bylą ir pakeisti sudarytą turto aprašą sumažinant areštuoto turto vertę iki 265 292,50 Lt išbraukiant iš turto aprašo konkretų jos nurodytą turtą(vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 121–122). 2014 m. balandžio 10 d. patvarkymu antstolis atnaujino vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikino areštą 2012 m. liepos 3 d. turto aprašu vykdomojoje byloje areštuotam turtui pagal skolininkės prašymą, kitoje dalyje turto aprašą paliko nepakeistą, taip pat panaikino areštą 2012 m. birželio 20 d. turto aprašu vykdomojoje byloje areštuotam automobiliui Toyota Picnic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8 140 Lt vertės, iš viso turtui 102 395 Lt vertės (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 127–128). Išieškotoja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti turto arešto 2012 m. liepos 3 d. ir 2012 m. birželio 20 d. turto aprašais vykdomojoje byloje areštuotam turtui panaikinimą neteisėtu (b.l. 3–5). Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja pareiškė prašymą dėl turto perkainojimo prašydama įpareigoti antstolį atlikti 2012 m. liepos 3 d. ir 2012 m. birželio 20 d. turto aprašuose nurodyto turto perkainojimą. 2014 m. balandžio 22 d. patvarkymu antstolis įpareigojo išieškotoją per 14 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos apmokėti 10 000 Lt už ekspertizės atlikimą, pinigus įmokant į antstolio depozitinę sąskaitą, išieškotojai apmokėjus ekspertizės atlikimo išlaidas, paskirti 2012 m. liepos 3 d. ir 2012 m. birželio 20 d. turto aprašais vykdomojoje byloje aprašyto turto ekspertizę, išieškotojai per nustatytą terminą neapmokėjus ekspertizės atlikimo išlaidų, skundo netenkinti ir vykdomąją bylą kartu su skundu perduoti nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui. Minėtu patvarkymu skundžiamo 2014 m. balandžio 10 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir 2012 m. birželio 20 d. ir 2012 m. liepos 3 d. turto aprašų vykdomojoje byloje patikslinimo įregistravimas Centrinės hipotekos įstaigoje sustabdytas, iki bus išspręstas klausimas dėl aprašyto turto vertės (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 132–133). 2014 m. gegužės 7 d. patvarkymu, išieškotojai nesumokėjus 10 000 Lt už ekspertizės atlikimą, antstolis pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui (b.l. 2). Apeliacine tvarka skundžiama nutartimi teismas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (b.l. 32–36).
Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra viresveikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (2012 m. liepos 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Teismas, tirdamas suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo, atlieka vykdymo proceso kontrolę (CPK 594 str.). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti antstolio įstatymu jam paskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą), ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant sprendimą reglamentuojančias teisės normas ar ne.
CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, yra imperatyvios, todėl jose nustatytų reikalavimų privaloma griežtai laikytis. CPK nėra numatyto atskiro proceso vykdant teismo nutartis, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl sprendžiant ginčus, kylančius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taikytinos tiek bendrosios vykdymo nuostatos, tiek nuostatos reglamentuojančios atskirus vykdymo veiksmus. Vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių - atsakovo turto arešto, antstolis turi vadovautis teismo nutartyje nustatytais nurodymais ir areštuoti turtą laikantis nutartyje išdėstyto eiliškumo bei neperžengti arešto masto. Tuo tikslu, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis turi jį įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turto, areštuoto būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, tinkamo įkainojimo. Teismui nutartimi sumažinus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, antstolis, tenkindamas skolininkės prašymą, panaikino turto, kurio vertė atitinka sumažintą taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, areštą. Pareiškėja, manydama, kad dėl areštuoto turto nuvertėjimo likusio areštuoto turto nepakanka jos pareikšto reikalavimo įvykdymui užtikrinti, skundė patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo. CPK 677 straipsnyje, reglamentuojančiame skolininko turto aprašymą, nurodyta, kad antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 str. 2 d.). Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad vykdymo procese taikytini bendrieji teisiniai teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principai reikalauja, kad aprašant turtą nebūtų pažeistos ir išieškotojo teisės bei teisėti interesai. Išieškotojo teisės ir teisėti interesai į tinkamą pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimą būtų pažeisti, jei antstolis aprašytų mažesnės vertės turtą, nei kad yra būtina pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdydamas teismo nutartį dėl atsakovo turto arešto antstolis turėtų imtis priemonių, kad būtų pasiektas teismo nutarties tikslas – užtikrinti, jog įsiteisėjus ieškovui galimai palankiam teismo sprendimui, būtų galima realiai įvykdyti šį sprendimą (Lietuvos apeliacinis teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1441/2009). Taigi būtent antstoliui kyla pareiga imtis tokių veiksmų, kad taikant atsakovo turto areštą būtų užtikrintas proporcingumo principas ir turto būtų aprašyta tiek, kad jo pakaktų realiam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Nurodytos nuostatos taikytinos ir nagrinėjamu atveju, kai antstolis, teismui nutartimi sumažinus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, sprendė klausimą dėl dalies turto, aprašyto vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, arešto panaikinimo, kadangi iš esmės šiuo atveju turėjo būti sprendžiama dėl to, ar aprašyto turto užteks išieškotojos pareikštam reikalavimui užtikrinti.
Antstolis, tenkindamas skolininkės pareikštą prašymą dėl turto arešto panaikinimo tam tikram turtui, kuris buvo aprašytas siekiant užtikrinti išieškotojos pareikštų reikalavimų įvykdymą, abejonių dėl to, ar likusio areštuoto turto pakaks užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą, nekilo. Antstolis, gavęs skolininkės prašymą, apie jį išieškotojos neinformavo, jos nuomonės dėl pareikšto prašymo neprašė, nepareikalavo, kad skolininkė pateiktų įrodymus, kurie patvirtintų, jog jos nurodyto turto arešto panaikinimas nebus per didelio masto, dėl ko išieškotojos pareikštų reikalavimų įvykdymas išliks užtikrintas. Tačiau, kaip kad galima spręsti iš 2014 m. balandžio 22 d. patvarkymo, kurį antstolis priėmė spręsdamas išieškotojos pareikšto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą, antstolis sutiko su išieškotojos skunde nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie leidžia manyti, kad prie beveik 2 metus aprašyto turto vertė gali būti sumažėjusi. Minėto patvarkymo motyvuojamojoje dalyje antstolis pripažino, kad areštuoto skolininkės prekių rinkos vertė neabejotinai sumažėjo, dėl ko pasikeitus įkainoto ir areštuoto turto vertei būtina perkainoti aprašytą turtą. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo manymu, leidžia manyti, kad antstolis sutiko su išieškotojos skunde nurodytais argumentais dėl galimos areštuoto turto vertės pasikeitimo ir pripažino esant pagrindą areštuotą turtą perkainoti. Pirmosios instancijos teismas nei šios aplinkybės, nei išieškotojos nurodytų aplinkybių dėl turto vertės pasikeitimo priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad antstolis išieškotojos skundo netenkino pagrįstai.
Tačiau, kad kaip galima matyti iš minėto patvarkymo, antstolis, nors ir pripažino, kad areštuoto ir aprašyto turto vertė pasikeitė, dėl ko jį būtina perkainoti, bet išieškotojos skundo dėl turto arešto tam tikram turtui panaikinimo netenkino, skundo tenkinimą susiejo su išlaidų už ekspertizės turto vertei nustatyti sumokėjimu. Antstolis nurodė, kad tuo atveju, jei išieškotoja per nustatytą terminą nesumokės reikiamos sumos turto vertės ekspertizei atlikti, jos skundas nebus tenkinamas. Pažymėtina, kad išieškotojo, skųsdama antstolio veiksmus dėl turto arešto panaikinimo, tuo pačiu skunde dėl antstolio veiksmų prašė įpareigoti antstolį atlikti 2012 m. liepos 3 d. ir 2012 m. birželio 20 d. turto aprašuose nurodyto turto perkainojimą, tačiau šis prašymas nesudarė skundo dėl antstolio veiksmų pagrindo, kadangi skundžiamu patvarkymu turto perkainojimo klausimas nebuvo spręstas. Tokiu atveju antstolis, spręsdamas skundą dėl antstolio veiksmų, atskirai turėjo išnagrinėti prašymą dėl areštuoto turto perkainojimo. Antstolis, 2014 m. balandžio 22 d. patvarkyme, pripažinęs, kad yra būtina perkainoti aprašytą turtą, sprendė, kad jam neturint specialių žinių, reikalingų aprašyto turto vertei nustatyti, perkainojant turtą yra būtina atlikti ekspertizę. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, antstolis, nagrinėdamas pareikštą prašymą dėl turto perkainojimo, jo jokiu būdu negalėjo sieti su skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimu ar atmetimu. Antstolio veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas negali priklausyti išimtinai nuo vykdymo proceso dalyvių valios ar jų veiksmų (neveikimo), kurie yra atlikti vėliau, nei kad antstolio skundžiami veiksmai. Pažymėtina, kad antstolis, kaip kad matyti iš 2014 m. balandžio 22 d. patvarkymo, sutiko su išieškotojos skunde nurodytais argumentais dėl areštuoto turto vertės pasikeitimo ir pripažino, kad pasikeitus įkainoto ir areštuoto turto vertei būtina perkainoti aprašytą turtą. Tačiau net ir tai padaręs, antstolis savo 2014 04 10 priimto patvarkymo dėl dalies turto arešto panaikinimo nevertino ir nepanaikino. Antstolis, sutikdamas su skundo argumentais, tačiau jo netenkindamas, pažeidė teisingumo principą, o skundo tenkinimą susiejęs su išlaidų už ekspertizės turto vertei nustatyti sumokėjimu, ne tik kad apribojo pareiškėjos teises į skundo patenkinimą, bet ir iš esmės skundo patenkinimą ar atmetimą padarė priklausomą išimtinai nuo pareiškėjos valios. CPK 510 straipsnyje įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka lemia, kad būtent pats antstolis, kurio veiksmai skundžiami, priimą sprendimą dėl pareikšto skundo pagrįstumo, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju skundo dėl antstolio veiksmų patenkinimas išimtinai priklausė tik nuo išieškotojos valios. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad antstolis, sutikdamas su išieškotojos argumentais dėl aprašyto turto vertės pasikeitimo ir būtinybės turtą perkainoti, neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti išieškotojos skundo dėl antstolio veiksmų, o kartu jo pagrįstumą susieti su išlaidų ekspertizei atlikti apmokėjimu. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismui netenkinus išieškotojos skundo susidarė situacija, kuomet yra nustatytos objektyvios aplinkybės, jog areštuoto turto vertė yra pasikeitusi, kad šią aplinkybę pripažino ir pats antstolis, tačiau vien tik dėl išlaidų už ekspertizės atlikimą nesumokėjimo išieškotojos skundasnebuvo tenkintas. Tokia situacija, antstoliui veikiant pagal teisės aktų reikalavimus, negalima. Paliekant galioti susidariusią situaciją, kaip kad pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, būtų nevykdoma CPK 681 straipsnyje antstoliui nustatyta pareiga dėl turto tinkamo įkainojimo.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad esant aprašytam turtui taikant laikinąsias apsaugos priemones ir nustatytai jo vertei, turto perkainojimas nėra galimas. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Teisės aktuose nesant įtvirtinto draudimo perkainoti turtą, kuris aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, nėra pagrindo apriboti tokio turto perkainojimo galimybę. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju antstolis, spręsdamas klausimą dėl dalies areštuoto turto arešto panaikinimo turėjo įsitikinti, kad likusio areštuoto turto pakaks išieškotojos pareikštiems reikalavimams užtikrinti, tačiau jokių priemonių tam nesiėmė. Ekspertizės skyrimas turto vertei nustatyti nagrinėjamu atveju nelaikytinas vienintele galimybe iš naujo nustatyti areštuoto turto vertę. Remdamasis CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatomis, antstolis, atsižvelgiant į tai, kad areštuojant turtą turto vertė buvo nustatyta dalyvaujant tiek išieškotojos, tiek skolininkės atstovams, kad išieškotoja sutiko su nustatyta areštuoto turto verte (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 51), spręsdamas klausimą dėl turto arešto panaikinimo galėjo turtą perkainoti pats dalyvaujant abiems šalims, bet kartu ir pareikalauti iš skolininkės įrodymų, kurie patvirtintų areštuoto turto vertę. Ir tik antstoliui esant abejonių dėl turto vertės ar skolininkei ar išieškotojai prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti galėjo skirti ekspertizę. Pažymėtina, kad pirmiau nurodyti turto perkainojimo veiksmai pareikalautų iš vykdymo proceso dalyvių mažesnių išlaidų, nei kad ekspertizės turto vertei nustatyti atlikimas, o ginčo byloje, kaip galima spręsti iš procesiniuose dokumentuose pateiktų duomenų, būtent ir buvo iškilęs ekspertizės išlaidų apmokėjimo klausimas byloje dalyvaujantiems asmenims nesutinkant jų apmokėti. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 str. 3 d.). Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Įvertinus pirmiau byloje nustatytas aplinkybes, kad antstolis, sutikdamas su išieškotojos nurodytais argumentais dėl turto vertės pasikeitimo pripažino egzistuojant pagrindą perkainoti aprašytą turtą, jo atsisakymas skirti ekspertizę vien tik tuo pagrindu, kad išieškotoja nesumokėjo atitinkamos sumos ekspertizei apmokėti, negali būti laikomas pagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių nepagrįstai antstolio veiksmus pripažino teisėtais ir nepagrįstai netenkino išieškotojos skundo dėl antstolio veiksmų. Antstoliui pripažinus, kad yra pagrindas abejoti turto apraše nurodyta turto verte, jis turėjo panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo panaikintas tam tikro skolininkės turto areštas, kadangi šio turto arešto panaikinimas esant abejonėms dėl areštuoto turto vertės ir nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad panaikinus turto areštą išieškotojos pareikštų reikalavimų įvykdymas ir toliau liks užtikrintas, negali būti pripažintas teisėtu. Antstolis nepagrįstai išieškotojos skundo tenkinimą susiejo su išlaidų už ekspertizės turto vertei nustatyti sumokėjimu, todėl nepagrįstai esant nurodytoms aplinkybėms jo netenkino. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinus atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o išieškotojos skundas dėl antstolio veiksmų tenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Pripažinus, kad antstolio veiksmai panaikinant areštą 2012 m. liepos 3 d. turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotam turtui už 94 255 Lt sumą bei panaikinant areštą 2012 m. birželio 20 d. turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotam automobiliui Toyota Picnic – 8 140 Lt yra neteisėti, yra pagrindas šią 2014 m. balandžio 10 d. patvarkymo dalį panaikinti.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.
Patenkinus atskirąjį skundą skolininkės IĮ „Žvejo stotelė“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Patenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Romada“ skundą dėl antstolio veiksmų.
Panaikinti 2014 m. balandžio 10 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria buvo panaikintas areštas 2012 m. liepos 3 d. turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotam turtui už 94 255 Lt sumą bei panaikintas areštas 2012 m. birželio 20 d. turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotam automobiliui Toyota Picnic – 8 140 Lt vertės.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.