- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- e2-3404-475/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00249-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Būstas Kaunas“, uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, akcinė draudimo bendrovė Gjensidige
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui A. K.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Būstas Kaunas“ atstovui advokato padėjėjui A. M. G.,
viešame teismo posėdyje, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, akcinė draudimo bendrovė Gjensidige.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas” (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Kaunas” (toliau – atsakovė) ieškovės naudai 2 798,14 Eur turtinės žalos atlyginimo, 160,99 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog:
1.1. Ieškovė ir draudėjas G. K. sudarė būsto draudimo sutartį. Būsto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 23 d. iki 2038 m. liepos 22 d. nuo ugnies, vandens (įskaitant šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos; vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų; vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas; vandens išsiliejimo iš stacionarių įrenginių), gamtinių jėgų, piktavališkų pastato sugadinimų dėl trečiųjų asmenų veiksmų, transporto priemonės atsitrenkimo, savaiminio medžio užvirtimo, elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių buvo apdraustas draudėjui priklausantis būstas, esantis (duomenys neskelbtini).
1.2. 2021 m. gruodžio mėn. 25 d. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko bendro naudojimo objekto avarija dėl ko buvo aplietas būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl įvykusios bendro naudojimo vamzdyno avarijos, vandeniu buvo sulieta draudėjui priklausančio buto patalpa.
1.3. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino draudėjui dėl įvykusio apliejimo namų turtui padarytą žalą, t. y. buvo atliktas 3 118,03 Eur mokėjimo nurodymas gavėjui. Žalos atlyginimas buvo išmokėtas išskaitant būsto draudimo liudijime: 1) numatytą 28,96 Eur besąlyginę išskaitą, tačiau nepritaikius nusidėvėjimo, kuris nagrinėjamu atveju sudaro 319,89 Eur. Todėl padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovė, yra 2 798,14 Eur (3 146,99 Eur– 319,89 Eur– 28,96 Eur).
1.4. Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau - DNSB) „(duomenys neskelbtini). yra sudariusi sutartį su atsakove - UAB ,,Mano Būstas Kaunas“, pagal kurią, atsakovė UAB ,,Mano Būstas Kaunas“ atlieka daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą. 2022 m. gegužės 19 d. rašte dėl informacijos pateikimo atsakovė nurodė, kad pati likvidavo šio įvykio padarinius, t. y. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikti uždaromosios santechninės armatūros-sklendės su ventiliu keitimo darbai. Pati atsakovė, konstatuoja, kad avarija įvyko būtent dėl bendro naudojimo inžinerijos dalies - vandens skydo. Tai yra bendro naudojimo inžineriniai tinklai (pastato bendrojo naudojimo objektas – bendro naudojimo sistema), kuriuos prižiūri ir administruoja namo bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtojas, todėl už žalą ieškovės draudėjui yra atsakinga būtent atsakovė.
1.5. Atsakovė netinkamai atliko savo pareigas: rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo bendro naudojimo objektų, taip pat nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo. Todėl buvo užlietos ir sugadintos draudėjo patalpos t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), dėl ko buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą.
1.6. Dėl kompensacinių palūkanų. Ieškovė vadovaudamasi Kasacinio teismo praktika, prašo iš atsakovės priteisti ieškovei 160,99 Eur kompensacinių palūkanų. Dėl įvykusio užliejimo, (duomenys neskelbtini), atsiradusios ir atsakovei atlyginti privalomos žalos dydis sudaro 2 798,14 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 160,99 Eur (2798,14 Eur*0,06 [palūkanų dydis] / 365 [dienų skaičius metuose] * 350 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2022 m. sausio 21 d. (+15 dienų nuo paskutinio pranešimo (2022 m. sausio 5 d.) Atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (iki 2023 m. sausio 5 d.).
1.7. Ieškovė dublike pažymėjo, kad iš statinio techninės priežiūros žurnalo galima matyti, jog atsakovė iš esmės atlikdavo tik vizualinę bendro naudojimo vamzdžių apžiūrą, tačiau neužtenka vien tik vizualinės apžiūros, juolab, bendro naudojimo vamzdžiai būna apsaugoti (apvynioti) apsaugine medžiaga. Atsakovė privalėjo atlikti ne tik vizualinę apžiūrą, o ir kitus ieškinyje nurodytuose teisės aktuose nurodytus darbus, siekiant įvertinti tinkamą bendro naudojimo vamzdžių būklę bei siekiant juos tinkamai prižiūrėti. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog be žurnale nurodytos vizualinės apžiūros, būtų tinkamai atlikęs priežiūrą, tikrinimą ir taisymą.
1.8. Tai, kad neužtenka vien tik vizualinės apžiūros, patvirtina pats 2021 m. gruodžio 25 d. įvykęs šalto vandens vamzdžio trūkimas, kadangi savaime geros būklės vamzdžiai netrūksta. Be to, atsakovė aplaidžiai atliko net ir vizualinę apžiūrą, kadangi ventilio „lūžimą“ pastebėjo jau įvykus užliejimui.
1.9. Ieškovės draudėjas telefonu nurodė, jog atsakovė 2021 m. gruodžio 25 d. netinkamai atliko remonto darbus, todėl pateikė skundą atsakovei, po ko atsakovė 2021 m. gruodžio 28 d. atvyko ir ištaisė savo remonto darbų broką. Tad akivaizdu, jog 2021 m. gruodžio 25 d. užliejimas įvyko ne dėl ventilio „lūžimo“, o dėl blogai prižiūrimų bendro naudojimo vamzdžių, o ventilio „lūžimas“ yra atsakovo remonto darbų brokas. Atsakovė 2021 m. gruodžio 25 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. MB:T21-276441 aiškiai nurodė priežastis – „Trūkęs vamzdis“ ir „2 laiptinės II a trūkęs šalto vandens įvadinė sklendė su ventiliu“. Tuo tarpu 2021 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. MB: T21-276407 jau nurodyta, jog ventilis turi „lūžimą“, o šie darbai atlikti po ieškovo draudėjo (iš 14 buto) skundo, kuris pateiktas atsakovo atsiliepime.
1.10. Iš Būsto draudimo liudijimo galima matyti, jog daugiabučio statybos metai yra 2008 metai. Tai sąlyginai naujos statybos daugiabutis, tad šiuo atveju atsakovė nepagrįstai teigia, jog bendro naudojimo vamzdžiai galėjo trūkti netikėtai dėl natūralus nusidėvėjimo.
I. Atsakovės atsikirtimai
1. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad:
2.1. Atsakovė, įvykio metu, administravo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 1 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurios 4.1.1. punktas numato, kad administratorius įsipareigoja teikti administravimo, eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugas pagal patvirtintus tarifus ir įkainius. Minėtos sutarties pagrindu vienas iš administratoriaus uždavinių – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinant jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Viena iš administratoriaus funkcijų yra organizuoti namo techninę priežiūrą, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą.
2.2. Atsakovė vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus reagavo į įvykį ir atliko reikiamus darbus, būtinus avarijai likviduoti. Atlikti darbai nebuvo pertekliniai ar nereikalingi, nenustatyta, ar avarijai likviduoti ir pašalinti pažeidimą buvo galima kitu būdu nei jis buvo pašalintas. Pažymėtina, kad atlikdama periodines apžiūras atsakovė neturėjo pagrindo abejoti bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos tvarkingumu ir tik įvykus minėtai avarijai buvo nustatyta, jog vamzdžių montavimo darbai galimai atlikti netinkamai, nes ventilis turi „lūžimą“.
2.3. Aptariamu atveju taikant atsakovei, kaip namo administratorei, civilinę atsakomybę susidarytų situacija, kurioje administratorė būtų laikoma atsakinga už visas sugedusias pastato bendrojo naudojimo technines įrangas ir dėl jų sugedimo atsiradusias žalas. Tai reikštų, jog administratorei atsakomybė būtų taikoma, neatsižvelgiant į žalos atlyginimui keliamų sąlygų buvimą, nes tokiu atveju nebūtų atsižvelgiama, ar gedimas buvo matomas, nuspėjamas, ar gedimas atsirado netikėtai dėl natūralaus nusidėvėjimo, o atsakomybė atsakovei atsirastų nepaisant administravimo sutarties sąlygų ir kito teisinio reglamentavimo, taigi, iš esmės atsakomybė atsakovei būtų taikoma be kaltės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, labiau tikėtina, kad administravimo pareigas atsakovė vykdė pakankamai rūpestingai, tačiau ji negalėjo kontroliuoti, įtakoti ar pastebėti galinčio atsirasti gedimo.
2.4. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių priežastiniu ryšiu su draudėjui kilusia žala, priešingai, ji atliko visus teisės aktais keliamus patikrinimus minėtame name, todėl iš jos negali būti priteistas ieškovės nurodytas žalos atlyginimas. Ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi neįrodytos atsakomybės kilimo sąlygos atsakovės atžvilgiu.
2.5. Atsakovė triplike pažymėjo, kad dublike ieškovė nurodo, kad atsakovas vykdydavo tik vizualinę apžiūrą, nesiimant kitokių priemonių, kurios padėtų maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę. Tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikia jokių įrodymų, o vadovaujasi išimtinai tik atsakovės pateiktu Statinio techninės priežiūros žurnalu.
2.6. Atsakovė pažymi, kad atliekant nuolatinius stebėjimus vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai – ne tik konstrukcijos, bet ir bendrosios inžinerinės sistemos, taigi, ir vamzdynai (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkto 2 papunktis). Teismui pateiktas Statinio techninės priežiūros žurnalas tik patvirtina, kad atsakovės vykdoma statinio priežiūra atitinka teisės aktų reikalavimus.
2.7. Priešingai nei nurodo ieškovė, pranešime yra nurodomas ne ventilio „lūžimas“, o ventilio „laužimas“, kas reiškia, ne tai, jog jis lūžęs, o yra laužiamas. Ventilio „laužimas“ atsirado dėl skirtingame aukštyje esančių bendrųjų stovų. Minėtų stovų atsakovė name nemontavo, jie įrengti namo statybos metu. Ventilio „laužimas“ yra ne remonto darbų brokas, o statybinis brokas, ką teigia ir ieškovės draudėjas savo pranešime.
2.8. Bendriausia prasme daikto natūralus nusidėvėjimas – tai daikto būklės pakitimas (pablogėjimas) per tam tikrą laikotarpį dėl jo naudojimo. Natūralus nusidėvėjimas yra natūralus objekto savybių pablogėjimo procesas jo naudojimo metu. Tai įvyksta veikiant daugeliui veiksnių, tokių kaip: korozija, vibracija, trintis, medžiagų senėjimas. Įrodymų, kad bendrojo naudojimo vamzdis galėjo trūkti ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, ieškovė taip pat nepateikia.
2.9. Ieškovė kaip profesionalus draudikas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos, todėl nėra jokių objektyvių pagrindų konstatuoti, jog atsakovė kaip administratorė yra savaime atsakinga už tariamą žalą draudėjų turtui.
I. Trečiųjų asmenų pozicija
2. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ atsiliepimu prašo ieškinį tenkinti ir priteisti išlaidas, jei tokių susidarytų.
3. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog draudėjas G. K. nuo 2008 m. liepos 23 d. iki 2038 m. liepos 22 d. būsto draudimu yra apdraudęs butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 26–29, 36–39). 2021 m. gruodžio 25 d. įvykio (šalto vandens sistemos avarijos) metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovės ekspertas apskaičiavo žalos dydį (el. b. l. 8–9), nustatė draudimo išmokos dydį (el. b. l. 10–11, 12–13), ir pritaikius 28,96 Eur išskaitą, ieškovė išmokėjo 3 118,03 Eur draudimo išmoką buto draudėjui (el. b. l. 14). 2022 m. sausio 5 d. ieškovė kreipėsi į UAB Mano Būstas dėl išmokos išieškojimo (el. b. l. 23).
5. 2021 m. vasario 9 d. tarp trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ ir I. K. (toliau – draudėja) buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis remiantis kuria buvo apdraustas bute esančiame (duomenys neskelbtini), esantis kilnojamasis turtas (el. b. l. 155–156). 2021 m. gruodžio 27 d. trečiasis asmuo gavo pranešimą apie 2021 m. gruodžio 25 d. įvykusį įvykį. Atlikus žalos bylos administravimo veiksmus trečiasis asmuo išmokėjo 2 026,42 Eur draudimo išmoką (el. b. l. 154, 157). Žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad įvykis įvyko dėl koridoriuje trūkusio šalto vandens bendro naudojimo vamzdžio. Trečiasis asmuo 2022 m. vasario 28 d. pateikė pretenziją už žalą atsakingam asmeniui UAB „Mano Būstas Kaunas“ (el. b. l. 158).
6. Nustatyta, kad dvišalės sutarties, sudarytos 2014 m. balandžio 1 d. tarp DNSB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Mano Būstas Kaunas“, pagrindu namą prižiūri, bei už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą yra atsakinga, UAB „Mano Būstas Kaunas“ (el. b. l. 125–1331, 132, 133–134, 135–137, 138).
7. Iš 2021 m. gruodžio 14 d. tarp atsakovės ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (toliau - Draudikas) sudarytos bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties Nr. 710-660-1113247, matyti, kad minėto įvykio metu atsakovės atsakomybė už fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant administravimo funkcijas, buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu (el. b. l. 46, 48, 49).
8. Byloje nėra ginčo, jog 2021 m. gruodžio 25 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat neginčijamas ir prašomos priteisti žalos dydis. Esminis ginčas kyla dėl atsakovės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl ieškovės apdrausto draudėjo turto patalpų sugadinimo. Ieškovė teigia, kad atsakovė yra atsakinga dėl kilusios žalos. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad vykdė statinio priežiūra tinkamai, todėl jai nekyla pareiga atlyginti žalą.
9. Nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 25 d. atlikti uždaromosios santechninės armatūros - sklendės su ventiliu keitimo darbai. Atsakovė 2021 m. gruodžio 25 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. MB:T21-276441 nurodė priežastis – „Trūkęs vamzdis“ ir „2 laiptinės II a trūkęs šalto vandens įvadinė sklendė su ventiliu“ (el. b. l. 45). 2021 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. MB: T21-276407 jau nurodyta, jog ventilis turi „laužimą“ (el. b. l. 44). Iš statinio ((duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros žurnalo matyti, kad buvo atliekama reguliari statinio būklės apžiūra, naujų defektų nepastebėta (el. b. l. 52–56).
10. Atsakovės deliktinės atsakomybės taikymui reikalinga nustatyti, kad atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246–6.249 straipsniai).
11. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Vandentiekio vamzdynai taip pat priskirtini bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 26 punktas).
12. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas) 11 punkte įtvirtinti bendrieji statinių priežiūros reikalavimai siekiant maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Už šių bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 punktas).
13. Šiuo atveju DNSB (duomenys neskelbtini) su atsakove sudarė 2014 m. balandžio 1 d. administravimo paslaugų teikimo sutartį, kurios 3.1. punktu įsipareigojo teikti Namų butų administravimo ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas, o Namų butų administravimo ir kitų patalpų savininkai sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas. Šios sutarties priede Nr. 3 Pastatų bendro naudojimo inžinerinių sistemų privalomų reglamentinių darbų sąrašas 2 skyriuje Šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir drenažo sistemos, nurodyta, kad kas mėnesį atliekamas ventilių, sklendžių, siurblių jungčių sandarumo patikrinimas, pažeistos izoliacijos atnaujinimas, lokalinių protėkių vamzdžiuose ir armatūroje šalinimas, uždarosios armatūros profilaktika, keitimas ar remontas. Į bylą pateiktas statinio žurnalas nepatvirtina, kad ieškovė vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir atliko būtent ventilių sandarumo patikrinimą. Atsakovei pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių išvengti įvykio ir dėl jo atsiradusios žalos, tai yra pateikti duomenis, kad atsakovė tam tikru periodiškumu atliko ventilių nuolatinį stebėjimą, apžiūras, tačiau ji tokių duomenų nepateikė.
14. Įstatymų leidėjas CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinęs asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.
15. Nors kaip teigia atsakovė, ji profilaktiškai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau įvykusi vamzdyno avarija patvirtina, kad priežiūra buvo nepakankama. Teismo vertinimu, atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo neteisėtais veiksmais neužtikrino tinkamos pastato inžinerinių tinklų būklės, dėl to įvyko ieškovės apdrausto buto užliejimas vandeniu, ir vienam iš namo patalpų savininkų buvo padaryta žala.
16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal 2014 m. balandžio 1 d. administravimo paslaugų teikimo sutartį, dėl ko 2021 m. gruodžio 25 d. įvyko bendrojo naudojimo vamzdžio avarija ir trečiajam asmeniui priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), padaryta žala.
17. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad žalos dydis, kuris yra įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovės leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčytas, turi būti priteisiamas iš atsakovės, todėl ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteisiant 2 798,14 Eur žalos atlyginimo.
Dėl kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
18. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kadangi atsakovė atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, ieškovė teisėtai ir pagrįstai tikisi minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovė patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės – laiku negauto žalos atlyginimo. Ieškovė kompensuojamąsias palūkanas apskaičiavo nuo 2022 m. sausio 21 d. (pareikalavimo įvykdyti prievolę) iki 2023 m. sausio 5 d. (iki ieškinio pareiškimo teisme dienos), t. y. už 350 praleistų dienų. Kadangi ieškovė turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.261 straipsnis), ieškovei iš atsakovės priteisiamos nurodytu laikotarpiu apskaičiuotos 160,99 Eur palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Remiantis šiomis teisės normomis, iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 959,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo 67 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 33), už advokato teisines paslaugas sumokėjo 360 Eur sumą (el. b. l. 60, 62, 63). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 427 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88 straipsniai, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu,
nutaria:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, 2 798,14 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 14 ct) žalą, 160,99 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų 99 ct) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 959,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 427 Eur (keturių šimtų dvidešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.