- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-154-1043/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00249-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, akcinė draudimo bendrovė Gjensidige
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3404-475/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, akcinė draudimo bendrovė Gjensidige.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Kaunas” (toliau – atsakovė) 2 798,14 Eur turtinės žalos atlyginimo, 160,99 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir draudėjas G. K. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjui priklausantis būstas, esantis K. L. g. 22-14 (toliau – butas). 2021 m. gruodžio 25 d. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko bendro naudojimo objekto avarija dėl ko buvo aplietas butas. Dėl įvykusios bendro naudojimo vamzdyno avarijos, vandeniu buvo sulieta draudėjui priklausančio buto patalpa (apgadintos sienos, grindys, durys). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, atlygino draudėjui dėl įvykusio apliejimo namų turtui padarytą žalą, t. y. buvo atliktas mokėjimo nurodymas gavėjui (suma 3 118,03 Eur). Žalos atlyginimas buvo išmokėtas išskaitant būsto draudimo liudijime numatytą 28,96 Eur besąlyginę išskaitą, tačiau nepritaikius nusidėvėjimo, kuris nagrinėjamu atveju sudaro 319,89 Eur. Todėl padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovė, yra 2 798,14 Eur. Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „L.“ yra sudariusi sutartį su atsakove, pagal kurią, atsakovė atlieka daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą. 2022 m. gegužės 19 d. rašte dėl informacijos pateikimo atsakovė nurodė, kad pati likvidavo šio įvykio padarinius, t. y. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikti uždaromosios santechninės armatūros-sklendės su ventiliu keitimo darbai. Pati atsakovė konstatuoja, kad avarija įvyko būtent dėl bendro naudojimo inžinerijos dalies – vandens skydo. Tai yra bendro naudojimo inžineriniai tinklai (pastato bendrojo naudojimo objektas – bendro naudojimo sistema), kuriuos prižiūri ir administruoja namo bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtojas, todėl už žalą ieškovės draudėjui yra atsakinga būtent atsakovė. Atsakovė netinkamai atliko savo pareigas: rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo bendro naudojimo objektų, taip pat nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Ieškovė dublike pažymėjo, kad iš statinio techninės priežiūros žurnalo galima matyti, jog atsakovė iš esmės atlikdavo tik vizualinę bendro naudojimo vamzdžių apžiūrą, tačiau neužtenka vien tik vizualinės apžiūros, juolab, bendro naudojimo vamzdžiai būna apsaugoti (apvynioti) apsaugine medžiaga. Atsakovė privalėjo atlikti ne tik vizualinę apžiūrą, o ir kitus ieškinyje nurodytuose teisės aktuose nurodytus darbus, siekiant įvertinti tinkamą bendro naudojimo vamzdžių būklę bei siekiant juos tinkamai prižiūrėti. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog be žurnale nurodytos vizualinės apžiūros, būtų tinkamai atlikusi priežiūrą, tikrinimą ir taisymą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad atsakovė, įvykio metu, administravo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 1 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. NPC-5VT-14-0041 pagrindu. Atsakovė vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus reagavo į įvykį ir atliko reikiamus darbus, būtinus avarijai likviduoti. Atlikti darbai nebuvo pertekliniai ar nereikalingi, nenustatyta, ar avarijai likviduoti ir pašalinti pažeidimą buvo galima kitu būdu nei jis buvo pašalintas. Atlikdama periodines apžiūras atsakovė neturėjo pagrindo abejoti bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos tvarkingumu ir tik įvykus minėtai avarijai buvo nustatyta, jog vamzdžių montavimo darbai galimai atlikti netinkamai, nes ventilis turi „lūžimą“. Aptariamu atveju taikant atsakovei, kaip namo administratorei, civilinę atsakomybę susidarytų situacija, kurioje administratorė būtų laikoma atsakinga už visas sugedusias pastato bendrojo naudojimo technines įrangas ir dėl jų sugedimo atsiradusias žalas. Tai reikštų, jog administratorei atsakomybė būtų taikoma, neatsižvelgiant į žalos atlyginimui keliamų sąlygų buvimą, nes tokiu atveju nebūtų atsižvelgiama, ar gedimas buvo matomas, nuspėjamas, ar gedimas atsirado netikėtai dėl natūralaus nusidėvėjimo, o atsakomybė atsakovei atsirastų nepaisant administravimo sutarties sąlygų ir kito teisinio reglamentavimo, taigi, iš esmės atsakomybė atsakovei būtų taikoma be kaltės. Priešingai nei nurodo ieškovė, pranešime yra nurodomas ne ventilio „lūžimas“, o ventilio „laužimas“, kas reiškia, ne tai, jog jis lūžęs, o yra laužiamas. Ventilio „laužimas“ atsirado dėl skirtingame aukštyje esančių bendrųjų stovų. Minėtų stovų atsakovė name nemontavo, jie įrengti namo statybos metu. Ventilio „laužimas“ yra ne remonto darbų brokas, o statybinis brokas, ką teigia ir ieškovės draudėjas savo pranešime. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių priežastiniu ryšiu su draudėjui kilusia žala, priešingai, ji atliko visus teisės aktais keliamus patikrinimus minėtame name, todėl iš jos negali būti priteistas ieškovės nurodytas žalos atlyginimas. Ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi neįrodytos atsakomybės kilimo sąlygos atsakovės atžvilgiu.
4. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ atsiliepimu prašo ieškinį tenkinti ir priteisti išlaidas, jei tokių susidarytų.
5. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Mano būstas Kaunas“ 2 798,14 Eur žalą, 160,99 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 959,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 427,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, jog 2021 m. gruodžio 25 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui. Taip pat neginčijamas ir prašomos priteisti žalos dydis. Esminis ginčas kyla dėl atsakovės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl ieškovės apdrausto draudėjo turto patalpų sugadinimo. 2021 m. gruodžio 25 d. atlikti uždaromosios santechninės armatūros – sklendės su ventiliu keitimo darbai. Atsakovė 2021 m. gruodžio 25 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. MB:T21-276441 nurodė priežastis – „Trūkęs vamzdis“ ir „2 laiptinės II a trūkęs šalto vandens įvadinė sklendė su ventiliu“. 2021 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. MB: T21-276407 jau nurodyta, jog ventilis turi „laužimą“. Iš statinio ((duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros žurnalo matyti, kad buvo atliekama reguliari statinio būklės apžiūra, naujų defektų nepastebėta.
8. Teismas nurodė, jog šiuo atveju DNSB L. su atsakove sudarė 2014 m. balandžio 1 d. administravimo paslaugų teikimo sutartį, kurios 3.1. punktu įsipareigojo teikti Namų butų administravimo ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas, o Namų butų administravimo ir kitų patalpų savininkai sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas. Šios sutarties priede Nr. 3 Pastatų bendro naudojimo inžinerinių sistemų privalomų reglamentinių darbų sąrašas 2 skyriuje Šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir drenažo sistemos, nurodyta, kad kas mėnesį atliekamas ventilių, sklendžių, siurblių jungčių sandarumo patikrinimas, pažeistos izoliacijos atnaujinimas, lokalinių protėkių vamzdžiuose ir armatūroje šalinimas, uždarosios armatūros profilaktika, keitimas ar remontas. Į bylą pateiktas statinio žurnalas nepatvirtina, kad atsakovė vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir atliko būtent ventilių sandarumo patikrinimą. Atsakovei pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių išvengti įvykio ir dėl jo atsiradusios žalos, tai yra pateikti duomenis, kad atsakovė tam tikru periodiškumu atliko ventilių nuolatinį stebėjimą, apžiūras, tačiau ji tokių duomenų nepateikė.
9. Teismo vertinimu, atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo neteisėtais veiksmais neužtikrino tinkamos pastato inžinerinių tinklų būklės, dėl to įvyko ieškovės apdrausto buto užliejimas vandeniu, ir vienam iš namo patalpų savininkų buvo padaryta žala. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal 2014 m. balandžio 1 d. administravimo paslaugų teikimo sutartį, dėl ko 2021 m. gruodžio 25 d. įvyko bendrojo naudojimo vamzdžio avarija ir trečiajam asmeniui priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), padaryta žala. Teismas konstatavo, kad žalos dydis, kuris yra įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovės leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčytas, turi būti priteisiamas iš atsakovės, todėl ieškinį tenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 2 798,14 Eur žalos atlyginimo.
10. Teismas nurodė, jog ieškovė turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.261 straipsnis), todėl iš atsakovės priteisė kompensuojamas palūkanas, paskaičiuotas nuo 2022 m. sausio 21 d. (pareikalavimo įvykdyti prievolę) iki 2023 m. sausio 5 d. (iki ieškinio pareiškimo teisme dienos), t. y. 160,99 Eur (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis). Taip pat iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 959,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisė 427,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas sprendime visiškai nevertindamas ir nenurodydamas jokių motyvų kodėl savarankiškai neatliko tokio vertinimo ar ieškovė laikėsi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 98 straipsnio 2 dalies, padarė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto numatytą esminį procesinį pažeidimą šioje dalyje priimdamas sprendimą be motyvų. Teismas pripažindamas, kad ieškovės nurodytas įvykis, kurio pagrindu yra reikalaujama žalos atlyginimo iš atsakovės, yra draudžiamasis, privalėjo ištirti ir įvertinti tai, ar ieškovė tinkamai laikėsi jos atžvilgiu taikomų DĮ 98 straipsnio 2 dalyje reikalavimų, tirdamas visas su draudžiamuoju įvykiu susijusias aplinkybes.
11.2. Ieškovė, kuri yra profesionali draudimo bendrovė, savarankiškai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių fiksavimo, įvykio vietoje nepadarė jokių nuotraukų, kurias sistemiškai lyginant su nukentėjusiojo asmens padarytomis įvykio nuotraukomis būtų galima spręsti ar nukentėjusiojo nuotraukose užfiksuota žala yra pagrįsta bei neatliko jokių kitų įvykio vietos vaizdo fiksavimo veiksmų, kurių rezultatas leistų aiškiai bei nedviprasmiškai spręsti apie dėl įvykio kilusių pasekmių buvimą ir jų apimtį. Ieškovės pateikta fotolentelė yra sudaryta ieškovės atstovo, tačiau vien tik fotolentelės sudarymo faktas savaime nepatvirtina pačiose tik iš naudos gavėjo gautose nuotraukose užfiksuoto apliejimo priežastinio ryšio su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Nesant į bylą pateiktų pačios ieškovės darytų nuotraukų įvykio apžiūros metu, nėra galima pagrįstai teigti, kad ieškovės nurodomos įvykio pasekmės tikrai yra užfiksuotos kokiomis nors vaizdo fiksavimo priemonėmis.
11.3. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino ne tik betarpiškai pasitikėjus išimtinai tik iš nukentėjusiojo asmens gauta informacija apie draudžiamojo įvykio aplinkybes, bet ir neatlikus savarankiško draudžiamojo įvykio tyrimo ieškovės atstovams tiesiogiai nuvykstant į įvykio vietą bei betarpiškai užfiksuojant visus su įvykiu susijusius duomenis. Tokiu būdu ir paties ieškovės pozicija teismo posėdžio metu tik patvirtina ieškovę nukrypus nuo DĮ 98 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų draudimo įvykio tyrimui ir jį aiškinančios LAT praktikos.
11.4. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus dėl ieškovės nurodytų pasekmių. Vien pats avarijos įvykimo faktas negali savaime grįsti didelio atsakovės nerūpestingumo ieškovei nepateikus jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės nurodytos pasekmės kilo neva išimtinai dėl atsakovės kaip administratoriaus netinkamo įsipareigojimo vykdymo. Teismas nenustatinėjo atsakovės kaip namo administratoriaus veiksmų (neveikimo), o sprendė, jog atsakovė neteisėtus veiksmus pagrindžia bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad šio namo įranga funkcionuotų be gedimų, neįvykdymas. Tokiam apylinkės teismo argumentui nėra pagrindo pritarti, nes vien konstatavimo, jog neva atsakovė nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepakanka nagrinėjamu atveju neteisėtiems atsakovės veiksmams nustatyti.
11.5. Atsakovės rūpestingumą pirmiausiai patvirtina į bylą pateikti įrodymai – statinio techninės priežiūros žurnalas. Jokio kito teisės aktuose numatyto dokumento, kurio neužpildymas atsakovei atliekant namo bendrosios nuosavybės objektų – vamzdynų – priežiūros paslaugas būtų aiškiai patvirtinęs tiek ieškovės, tiek sprendime nurodytą atsakovės paslaugų nevykdymą, ieškovė į bylą nepateikė. Teismas remdamasis iš esmės tik deklaratyviais teiginiais konstatavo atsakovės kaip namo administratoriaus pareigų nevykdymą, tačiau detalaus ir išsamaus įrodymų tyrimo, kurie leistų tokią išvadą pagrįstai konstatuoti, teismas neaprašė. Atsakovės vertinimu, jos veikloje taikomų teisės aktų pagrindu atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, kad atsakovė šiuo atveju galėtų būti laikomas statinių faktiniu bei realiu valdytoju.
11.6. Sprendime nėra vertinama namo bendrųjų konstrukcijų nusidėvėjimo įtaka namo (duomenys neskelbtini) bendrųjų konstrukcijų būklei. Ginčo namas statytas 2008 m., draudžiamasis įvykis įvyko 2021 m. gruodžio 25 d., t. y. eksploatuojant namą ir kartu – jo sudėtine dalimi esančias bendrąsias inžinerines konstrukcijas, įskaitant vamzdynus – keturioliktus metus. Keturiolikos metų eksploatacijos laikotarpis objektui, kurio bendrosiomis sistemomis – tai yra, ir vamzdynais kasdien itin aktyviai naudojasi keliasdešimties daugiabučio namo gyventojų, yra pakankamai ilgas ir nepaneigtina, jog šio laikotarpio metu namo inžinerinės sistemos be jokios abejonės natūraliai dėvisi. Be to, ir joks teisės aktas nenumato, kad keturiolika metų naudojamos bendrosios namo inžinerinės sistemos gali būti laikomos naujomis arba mažai dėvėtomis. Taigi, itin intensyvios kasdienės eksploatacijos lemto natūralaus nusidėvėjimo įtaka ginčo aplinkybių kontekste negalėjo būti nevertinama.
11.7. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės dėstytų argumentų, susijusių su namo statybiniu broku, už kurį atsakovė nėra ir negali būti laikoma atsakingu, t. y. teismas nevertino atsakovės į bylą pranešime apie įvykį nurodytų aplinkybių dėl statybinio broko, kurį nurodo buvus pats apie įvykį pranešęs asmuo. Teismas nevertino, jog byloje nėra dokumentų, patvirtinančių atsakovę kada nors atlikus stovų remontą, nevertino į bylą pateiktų nuotraukų, iš kurių akivaizdžiai vizualiai galima nustatyti, kad bendrieji stovai yra įrengti skirtingame aukštyje bei nesiėmė kitų CPK numatytų veiksmų – pavyzdžiui, pasiūlymo skirti ekspertizę nustatyti, ar stovai tikrai įrengti skirtingame aukštyje dėl statytojo kaltės – iš kurių būtų galima aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuoti nebuvus atsakovės kaltės dėl skirtingame aukštyje įrengtų bendrųjų vamzdynų stovų.
11.8. Teismas netyrė ir nevertino, ar tai, kad ginčo objektas buvo apdraustas trečiojo asmens ADB „Gjensdige“ nereiškia dvigubo naudos gavimo už tą patį įvykį nukentėjusiems asmenims. Teismas, visiškai neįvertinęs ADB „Gjensidige“ į bylą pateiktų įrodymų ir išdėstytų paaiškinimų neatskleidė, ar šiuo atveju nukentėję asmenys nėra nepagrįstai praturtėję tiek ieškovės tiek ir ADB „Gjensidige“ draudimo išmokomis dėl to paties įvykio ir jo sukeltos žalos ir neištyrė, ar tuo pagrindu ieškovės reikalavimas reikšti ieškinį atsakovės atžvilgiu dėl žalos atlyginimo gali būti tenkintas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apeliantės 280,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Apeliantės apeliacinio skundo 3-18 punktų argumentai yra nepagrįsti bei prieštaraujantys atsakovės pozicijai, nes atsakovė apeliacinės instancijos teisme kardinaliai keičia savo poziciją ir siekia naujo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teisme atsakovė laikėsi pozicijos, jog ieškovė tinkamai atliko tyrimą ir nepažeidė DĮ 98 straipsnio nuostatų.
12.2. Pastato techninės priežiūros žurnalas niekaip nepatvirtina, jog atsakovė tinkamai vykdė pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Be to, pirmosios instancijos teismas atsakovės atsakomybę pagrindė ne tik tuo, jog atsakovė nebuvo atidi ir rūpestinga, bet ir tuo, jog netinkamai vykdė Paslaugų teikimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimus. Iš atsakovės pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo galima aiškiai matyti, jog atsakovė atlikdavo tik vizualinę apžiūrą „Naujų defektų nepastebėta“. Taigi, iš esmės atsakovė vykdydavo tik vizualinę apžiūrą, nesiimant kitokių priemonių, kurios padėtų maksimaliai sumažintų avarijų tikimybę. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog apart žurnale nurodytos vizualinės apžiūros, būtų tinkamai atlikusi priežiūrą, tikrinimą ir taisymą.
12.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog nebuvo vertinama bendrųjų namo konstrukcijų nusidėvėjimo įtaka. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog bendrojo naudojimo objektai jau būtų nusidėvėję. Jeigu atsakovė būtų iš tikrųjų tinkamai atlikusi vamzdžių priežiūrą, ji būtų iškart pastebėjusi, jog vamzdžiai jau yra nusidėvėję ir reikia juos keisti.
12.4. Atsakovė į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, jog būtent ventilio „lūžimas“ yra užliejimo priežastis. Akivaizdu, jog užliejimas įvyko dėl netinkamai prižiūrimų bendro naudojimo vamzdžių, nes savaime geros būklės vamzdžiai netrūksta. Atsakovės su atsiliepimu pateiktame 2021 m. gruodžio 25 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. MB:T21-276441 aiškiai nurodyta priežastis – „Trūkęs vamzdis“ ir „2 laiptinės II a trūkęs šalto vandens įvadinė sklendė su ventiliu“. Tuo tarpu 2021 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. MB: T21-276407 jau nurodyta, jog ventilis turi „lūžimą“, o šie darbai atlikti po ieškovo draudėjo (iš 14 buto) skundo, kuris pateiktas atsakovės atsiliepime. Akivaizdu, jog ventilis buvo ne sulūžęs, o tiesiog buvo netinkamai atsakovės sumontuotas, nes turėjo 25 laipsnių laužimo kampą. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ventilio „lūžimas“ / „laužimas“ yra neva ne remonto darbų brokas, o statybos brokas.
12.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės ar tai nėra dvigubo naudos gavimo už tą patį įvykį nukentėjusiesiems asmenims. Dar bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, jog ieškovė nukentėjusiems (savo draudėjui) atlygo žalą tik dėl paties buto, kaip statinio (dėl sienų, lubų ir pan. sugadinimo). Tuo tarpu ADB „Gjensidige“ žalą ieškovės draudėjui (nukentėjusiajam) atlygino tik dėl namų turto (dėl daiktų (kilnojamojo turto), esančių bute). Taigi, tai yra dvi skirtingos draudimo rūšys, pagal kurias yra draudžiami skirtingi dalykai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatytas pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kadangi teismas nevertino ar ieškovė tinkamai laikėsi jos atžvilgiu taikomų DĮ 98 straipsnio 2 dalyje reikalavimų, tirdama visas su draudžiamuoju įvykiu susijusias aplinkybes ir, kad šioje dalyje sprendimas yra be motyvų. Minėtoje normoje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu (3-18 punktai) kelia klausimus dėl žalos dydžio ir kvestionuoja ne tik žalos dydį, bet ir apskritai aplinkybę, jog buvo padaryta žala. Tačiau atsakovė (apeliantė) pirmosios instancijos teisme neginčijo nei priteistos žalos dydžio, nei paties buto užliejimo fakto. Pateiktame atsiliepime pati atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad „Byloje nėra ginčo, jog 2021-12-25 įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju neginčijamas ir prašomos priteisti žalos dydis. Esminis ginčas kyla dėl Atsakovės pareigos atlyginti žalą už Ieškovės apdrausto draudėjo turto patalpų sugadinimą.“ (e. b. 1 t., b. l. 39). Atsakovė ir triplike nekėlė klausimų nei dėl žalos dydžio nei dėl priežastinio ryšio tarp įvykusio užliejimo ir turto sugadinimo. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą (CPK 187 straipsnio 1 dalis), o teismas gali laikyti faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamu sprendimu įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovė grindė reikalavimą dėl žalos dydžio, atsakovei žalos dydžio neginčijant ir neteikiant dėl šios civilinės atsakomybės sąlygų nei argumentų nei įrodymų, pripažino, kad žalos dydis yra įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovės leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsiliepime į ieškinį nurodyti atsikirtimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas būtent bylos šalių nustatytų ginčo ribų. CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme. Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus ir teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neteikė argumentų, kad, ieškovė galimai netinkamai nustatė žalos dydį, neatliko tyrimo ir kt., dėl to pirmosios instancijos teismas tokių į ginčo ribas nepatenkančių faktinių aplinkybių netyrė. Šių argumentų apeliantei neteikus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismui neturėjus galimybių jų įvertinti, apeliantė jais negali remtis apeliaciniame procese. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl apeliantės apeliaciniame procese pateiktų naujų argumentų, kurie išdėstyti apeliacinio skundo 3-18 punktuose.
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, pareigos atlyginti apliejimu padarytą žalą.
16. Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: draudėjas G. K. nuo 2008 m. liepos 23 d. iki 2038 m. liepos 22 d. būsto draudimu yra apdraudęs butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b., 1 t. b. l. 8-9). 2021 m. gruodžio 25 d. koridoriuje trūko šalto vandens įvadinė sklendė su ventiliu (bendro naudojimo vamzdis). 2021 m. gruodžio 25 d. įvykio (šalto vandens sistemos avarijos) metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė išmokėjo 3 118,03 Eur draudimo išmoką buto draudėjui (el. b., 1 t. b. l. 10-14). 2021 m. vasario 9 d. tarp trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ ir I. K. (toliau – draudėja) buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esantis kilnojamasis turtas (el. b., 1 t. b. l. 155-156). 2014 m. balandžio 1 d. tarp DNSB L. ir UAB „Mano Būstas Kaunas“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis (toliau ir paslaugų teikimo sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo teikti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo eksploatavimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas (el. b., 1 t. b. l. 125-138). Šios sutarties priede Nr. 3 „Pastatų bendro naudojimo inžinerinių sistemų privalomų reglamentinių darbų sąrašas“ 2 skyriuje Šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir drenažo sistemos, nurodyta, kad kas mėnesį atliekama vandentiekio ir nuotekų sistemų apžiūra, ventilių, sklendžių, siurblių jungčių sandarumo patikrinimas, pažeistos izoliacijos atnaujinimas, lokalinių protėkių vamzdžiuose ir armatūroje šalinimas, uždarosios armatūros profilaktika, keitimas ar remontas (el. b. 1, t. b. l. 135). Į bylą pateiktame statinio žurnale atitinkamu periodiškumu fiksuojama, kad naujų defektų nepastebėta (el. b, 1 t. b.l. 53-56).
17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad žala turtui padaryta trūkus bendrojo naudojimo vamzdyno daliai. Atsakovė laikosi pozicijos, jog jai nekyla pareiga atlyginti avarijos metu padarytą žalą, kadangi ji tinkamai vykdė statinio priežiūrą, byloje nepaneigta, kad avarija įvyko dėl vamzdynų nusidėvėjimo, kad tai galėjo būti statybinis brokas bei, kad atsakovei negali būti taikoma atsakomybė tokia pačia apimtimi kaip statinio savininkams CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes pastato administratorius neturi galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negali be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio.
18. Atsakant į apeliantės argumentą dėl CK 6.266 straipsnio taikymo pažymėtina, kad teismas byloje netaikė griežtosios atsakomybės kilimo pagrindų, priešingai – pirmosios instancijos teismas nustatinėjo sąlygas, būtinas kilti deliktinei civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsakovės paslaugų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimties kontekste.
19. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė atlieka namo, kuriame yra užlietas butas, bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas. 2021 m. gruodžio 25 d. trūko bendro naudojimo vandentiekio vamzdis. 2021 m. gruodžio 25 d. atlikti uždaromosios santechninės armatūros - sklendės su ventiliu keitimo darbai. Atsakovė 2021 m. gruodžio 25 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. MB:T21-276441 nurodė priežastis – „Trūkęs vamzdis“ ir „2 laiptinės II a trūkęs šalto vandens įvadinė sklendė su ventiliu“ (el. b., 1 t., b. l. 45).
20. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi šalto vandens sistemos vamzdynas laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.
21. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Nuostatų 4.3 papunktį, vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir valdomo žemės sklypo priežiūrą. Administratorius turi pareigą nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis). Nuostatų 7.7 papunktis numato, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
22. Nagrinėjamu atveju butas buvo užlietas dėl trūkusio bendro naudojimo šalto vandens sistemos vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangai, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti. Atsakovė sutartimi prisiėmė prievolę periodiškai atlikti ventilių, sklendžių, siurblių jungčių sandarumo patikrinimą, tačiau kaip teisingai ir pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, bylą pateiktas statinio žurnalas nepatvirtina, kad ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Iš byloje pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo nustatyta, kad atsakovė periodiškai nuo 2015 m. atliko gyvenamojo namo stebėjimus, dažniausiai žurnale nurodydama, kad „naujų defektų nepastebėta“, iš įrašų statinio žurnale nėra galimybės nustatyti, kokie defektai buvo pastebėti (dalis įrašų sunkiai įskaitomi). Nors atsakovė atliko statinio stebėjimus ir fiksavo juos žurnale, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė apžiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdynus, tikrino ventilių sandarumą už kurių naudojimą ir techninę priežiūrą yra atsakinga administratorė.
23. STR 1.07.03:2017 įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba kai galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 punktas). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (97 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys neįrodo, kad atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, dėjo pakankamas pastangas, siekdama realiai įvertinti vamzdyno būklę. STR 1.07.03:2017 nenustato, kad apžiūros, kurių metu vertinama gyvenamojo namo būklė, atliekamos tik vizualiai – administratorės pareiga yra pasirinkti tokius būdus, kurie būtų tinkamai tiriamiems objektams įvertinti. Byloje pakanka duomenų padaryti išvadai, jog atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai. Kitaip tariant, atsakovė formaliai vykdė daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl to laiku nepastebėjo bendrojo naudojimo objekto – bendrojo naudojimo vamzdyno defektų, dėl kurių ir įvyko pratekėjimas, ir jų nepašalino, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė savo pareigų nevykdė tinkamai ir turi atlyginti dėl to padarytą žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, būtent dėl atsakovės neveikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti.
24. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog vandentiekio avarija galėjo įvykti dėl vamzdyno (bendro naudojimo inžinerinės įrangos) nusidėvėjimo arba dėl statybinio broko. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai atsakovės nuomonei, šis argumentas nešalina atsakovės atsakomybės, nes tuo atveju, jeigu avarija įvykdo dėl inžinerinių sistemų nusidėvėjimo ar egzistuojančio statybinio broko, kaip teigia atsakovė, skirtingame aukštyje sumontavus stovus, tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, nustatytas paslaugų teikimo sutartyje, neabejotinai būtų pastebėjusi tiek nusidėvėjimą, tiek statybos darbų trūkumą, kas savo ruožtu lemtų jos pareigą imtis visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių, kad žalos būtų išvengta, organizuoti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams, rengti susirinkimus ir siūlyti remontuoti. Byloje nėra duomenų, kad iki įvykio, apeliantė būtų ėmusis aktyvių veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdyno keitimu, remontu, kad būtų organizavusi gyventojų balsavimus dėl vamzdynų remonto. Paslaugų teikimo sutarties 4.1.5.7 punktu atsakovė įsipareigojo: teikti pasiūlymus dėl inžinerinės sistemos tobulinimo, avarijų bei gedimų prevencijos, energetinių resursų kaštų mažinimo, taip pat konsultuoti Klientą šiais klausimais Administratoriaus kompetencijos ribose“. Taigi sutarties 4.1.5.7 punkto nuostatos įpareigojo atsakovę tiek nustačius nusidėvėjimą, tiek galimą statybos darbų trūkumą dėl kurių, atsakovės teigimu buvo ventilio laužimas, sąlygojęs vandentiekio avariją, apie tai informuoti namo gyventojus. Tačiau atsakovė byloje neįrodinėjo, kad šią pareigą buvo įvykdžiusi.
25. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė neturi galimybės valdyti pastato, t. y. kaip savininkas, bei negali jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio be butų savininkų sprendimų, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su pastatu, priima patys pastato savininkai, tačiau šie argumentai nedaro jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi šioje byloje tokių faktinių aplinkybių, kad atsakovei informavus butų savininkus apie poreikį atlikti kokius nors darbus – pastarieji nebūtų priėmę sprendimo, nėra. Pati atsakovė, savo nesutikimo su pareikštu reikalavimu, negrindė aplinkybėmis, jog savininkai, būdami atsakovės informuoti dėl poreikio atlikti darbus, nesutiko atlikti konkrečių remonto darbų.
26. Teisinio pagrįstumo stokoja apeliantės teiginys, kad nukentėję asmenys galimai yra nepagrįstai praturtėję tiek ieškovės, tiek ir ADB „Gjensidige“ draudimo išmokomis dėl to paties įvykio ir jo sukeltos žalos. Ieškovė būsto draudimu yra apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b., 1 t. b. l. 8-9), ir nukentėjusiam asmeniui (savo draudėjui) atlygo žalą tik dėl paties buto, kaip statinio (dėl sienų, grindų ir pan.) sugadinimo (el. b. 1 t., b. l. 10-13). ADB „Gjensidige“ yra apdraudusi namų turtą ir žalą atlygino dėl daiktų (kilnojamojo turto), esančių bute, sugadinimo (e. l. b. 1 t. b. l. 99-102, 152-157). Taigi, tai yra dvi skirtingos draudimo rūšys, pagal kurias yra draudžiami skirtingi dalykai, kas lemia, kad nors žala ir buvo padaryta tuo pačiu įvykiu, tačiau skirtingiems objektams.
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 280 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (el. b, 2 t., b. l. 8-9). Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio, todėl šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš apeliantės (CPK 98 straipsnis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.