Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-61-1135/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-17
Bylos Nr.
1-61-1135/2025
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00026-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Kaltinamasis
K. M., M. P.
Civilinis ieškovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Vilmantas Poškus, Aušra Žukienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-61-1135/2025Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00026-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.2; 1.2.17.11.1; 1.2.18.11; 1.2.29.2.1; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 17 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Teresei Zakrasienei, Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Dedelienei (per vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

kaltinamajam K. M., jo gynėjai advokatei Aušrai Žukienei,kaltinamajam M. P., jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,

civilinio ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. I. (per vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, nevedęs, turi neįgalumą, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, Lietuvoje neteistas, užsienyje teistas prieš 12 metų. Profesinio-vidurinio išsilavinimo, yra įgijęs (duomenys neskelbtini) profesiją, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 207 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turi vaiką, kuriam teikia išlaikymą, nedirba. Pagrindinio išsilavinimo. Lietuvoje neteistas, užsienyje teistas prieš 9 metus, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamų veikų aplinkybės

K. M., vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. liepos 30 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pateiktą paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas patvirtintu paramos gavėju pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą „Ūkininko K. M. daržininkystės ūkis“, kai jam skirta 24 000 Eur paramos suma, kurios 19 200 Eur avansas išmokėtas 2021 m. gruodžio 29 d., o galutinis mokėjimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prašomos likusios 4 800 Eur paramos sumos pateiktas 2023 m. vasario 28 d., iš kurių Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 20 400 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 3 600 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos, dirbtinai sukūrė sąlygas paramos gavimui ir pažeidė: Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ 17.11 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta: „verslo plano įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti kaip nurodyta Galimai neteisėtų sąlygų metodikoje“ veikdamas tyčia ir siekdamas suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. vasario 28 d. kartu su galutine projekto įgyvendinimo ataskaita pateikė sąskaitas faktūras, pagrindžiančias investicijų įsigijimą ir veiklos vykdymą, kuriose atsispindi melaginga informacija apie investicijų kainas ir užaugintos žemės ūkio produkcijos realizaciją:

1. 2022 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis iš MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 1998 m. gamybos naudotą traktorių „MTZ Belarus-920“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 15 000 Eur, kai šį, pagal Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenis, MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo tik 2022 m. sausio 30 d., už 13 000 Eur, tuo pačiu užaukštindamas paramos investicijos įsigijimo kainą 2 000 Eur.

2. 2022 m. balandžio 4 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ūkininkui K. M. 1 000 kg česnakų sėklos už 3 600 Eur, kai šios česnakų sėklos MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, kadangi česnakų sėklos įsigijimas ir jos turėjimas neatsispindi MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje apskaitoje.

3. 2022 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė plūgą, trijų korpusų Overum su guminėm apsaugom, užgrėbis 1,20 m, už 820 eurų sumą, kai šios žemės ūkio padargo MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, kadangi plūgo įsigijimas ir jo turėjimas neatsispindi MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje apskaitoje.

4. 2022 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė kultivatorių 3 metrų, už 820 eurų sumą, kai šios žemės ūkio padargo MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, kadangi kultivatoriaus įsigijimas ir jo turėjimas neatsispindi MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje apskaitoje.

5. 2022 m. gegužės 20 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė ravėtuvą, trijų sekcijų, už 3 390 eurų sumą, kai šio žemės ūkio padargo MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, kadangi ravėtuvo įsigijimas ir jo turėjimas neatsispindi MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje apskaitoje.

6. 2022 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė trąšų barstytuvą Strumyk S 500. 500 litrų talpos, už 500 eurų sumą, kai šio žemės ūkio padargo MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, kadangi trąšų barstytuvo įsigijimas ir jo turėjimas neatsispindi MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje apskaitoje.

7. 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą UKM Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ūkininkas K. M. pardavė MB „(duomenys neskelbtini)“ 1 474 kg užaugintų vasarinių česnakų už 7 370 Eur, kai šis sandoris tarp K. M. ir M. P. neįvyko, t. y. sąskaita faktūra išrašyta fiktyviai.

Šiais veiksmais K. M. apgaule gavo tikslinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“, dėl ko Lietuvos Respublikai ir Europos Sąjungai buvo padaryta 19 200 Eur turtinė žala, t. y. Lietuvos Respublika patyrė 2 880 Eur žalą (15 procentų), Europos Sąjunga – 16 320 Eur (85 procentai) žalą.

Be to, iš anksto žinodamas, kad vasarinių česnakų MB „(duomenys neskelbtini)“ neparduos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, 2022 m. spalio 20 d. išrašė sąskaitą faktūrą, serija UKM Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią neva MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), pardavė 1 474 kilogramus vasarinių česnakų už 7 370 eurų sumą, davė šią sąskaitą faktūrą pasirašyti MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. P. bei patvirtino savo parašu, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą;

be to, jis žinodamas, kad 1 474 kilogramai vasarinių česnakų realiai MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduoti, būdamas patvirtintu paramos gavėju pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą „Ūkininko K. M. daržininkystės ūkis“ kai jam skirta 24 000 Eur paramos suma, kurios 19 200 Eur avansas išmokėtas 2021-12-29, įgyvendindamas projektą pagal gautą paramą, suklastotą 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą, serija UKM Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-02-28 pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, siekdamas pagrįsti tinkamai įvykdytą verslo planą bei rodiklių pasiekimą, taip pat siekdamas gauti ne tik likusią paramos sumą, bet ir išvengti išmokėtos paramos avanso grąžinimo, tokiu būdu panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

M. P., laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. tyčia netvarkė ir laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki 2022 m gruodžio 31 d. tyčia neorganizavo teisės aktų reikalaujamos MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymo, o būtent: nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nepildė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų, apyvartos žiniaraščių, Didžiosios knygos, Kasos knygos ir kasos registro, taip pat nesudarė ir VĮ „Registrų centras“, kaip Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nepateikė finansinių ataskaitų už 2022 m., neteikė Pelno mokesčio deklaracijos ir nedeklaravo gautų pajamų už 2022 m., dėl ko laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, tuo nesivadovavo ir pažeidė:

1. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.):

4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“

6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“

12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais . Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“

14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai.“

21 straipsnį: „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“, kuriame nurodyta, kad: „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“

2. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d. Nr. XIV-680, 2021 m. lapkričio 23 d.):

3 straipsnio „Bendrieji ūkinių operacijų pagrindimo ir registravimo reikalavimai“ 1 ir 2 dalis, kuriose nurodyta, kad: „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais. Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose.“

8 straipsnio „Apskaitos registrams taikomi reikalavimai“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad: „apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą pasirenka subjektai. Kiekviename subjekte, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus supaprastintą apskaitą pasirinkusius subjektus, nepriklausomai nuo pasirinktų sudaryti apskaitos registrų, turi būti sudaroma didžioji knyga. Jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras.“

10 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu.“

13 straipsnio: „Apskaitos organizavimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą .“

3. 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (redakcija iki 2022 m. balandžio 30 d. Nr. XI-2159):

23 straipsnio „Mažosios bendrijos apskaita ir finansinė atskaitomybė“ 3 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.“

4. 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d. Nr. XI-2159):

23 straipsnio „Mažosios bendrijos apskaita ir finansinė atskaitomybė“ 3 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais mažoji bendrija likviduojama, ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais mažoji bendrija likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Be to, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo ir nuosavybės teise neturėjo: 1. 1000 kg česnakų sėklos; 2. Plūgo, trijų korpusų Overum su guminėm apsaugom, kurio užgrėbis 1,20 m; 3. Kultivatoriaus, 3 metrų; 4. Ravėtuvo, 3 sekcijų; 5. Trąšų barstytuvo Strumyk S 500, 500 litrų talpos. Iš anksto žinodamas, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ česnakų sėklos ir žemės ūkio padargų ūkininkui K. M. neparduos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje išrašė 5 sąskaitas faktūras:

1. 2022 m. balandžio 4 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ neva pardavė ūkininkui K. M. 1 000 kg česnakų sėklos už 3 600 Eur.

2. 2022 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. neva pardavė plūgą, trijų korpusų Overum su guminėm apsaugom, užgrėbis 1,20m, už 820 eurų sumą.

3. 2022 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. neva pardavė kultivatorių 3 metrų, už 820 eurų sumą.

4. 2022 m. gegužės 20 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. neva pardavė ravėtuvą, trijų sekcijų, už 3 390 eurų sumą.

5. 2022 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. neva pardavė trąšų barstytuvą Strumyk S 500, 500 litrų talpos, už 500 eurų sumą.

Šias sąskaitas faktūras patvirtino savo parašu bei perdavė pasirašyti K. M., tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas 5 sąskaitas faktūras.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. P. 2024 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad teisingai nurodyta kaltinamajame akte, pats darėsi buhalteriją, ir pridarė daug klaidų, jauna įmonė. Ką reikėjo iš techniko ūkininkas gavo, jam sumokėjo pinigus, jis (M. P.) sąskaitas išrašė. Kiek suprato pildė buhalterinę apskaitą, bet gaunasi taip, kad nieko nepildė. Gal netyčia to nepadarė, nepildė jos. Nesuprato kaip pildyti. Pripažįsta, kad pareigą turėjo pildyti, už tai gavo baudą iš Mokesčių inspekcijos, kad nepridavė dokumentų Registrų centrui ką pardavė iš žemės ūkio technikos. Bandė teikti metų gale, bet jam nepavyko, turėjo sąskaitas, bet nebuvo užsipildęs didžiosios knygos. Nesuprato nei kaip, trūko žinių, nesuprato kaip reikia teikti. Sutinka, kad nesilaikė teisės aktų. Susirastų pirmiausia buhalterę, nebandytų savo jėgomis nieko daryti. Tuo metu gal nebuvo lėšų buhalterę nusisamdyti. Tuo laikotarpiu nesimokė, bet jei veiklą toliau būtų vykdęs, būtų mokinęsis kaip tvarkyti įmonės dokumentus. Nutraukė įmonės veiklą gal prieš mėnesį. Perdavė padargus ir sėklas, nemokėjo kaip perrašyti dokumentus įmonei. Viską perdavė, išrašė sąskaitas ir jis viską gavo. Nepripažįsta šitos dalies. Turėjo asmeniškai tuos daiktus, pardavė K. M. ir išrašė jam sąskaitą. Iš (duomenys neskelbtini) turgaus nupirko sėklas, ir pardavė jas K. M.. Neturi dokumentų patvirtinančių česnakų įsigijimo. Padargus įsigijo pagal skelbimą, perka dėvėtą techniką, restauruoja ir parduoda ūkininkams. Dokumentų neturi. Pirko pagal pigesnę kainą, sutvarkė ir pardavė, pirko savo vardu techniką, už grynus pinigus. Daiktus pardavė įmonė, nemokėjo teisingai įforminti, nuo įmonės tiesiai pardavė K. M.. Jis ieškojo tokios technikos, žinojo, kad verčiasi tuo, pasikreipė, paprašė ko reikia, surado ir jam perdavė. Mažosios bendrijos tokia veikla buvo, žemės ūkio padargų pardavimu. Nemokėjo įforminti pardavimų, dėl to ir gavosi taip. Įmonė vykdė aptarnavimo veiklą, įmonė nebuvo įgijusi technikos. Kaip asmuo įsigijo techniką. Pripažįsta, kad žinojo, kad įmonė šių daiktų neparduos, nes nebuvo dokumentų. Prisipažįsta kaltu ir dėl šios veikos. Interesas buvo uždirbti pinigų, neatsimena kainų. Nupirko kaip fizinis asmuo, pardavė įmonės vardu. Supranta, kad asmeniškai įsigijo prekes, sąskaitas faktūras išrašė, nes pardavė jam. Įmonė neturėjo įsigijimo dokumentų, pardavė įmonės vardu, kad sąskaitą išrašytų. Česnakų sėkla buvo vasarinė, ji buvo sertifikuota, sertifikato pateikti negali, jis jo neturi, neėmė, jam jo nereikėjo. Važiavo, krovėsi, parsivežė pats. Ūkininko dabar nepasakys, rado jį (duomenys neskelbtini) turguje. Su česnakais buvo vienetinis sandoris, žmogus prašė, matė, kad gali uždirbti iš to, pargabeno. Paprašė ūkininkas K. M., jam reikėjo sertifikuotos sėklos, kažkiek pigiau nei (duomenys neskelbtini) rinkos, (duomenys neskelbtini) 18 eurų, (duomenys neskelbtini) 7-8 eurai už kilogramą. Jis (K. M.) kiek paprašė, jis (M. P.) tiek jam ir pargabeno. Jis nepamena už kokią kainą pardavė K. M., galėjo būti, kad pardavė už 18 eurų už kilogramą. Dėl sėklų pardavimo susitikimas su K. M. buvo pavasarį. Šiek tiek pigesnė negu rinkos kaina buvo technikos pardavimo kaina. Jis jam pasakė kainas už kiek gali parduoti, jam tiko, ir jis nupirko. Su traliuku buvo nugabenta technika. Kurą pylė jis. Tralą skolinosi iš draugo I. R.. Pats vairavo, turi kategoriją. Per vieną dieną nesuvežė visos technikos, gal savaitės bėgyje. Galėjo užtrukti kelių padargų restauravimas, juos vėliau nuvežė, gal tris padargus dviejų mėnesių bėgyje. Restauravimo sąnaudos buvo minimalios, nebuvo įtrauktos į buhalteriją. Suprato, kad uždirbs, todėl nusprendė pagelbėti K. M.. Jis žinojo, kad jis (M. P.) tuo verčiasi, jis jo paprašė ir jis (M. P.) surado jam techniką. Surado traktorių, vežėsi apsižiūrėti ar tiks, dėl kitų padargų pasakė konkrečiai ko jam reikia. Jis jam (M. P.) nieko nenurodydavo, jis pats asmeniškai ieškojo. Atsiskaitydavo banko pavedimais tą pačią dieną. Įmonė užsiėmė variklių remontu, žemės ūkio padargų pardavimu. Daugiau buvo jo asmeninių pirkimų, negu mažosios bendrijos vardu. K. M. pažįsta, nes gyveno anksčiau su jo seserimi, turi mažametę dukrą, bet nebegyvena kartu. Paprašė jam surasti techniką, kad galėtų ūkininkauti. Buvo minėjęs, kad gavo paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Jis (M. P.) jam pasiūlė pigiausią variantą. Nesuprato, kodėl jis pats negali įsigyti technikos, buvo reikalingi dokumentai, sąskaitos-faktūros, išrašė jam. Pripažįsta aplinkybę, kad jam reiks pateikti dokumentus Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Daug technikos, detalių perka iš (duomenys neskelbtini), todėl pažiūrėjo ir pigesnių sėklų jam. Traktorius buvo nupirktas mažosios bendrijos vardu. Šeimininkui reikėjo pirkimo-pardavimo sutarties, todėl nupirko tiesiai ant įmonės. Nupirko už 13 000 eurų, pardavė už 15 000 eurų, norėjo uždirbti. Tvirtina parodymus, kad nurodė, jog jis galėjo traktoriui skirti 15 000 eurų. Ką užsidirbo tą užsidirbo, žadėtas joks atlygis nebuvo. Traktorius buvo pirmoji investicija, po to ieškojo padargų, kultivatoriaus, plūgo. Skelbimuose rado techniką. Vienas juos rado ir jam pardavė. Nebuvo dokumentų, buvo įsigyta grynais pinigais, be jokių kvitų. Pardavus K. M. buvo išrašytos sąskaitos-faktūros, už kiek pardavė, tiek ir nurodė sąskaitose. Tikėjosi mažesnių baudų ikiteisminio tyrimo metu, šiandien teisingi parodymai jo. Jis juos turėjo, jam pardavė, išrašė sąskaitas, neturėjo įsigijimo dokumentų, tie daiktai nebuvo mažosios bendrijos. Sutinka, kad pagamino netikrus dokumentus. Jis daiktus turėjo kaip fizinis asmuo, o pardavė mažosios bendrijos vardu, ir išrašė sąskaitas. Iš jo asmeninių lėšų įsigytos prekės buvo. (duomenys neskelbtini) užsiėmė mažoji bendrija, neužsiėmė žemės ūkio produktų pardavimu. Jam (M. P.) pardavė česnakus, jis juos pardavė (duomenys neskelbtini), turguje paprastiems žmonėms, neturi leidimo, niekas neprašė, už vietą tik reikia susimokėti. Kiekvieną šeštadienį, sekmadienį (duomenys neskelbtini) būna turguje, tada buvo ruduo, mėnesio neatsimena, uždirbo nuo česnakų pardavimo, nuo 10 iki 16 eurų už kilogramą. Už kiek pats įsigijo česnakus iš K. M. neatsimena, paimti buvo iš jo ūkio, maišuose sufasuoti buvo, išsivežė su priekabėle, maišo svoris 20 kg, daug sutalpino maišų į priekabą. Per du kartus vežėsi česnakus, sandėliavo pas save, turi didelį sklepą, ten buvo laikinai sandėliuojami, kol parsiduos. Tai gal buvo rugsėjo gale, spalį, tiksliai neprisimena. Jam (K. M.) reikėjo sąskaitos, kad pardavė, išrašė iš įmonės sąskaitą, bet pardavinėjo kaip fizinis asmuo. Buvo nustatyta kiek sugedusių, juos paliko jam, sveikus išsivežė. Jis pavedimą turėjo atlikti į K. M. sąskaitą, neatsimena sumos dabar. Už kiek pirko, tiek ir buvo pervesta. Česnakai per žiemą buvo parduoti, nuo gruodžio iki vasario mėnesio, turguje, skelbimuose, žmonės skambino, ir pardavė. Nebuvo įtrauktos lėšos į mažosios bendrijos buhalteriją, panaudotos lėšos buvo asmeniškai. Neturi išsaugojęs skelbimų, buvo laikraščiuose skelbimai. Darbuotojai padėjo krauti tuos česnakus. Sėklų, padargų, kitos technikos mažoji bendrija negalėjo parduoti, negalėjo išrašyti sąskaitos faktūros, pritrūko jam žinių. Į mažosios bendrijos sąskaitą gavo pinigus už parduotą sėklą. Pardavė daiktus kaip mažosios bendrijos. Buvo klausimas ar gali įmonė nupirkti tuos daiktus, atsakė, kad galima. Nesakė jam kainų už kiek nupirko. Nurodė tikslią kainą, kiek nori gauti. Susitarė, kad kai parduos sodinamąją, kuri jam netiko ar nepatiko, jis jam grąžins pinigus, nes jis jos nepirko. Pinigus pervedė. Pirko maišais česnakus iš jo, maišai buvo po 20 kg. Iš akies nustatė svorį. Jis padarė pavedimą K. M.. Sąskaitos nesuklastotos. Jis nupirko česnakus, pervedė jam pinigus, išrašė sąskaitas-faktūras. Paskui tuos česnakus pardavė turguje. Apžiūrėjo traktorių, parodė K. M., jam tiko, tada nuvažiavo ir nupirko tą traktorių. Jis sumos traktoriaus nežinojo. Jis jo neapgavo, jis uždirbo 2 000 eurų. Jau buvo nupirkęs tą traktorių, tik įformintas pirkimas buvo sausio 30 d. mažosios bendrijos vardu. Apžiūrėjo tą traktorių, jam jis tiko, jis paliko rankpinigius, tada nupirko tą traktorių, atvarė K. M., ir tada jis jam (M. P.) pervedė pinigus. Jis sumokėjo rankpinigius P. už traktorių ir grynais pinigais atsiskaitė už traktorių. Šiek tiek traktoriui trūko detalių, jis jam vėliau jas pristatė. Buvo susitarę, kad jis nupirks tas detales ir sutvarkys. Traktoriaus techninė apžiūra buvo dar nepasibaigusi, po to K. M. turėjo atlikti. Objektai buvo jo, ne mažosios bendrijos. K. M. sakė, kad parduoda mažosios bendrijos daiktus. Neturi pretenzijų K. M., jis jo neapgavo. Jis atsiskaitė su mažąją bendrija. Neturėjo buhalterinių žinių, todėl neužpajamavo tų objektų. Traktorių įgijo mažosios bendrijos vardu. Pirko individualiai daiktą, o pardavė per mažąją bendriją, nesuprato, kaip užpajamuoti ant įmonės. Buvo žmogus su kuriuo sudarė sutartį, kad iš jo perka traktorių, jam reikėjo sąskaitos-faktūros, kitus daiktus perki pigiai, ir jie patys nenori jokių sutarčių. Sėklas nusipirko kaip fizinis asmuo. Jis asmeniškai įsigijo česnakų sėklas, pardavė jas K. M. per mažąją bendriją, o mažoji bendrija nebuvo įsigijusi iš jo tų sėklų. Surado jam ko reikia K. M., jis buvo pasakęs kokio padargo reikia, jis paieškojo, paklausė ar jam tinka, jam tiko, tai ir nupirko. Žinojo, kad ūkininkui K. M. reikės sąskaitos. Jis pats pasakė. Tikriausia be sąskaitų-faktūrų nebūtų pirkęs. Pasakė, kad yra ūkininkas, kad jam reikės sąskaitų. Negalėjo kaip fizinis asmuo pardavinėti objektų. Nemokėjo susitvarkyti buhalteriškai, daiktų mažoji bendrija neturėjo. K. M. nežinojo, kad mažoji bendrija teisiškai negali parduoti daiktų. Pripažįsta ir lieka prie parodymų, kurie vyko teismo metu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nesąžiningas, tikėjosi gauti mažesnes baudas. Nesutinka su žalos atlyginimu solidariai.

Kaltinamasis M. P. 2025 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, sutinka su visu kaltinimu. Teisme neteisingai nurodė, kad ūkininkas negavo technikos, pasimetė pačioje apklausoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, pagarsinami 2024 m. kovo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti M. P. parodymai (3 t. b. l. 189-193), kurių metu jis parodė, kad:

„yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Šią įmonę įsigijo 2021 m. gruodžio mėnesį, pirko mažąją bendriją, kuri iki įsigijimo nevykdė jokios veiklos, tikėdamasis pasinerti į smulkųjį verslą. MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rūšys yra įvardintos, t. y. (duomenys neskelbtini). Nusipirkęs mažąją bendriją, pradėjo vykdyti smulkią veiklą, tuo pačiu dirbo ir (duomenys neskelbtini) pas mamą V. P., esančiame (duomenys neskelbtini), užsiėmė (duomenys neskelbtini) tvarkymu.“ - Tvirtina duotus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

„MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. vykdė tam tikrą veiklą, t. y. užsiėmė tuo pačiu (duomenys neskelbtini), kas ir yra nurodyta MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos srityse, tačiau vykdydamas veiklą nevedė jokios mažosios bendrijos apskaitos. Jis neturėjo jokios buhalterės, mokesčių apskaitą vedė pats tiek kiek išgalėjo. Supranta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos neorganizavo, kadangi 2022 metais nepildė jokios buhalterinės apskaitos registrų, apyvartos žiniaraščių, Didžiosios knygos, taip pat per nustatytus terminus neteikė Registrų centrui jokių deklaracijų ir ataskaitų. Apskritai nepildė jokių apskaitos dokumentų, nors tuo laikotarpiu išrašė ir sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų už atliktus darbus, tačiau šių dokumentų neišsaugojo. Ikiteisminio tyrimo metu ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė, bandė pildyti bendrąjį žurnalą, kuriame įrašė sumas atitinkamomis datomis gautas už darbus, įnešimus į kasą, tačiau pagal 2023 spalio 20 d. tyrėjo reikalavimą bendrajame žurnale įvardintų duomenų negalėjo pagrįsti jokiais apskaitos dokumentais, kadangi jų neturėjo. Supranta, kad būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tyčia neorganizavo teisės aktų reikalavimus finansinės apskaitos tvarkymo, dėl ko yra nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šiais veiksmais pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu yra tos pačios MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turi priėmęs į darbą buhalterę, kuri finansinę apskaitą tvarko už jį, todėl deda dėl visų šių ankstesnių pažeidimų ketina pasitaisyti.“ - Tvirtina šiuos parodymus, užrašyta teisingai.

„K. M. pažįsta, kadangi su jo seserimi I. M. turi mažametę dukrą. K. M. yra ūkininkas, pastarasis ūkininkavęs žemėje, kurią paveldėjo iš velionio tėvo. Žino, kad K. M. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros yra gavęs paramą ūkio plėtrai, technikos įsigijimui. Kokios buvo paramos gavimo sąlygos jis nežino, tuo nesidomėjo, tik žino, kad K. M. buvo išmokėtas paramos avansas atitinkamų investicijų įsigijimui. K. M. paprašė jo pagalbos su investicijų įsigijimu. Jis padėjo jam ieškoti traktoriaus, padargų, bei česnako sėklos. K. M. jam nurodė, kad jam yra reikalingos sąskaitos faktūros, kad Nacionalinei mokėjimų agentūrai galėtų pateisinti investicijų įsigijimus. Jie sutarė, kad jis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, išrašys MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sąskaitas faktūras apie traktoriaus, žemės ūkio padargų, česnako sėklos pardavimus, kad šias sąskaitas faktūras K. M. vėliau galėtų pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.“ - Tvirtina šiuos teiginius.

„K. M. numatytas investicijas surado ir jas nupirko. Vienintelė investicija, kuri buvo nupirkta MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, buvo traktorius Belarus 990. Traktorius K. M. tiko, todėl nusprendė jį pirkti. Buvo sutarta dėl jo kainos - 13 000 eurų. Traktorių nupirko MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pasirašydami su pardavėjais pirkimo - pardavimo sutartį, o vėliau jis išrašė sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), kad MB „(duomenys neskelbtini)“ tą patį traktorių parduota K. M. už 15 000 eurų.“ - Tvirtina parodymus. Jis K. M. parodė traktorių, vyko kartu jo apžiūrėti. Traktorius jam patiko. Traktoriui trūko detalių, surado tas detales. Nupirko tą traktorių. Jis sumokėjo už traktorių grynais pinigais. K. M. jam buvo pervedęs pinigų į sąskaitą už traktorių. Pirmiausia jis jam (M. P.) pervedė pinigus, po to jis sumokėjau už traktorių. Pervedė 15 000 eurų, jis užsidirbo. MB „(duomenys neskelbtini)“ užsidirbo.

„K. M. pats nurodė sąskaitoje įrašyti didesnę sumą, tai yra 15 000 eurų, kadangi pagal jo verslo planą būtent tokią sumą jis galėjo skirti traktoriaus įsigijimui, dėl ko buvo užaukštinta paramos investicijų suma ir 2 000 eurų nebuvo panaudoti šios investicijos įsigijimui.“ - Tvirtina šį teiginį.

„Dėl sąskaitos faktūros išrašymo K. M. jam atlygio neprižadėjo, o jis už tai atlygio ir negavo.“ - Turbūt įsivėlė klaida, jis gavo atlygį 2 000 eurų. Jis užsidirbo tuos pinigus. Jis neklausė jo (M. P.), jis nežinojo, kiek jis (M. P.) užsidirbo pinigų.

„Kodėl sąskaita faktūra DGP Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta anksčiau negu, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ gavo nuosavybės teises į traktorių atsakyti negali, tai galimai buvo jo klaida.“ - Tvirtina šį teiginį.

„Po traktoriaus įsigijimo ėmėsi ieškoti padargų, česnakų sėklos. K. M. jo paprašė, kad esant galimybei surastų ir nupirktų padargus, o vėliau išrašytų sąskaitas faktūras, kad neva jas parduoda MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes pasak K. M., investicijos turėjo būti perkamos iš kokios nors įmonės“. - Tvirtina šį teiginį.

„Su K. M. rado padargus, tai yra plūgą, kultivatorių, trąšų barstytuvą. Taip pat nupirko česnako sėklą. Česnakų sėklos pirkimo dokumentų neišsaugo nei jis (M. P.), nei jis (K. M.), pirko juos tiesiog iš fizinių asmenų arba turguje.“ - Jis rado padargus, K. M. nieko neieškojo.

„Nupirkus padargus, K. M. jo paprašė išrašyti sąskaitas faktūras MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kad šiuos padargus įmonė jam parduoda. Taip pat nurodė sumas, kurias turėtų rašyti sąskaitas faktūras, kad jos daugmaž atitiktų jo verslo planą“. - Jis pasakė kiek gali mokėti už padargą ir jis (M. P.) jam už tiek ir pardavė. Kiek jis galėjo mokėti už padargą, tiek ir sumokėjo.

„K. M. prašymu taip ir padarė, žinodamas, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise neįsigijo ir neturėjo 1 000 kg česnakų sėklos, plūgo, kultivatoriaus, ravėtuvo ir trąšų barstytuvo, išrašė sąskaitas faktūras 2022 m. balandžio 4 d. Sąskaita faktūra DGP Nr. (duomenys neskelbtini), balandžio 2 d. sąskaita faktūra DGP Nr. (duomenys neskelbtini), balandžio 2 d. sąskaita faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 20 d. sąskaita faktūra DGP (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 5 d. sąskaita faktūra DGP Nr. (duomenys neskelbtini), kurias pasirašė parašu pats, bei davė pasirašyti K. M., tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ minėtų prekių niekada neturėjo ir jų nepardavė, o jas pirko jis, kaip fizinis asmuo, kartu su K. M..“ - Jis vienas visus tuos daiktus pirko kaip fizinis asmuo, pardavė per MB „(duomenys neskelbtini)“.

„Kiek prisimena, nei česnako sėkla, nei kiti padargai nekainavo tokių sumų, kurios yra įvardintos minėtose sąskaitose faktūrose, visos prekės kainavo mažiau, tačiau kiek konkrečiai kainavo kiekviena prekė pasakyti negali, kadangi neprisimena.“ - Tvirtina šį teiginį.

„Sąskaitose faktūrose nurodytos datos taip pat yra neteisingos ir tiesiog sugalvotos, kada tiksliai buvo įsigyti padargai ir česnakų sėkla atsakyti negali, nes neprisimena.“ - Tvirtina teiginį.

„Už sąskaitų išrašymą iš K. M. jokio atlygio negavo.“ - Gavo tai ką užsidirbo. Gavo atlygį.

„Šių sąskaitų neįtraukė į MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą, tačiau jas dėl visa ko išsaugojo bei vėliau pateikė tyrėjui ikiteisminio tyrimo metu.“ - Pateikė tyrėjui.

„Užaugus K. M. pasodintų česnakų derliui jam reikėjo realizuoti pateisinant veiklos vykdymą, dėl to jis kreipėsi į jį paprašydamas pasirašyti jo fiktyviai išrašytą sąskaitą faktūrą dėl užaugintų česnakų pardavimo MB „(duomenys neskelbtini)“, jis sutiko pasirašyti jo sąskaitą faktūrą, tačiau jokie užauginti česnakai MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduoti, MB „(duomenys neskelbtini)“ jų niekada neturėjo.“ - Netvirtina šio teiginio, M. P. nupirko tuos česnakus.

„Sąskaitą faktūrą K. M. išrašė fiktyviai ir jis ją pasirašė. Vėliau tą sąskaitą faktūrą K. M., jo žiniomis, pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, pateisindamas veiklos vykdymą.“ - Jis nežino kam jis ją pateikė, bet jis ją išrašė. Gal tyrėjas ne taip kažką užrašė.

„Kaip ir minėjo anksčiau, sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, sutinka, kad būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu už apskaitos tvarkymą asmeniu, tyčia netvarkė mažosios bendrijos finansinės apskaitos, nepildė privalomų dokumentų, neteikė deklaracijų ir finansinių ataskaitų, taip pat sutinka, kad būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad nei česnakų sėklos, nei žemės ūkio padargų MB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo ir neturėjo, išrašė 5 sąskaitas faktūras apie česnakų sėklos ir žemės ūkio padargų pardavimą K. M., kurias patvirtino tiek jis savo parašu, bei patvirtino K. M. savo parašu. Supranta, bet padarė nusikalstamas veikas. Nuoširdžiai gailiuosi.“ - Sutinka su teiginiu. Išaiškino gynėjas jo parodymų svarbą byloje. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, jis (M. P.) jam pristatė techniką. Nežinojo K. M., kad sąskaitos išrašomos fiktyviai MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. K. M. žinojo, kad perka MB „(duomenys neskelbtini)“. K. M. nežinojo, kad jam lieka už traktorių 2 000 eurų.

Kaltinamasis M. P. 2025 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio metu visiškai nesutiko dėl civiliniu ieškiniu. Sutiktų atlikti viešuosius darbus kaip bausmę. Kaltinamasis M. P. 2025 m. vasario 25 d. teisiamojo posėdžio metu suteikus kaltinamajam paskutinį žodį parodė, kad dėl savo nusikaltimų gailisi, iš jų pasimokys. Daugiau tai nepasikartos.

Kaltinamasis K. M. 2024 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. 2025 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. turėjo pasitaupęs pinigų, turėjo žemės, galvojo ūkininkauti. 2021 m. liepos 5 d. įregistravo ūkį. Po to internete surado, kad galima gauti jaunojo ūkininko paramą, pasidomėjo, kad gali ją gauti, pateikė liepos 31 d. prašymą ir pristatė projektą. 2021 m. rudenį susiarė žemę, dar negavęs atsakymo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Gruodžio 15 d. gavo atsakymą, kad jam bus skiriama parama 24 000 eurų. Gruodžio 29 d. paskyrė avansą 19 200 eurų. 2022 m. žiūrėdamas komercinius pasiūlymus pradėjo ieškoti investicijų, bet tuo tarpu susirgo ir tada kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“, kad surastų traktorių ir prie jo padargus, plūgą, kultivatorių, sodinamąją, trąšų barstytuvą. Sudarė raštišką sutartį ir pasirašė sausio 10 d., kad jis jam (K. M.) pristatys padargus iki rugsėjo 9 d., o atsiskaitymus padarys iki 2022 m. pabaigos. Sausio 25 d. gavo sąskaitą faktūrą už traktorių ir ją apmokėjo sausio 26 d. Traktorių atvarė po kelių dienų, o kitus padargus atvežė balandžio 2 d. į (duomenys neskelbtini), vieną toną česnako sėklos atvežė balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ravėtuvą pristatė į (duomenys neskelbtini), gegužės 20 d. Galiausiai rugsėjo mėnesį pristatė trąšų barstytuvą. Jis nerado vienos sodinamosios už tokią kainą, kai buvo nurodyta projekte, tai jis ir nepirko, susirado pats ir nusipirko iš kitos įmonės balandžio 4 d. Česnakus pasiruošęs, su sesės pagalba, išsiaižęs, juos balandžio mėnesio viduryje pasodino (duomenys neskelbtini). Po to prižiūrėjo derlių, bet buvo sausra tais metais, molinga žemė, su ravėtuvu nėjo įvažiuoti, purškė nuo piktžolių. Rudenį, spalio mėnesį pradėjo rauti, padėjo sesuo, jos vaikai. Česnakus nurovęs, atrūšiavęs ir nuvalęs, susisvėrė po 20 kg į tinklinius maišus ir, ieškojo kam parduoti, bet nerado pirkėjų. Tada pasiūlė MB „(duomenys neskelbtini)“ urmu nupirkti visą kiekį, apie 1400 kg. Tada išrašė jam sąskaitą, kurią apmokėjo metų gale. 2023 m. ieškojo savarankiškai česnakų sėklos, nesikreipė į MB „(duomenys neskelbtini)“, važiavo ir į (duomenys neskelbtini) ieškoti, ir (duomenys neskelbtini), bet nepavyko rasti, gal tik 30 kg. Tada kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kad galėtų keisti sodinamąją kultūrą, tačiau negavo atsakymo. Savarankiškai nusipirko svogūnus ir juos pasodino. Kovo 7 d. atvažiavo pirma patikra, patikros metu nerado dalies investicijos, nes jo ūkis yra atokiau nuo visų kitų, todėl, kad apsaugoti savo investicijas, jis išvarė saugoti į kitą vietą, kur yra kameros, pas buvusią darbdavę, ir ten laikė, kad nepavogtų. Buvo nuvarytas traktorius, sodinamoji, ravėtuvas, trąšų barstytuvas, nes jo sodyboje gyveno tik viena senyvo amžiaus mama, būtų neapsaugojusi nieko. Jis sudarė panaudos sutartį, kad ten galėtų laikyti. Atvažiavę vizito metu jų nerado. Plūgas su kultivatoriumi buvo sodyboje, nes jie buvo sunkūs, vagys nebūtų pavogę. V. P. buvusi darbdavė. M. P. yra jos sūnus. Po poros mėnesių buvo dar viena patikra. Kadangi buvo pradėjęs dirbti žemę buvo parsivaręs visus padargus, nevarinėjo technikos, nes dirbo, vyko darbai, tada pažeidimų nenustatė. Dar po mėnesio vėl atvažiavo patikrą padaryti, viskas buvo tvarkoje. Ūkis nešė pelną, pirmieji metai buvo sėkmingi, molinga žemė, kiek tikėjosi negavo derliaus, per pusę gavo derlių. Antraisiais metais sodino svogūnus, buvo geras derlius, gerai užaugo, tik česnakų tas 30 kg nesudygo. Ūkininkauja toliau. Šiais metais sodino svogūnus, bulves, daržoves. Molinga žemė, bet sausros nebuvo. Šiais metais auginti žada vėl daržoves. Pats dirbo pas ūkininką 9 metus, taip pat jo tėvai ūkininkavo, turėjo patirties. Tėvai augino ir bulves, ir runkelius, ir česnakus augino, gyvulius augino. Pas ūkininką vairavo traktorių, grūdus augino. Skiriasi jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir šiandien duoti, kai pirmą kartą apklausė tyrėjas, daug neatsiminė, tik rodė ar tai jo parašai, nieko jo neklausinėjo, viską surašė, o jis neskaitęs pasirašė. Gal ir galėjo tyrėjas surašyti ko neminėjo, su akiniais kompiuteryje kas parašyta nelabai matė, tai per daug neskaitęs ir pasirašė. Svoriai buvo surašyti ant maišelių. M. P. sėklą atvežė su Sharan automobiliu, apie 50 maišelių buvo, mašinoje buvo paliktos priekinės sėdynės tik, galas tuščias, tai sutalpino. M. P. veiklos nežino, žinojo tik, kad užsiima verslu ir kreipėsi kaip į verslo organizaciją. M. P. buvęs sesers partneris, turi bendrą vaiką. Žinojo, kad jis turi įmonę, užsiimančia verslu, ir kreipėsi į jį. Jis sutiko, sakė, kad važinėja į (duomenys neskelbtini), paieškos. Komercinius pasiūlymus buvo pateikęs kokią techniką ir už kiek galima nupirkti, gal jis ir pigiau rado, jis nežino, galbūt užsidirbo. Nežino ar jis iš sėklos užsidirbo. Kiek žino sėkla buvo iš (duomenys neskelbtini). Buvo parašyta tik kilogramai, pavadinimų jokių nebuvo, tinkliniai maišiukai. Ieškojo kur parduoti derlių, tačiau nerado greitai, tai pardavė tai pačiai MB „(duomenys neskelbtini)“. Gal tyrėjas įrašė, kad sandoris įvyko fiktyviai, jis negalėjo to teigti, nes pardavė, sąskaitą išrašė. Pavieniams asmenims nepardavė česnakų, kodėl tyrėjas taip parašė nežino. Nepažįsta tyrėjo, suinteresuotumo gal ir neturi. Gal ir jo žodžiai, kad gailisi, nes nesuprato, ko jis ten klausinėjo. Jam tyrėjas sakė, kuo yra kaltinimas, ir gailėjosi. Jis nelabai suprato ko klausinėjo, ir sakė, kad yra kaltas. Po to išsiaiškino, kad galėjo turėti atstovą ir nelabai suprato kuo jį kaltina. Nežino už kiek įsigijo MB „(duomenys neskelbtini)“, ar rado pigiau ar nepigiau jis nežino. Jis turėjo uždirbti, toks buvo jo pamąstymas, už dyką nebūtų ieškojęs, logiška, kad turi uždirbti. Jis negalėjo teigti, kad investicijos pirktos už mažesnes sumas, nei nurodyta sąskaitose, nes nežinojo už kokias sumas pirko. Panaudojo visą avansą, dar iš savų pinigų virš 7 000 eurų pridėjo. Dabar geriau viską prisimena, nes pasižiūrėjo visas sąskaitas, ką yra mokėjęs. Tada, pas tyrėją tik matė, kad jo parašai ir sutiko su viskuo. Jo investicijos įsigytos, su vienu sutinka teiginiu, dėl 1000 eurų kvito išrašymo. Čia buvo iš savo pinigų pirkęs tą česnako sėklą, tačiau, kai visus dokumentus teikė Nacionalinei mokėjimų agentūrai per klaidą papuolė ir šis dokumentas. Realiai ta sėkla buvo pirkta iš nuosavų pinigų, nes pagal paramą buvo skirta tik 200 kg, kadangi tiek neužtenka, tai iš savo pinigų nusipirko sėklą. MB „(duomenys neskelbtini)“ traktorių pirko už 13 000 eurų, o jis sumokėjo 15 000 eurų. Tyrėjas turbūt ne taip užrašė teiginį, kad 2 000 eurų pasiliko sau. Su sąlygomis buvo supažindintas, daug taisyklių, visų neatsiminė. Įsipareigojimai projekte būti ūkininku, turėti žemės, baigti kursus, kokių reikėjo susijusių su ūkininkavimu. Įsipareigojimai pirkti padargams, sėkloms turėjo būti iš to užsiimančios įmonės, pirkti per bankinius pavedimus. Vieno įsipareigojimo nepadarė, tai tik tas 1 000 eurų kvitas per klaidą pasitaikė. Projektui skirtus pinigus išleido per bankinius pavedimus, papildomą sėklą pirko iš savo lėšų, ir per klaidą pateikė kvitą Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Sėklos įsigijimo įvykdė. Pagal projektą nebuvo būtinas sertifikatas sėklai, tik, kad būtų vasarinai česnakai. Neturi dokumento, kad vasarinis česnakas. Gavo iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą, kad parduoda vasarinius česnakus. To dalyko tuo metu nesuprato, išrašė čekį, kur parašyta vasariniai česnakai, galvojo, kad to užtenka.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, tenkintas civilinio ieškovo prašymas pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus įtariamojo K. M. parodymus, tikslu nustatyti, kurias aplinkybes kaltinamasis 2025 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio metu aiškina kitaip ir tikslu nustatyti, ar reikalinga į kitą posėdį kviesti tyrėją apklausai, K. M., apklaustas kaip įtariamasis (4 t., b. l. 27-32), paaiškino, kad:

„2021 metais savo vardu įregistravo ūkį, žemę, kurią paveldėjo iš velionio tėvo, todėl nusprendė ūkininkauti. Viso turėjo daugiau negu 2 hektarus dirbamos žemės, kurioje nusprendė pradėti vystyti savo ūkį. Naršydamas internete rado informacijos apie galimybę gauti ES paramą ūkiui, todėl nusprendė kreiptis dėl paramos gavimo kaip jaunasis ūkininkas, kadangi pagal įvardintus kriterijus atitiko jaunajam ūkininkui taikomas sąlygas. 2021 m. liepos 10 d. pateikė paraišką paramai gauti ir 2021 m. gruodžio 15 d. jam buvo skirta 24 000 Eur dydžio parama. Didžioji dalis paramos sumos jaunajam ūkininkui yra skiriama avansu, todėl 19 200 Eur avansas jam buvo išmokėtas dar tų pačių metų gruodžio 29 d. Kartu su paraiška pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros nustatytas taisykles pateikė ir verslo planą, kuriame nurodė, kad įkurs daržininkystės ūkį, ketina auginti česnakus, projekto įgyvendinimo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Verslo plane taip pat nurodė ir pagrindines investicijas, kurioms prašė paramos, t. y. naudotam traktoriui, česnakų sodinamajai, ravėtuvui, trąšų barstytuvui, plūgui, kultivatoriui su volu, česnakų sėklai. Būtent visoms šioms minėtoms investicijoms parama ir buvo skirta.“ - Tvirtina šiuos teiginius, tačiau tiek papasakoti tam tyrėjau jis tikrai negalėjo. Tyrėjas turėjo faktus ir viską surašė. Jis jo klausinėjo, o jis (K. M.) tvirtino faktus.

„Verslo planas buvo pateiktas kartu su paraiška, t. y. 2021 m. liepos 30 d. Jame taip pat buvo nurodyta, kad šias investicijas jis pirks iš tokio tipo pardavimais užsiimančių kvalifikuotų tiekėjų, tačiau patvirtino, kad šios dalies verslo plane jis neįgyvendino, kadangi supranta, jog M. P. valdoma MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra kvalifikuotas ūkio padargų ir česnakų tiekėjas.“ - Šį teiginį tvirtina tik iš dalies, nes kreipėsi į tiekėją. Dabar jau supranta, kad jis negalėjo legaliai pardavinėti, bet tuo momentu tikrai nežinojo, kad jis negali pardavinėti. Kreipėsi į klasifikuotą tiekėją, o jis nežinojo, kad jis negali pardavinėti.

„Gavęs paramos avansą ir būdamas patvirtintu paramos gavėju, jis buvo supažindintas su visais įsipareigojimais, kuriuos nustatė Nacionalinė mokėjimo agentūra.“ - Sutinka su šiuo teiginiu.

„Gavęs paramos avansą, kreipėsi pagalbos į M. P., prašydamas surasti traktorių ir padargus, kad galėtų juos nupirkti ir pateisinti paramos investicijas.“ - Jis kreipėsi ne į M. P., o į MB „(duomenys neskelbtini)“. MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas buvo M. P..

„Į M. P. jis kreipėsi kaip į patikimą žmogų, jis nėra jo giminaitis, tačiau yra jo sesers buvęs partneris (sugyventinis), su kuriuo jo sesuo turi bendrą vaiką.“ - Tvirtina šį teiginį.

„Pasakė M. P., kad jam yra reikalingas traktorius, nauja česnakų sodinamoji, naujas ravėtuvas, naujas trąšų barstytuvas, naujas plūgas, naujas kultivatorius su volu, česnakų sėkla.“ - Tvirtina šį teiginį.

„Susitarė su M. P., kad jis jam padės ieškoti traktoriaus bei kitų padargų. Apie konkretų atlygį dėl traktoriaus ir padargų suradimo jie nesitarė, jis jam nepažadėjo jokio atlygio už tai, kad jis jam suras šiuos reikmenis, o tik nurodė sumas pagal verslo planą, kurias galėjo skirti šioms investicijoms.“ - Jis sakė, kad nepadės ieškoti, o suras. Jis vienas ieškojo, ne su juo kartu.

„Visų pirma, naršydamas internetinius skelbimų portalus, (duomenys neskelbtini) rajone, tiksliai kur neprisimena, jis rado pirmąją investiciją – traktorių. Tai buvo traktorius BELARUS 990.“ - Taip ieškojo internete, matė, bet jis nesikreipė ten, tik matė, kad yra skelbimuose jis. Jis surado skelbimą, bet pats nebuvo ten nuvykęs. Tvirtina, kad surado traktorių skelbimuose.

„Šio traktoriaus apžiūrėti vyko kartu su M. P..“ - Tvirtina šį teiginį.

„Traktorius jam patiko, todėl su pardavėju susitarė dėl jo kainos, t. y. 13 000 Eur, kaip ir nurodyta 2021 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyje.“ - Netvirtina šio teiginio, nes jis dėl kainos nesitarė, jis tik pažiūrėjo, kad jis jam tinka, o M. P. su juo ten derino viską.

„Jis pats už traktorių sumokėjo 13 000 Eur grynaisiais, tačiau traktoriaus pirkimą įformino taip, kad pirkėjas buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P..“ - Šio teiginio netvirtina, nes jis pats negalėjo pirkti. Už traktorių sumokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“, jis jiems padarė bankinį pavedimą.

„Kadangi Nacionalinė mokėjimo agentūra investicijų į traktorių pirkimui buvo skyrusi 15 000 Eur, jis paprašė M. P., kad jis nupirktų šį traktorių MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o vėliau, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, išrašytų jam sąskaitą faktūrą dėl traktoriaus pardavimo už 15 000 Eur, taip pateisindamas visą investicijos sumą.“ - Šių parodymų netvirtina. Jis apžiūrėjo, jam traktorius tiko, trūko kelių detalių. MB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko detales, atvarė jam traktorių ir jis nusipirko iš MB „(duomenys neskelbtini)“ už 15 000 eurų.

„M. P. sutiko tai padaryti, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius išrašė jam 2022 m. sausio 25 d. už to paties traktoriaus pardavimą 15 000 Eur sumai, nors už traktorių jis sumokėjo 13 000 Eur.“ - Jis už traktorių nesumokėjo, MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo.

„2 000 Eur nuo šio sandorio pasiliko sau.“ - Neigia šį teiginį.

„Suprato, kad atlikdamas šį veiksmą jis dirbtinai užaukštino jam skirtos paramos investicijos kainą 2 000 eurų, kurių neskyrė paramos investicijos įsigijimui, o pasiliko sau, papildomai nurodo, kad vėliau šiuos pinigus panaudojo tolimesnėje ūkio veikloje.“ - Netvirtina šio teiginio, nežino kodėl tyrėjas taip užrašė.

„Sąskaitoje DGP Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta ankstesnė data, negu traktorius faktiškai buvo įsigytas, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal dokumentus traktorių jam pardavė net neturėdama nuosavybės teisių į jį. Ši sąskaita galėjo būti išrašyta anksčiau negu įvyko pardavimas, kadangi tą dieną traktorių su M. P. apžiūrinėjo, o atsiskaitydamas už traktorių pinigus, t. y. 15 000 Eur bankiniu pavedimu MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė jau 2022 m. sausio 26 d.“ - Tvirtina šį teiginį.

„Šiuos pinigus M. P. išgrynino ir iš šių pinigų 13 000 Eur 2022 m. sausio 30 d. grynaisiais sumokėjo traktoriaus pardavėjui.“ - Netvirtina šio teiginio, nežino.

„Dėl šių priežasčių tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos ir traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties yra neatitikimai, naiviai tikėjosi, kad šių neatitikimų niekas nepastebės. Sekančiai paaiškina, kad vykdydamas verslo planą, kartu su M. P. pirko ir kitus padargus bei česnakų sėklą.“ - Netvirtina šio teiginio, kadangi kartu jis nepirko padargų, sėklos. Jis tik buvo apžiūrėti traktoriaus.

„Jis pernelyg neturėjo laiko važinėti ir ieškoti visų šių padargų, kadangi tuo metu dirbo dar ir kitą darbą, turėjo laisvus tik savaitgalius.“ - Tvirtina teiginį.

„Pasitikėjo M. P., kad jis jam nupirks padargus. Išgrynindavo ir paduodavo jam pinigus, pasakydavo kokią sumą kokiam padargui galėjo skirti pagal verslo planą ir šis jam padargus ir sėklą nupirko arba kai kuriais atvejais vykdavo pirkti abu.“ - Netvirtina šio teiginio, kadangi negrynindavo pinigų ir jam neduodavo.

„Dėl padargų pirkimo jis neturėjo jokių komercinių pasiūlymų ir tikėjosi išsisukti be jų. Paprašė M. P., kad jis surastų padargus ir sėklą bei pasakė jam, kad tinkamam paramos įgyvendinimui jam reikalingos jo turimos įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros.“ - Nesutinka su šiuo teiginiu. Jis turėjo visus komercinius pasiūlymus ir nieko jo neprašė.

„M. P. sutiko jam sąskaitas faktūras išrašyti ir jas vėliau išrašė, o jis jas pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateisindamas investicijų įsigijimą.“ - M. P. kaip atstovas gali išrašyti sąskaitas.

„Žino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ padargų ir česnakų sėklos neįsigijo. Visus padargus ir sėklą pirko kartu su M. P. ir jokių įsigijimo dokumentų nei jis, nei M. P. neturi.“ - Netvirtina šio teiginio.

„Sąskaitose faktūrose DGP Nr. (duomenys neskelbtini), kurias išrašė M. P., patvirtindamas parašu, o jis pasirašė, patvirtindamas savo parašu, įrašytos datos yra neteisingos, o kada tiksliai buvo nupirkta česnakų sėkla ir kiti padargai, negali atsakyti, tačiau tikrai ne tomis datomis, kurios nurodytos sąskaitose faktūrose.“ - Netvirtina šio teiginio.

„Šiose sąskaitose faktūrose sumos yra įrašytos taip, kad daugmaž atitiktų verslo planą, už padargus ir česnako sėklą sumokėtos sumos buvo mažesnės, tačiau kiek konkrečiai už kokį padargą ir kiek konkrečiai sumokėjo už česnakų sėklą, jis neprisimena ir to nurodyti negali, kadangi, kaip ir minėjo, jokių padargų ir česnakų sėklos įsigijimo dokumentų nėra, viskas buvo pirkta turguose arba iš fizinių asmenų, nors pagal jam skirtą paramą buvo įsipareigojęs, jog šias investicijas jis pirks iš kvalifikuotų tiekėjų.“ - Pirko iš kvalifikuotų tiekėjų, gavo sąskaitas ir jas apmokėjo.

„Patvirtino, kad žinojo, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo česnakų sėklos, plūgo, kultivatoriaus, ravėtuvo, trąšų barstytuvo, kadangi šiuos dalykus pirko kartu su M. P., tik vėliau jo prašymu M. P. išrašė sąskaitas faktūras MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kad įsigijimus sąskaitomis faktūromis galėtų pateisinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.“ - Netvirtina šio teiginio.

„Dėl atlygio už sąskaitų faktūrų išrašymą su M. P. nesitarė, o jis jam jokių pinigų už tai ir nemokėjo.“ – Patvirtina šį teiginį.

„Patvirtino, kad česnakų sėklą jis pasodino, padargai ūkio veikloje buvo naudoti.“ - Taip ir buvo, tvirtina.

„Užaugus česnakams, siekiant pateisinti savo kaip ūkininko veiklą, pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimus turėjo užaugintus česnakus realizuoti. Kadangi tai reikėjo padaryti gana greitai, nusprendė vėl susitarti su M. P. dėl to, kad jis jo įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ jam išrašys sąskaitą faktūrą dėl visų užaugintų česnakų pardavimo, o MB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos česnakus neva iš jo nupirks.“ – Žodis neva nereikalingas.

„M. P. sutiko su tokiu planu ir jis išrašė vienintelę 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą UKM Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ neva pardavė 1 474 kg užaugintų vasarinių česnakų už 7 370 Eur.“ - Netinka žodis neva.

„Patvirtina, kad ši sąskaita faktūra buvo jo paties išrašyta fiktyviai, kadangi sandoris tarp jo ir M. P. neįvyko, užaugintų česnakų jis iš jo nepirko, dalį česnakų tiesiog pardavinėjo pavieniams fiziniams asmenims, kurie česnakus iš jo pirko, dalis užaugintų česnakų tiesiog supuvo.“ - Dalis supuvo, bet pavieniams asmenims nepardavinėjo.

„Supranta, kad išrašydamas sąskaitą faktūrą UKM Nr. (duomenys neskelbtini) pagamino netikrą dokumentą, o vėliau jį pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekdamas pagrįsti tinkamai vykdytą verslo planą bei rodiklių pasiekimą, išvengti paramos avanso grąžinimo ir siekdamas gauti likusią dalį paramos, supranta, kad dėl to padarė nusikalstamą veiką, dėl ko jam yra įteiktas pranešimas apie įtarimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.“ - Nesutinka su šiuo teiginiu. Jeigu kažką padarė blogo tai gailisi.

„Pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimus, įgyvendindamas paramą už jam pervestą paramos avansą, jis privalėjo įsigyti numatytas investicijas, pasodinti česnakus, vykdyti savo kaip ūkininko veiklą, užaugintus česnakus vėliau parduoti. Patvirtina, kad paramos avanso dalis buvo panaudota traktoriaus, česnako sėklos ir kitų padargų įsigijimui, tačiau visos investicijos buvo pirktos už mažesnes sumas negu, kad sumos yra nurodytos MB „(duomenys neskelbtini)“ jam išrašytose sąskaitose faktūrose. Kokios paramos avanso sumos jis nepanaudojo investicijoms įsigyti, atsakyti negali, kadangi to neprisimena.“ - Jis panaudojo visas investicijas.

„MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. P. sąskaitas faktūras pagal jo nurodytas sumas, nesusijusiomis su įsigijimo datomis, išrašė jo prašymu ir šiomis sąskaitomis faktūromis jis tikėjosi pateisinti paramos investicijų įsigijimą, tačiau to padaryti nepavyko Nacionalinei mokėjimo agentūrai įžvelgus pažeidimus. Supranta, kad jis, kaip paramos gavėjas, norėdamas gauti paramą, pateikė melagingą informaciją apie tikrąją paramos investicijų, t. y. traktoriaus, ravėtuvo, trąšų barstytuvo, plūgo, kultivatoriaus, česnakų sėklos kainą, supranta, kodėl jam pateikus 2023 m. vasario 28 d. galutinį mokėjimo prašymą su galutine įgyvendinimo ataskaita, paramos skyrimas buvo sustabdytas, kadangi Nacionalinė mokėjimo agentūra įžvelgė, jog jis kūrė sąlygas dirbtiniam paramos įsisavinimui. Supranta, kad įgyvendinus projektą Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateiktos sąskaitas faktūras, kuriuose nurodyti duomenys neatitiko realybės, o taip pat suklastotą dokumentą apie užaugintos produkcijos realizavimą neatitinka realybės.“ - Nesutinka su šiuo teiginiu, investicijos buvo įsigytos, padaryti bankiniai pavedimai.

„Taip pat suklastojo dokumentą apie užaugintos produkcijos realizaciją, supranta, kad susiklosčius šioms aplinkybėms jam išmokėtą paramos avansą reikės grąžinti ir sutiks tai padaryti, prašydamas sudaryti susitarimą dėl išmokėto paramos avanso grąžinimo dalimis. Su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl paramos grąžinimo dar nebendravo, tačiau esant galimybei įsipareigoja susitarti dėl visų grąžinimo aplinkybių iki 2024 m. balandžio 5 d.“ - Tyrėjas sakė kažką, kad reiktų kreiptis, tačiau nesikreipė.

„Įsipareigoja atlyginti Nacionalinei mokėjimo agentūrai padarytą žalą ir sutinka, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu pasibaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu.“ - Tuo tarpu teigė taip, bet dar nežinojo, kad gali turėti atstovą. Šiandien to įsipareigojimo netvirtina.

Tuo tarpu sirgo, neturėjo galimybių pats ieškoti, tai kreipėsi į vieną MB „(duomenys neskelbtini)“. Nesurado visos technikos, sodinamąją susirado pats. Česnakus dėjo į tinklinius maišiukus ir svėrė ant buitinių svarstyklių po 20 kg, buvo virš 70 maišiukų. Atvažiavo su tuo pačiu Sharan, kur atvežė sėklą, tik su priekabėle dar, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir išrašė sąskaitą. Ieškojo, kur parduoti česnakus urmu, nerado, turėjo kitą darbą, neturėjo laiko užsiimti tuo, pasiūlė nupirkti ir derlių, ir jis sutiko. 5 eurai už kilogramą buvo suderėję, pirkęs buvo po 3,60 eurų už kilogramą. Nesupranta, kas yra specialusis liudytojas, pirmą kartą susiduria su tokiais reikalais. Apie atstovą buvo minėję kažką, advokato nesiūlė. Jis suprato, kad atstovas, tai, kad gal ir pats sau gali atstovauti. Apklausoje vyko klausimų uždavinėjimas. Į apklausą atvyko turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, buvo sąnarių uždegimas, nežymi temperatūra. Nežinojo, ko jie nori, tai ir nuvyko. Pirmą kartą susidūrė su tokiu atveju ir nesuprato savo teisių, nei ką jis gali, ko negali. Už traktorių mokėjo M. P. 15 000 eurų pavedimu. Jis sau nieko nepasiliko. Grynaisiais pinigais tokių sumų neturėjo, nesigrynino jų, sąskaitoje viskas buvo. Gal tyrėjas blogai surašė. Jo liga visą laiką progresuoja žiemą, pora mėnesių serga, kai šalta, grįžo į darbą, dirbo „B. K“. Darbas jo nuo ryto 8 val. iki vakaro 17 val., po darbo galėjo dirbti ūkyje, savaitgaliais. Nacionalinė mokėjimų agentūra paskyrė investiciją česnakų sėklai 200 kg, paskyrė apie 1280 eurų. Tais 200 kg galėtų užsėti 400 arų, 800 kg nusipirko iš savų, asmeninių pinigų. Paramos pinigai jau buvo išnaudoti. Pardavė česnakų apie 300 kg iš tų paskirtų investicinių sėklų, 1 500 eurų gavo. Likusius buvo apsodinęs iš nuosavų. MB „(duomenys neskelbtini)“ už sėklą sumokėjo 2 600 eurų bankiniu pavedimu ir 1000 eurų sumokėjo grynais pinigais, tai nebuvo jau paramos pinigai. Atsiskaitė už prekes ir tiek, nesidomėjo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ negali vykdyti tokios veiklos. Tyrėjas surašė tokius terminus, nes jis tokių terminų nenaudoja. Jo manymu, dauguma viskas buvo parašyta tyrėjo. Apklausiant jį jautė įtampą, spaudimo darymą, nesusidūręs su tokiais dalykais, klausinėjo jo. Tyrėjas rodo popierius, klausia ar tai jo parašai, sako jo, jis viską surašė, jis neperskaitė, sutiko su viskuo ir pasirašė. Buvo duoti parodymai prieš save. 2022 m. pabaigoje sezono metu, po darbo važiuodavo į (duomenys neskelbtini), su sese, jos vaikais. 2022 m. spalio 20 d. pardavė česnakus, išrašyta sąskaita spalio 20 d. Tą pačią dieną pasiėmė M. P. česnakus, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą, apmokėjimas vyko bankiniu pavedimu. 19 200 eurų avansą gavo, savo pinigų įdėjo 7 500 eurų. Apgaulės nenaudojo prašydamas paramos. Kai pateikė galutinį prašymą išmokėti 2023 m. vasario 28 d., pristatęs popierius, tas vienas čekis įsimaišė. Netyčia įsimaišė tarp visų sąskaitų ir pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Nesuprato, kad pinigų dalis yra Europos sąjungos pinigai. Projekto vykdymas sustabdytas 2023 m. pavasarį, bet jau pavasarį buvo užsodinti svogūnai, neraus jų lauk. Dėl vieno pinigų kvito galvojo baisus nusikaltimas, dėl to ir pasirašė. Neprisimena ar buvo pasiūlytas advokatas. Pateikė M. P. kokių jam reikia padargų, jis surado, ir pristatė, sumokėjo po sąskaitos gavimo. Pirmoje patikroje dalyvavo pats, sesę antroje patikroje įpareigojo dalyvauti, trečioje patikroje jis dalyvavo. Apie pirmą buvo informuotas, antroje sesės paprašė, nes dirbo, negalėjo apie trečią informavo. Sesuo, sūnus ir dukra jos padėjo. Namuose nusivalė, jis sodino su traktoriumi. Kartu buvo sesuo, maišų nekilnojo, su mama bendravo daugiau. Jo mama mirė (duomenys neskelbtini). Mama dalyvavo, kai česnakus rūšiuoti reikėjo, šiek tiek padėjo. Tai čia buvo 2022 m. rudenį. Technika tvarkinga buvo, veikianti ir šiuo metu. Pats ruošė paraišką, kažkiek sesuo padėjo. Kai darė sutartį M. P. davė komercinius pasiūlymus, pagal juos surado padargus, o kiek jis sumokėjo jis nežino. 2023 m. augino gal 30 kg česnakų, didžiąją dalį svogūnus augino, pasodinti pasodino česnakus, bet nenuėmė derliaus, kelios galvos buvo išaugusios, nesivargino net kasti jų, paliko žemėje. Kovo mėnesį kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, bet gavo atsakymą gal tik po metų laiko. 2023 m. deklaravo 30 kg ar 40 kg, augino juos, tik neužaugo. Česnakus dėjo į tinklinius maišiukus, pasidedi ant buitinių svarstyklių, deda po 20 kg, gavosi virš 70 maišų. M. P. atvažiavo su automobiliu ir priekaba. Netvirtina M. P. parodymų, nes dokumentai buvo tvarkingai surašyti.

Kaltinamasis K. M. 2025 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes visą techniką įsigijo bankiniais pavedimais, veiklą vykdė, dokumentų neklastojo. Dėl žalos atlyginimo jokių pavedimų nedarė. Neprisimena, ar rašė laišką, tačiau jei yra išsiųstas laiškas, tuomet rašė jį. Laiškas siųstas, nes tyrėjo prašymas buvo, kad kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl bausmių sušvelninimo.

Liudytoja V. A. V. 2024 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavus užduotį išnagrinėti mokėjimo prašymą, ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, tai buvo 2023 m. pavasarį, susipažinus su pateiktais dokumentais, užsakius patikrą, ir gavus patikros patikrinimo ataskaitą, ir išnagrinėjus pateiktus dokumentus pateiktus prie mokėjimo prašymo ir galutinės ataskaitos kilo įtarimai dėl vykdomos veiklos ir visų tų dokumentų tikrumo. Užpildė privalomą klausimyną ir perdavė medžiagą teisės departamentui. Pirmiausia iškilo klausimas, susipažinus su dokumentais, vien tai, kad nupirkta technika ir česnakai iš vieno asmens, ir tie patys užauginti česnakai vėl parduoti tam pačiam asmeniui. Užpildžius klausimyną, visą medžiagą pateikė teisės departamentui ir jos darbas baigėsi. Jos darbas buvo užpildyti tyrimo klausimyną, pridedant visą medžiagą ir perduoti teisės departamentui. Pirmą patikrą, kai pateikia prašymą atlieka ji, administratorius, užsisako patikra, čia dar iki klausimyno. Po to patikra pas pareiškėją ūkyje, surašoma ataskaita, pridedama bendra medžiaga, kurią pateikia pareiškėjas ir tikrintojas, su ja susipažino ir pildė klausimyną. Jai kilo tik įtarimai, ji jokių faktų nenustatė. Analizavo dokumentus, tik viena investicija buvo iš kitos įmonės, visos kitos planuotos investicijos iš vienos įmonės, česnakai nupirkti iš įmonės, ją patikrinus rekvizituose, jos veikla registruota tik (duomenys neskelbtini). Po to teisės departamentas nagrinėjo. Neatsimena, kada ūkininkas K. M. kreipėsi dėl paramos, pačią paraišką nagrinėjo ne ji. Ji nagrinėjo tik pateiktą mokėjimo prašymą ir galutinę ataskaitą. Iš dokumentų žinojo, kiek gavo K. M., jam buvo išmokėta 80 procentų pateiktos paramos. Dalis paramos yra skiriama Europos sąjungos lėšomis. Neatsimena mintinai skaičiais kokia dalis Europos sąjungos, kokia Lietuvos dalis. Žala yra padaryta ir Europos sąjungai, ir Lietuvai, nes lėšos yra mokamos dalis iš Europos sąjungos fondo, kita dalis iš Lietuvos fondo, tikslaus skaičiaus neprisimena. Kai pateikė mokėjimo prašymą, tai jo verslo planas turėjo būti įgyvendintas iki gruodžio 31 d. Ji susipažino su vizito ataskaitomis. Pačioje pirmoje patikroje buvo nustatyta, kad nerasta česnakų sėklos, ūkininko teigimu ji sušalo. Galėjo taip nutikti, bet kažkaip neįtikėtina. Ūkininkas negalėjo parodyti nei vieno markiruoto sėklų maišelio, kažkokio patvirtinimo, kad buvo ta sėkla. Pagal pateiktus dokumentus ūkininkas pateikė, kad nusipirko. Ataskaitose matė, kad visos investicijos yra. Investicijos pirmo patikrinimo metu buvo rastos tik naudotos technikos, mažavertės reikšmės rastos ūkyje, visos kitos investicijos buvo rastos neįgyvendinimo vietoje, o visiškai kitu adresu. Ataskaitos metu ir nustatyta, kad investicijos rastos ne toje vietoje, česnakų sėklos nėra, kad būtų žymos, taip pat nėra, tai ir sukėlė įtarimus. Mažų mažiausiai turėjo likti etiketės. Nustatyta, kad nėra jokio įrodymo, kad buvo česnakų sėklos. Kitas įtarimas, tai, kad užauginus česnakus ūkininkas pardavė vėl tam pačiam asmeniui, iš kurio pirko. Galima pirkti ir parduoti, bet kilo įtarimas ir toliau vyko tyrimas. Ūkininkas įsipareigojo auginti česnakus ir įsigyti investicijas. Jis turi vesti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos reikalavimus, pateikti balansą, pelno, nuostolio, pinigų srautų ataskaitas investicijom dėl įsigijimo, pirkimo - pardavimo sutartį, sąskaitą - faktūrą, banko sąskaitos išrašus, kas patvirtina. Perdavimo-priėmimo aktas, pagal situaciją kartais būna, kartais nebūna. Tai čia jos yra pareiga, jeigu kilo įtarimas, kad kažkas galbūt yra ne visai teisingai, tai turi pildyti tą klausimyną. Net jeigu ūkininkas nepateiktų šitų dokumentų tai išvis negalėtų eiti kalba, jis įsipareigoja tą pateikti, ir jis pateikia, sutikrinus pačius dokumentus, kilo įtarimas ir buvo pildytas klausimynas.

Liudytoja I. J. 2025 m. sausio 20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiek tiek atsimena, kadangi rašė ataskaitą, tai ji ją peržvelgė, ką ten buvo surašiusi. Ataskaita surašyta 2023 m. pavasarį. Tiksliai nežino, bet 2023 m. pavasaris, berods, buvo. Ji atvyko į patikrą, pasižiūrėti įsigytas investicijas, patikrinti dokumentus. K. M. pirko dalį padėvėtų investicijų, kas buvo leidžiama pagal teisės aktus. Tai apžiūrėjo visas tas įsigytas investicijas ir paprašė dokumentų, kurie įrodytų įsigijimą ir apmokėjimą visų šitų prekių. Įdomesnis, gal keistesnis buvo toks dalykas, kad jai ant tų dokumentų parašai, rašto braižas buvo labai panašus, bet ji šitą pažymėjo ataskaitos pildyme. Iš esmės, jos darbas yra tik aprašyti ką mato, kas jai buvo keista, viską surašė. Patikrino dokumentus, kad apžiūrėjo investicijas, surašė, kad jos dalis buvo dėvėtų, dalis net nepradėta naudoti. Dokumentus jai pateikė, pas juos buvo blogai, kad per kvituką grynais paėmė pinigus, atsiskaitė su tiekėju, kas negalima pagal teisės aktus. Pagal teisės aktus jie privalėjo per banką padaryti pavedimą, o jisai paėmė grynais pinigais. Tai šitą ji taip pat parašė. Patikra gavosi neigiama, atidavė ataskaitą ir viskas. Jos darbas buvo padarytas. Patikra buvo dvi dienas, nevažiavo du kartus, ji paprašė dokumento, kadangi jis laikė techniką berods, pas V. P.. Tai ji paprašė, kokiu pagrindu jis tą savo techniką laiko pas ją. K. M. jai per tam tikrą laiką, iki sekančios dienos turėjo pateikti dokumentą, laukė panaudos sutarties. Tai tik dėl to laikas prasitęsė, nes ji negalėjo pabaigti patikros tol, kol negavo dokumento. Kadangi jis nurodė, kad jo projekto įgyvendinimo vieta yra viena, ji ten nuvažiavo, o kadangi kita likusi technikos dalis buvo laikoma pas V. P., netoli (duomenys neskelbtini), dar į kitą vietą važiavo. Kol nuvažiavo, kol ten buvo, realiai 2 ar 3 valandas užtruko, ne daugiau. Važiavo vieną dieną, o sekančią dieną gavo dokumentą. K. M. apie savo vizitą informavo skambučiu. Viena investicija buvo net nepradėta naudoti, nors įsigyta sezono metu, tai buvo negerai. Ji užfiksavo faktą, apžiūrėjus vizualiai, pasižiūrėjo techniką, nebuvo jokių panaudojimo žymių. Tiksliai dabar jau nebeprisimena, bet turėjo klausti, kodėl nepanaudota. Jeigu parašyta ataskaitoje, tai klausė, tačiau gal ir klausė, bet neparašė. Surašė, kad dalis investicijų yra kitur. Ji gavo tuos dokumentus, kurių paprašė pateikti. Jos darbas yra užfiksuoti faktą, žmogus pateikia panaudos sutartį, kad jis teisiškai toje vietoje jam leidžia naudotis. Tai taip ir buvo. Kadangi teisiškai gali jie pirkti panaudotas prekes, tai jai kažkokių įtarimų negalėjo kilti. K. M. turėjo sumokėti už įsigytą daiktą per bankinį pavedimą, o jis pats sumokėjo grynais pinigai. Ji neklausė jo, kokiais grynais pinigais sumokėjo, nes jie neprivalo tokio dalyko klausti. Ji prašo žmogaus pateikti apmokėjimą, atsiskaitymo dokumentą, kad jis apmoka už prekes, tai tas prekės apmokėjimas negali būti kvituku, jis turi eiti per banką. Ji nežino, kieno pinigais jie turi atsiskaityti, jie jai turi pateikti už įsigytą prekę už europinius pinigus, ką jie įsigijo, jie turi apmokėjimą teikti per banką, jis turi apmokėti per banką, ne per čekiukus, ne per kvitukus. Ji nesprendžia, ar yra pažeidimas, ji užfiksuoja faktą, kad jai žmogus nepateikė apmokėjimo per banką. Visus prašomus dokumentus, kurių jai reikėjo, K. M. pateikė. Ji surašė, ką ji rado, ką ji užfiksavo, viskas, kas jai buvo neaišku, ji viską išsiaiškino su K. M.. Ji yra (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė. Jos pareigybė yra fiksuoti faktus ir užfiksuoti viską, kas gali sukelti kažkokių įtarimų. Čia nebuvo faktas, kad raštas yra toks pat, tiesiog buvo jos prielaida, kad administratorius, kuris dirbs toliau su šita byla, atkreiptų dėmesį, tiesiog užmestų akį. Kadangi buvo pavasaris, bet dar buvo ne sezonas, berods, ji klausė, ar turite kažkokių likučių ir kaip sodinsite. Sakoma, jeigu jie iš rudens jau buvo, ne visus gal spėjo parduot, ji klausia, ar turima kokių likučių, gal ne viską pardavė, tai jie, jai atrodo, nieko neturėjo, ir ji jau klausė, gal pasilikot sėklą iš naujo jau sėti tuos česnakus, tai irgi jokių česnakų, nei maišų, nei pačių česnakų likučių, ji nieko nerado, bet kadangi yra deklaruota, deklaracijų buvo pateikta, kad jie augino česnakus, tai kaip ir ta veikla česnakų neužkliuvo, kad sakykime, jie nevykdo. Gali būti, kad žmogus pardavė visus česnakus, gali būti, kad dar sėklos neįsigijo. Čia visokių niuansų gali būti. Tai nėra pažeidimas, nes žmogus neprivalo saugoti. Sėklą gali pirkti pavasarį prieš sodinimą, taip pat gali būti visus pardavęs. Dėl parašų autentiškumo iš teisėsaugos institucija nesikreipė, viską surašė, kas jai atrodė, kad atkreiptų dėmesį, nes vėl gi kaip įrodyti, kad jisai nevykdo veiklos ji neturėjo jokių įrodymų. Jeigu nerastų net deklaracijų, jie nebūtų deklaravę, bet jie deklaravo du hektarus česnakų. Investicijos buvo visos rastos. Neatsimena, ar ši patikra buvo atliekama dėl galutinio mokėjimo prašymo. Administracinis vizitas buvo. Tikrinant galutinį mokėjimo prašymą turi sutikrinti visas įsigytas investicijas. Ji tik tai konstatuoja faktus, renka medžiagą, kas yra vietoje. Jeigu jai kyla klausimas, tarkim, dėl tos pačios panaudos vietos, kodėl žmogus laiko kitur dabar techniką, jis negali šiaip sugalvojus laikyti kažkur kitur technikos, turi būti panaudos kažkoks dokumentas, dėl to ji paprašė papildomo, nes jai kilo įtarimas. Ne ji atlieka mokėjimo prašymo vertinimą. Ji atlieka tik patikrą, jie gauna galutinį mokėjimo prašymą, jos tikslas patikrinti investicijas ir apžvelgti vietoje esančią aplinką ir surašyti ataskaitą. Nieko ji nevertina toliau, tik surašo, kas rasta patikros momentu. Paramos gavėjas privalo atsiskaityti pagal įgyvendinimo taisykles per finansines įstaigas, nes tuo metu buvo toks galiojantis įstatymas. Jie žiūri įsigijimo sąskaitą-faktūrą ir bankinius išrašus, kaip jis apmokėjo už tą prekę. Buvo nustatyta investicija, už kurią nebuvo atsiskaityta bankiniu pavedimu. Vieną ji tikrai parašė, kad jis apmokėjo grynais, ten kvituką kažkokį jai davė. Jis padavė tik kvitą, tad ji sako, kad negerai, taip negali būti, jis turėjo per banką pervesti ir viskas. Ji tą užsifiksavo, kad už tą sumokėjus kvituku ir parašė, kad jis privalėjo atsiskaityti bankiniu pavedimu, toks buvo įstatymas. Patikros metu kaip veiklos vykdymą, kad pardavė česnakų jis pateikė pardavimo sąskaitą bet pačių česnakų, ji paklausė, gal turite likutį ar kažkokias etiketes, kad pirkote, nepateikė ir likučių neturi, tai tiktai dokumentas, ką pardavė česnakus. Visos patikros taip vyksta, tai nebuvo neeilinė situacija. Jis neprivalo laikyti česnakų atsargų, žmogus gali būti viską pardavęs. Dalis investicijos buvo apmokėta grynaisiais pinigais, kitos dalys per banką. Neatsimena, kada atliktas apmokėjimas. Sąskaita buvo išrašyta 2022 m. balandžio mėn. Ji tiktai parašius taip, kad sąskaita buvo 2022 m. balandžio mėn. 4 d., dalinis 1000 eurų apmokėjimo dokumentas, pinigų kvitas. Pinigų kvitas yra pridėtas prie ataskaitos. Tai buvo 2022 m. birželio 10 d.

Liudytoja I. M. 2025 m. sausio 20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra K. M. sesuo. K. M. iš tikrųjų sodino česnakus, nes iškilo klausimas, kad neva jų nebuvo. MB „(duomenys neskelbtini)“ prieš 3 metus atvežė K. M. į namus česnakų maišus, kurių galvutes jie ardė į skilteles. Tas skilteles vežė į kaimą, esantį netoli (duomenys neskelbtini). Ten pylė į sodinamąją ir sodino. Jie ten augo sėkmingai, užaugo, buvo rankiniu būdu nurauti parduoti MB „(duomenys neskelbtini)“. Ji gyvena kartu su broliu ir visą tą darbą padėjo jam atlikti: česnakų aižymas, sodinimas, rovimas, nuvalymas, rūšiavimas, dėjimas į maišus. Kadangi gyvena pas brolį namuose, tai kažkaip nepadėti jam būtų negražu. Ji matė, kaip sėklą atvežė M. P., MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, į (duomenys neskelbtini). Jai viskas yra žinoma, dėl to, kad matė sąskaitas atvežimo metu. Nepamena, kokia mašina atvežė, didelė mašina, ar tai „Sharan“, ar „Galax“. Atsimena, kad kai atvežė, ji buvo namuose, matė tą visą dalyką, atvežė tuos česnakus, maišuose galvutės. Juos reikėjo išardyti į skilteles tam, kad galėtų tas skilteles pilti į sėjamąją, būtų pasėtos dirvoje. Jų tėvai visą gyvenimą buvo ūkininkai. Brolis iki tol dirbo, 12 ar 14 metų pas ūkininką samdomu darbuotoju ir traktorių vairavo. Jie kaimo vaikai, brolis buvo susijęs su augalininkyste. Česnakų derlius buvo vienintelis. Po to brolis negavo sėklos ir pranešė apie tai Nacionalinei mokėjimo agentūrai anksti elektroniniu paštu. Nebuvo sėklos pardavime, nes (duomenys neskelbtini) perkama sėkla už kilogramą apie 10 eurų eina kaina, kiek žiūrėjo skelbimus. Tuo momentu, kai jau reikėjo sodinti, jie nei skelbimų neberado. Tada brolis informavo Nacionalinę mokėjimo agentūrą raštu ir paklausė, ar jis negalėtų šį sezoną sodinti svogūnų. Atsakymą jis gavo tik birželio mėnesį. Viskas vyko prieš tris metus gal, apie 2021 – 2022 metus, dabar tiksliai nepasakys. Prasidėjo viskas nuo česnakų galvučių aižymo į tas skilteles. Tas skilteles vežė į kaimą, dėjo į sodinamąją ir sodino su traktoriumi. Sodinama buvo (duomenys neskelbtini). Ji su broliu ardė tas galvutes, vežė į kaimą, brolis lipo į traktorių, pylė iš maišų į sodinamąją ir juos sodino į dirvą. Ji, brolis, jos dukra G. R. padėjo. Česnakus į kaimą vežė su jos „Passatu“. Tų maišų buvo daugiau nei dešimt, bet neskaičiavo jų. Skaičiavo, kokio ploto reikia, nes buvo pas jį paramos prašyme rašyta, kad du hektarus sodins. Tai po to pati rovė tuos česnakus, pati valė. Rovė rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį. Derlius dar tikrai nebuvo toks, kokio buvo galima tikėtis, greičiausiai dėl žemės, nes ten toks priemolis. Ji su broliu rovė tuos česnakus, jos vaikai padėjo, ilgai dirbo, rovė gal porą savaičių, bet tai tikrai ne dvi, net ne tris dienas. Vežė juos į ūkinį pastatą, džiovino juos. Po to valė, rūšiavo, tokias galvutes, kurių jau niekam neparduosi, metė lauk, didesnes, normalias galvutes atrūšiavo, pylė į maišus, svėrė ant tų buitinių svarstyklių, ir pardavė brolis. Žino, kad česnakus pardavė MB „(duomenys neskelbtini)“, visus, kurie buvo tinkami parduoti. Matė, kas atvažiavo jų pirkti. M. P. atvažiavo panašiu transportu, kaip ir tada, kai atvežė česnakus sodinimui. Buvo ne koks tas derlius ir nebuvo daugiau, ką pardavinėti ten. Nežino, kam M. P. buvo reikalingi tie česnakai, nesigilino. 2024 m. pas brolį augo svogūnai, morkos, burokėliai, 2023 m. pas jį augo du hektarai svogūnų, o 2022 m. tada turėjo būti sodinami česnakai. Ten jų nuosava žemė. Mirus tėčiui, paveldėtojai buvo keturi, visą žemės plotą padalino keturiems savininkams, todėl gali pasakyti koks plotas buvo užsodintas. Broliui padeda tvarkyti popierinius reikalus, ji skaitė dokumentus. Kiekvienais metais jisai padeda jai, ji padeda jam, tai ir 2023 m. padėjo jam. 2023 m. su broliu važiavo į (duomenys neskelbtini) turgų, ir gavo gal kokį pusmaišį česnakų, tą pusmaišį bandė pasodinti ten, kur jie buvo deklaruoti, bet turbūt išdygo gal kokia 10 česnakų iš to pusmaišio ir gavosi taip. Čia tuomet, kai brolis prašė Nacionalinės mokėjimo agentūros, kad leistų auginti svogūnus. Jis atsakymą gavo tik birželio mėnesį, bet svogūnai buvo pasodinti. Tas pusmaišis česnakų buvo deklaruotas, bet nebuvo nurauta nei viena galvutė česnako, nes iš to viso pusmaišio, ką jie ten išaižė skiltelių ir pasodino, gal išdygo dešimt galvučių, kurių pagal nuotraukas neįmanoma rasti. 2022 m. buvo atvežta česnakų maišų daugiau negu dešimt, tikslaus skaičiaus neatsimena. Maišai buvo posunkiai, vienas svėrė daugiau nei dešimt kilogramų. Dalyvavo česnakų nurinkime ir pakavime. Pripiltas daržinės aruodas buvo, daržinės dydis yra apie 10 metrų ant 20 metrų, tai jų buvo nurauta ir parvežta, tai buvo tas plotas grindys išpiltos, sverti tuo momentu, kai rovė ir nesvėrė, tai toks plotas buvo išpiltas česnakais. Tie, kurie buvo tinkami česnakai, supylė į maišus ir pardavė. Ji neatsimena, kiek buvo parduota maišų. Tai buvo tinkliniai maišiukai, kur būna bulvėms pilti. Nei tikslaus kiekio, nei svorio neatsimena. Kažkiek svėrime dalyvavo, tačiau maišo svorio neprisimena. Pirkėjas svėrime nedalyvavo. Vasarinius česnakus sodino. Įsigijo iš MB „(duomenys neskelbtini)“, neklausė iš kur jie įsigijo. Žinojo, kad keliami reikalavimai, kokius parašė brolis. Jis parašė, kad buvo vasariniai česnakai. Gal rašė veisles, bet neprisimena. Jos nebuvo susitikusios prie česnakų sodinimo. Pasakoja taip kaip buvo, ir ką darė pati tuo metu. Ten molinga žemė, kalnas, kol seneliai gyveno, ten buvo žolynas, padaryti dirbami laukai. Susiarė žemę pavasarį.

Liudytoja G. R. 2025 m. sausio 20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. M. krikšto tėvas. Ji su jais kartu negyvena. Ji atvažiuodavo, padėdavo prie ūkio darbų, prie česnakų sodinimo, prie jų valymo padėjo. Nepasakys tiksliai kada, gal prieš tris metus, gal prieš du metus. Prieš metus, du padėjo, prieš tris metus gal ir nepadėjo, nes buvo vieneri metai, kai nepadėjo. Padėjo prie česnakų sodinimo, valymo, svogūno sodinimo, valymo. Sodinukus pylė į sodinamąją mašiną. Buvo dėdė, brolis, mama I. M.. Dar buvo M. P., jis nedalyvavo sodinime, jis atvežė česnakus, išvežė česnakus. Jis atvežė sodinukus ir po to išvežė. Neatsimena, kiek kartų atvežė, daugiau negu vieną kartą. Su automobiliu „Sharan“ atvežė, darbine savo mašina. Buvo pridėta gal apie dešimt maišų, gal virš dešimt maišų. Nedalyvavo tame veiksme, ji buvo su vaikais, dalyvavo, kas vyko kaime, kai reikėjo rauti, valyti. Buvo česnakai atvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten močiutės namai. Po to vyko sodinimas, bet ne iš karto sodino, vyko pasiruošimas sodinimui. Pylė į sodinamąją mašiną, ir vyko sodinimas. Ji pati daugiau dalyvavo prie česnakų rovimo ir valymo. Konkrečiai sodinimo neatsimena. Rovė česnakus, į ūkinius pastatus krovė, nuvalė, krovė į maišus. Daržinė yra didelė, mažiukai tvartai, viskas buvo sukrauta daržinėje. Valė su močiute tvartuke. Močiutė sodinime nedalyvavo. Ji su močiute tvartuke valė, daržinėje mama, brolis, dėdė valė. M. P. juos išvežė kažkur. Jie dėjo į maišus, kiek maišų gavosi neatsimena. Buvo nemaža dalis netinkamų česnakų. Nežino, kur juos padėjo. Jie dėjo į atskirą krūvą. Išvežiojimo taškų nieko nežino. Močiutė mirė (duomenys neskelbtini) mėnesį. Močiutę mirtis greit ištiko, smulkiems darbams galėjo padėti. Močiutė galėjo padėti, bet tikslių datų ji pasakyti negali. Kiek kartų augino česnakus, ji nežino, vienais metais padėjo su česnakais, vienais metais su svogūnais. Pirma padėjo su česnakais, paskui su svogūnais. Rankomis rovė česnakus. Lauko ploto nežino, buvo nemažas laukas. Sodinime dalyvavo, pylė į sėjamąją česnakus. Ruošė su mama sodinimui, padėjo kiek spėjo. Nežino, kokius veiksmus atliko česnakų sodinime, neatsimena, ką tiksliai darė. Neatsimena, ką mama darė prie česnakų sodinimo. K. M. sodino česnakus, buvo nuimamai česnakai. Nežino, iš ko pirko ir kam pardavė česnakus. K. M. neseniai pradėjo ūkininkauti. Jei neklysta buvo pirmieji metai, kai padėjo su česnakais. Tai buvo pirmoji patirtis jai sodinant. Nebuvo aišku, ką reikia daryti. Paklausi, ką padaryti, nueini padarai ir tiek. Atsimena labiau, ką darė po išrovimo: valė, kad švarūs būtų, atrinkti sugedę, reikėjo nupjauti stiebus. Dvejus metus dalyvavo padedant dėdei. Vienais metais buvo tik česnakai, kitais metais buvo ir svogūnai, ir česnakai. Antrais metais, kai buvo česnakai ir svogūnai, dalyvavo tik nurovime ir valyme. Nepasakys, koks derlius buvo, neatsimena, kiek užaugo česnakų. Nežino, kiek maišų buvo česnakų ir svogūnų. Dalyvavo nuėmime, valė svogūnus, česnakus, pasiimi peiliuką ir valai, kad nebūtų žemių, kad nebūtų sugedusių. Išvaizda ir kvapu skiriasi sugedęs ir sveikas, būna papuvęs. Dėjo į maišus. Darbai vyko daržinėje, tvartuke. Kam parduoti česnakai nežino. Negirdėjo apie pardavimą nieko. Ne tą pačią dieną vyko valymas ir nurovimas, neatsimena po kiek laiko valė. Nežino, kodėl ne tą pačią dieną buvo valomi.

Liudytoja R. Č. 2025 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena, kad vyko ir tas patikras atliko, užfiksavo kas buvo nustatyta, nes būna suformuoti tam tikri klausimai, į kuriuos buvo atsakyta, ir viskas surašyta patikros vietoje, ataskaitoje, taip pat prieduose, kurie pridedami, tai foto nuotraukos ir papildomi dokumentai. Vasara buvo, galėjo būti 2023 m. liepos mėnuo. Viskas ataskaitose užfiksuota ir bijo suklysti, nenori klaidinti teismo, todėl visi duomenys, viską ką rado, yra užfiksuota ataskaitos ir jos priedus. Ji pati darė foto nuotraukas. Nebuvo ten keturias dienas, momentinės patikros, dvi ataskaitos ir du važiavimai buvo. Viskas ataskaitoje parašyta ir negali pasakyti kodėl, dėl kokių priežasčių patikra tęsėsi keturias dienas. Ji laikėsi procedūrinių nurodymų. Ji dirbo Nacionalinės mokėjimo agentūros (duomenys neskelbtini) skyriuje. Šiuo metu nebedirba apie metus laiko. Vadovavosi procedūromis. Vyksta į patikrą vietoje. Viskas buvo parašyta pareigybėse, jos tiesioginis darbo atlikimas. Yra pareigybiniai nuostatai, procedūros, kuriomis vadovaujasi. Tuo metu galiojančiomis procedūromis vadovavosi. Pagrindinis darbas tai yra patikrų atlikimas ir vykimas į vietą, vedėjo pavedimu. Ataskaitoje turėtų būti paminėta, kodėl buvo atlikta patikra keturias dienas. Buvo užsakomosios patikros, ir suformuoti konkretūs klausimai. Ji atlieka vedėjo pavedimu, negali pasakyti kas užsakė šias patikras. Ji tarnybiniu pavedimu gauna užduotį. Pagal jų procedūras galima atlikti patikrą nepranešus paramos gavėjui. Yra procedūra, kurios laikosi, dabar nepasakys, kaip turi būti atliekamos patikros. Pagal procedūra nuvyksta į vietą ir prisistato. Negali viena dalyvauti patikroje, buvo atstovas, kuris pateikė dokumentus ir dalyvavo su paramos gavėjo žinia. Jie susisiekė su paramos gavėju. Atstovas pasirašė, nes pasirašo tas, kas dalyvavo. Negali pasakyti konkretaus asmens, tačiau jeigu yra parašas, kažkas atstovavo. Viskas parašyta pareigybėse, kas gali dalyvauti, tačiau negali pakomentuoti, metai laiko nebedirba, o procedūros keičiasi vos ne kas mėnesį. Susisiekė su pareiškėju, ir pareiškėjas nurodo, kas jį atstovaus. Neturi ataskaitos, negali pakomentuoti kas parašyta ten. Jeigu pareiškėjas nedalyvauja, tai ir įrašo, kad nedalyvauja. Ji neprisimena, tačiau jei įrašyta, kad dalyvavo pareiškėjas, tai reiškiasi jis ir dalyvavo. Ataskaitos teisingos, negali prisiminti, kurioje dalyvavo ir kurioje nedalyvavo.

Liudytojas T. B. 2025 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena atliktas apklausas su įtariamaisiais. Klausimai buvo formuluojami pagal bylos aplinkybes. M. P. į juos atsakė. Atsakymai didžiąja dalimi buvo aiškūs, buvo neatitikimų tarp jų parodymų, bet viskas yra užfiksuota, kas buvo sakyta. Jam buvo aišku kaip užrašyti tuos atsakymus. Savų žodžių jam pridėti nereikėjo. Tai kaltinamasis, tuo metu įtariamasis buvo pateikęs apskaitos dokumentus iš savo mažosios bendrijos, pagal tuos apskaitos dokumentus buvo užduodami klausimai, o taip pat pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktą informaciją. Negalėjo taip būti, kad neaiškiai uždavė klausimus. Nebuvo tokių aplinkybių, kad jis nesuprastų klausimo. Nebuvo ir taip, kad jis nesuprastų atsakymo. Visko, ko paklausė, M. P. viską jam atsakė. Jis, ką jis (M. P.) sakė, tą ir užrašė. M. P. buvo ir anksčiau apklaustas kelis kartus, dar įvykio aplinkybių patikslinimo metu, jis tas aplinkybes, kai kurias nurodė tai vienokias, tai kitokias, tai tų neatitikimų tarp apklausų galėjo būti, bet iš esmės viskas buvo parašyta taip, kaip jis ir sakė. Jis buvo apklaustas liudytojo statusu iš pradžių. Nebuvo remtasi apklausiant jį jau įtariamuoju, jo kaip liudytojo duotais parodymais, kadangi tie parodymai iš esmės ir tokie, ir tokie buvo ir skyrėsi, ypač kilo klausimas dėl tų 2 000 eurų ir traktoriaus kainos užaukštinimo, kadangi iš pradžių jis sakė, kad jis juos kaip ir gavo, paskui nurodė, kad jau negavo, ir tos aplinkybės iki galo taip ir nepaaiškino, kas kaip, ar jis gavo tuos pinigus, ar jie liko K. M.. Tai dėl šitos aplinkybės ikiteisminiame tyrime taip galbūt ir neliko aišku, kadangi K. M., kiek atsimena, pats nurodė, kad jis tuos pinigus gavo, jam liko pinigai, o M. P. iš pradžių patikslinimo metu sakė, kad jam liko, o vėliau ikiteisminio tyrimo metu jau apklausiamas kaip įtariamasis, sakė, kad jokios kalbos dėl pinigų pasidalinimo nebuvo, ir, kad tie pinigai K. M.. Tokie buvo neatitikimai. Jis jokių aplinkybių iki pareiškimo gavimo nežinojo. Kiek atsimena, M. P. sakė, kad tas sąskaitas faktūras išrašė K. M. prašymu. Tai apie tai, kad buvo neva tai parduoti tie česnakai rodė banko sąskaitų išrašai ir paties M. P. parodymai. Jis iš pradžių nurodė, kad juos pirko, neva tai. Kiek atsimena, M. P. su bauda sutiko, o K. M. nesutiko, todėl byla buvo atiduota į teismą ir nebaigta baudžiamuoju įsakymu. Dėl žalos atlyginimo, jo žiniomis, tarėsi pats K. M. su Nacionaline mokėjimo agentūra. Jis pats net rodė iniciatyvą ir norėjo tą paramą grąžinti. K. M. siuntė laišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai elektroniniu paštu. K. M. prašėsi pats grąžinti tą paramą ir kaip vieną iš adresatų, nurodė jį, kadangi jis tai matė, kad jis to prašė pats, ir juo labiau, kiek žino, kiek bendravo su Nacionaline mokėjimo agentūra, tai buvo paskirtas nuotolinis K. M. ir Nacionalinės mokėjimo agentūros posėdis, pagal jų tvarką, būtent dėl paramos grąžinimo. Tai toks laiškas nebuvo pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jis nežino, kodėl K. M. jį nurodė, jis gal pats buvo to paprašęs. Iš pradžių buvo pasiūlyta apskritai ikiteisminį tyrimą galbūt pabaigti laidavimu, tai jeigu jis norėjo atlyginti žalą, tai būtų buvusi tokia galimybė, bet kadangi vėliau ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad abu įtariamieji ne pirmą kartą padaro nusikalstamą veiką, todėl ta visa aplinkybė kaip ir dingo, todėl buvo pasiūlyta baudžiamuoju įsakymų baigti, bet ta iniciatyva buvo iš paties K. M. atlyginti žalą Nacionalinei mokėjimo agentūrai. K. M. įtariamojo apklausos protokole paminėta, kad jis kreipsis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, tai jo žiniomis jis ir kreipėsi. Jo žiniomis, kai jis kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūra, dar vyko ikiteisminis tyrimas, nes tai vyko po įtariamojo apklausos. Jo, kaip įtariamojo apklausa buvo tik viena. Gali būti, kad po spec. liudytojo apklausos kreipėsi. K. M. rašė Nacionalinei mokėjimo agentūrai laišką, kad nori grąžinti žalą. Tas laiškas nėra bylos dėmuo, tiesiog siųstas laiškas, kuriame jis buvo nurodytas kaip adresatas kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra. Jis pradėjo ikiteisminį tyrimą, surašė tarnybinį pranešimą dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktą pranešimą. Kaip jis galėjo nežinoti aplinkybių, jeigu pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tiesiog pasirinkta tokia taktika iš ikiteisminio tyrimo pusės, kadangi dėl M. P. veiksmų apskritai iš esmės jokių klausimų nekilo, dėl K. M. veiksmų siekta patikslinti aplinkybes spec. liudytojo apklausa. Tai iš esmės galbūt kilo klausimų dėl tos paramos pačios gavimo, jos panaudojimo, tos traktoriaus kainos užaukštinimo ir panašiai, tai todėl buvo nuspręsta apklausti pradžioje spec. liudytojo statusu, kad išsiaiškinti tas aplinkybes. Tai kaip ir būtų buvę galima tikriausiai išsiaiškinti aplinkybes ir įtariamo apklausos metu, tiesiog buvo nuspręsta pradžiai apklausti spec. liudytoju. Nežinojo, kad spec. liudytojo apklausos metu K. M. sirgo, nebuvo pateikta jam tokių duomenų. K. M. paaiškino, kad jis turi teisę turėti advokatą. Tai buvo jam paaiškinta, kad jis gali atsisakyti duoti parodymus, gali neatsakyti į jo klausimus kokius nors ir turėti atstovą. Asmuo atsisakė žodžiu advokato, jam advokato nereikėjo, jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, ant teisių pareigų išaiškinimo protokolo jis pasirašė. Asmuo atsisakė gynėjo dalyvavimo. Tuo metu net ne gynėjo, o įgaliotojo atstovo. Teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas yra rašomas prieš tai, kai yra apklausiamas įtariamasis. Apie tai, kad asmuo turi teisę turėti įgaliotąjį atstovą spec. liudytojo apklausos metu yra nurodyta teisių ir pareigų išaiškinimo protokole, kuris buvo išaiškintas asmeniui ir su juo buvo susipažinta, uždėtas parašas. Buvo paaiškinta, kad spec. liudytojo statusas yra vienas žingsnis iki įtariamojo, priklauso nuo jo duotų parodymų ir visų nustatytų aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu. Visada yra rašoma pasakojimo būdu pas jį, tokia yra praktika nuo seno, jis visada taip daro visose bylose, todėl kitaip nebuvo ir čia. Tai dėl 13 000 eurų buvo remtasi oficialiais, pateiktais Nacionalinės mokėjimo agentūros dokumentais. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos yra traktoriaus pirkimo - pardavimo sutartis, kur MB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko už 13 000 eurų tą patį traktorių, kurį parduoda už 15 000 eurų. Buvo aiškinamasi ta aplinkybė dėl traktoriaus sumokėjimo, tačiau abiejų tiriamųjų pozicijos tuo klausimu išsiskyrė. M. P. nurodė, kad traktoriaus pirkti važiavo vienas, K. M. buvo nurodęs, kad traktoriaus pirkti važiavo abu, o G. P. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas ir buvo remtasi oficialiais pateiktais dokumentais, kad sumokėtų už traktorių buvo 13 000 eurų. Akistatos neatliko, nes iš esmės abu įtariamieji pripažino kaltę ir nebuvo tam pagrindo. Ta aplinkybė, kad ar pirko traktorių vienas, ar važiavo abu, jis mano, kad nebuvo esminė aplinkybė. Nė vienas įtariamasis neneigė tos aplinkybės, kad traktoriaus kaina buvo užaukštinta 2 000 eurų, todėl nebuvo spręsta daryti kažkokių akistatų, abu jie su tuo sutiko. Mano, kad įtariamieji turėtų patys atsakyti į šitą klausimą, nes ikiteisminio tyrimo metu davė skirtingus parodymus, kam liko tie 2 000 eurų. Jis turėjo sąskaitas byloje, kurios buvo parodytos K. M. apklausos metu. Tas pačias sąskaitas faktūras, mano, jis ir pats turi, apklausos metu jos buvo parodytos. Mano, kad jos buvo rodomos tiek popierinės, tiek kompiuteryje, nes M. P. buvo pateikęs popierinius variantus, o jis turėjo tas pačias sąskaitas faktūras ir kompiuteryje. Tas sąskaitas faktūras K. M. pats turi, asmeniškai jas yra pasirašęs, tai jis nežino, kaip galima neigti, kad jis jas matė ar nematė. Tos sąskaitos faktūros buvo parodytos, o kokį dar papildomą protokolą reikėtų rašyti dėl sąskaitų parodymo jis nežino. Tai įtariamojo apklausos metu buvo remtasi spec. liudytojo duotais parodymais. Tai įtariamasis jau anksčiau buvo davęs parodymus kaip spec. liudytojas, tai tos aplinkybės tiesiog pagal spec. liudytojo apklausą buvo paaiškintos papildomai. Jis apklausos nekopijavo, pagal apklausos trukmę, ji buvo atlikta pagal tai, kaip kai įtariamasis davė parodymus, remiantis spec. liudytojo apklausa. Asmuo jau buvo davęs parodymus spec. liudytojo apklausos metu, tų pačių klausimų buvo paklausta dar kartą, asmuo iš esmės atsakė taip pačiai ir tiek. Todėl buvo ir užrašyti parodymai, kurie iš esmės nesiskyrė, kadangi įtariamasis davė tokius pačius parodymus praktiškai. Atsakymai nebuvo nukopijuoti, buvo užrašyta iš naujo. Jis surašė apklausą iš naujo. Jos sutampa, nes davė tokius pačius parodymus įtariamasis. Nebuvo davęs K. M. spec. liudytojo apklausos protokolo kopijos. Apklausė ir M. P. liudytojo statusu. Tai tos abi apklausos liudytojo statusu vyko dar aplinkybių patikslinimo metu, nes prieš pradedant kitą ikiteisminį tyrimą, buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktą informaciją, pagal tą pačią informaciją ir siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes teisingai. Iš pradžių buvo kviečiamas M. P., nes galbūt buvo manyta, kad viskas ten su tomis paramomis yra gerai, tačiau iš tų M. P. parodymų ir siekio pateikti neegzistuojančius iš esmės dokumentus ikiteisminiame tyrime, kurie nebuvo paimti, vėliau nuspręsta dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą, iš esmės iš M. P. parodymų dar įvykio aplinkybių patikslinimo metu išaiškėjo, kad prie nusikalstamos veikos yra prisidėjęs K. M.. Tai iš esmės įvykio aplinkybių patikslinimo metu M. P. buvo klausiama apie jo įmonės veiklą. Tai iš to, kad jisai negalėjo pateikti jokių dokumentų finansinės apskaitos, išsirutuliojo tai, kad vėliau jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, tiek jam, tiek K. M.. Papildomos apklausos metu BPK numato, kad asmeniui papildomai teisės ir pareigos nėra išaiškinamos, o tik primenama dėl melagingų parodymų davimo. Jis uždavė klausimus, nes jis atliko apklausą. Jis buvo atsidaręs tos pačios apklausos langą ir iš naujo uždavinėjo tuos pačius klausimus, kadangi įtariamasis davė tuos pačius parodymus iš esmės. K. M. atsakymai buvo aiškūs. Jis citavo dokumentus, rodė dokumentus ir pagal tuos dokumentus uždavė klausimus, o tai, kad iš esmės parašyta plačiau, tikriausiai jo rašymo stilius, negu, kad jis ten atsakė. Buvo paklausta, atsakyta taip ar ne, buvo paaiškinta ir viskas. Platesnis jo parašymas jokiais būdais negalėjo pakeisti atsakymo prasmės. Jis žodžių sugalvojęs tikrai nepridėjo, parašė viską taip, kaip buvo sakyta. 2024 m. balandžio 15 d. jis galėjo gauti tą laišką. Kaltinamieji nebuvo spaudžiami dėl prisipažinimo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. B. tarnybiniame pranešime „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ nurodyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje gautas 2023 m. rugpjūčio 17 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ūkininko K. M. ir MB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklėmis atliko įtariamo pažeidimo tyrimą, susijusį su paramos gavėjo K. M. projektu. 2021 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paramos skyrimo Paramos gavėjui skirta 24 000,00 Eur dydžio paramos suma. Iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 20 400 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 3 600 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos. 19 200,00 Eur avansas išmokėtas 2021 m. gruodžio 29 d. 2023 m. vasario 28 d. pateiktas galutinis mokėjimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), prašoma išmokėti likusią 4 800,00 Eur paramos sumą. Parama pagal (duomenys neskelbtini) neišmokėta, nes, vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu ir Pažeidimų administravimo procedūros aprašu, atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas. Paramos gavėjas K. M. paraiškoje nurodė, jog užsiims daržininkystės veikla, o būtent augins vasarinius česnakus. Ūkininkas K. M. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė sąskaitas faktūras, pagrindžiančias investicijų įsigijimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad investicijos: naudotas traktorius „MTZ-920“ (15 000,00 Eur), česnakų sėkla 1 000 kg (3 600,00 Eur), kultivatorius 3 m (820,00 Eur), plūgas trijų korpusų (820,00 Eur), ravėtuvas (3 390,00 Eur), trąšų barstytuvas (500,00 Eur), įsigytos iš MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra M. P.. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad K. M. jau užaugintą česnakų produkciją pardavė MB „(duomenys neskelbtini)“ – tai pačiai įmonei, iš kurios įsigijo sėklą pagal vienintelę 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą UKM Nr. (duomenys neskelbtini) už 7 370,00 Eur. Daugiau sąskaitų faktūrų, išrašytų kitiems klientams, nėra. Veiklos vykdymą, t. y. česnakų pardavimą pagrindžia vienintelė sąskaita faktūra, išrašyta MB „(duomenys neskelbtini)“.

Įvykio aplinkybių patikslinimo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. P. buvo įteiktas reikalavimas pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus, laikotarpiu nuo mažosios bendrijos įsigijimo, tačiau 2023 m. rugpjūčio 28 d. pastarasis pateikė tik 10 lapų finansinės apskaitos dokumentų, susijusių su technikos ir česnakų sėklos pardavimu ūkininkui K. M. ir vasarinių česnakų įsigijimu iš ūkininko K. M.. Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. P. pateiktų dokumentų matoma, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 30 d. iš fizinio asmens G. P. už 13 000 Eur įsigijo ratinį traktorių „Belarus 920“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tą patį traktorių pagal 2022 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini) už 15 000 Eur pardavė ūkininkui K. M., t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ratinį traktorių tuo metu net neturėdama į jį nuosavybės teisės. Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. P. pateiktų dokumentų matyti ir tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė šias prekes: 1. Pagal 2022 m. balandžio 4 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 1 000 kg česnakų sėklos už 3 600 Eur. 2. Pagal 2022 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė plūgą, trijų korpusų Overum su guminėm apsaugom, užgrėbis 1,20 m, už 820 Eur. 3. Pagal 2022 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini) kultivatorių 3 metrų už 820 Eur. 4. Pagal 2022 m. gegužės 20 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini) ravėtuvą, trijų sekcijų už 3 390 Eur. Viso MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pagal sąskaitas faktūras pardavė prekių už 23 630 Eur. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P. pagal jam įteiktą reikalavimą nepateikė jokių ūkio padargų ir vasarinių česnakų įsigijimo dokumentų.

M. P. pagal įteiktą reikalavimą taip pat pateikė ir K. M. 2022 m. spalio 20 d. išrašytą sąskaitą faktūrą UKM Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią K. M. MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 1 474 kg vasarinių česnakų už 7 370 Eur sumą, tačiau tarp M. P. pateiktų dokumentų nėra jokių, pagrindžiančių vasarinių česnakų realizavimą.

Iš įvykio aplinkybių patikslinimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad paramos gavėjas ūkininkas K. M., galimai imituodamas veiklą, t. y. siekdamas pagrįsti tinkamai įgyvendintą verslo planą, bei rodiklių pasiekimą, pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos sąskaitas faktūras dėl česnakų sėklų bei žemės ūkio technikos įsigijimo ir užaugintų vasarinių česnakų pardavimo tai pačiai MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima (duomenys neskelbtini).

Taip pat iš įvykio aplinkybių patikslinimo metu surinktų duomenų matyti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentuose neatsispindi česnakų sėklos įsigijimas, užaugintų ir iš ūkininko K. M. nupirktų vasarinių česnakų realizacija, o taip pat neatsispindi kitų ūkio padargų, pagal sąskaitas faktūras parduotų K. M., įsigijimas ir priklausomybė mažajai bendrijai (1 t., b. l. 1-4).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. B. tarnybiniame pranešime „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ nurodyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus 2023 m. rugpjūčio 17 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paramos gavėjo ūkininko K. M. ir MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą informaciją nustatyta, kad paramos gavėjas ūkininkas K. M., galimai imituodamas veiklą, t. y. siekdamas pagrįsti tinkamai įgyvendintą verslo planą bei rodiklių pasiekimą, pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos sąskaitas faktūras dėl česnakų sėklų bei žemės ūkio technikos įsigijimo iš MB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pateikė užaugintų vasarinių česnakų pardavimo sąskaitą faktūrą už 7 370 Eur sumą tai pačiai MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. P. pateiktuose finansinės apskaitos dokumentuose neatsispindi česnakų sėklos įsigijimas, užaugintų ir iš ūkininko K. M. nupirktų vasarinių česnakų realizacija, o taip pat neatsispindi kitų ūkio padargų, pagal sąskaitas faktūras parduotų K. M., įsigijimas ir priklausomybė mažajai bendrijai.

Ikiteisminiame tyrime gauta 2023 m. gruodžio 27 d. FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės A. P. išvada, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, nes dokumentiniam tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos registrai, apyvartos žiniaraščiai, Didžioji knyga, Kasos knyga ir kasos registras, finansinės ataskaitos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Turimais duomenimis tiriamuoju laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. kiti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai nepildyti.

Ikiteisminiame tyrime esančiais duomenimis M. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. jis būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu galimai pagamino netikrus dokumentus, MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras, kuriose atsispindi melaginga informacija apie žemės ūkio padargų ir česnakų sėklos pardavimą ūkininkui K. M.: 1. 2022 m. balandžio 4 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ūkininkui K. M. 1 000 kg česnakų sėklos už 3 600 Eur. 2. 2022 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė plūgą, trijų korpusų Overum su guminėm apsaugom, užgrėbis 1,20m, už 820 Eur sumą. 3. 2022 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė kultivatorių 3 metrų, už 820 Eur sumą. 4. 2022 m. gegužės 20 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė ravėtuvą, trijų sekcijų, už 3 390 Eur sumą. 5. 2022 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė trąšų barstytuvą Strumyk S 500. 500 litrų talpos, už 500 Eur sumą.

Ikiteisminiame tyrime esančiais duomenimis ūkininko K. M. veiksmuose taip pat yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. jis veikdamas tyčia ir siekdamas suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie žemės ūkio ministerijos galimai pagamino netikrą dokumentą 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą UKM Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ūkininkas K. M. pardavė MB „(duomenys neskelbtini)“ 1 474 kg užaugintų vasarinių česnakų už 7 370 Eur, kai šis sandoris tarp K. M. ir M. P. buvo fiktyvus ir neįvyko, o taip pat šį suklastotą dokumentą panaudojo, 2023 m. vasario 28 d. pateikė jį Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos siekdamas pateisinti savo kaip ūkininko veiklą (1 t., b. l. 5-8).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. B. tarnybiniame pranešime „Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo“ nurodyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 2 dalyje (2019 m. liepos 27 d. – 2023 m. gegužės 31 d.) ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paramos gavėjo ūkininko K. M. ir MB „(duomenys neskelbtini)“. Tiriant aplinkybes dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, paskirta užduotis atlikti MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir gauta 2023 m. gruodžio 27 d. FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės A. P. išvada, kurioje nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, nes dokumentiniam tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos registrai, apyvartos žiniaraščiai, Didžioji knyga, Kasos knyga ir kasos registras, finansinės ataskaitos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Turimais duomenimis tiriamuoju laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. kiti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai nepildyti.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. P. tyčia neorganizavo teisės aktų reikalaujamos MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymo, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nepildė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų, apyvartos žiniaraščių, Didžiosios knygos, Kasos knygos ir kasos registro, taip pat nesudarė ir VĮ „Registrų centras“, kaip Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nepateikė finansinių ataskaitų už 2022 m., neteikė Pelno mokesčio deklaracijos ir nedeklaravo gautų pajamų už 2022 m., dėl ko laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis, MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. P. padaryta nusikalstama veika atitinka aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo ir (ar) organizavimo požymius. Padarytos nusikalstamos veikos tiriamasis laikotarpis yra nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Esant šioms aplinkybėms tikslinga perkvalifikuoti M. P. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) (1 t., b. l. 9-12).

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2023 m. rugpjūčio 17 d. pranešime „Dėl Informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais“ nurodyta, kad NMA yra institucija, atsakinga už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių administravimą, ir vykdo paramos gavėjo K. M. (toliau – Paramos gavėjas) projekto Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) „Ūkininko K. M. daržininkystės ūkis“ (toliau – Projektas) administravimą. NMA praneša, kad vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklėmis atliko įtariamo pažeidimo tyrimą, susijusį su Paramos gavėjo Projektu. Atliekant tyrimą nustatyta Paramos gavėjas NMA 2021 m. liepos 30 d. pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) paramai gauti pagal Įgyvendinimo taisykles bei Administravimo taisyklės.

2021 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paramos skyrimo Paramos gavėjui skirta 24 000,00 Eur dydžio paramos suma. Iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 20 400 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 3 600 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos. Parama skirta šioms išlaidoms: naudotas traktorius, nauja česnakų sodinamoji, naujas ravėtuvas, naujas trąšų barstytuvas, naujas plūgas, naujas kultivatorius su volu, česnakų sėkla.

19 200,00 Eur avansas išmokėtas 2021 m. gruodžio 29 d. 2023 m. vasario 28 d. pateiktas galutinis mokėjimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), prašoma išmokėti likusią 4 800,00 Eur paramos sumą. Parama pagal (duomenys neskelbtini) neišmokėta, nes vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu ir Pažeidimų administravimo procedūros aprašu, atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas.

Paramos gavėjas paraiškoje nurodė, jog užsiims daržininkystės veikla, o būtent augins vasarinius česnakus. Paramos gavėjas su (duomenys neskelbtini) pateikė sąskaitas faktūras, pagrindžiančias investicijų įsigijimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad investicijos: naudotas traktorius „MTZ-920“ (15 000,00 Eur), česnakų sėkla 1 000 kg (3 600,00 Eur), kultivatorius 3 m (820,00 Eur), plūgas trijų korpusų (820,00 Eur), ravėtuvas (3 390,00 Eur), trąšų barstytuvas (500,00 Eur), įsigytos iš MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra M. P.. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo (duomenys neskelbtini).

Paramos gavėjas NMA pateikė 2022 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), kad jis iš MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 1998 m. gamybos naudotą traktorių „MTZ Belarus-920“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 15 000,00 Eur. Tačiau atliekant pažeidimo tyrimą, patikrinus Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre (toliau – Registras), nustatyta, kad traktorių „MTZ Belarus-920“ MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš G. P. tik 2022 m. sausio 30 d. už 13 000,00 Eur. Tad akivaizdu, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė Paramos gavėjui naudotą traktorių „MTZ Belarus-920“ dar neturėdama nuosavybės teisių į traktorių bei už didesnę kainą, nei įsigijo.

Tyrimo metu nustatyta, jog Paramos gavėjas česnakų produkciją pardavė MB „(duomenys neskelbtini)“ – tai pačiai įmonei, iš kurios įsigijo sėklą pagal vienintelę 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą UKM Nr. (duomenys neskelbtini) už 7 370,00 Eur. Daugiau sąskaitų faktūrų, išrašytų kitiems klientams, nėra. Veiklos vykdymą, t. y. česnakų pardavimą pagrindžia vienintelė sąskaita faktūra, išrašyta MB „(duomenys neskelbtini)“.

Kyla pagrįstas įtarimas dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vykdomos veiklos skaidrumo. Iš surinktos informacijos matyti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima (duomenys neskelbtini), tačiau parduoda Paramos gavėjui česnakų sėklą, o 2022 m. spalio mėn. pagal aukščiau nurodytą sąskaitą faktūrą česnakų produkciją įsigyja iš Paramos gavėjo. Taip pat kyla įtarimas dėl Paramos gavėjui parduoto kultivatoriaus 3 m (820,00 Eur), trijų korpusų plūgo (820,00 Eur), ravėtuvo (3 390,00 Eur), trąšų barstytuvo. Ar tikrai MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo šią įrangą? <...>

Taigi atliekant pažeidimo tyrimą nustatyti Paramos gavėjo veiklos imitavimo požymiai, t. y. kad Paramos gavėjas, siekdamas pagrįsti tinkamai įgyvendintą verslo planą bei rodiklių pasiekimą, siekdamas ne tik gauti likusią paramos sumą, bet ir išvengti išmokėtos paramos (avanso) grąžinimo, pateikė NMA sąskaitas faktūras dėl česnakų sėklų įsigijimo ir pardavimo tai pačiai MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima (duomenys neskelbtini). Kyla pagrįstas įtarimas dėl Paramos gavėjo pateiktų NMA sąskaitų faktūrų duomenų ir įvykių tikrumo <...>.

Surinktos faktinės aplinkybės yra pakankamos bei pagrindžia įtarimą, jog Paramos gavėjas galimai imituodamas veiklą, t. y. siekdamas pagrįsti tinkamai įgyvendintą verslo planą, bei rodiklių pasiekimą, ne tik siekė gauti likusią paramos sumą (pagal (duomenys neskelbtini)), bet ir išvengti išmokėtos paramos (avanso) grąžinimo, pateikė NMA sąskaitas faktūras dėl česnakų sėklų įsigijimo ir pardavimo tai pačiai MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima (duomenys neskelbtini). Kyla pagrįstas įtarimas dėl pateiktų NMA sąskaitų duomenų ir įvykių tikrumo (1 t., b. l. 20-52).

2023 m. rugpjūčio 28 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. P., pateikė dalį MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 23 d., viso 10 lapų (1 t., b. l. 100-103).

2023 m. spalio 30 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad M. P. elektroniniu paštu pateikė iki galo neužpildytus sąskaitų planą ir bendrąjį žurnalą, taip pat pateikė paaiškinimą: 1. 2022 m., jis neturėjo jokios buhalterės ir dokumentus tvarkė savo jėgomis. 2. Apskaitos programos neturi, buhalteriją, kiek supranta ir šiuo metu vis dar to mokosi, bando tvarkyti pats exeliu. 3. Ilgalaikio materialaus turto įmonė neturi jokio, todėl registrų ir nėra. Įmonė turi automobilį, bet jo vertė perkant buvo per maža, kad būtų galima priskirti ilgalaikiam turtui. 4. Sąskaitų planą turi pasiruošęs, prideda kopiją. 5. Kadangi šiuo metu tik tvarkosi praeitus metus, prideda didžiosios knygos kopiją, ką yra spėjęs susitvarkyti. 6. Šiuo metu dar neturi pasiruošęs pelno nuostolio ataskaitos, nei balanso (1 t., b. l. 106-109).

Duomenyse apie asmens turimas sąskaitas bankuose nurodyta, kad M. P. turi keturias banko sąskaitas, o MB „(duomenys neskelbtini)“ turi vieną banko sąskaitą (1 t., b. l. 114-115).

„Revolut“ sąskaitos išrašuose nurodyta M. P. lėšų judėjimas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. (1 t., b. l. 125-128).

Kompaktiniame diske įrašyti M. P. „Revolut“ ir „Swedbank AB“ sąskaitų išrašai (1 t., b. l. 130).

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. rugsėjo 19 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė dokumentus, susijusius su paramos gavėjo K. M. projektu Nr. (duomenys neskelbtini) „Ūkininko K. M. daržininkystės ūkis“, kopijas. Rašte papildomai nurodoma, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra atsižvelgusi į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris susijęs su K. M. projektu, bei vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais sustabdė NMA atliekamą įtariamą pažeidimo tyrimą dėl paramos gavėjo projekto. NMA taip pat nurodė Europos Sąjungos teisės aktus, kurių laikomasi siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus bei vykdant galimų pažeidimų prevenciją administruojant paramą:

1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, EURATOMAS) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, kurio 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti“.

2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai Nr. 640/20144, kurio 35 straipsnio 6 dalyje numatyta: „Jei nustatyta, kad paramos gavėjas, norėdamas gauti paramą, pateikė melagingos informacijos arba dėl aplaidumo nepateikė būtinos informacijos, parama visai neskiriama arba atšaukiama visa jos suma. Be to, paramos gavėjui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus“ (1 t., b. l. 133-134).

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2021 m. rugpjūčio 3 d. gavo K. M. 2021 m. liepos 30 d. užpildytą paramos paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų (1 t., b. l. 136-157).

Profesinio pasirengimo ūkininkauti pažymėjime UP Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2021 m. birželio 30 d. K. M. baigė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 158, 5 t., b. l. 52).

Profesinio mokymo diplome (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. M. baigė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 160).

Ūkio veiklos pradžios balanse K. M. nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 27 600 Eur (1 t., b. l. 161-162).

Patvirtinime dėl nuosavų lėšų projekto įgyvendinimui nurodyta, kad K. M. projekto „Ūkininko K. M. daržininkystės ūkis“ įgyvendinimui skiria 4 800 Eur nuosavų lėšų (1 t., b. l. 163).

(duomenys neskelbtini) pažymoje dėl pareiškėjo narystės Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. M. yra (duomenys neskelbtini) skyriaus narys nuo (duomenys neskelbtini) ir sumokėjęs jam priklausantį nario mokestį (1 t., b. l. 164).

Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjime ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. M. ūkis įregistruotas 2021 m. liepos 5 d. (1 t., b. l. 165-166).

Susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp I. M., G. M., K. M. ir L. M. (1 t., b. l. 169-176).

Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. M., G. M. ir L. M. (panaudos davėjai) ir K. M. (panaudos gavėjas) pasirašė panaudos sutartį ir numatė, kad panaudos davėjas perduoda panaudos gavėjui neatlygintinai valdyti ir naudotis ūkinių pastatų: (duomenys neskelbtini), 200 kv. m., kurios panaudos davėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise, patalpų panaudos terminas – 5 metai (1 t., b. l. 182-184).

Ūkininko K. M. verslo plane įvardintos planuojamos įgyvendinti veiklos ir jų detalizavimas, aprašomos būsimos investicijos. Kaip investicija yra įvardintas traktorius, kurio pagrindiniai parametrai: galia – 55AG; variklio cilindrai – 4; palėtinta pavara, naudotas. Investicijos suma su PVM – 15 000 Eur. Planuojama investicijos pabaiga – 2022 m. vasario mėn. Papildomai nurodyta, kad traktorius bus perkamas iš traktorių pardavimais užsiimančių kvalifikuotų tiekėjų. Investicija – nauja česnakų sodinamoji, kurio pagrindiniai parametrai: automatinė, kabinama prie traktoriaus, vagų skaičius – 3. Investicijos suma su PVM – 2 662 Eur. Planuojama investicijos pabaiga – 2022 m. vasario mėn. Papildomai nurodyta, kad česnakų sodinamoji bus perkama iš žemės ūkio technikos/padargų pardavimais užsiimančių kvalifikuotų tiekėjų. Investicija – naujas ravėtuvas, kurio pagrindiniai parametrai: kabinamas prie traktoriaus; sekcijų skaičius – 3. Investicijos suma su PVM – 3 390 Eur. Planuojama investicijos pabaiga – 2022 m. vasario mėn. Papildomai nurodyta, kad ravėtuvas bus perkamas iš žemės ūkio padargų pardavimais užsiimančių kvalifikuotų tiekėjų. Investicija – naujas trąšų barstytuvas, kurio pagrindiniai parametrai: kabinamas prie traktoriaus; talpa – 500 kg; darbinis plotis (m) – 6-14. Investicijos suma su PVM – 320 Eur. Planuojama investicijos pabaiga – 2022 m. vasario mėn. Papildomai nurodyta, kad trąšų barstytuvas bus perkamas iš žemės ūkio padargų pardavimais užsiimančių kvalifikuotų tiekėjų. Investicija – naujas plūgas, kurio pagrindiniai parametrai: kabinamas prie traktoriaus, trijų korpusų. Investicijos suma su PVM – 520 Eur. Planuojama investicijos pabaiga – 2022 m. vasario mėn. Papildomai nurodyta, kad plūgas bus perkamas iš žemės ūkio padargų pardavimais užsiimančių kvalifikuotų tiekėjų. Investicija – naujas kultivatorius su volu, kurio pagrindiniai parametrai: kabinamas prie traktoriaus; su volu; 1,8 m. Investicijos suma su PVM – 820 Eur. Planuojama investicijos pabaiga – 2022 m. vasario mėn. Papildomai nurodyta, kad kultivatorius su volu bus perkamas iš žemės ūkio padargų pardavimais užsiimančių kvalifikuotų tiekėjų. Investicija – česnakų sėkla, kurios pagrindiniai parametrai: vasarinė veislė, kiekis 0,184 t. Investicijos suma su PVM – 1 288 Eur. Planuojama investicijos pabaiga – 2022 m. vasario mėn. Papildomai nurodyta, kad sėkla bus perkama iš česnakų sėklos pardavimais užsiimančių kvalifikuotų tiekėjų (2 t., b. l. 1-18).

Paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad projektas tinkamas gauti paramą ir siūloma suteikti 24 000 Eur paramos sumą (2 t., b. l. 19-26).

2021 m. gruodžio 15 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento (duomenys neskelbtini) paramos administravimo skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paramos skyrimo“ nurodyta, kad K. M. informuojamas, kad jis yra patvirtintas paramos gavėju ir projektui „Ūkininko K. M. daržininkystės ūkis“ įgyvendinti skiriama 24 000,00 Eur dydžio paramos suma. Iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 20 400 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 3 600 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos. Parama skiriama šioms išlaidoms: naudotam traktoriui, naujai česnakų sodinamajai, naujam ravėtuvui, naujam trąšų barstytuvui, naujam plūgui, naujam kultivatoriui su volu, česnakų sėklai . NMA atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ 24 punktu parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos (investicijos) yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma <...>. Ūkininkui K. M. taip pat priminti įsipareigojimai, kuriuos jis prisiėmė pasirašydamas paraišką: <...> verslo plano įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ <...> (2 t., b. l. 27-31).

Mokėjimo prašyme paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ nurodoma, kad K. M. 2023 m. vasario 28 d. užpildė prašymą paramai gauti (2 t., b. l. 32-41).

2021 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad ūkininko K. M. nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 31 156 Eur (2 t., b. l. 42).

2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad ūkininko K. M. grynasis pelnas (nuostoliai) 5 540 Eur (2 t., b. l. 43).

K. M. Swedbank banko sąskaitų išrašuose nurodyta, kad K. M. MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigus su paaiškinimais: už kultivatorių, už ravėtuvą, už barstytuvą, avansą už česnakų sėklą, už traktorių (2 t., b. l. 44-49).

2022 m. rugsėjo 5 d. sąskaitoje faktūroje DGP Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė trąšų barstytuvą Strumyk S 500, 500 litrų talpos, už 500 eurų sumą (2 t., b. l. 50, 3 t., b. l. 134).

2022 m. birželio 10 d. Pinigų priėmimo kvite Serija MPP Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. M. sumokėjo 1 000 Eur M. P. MB „(duomenys neskelbtini)“ už sąskaitą DGP Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 51, 3 t., b. l. 130).

2022 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė K. M. 3 vagų automatinę česnakų sodinamąją (2 t., b. l. 53).

2022 m. balandžio 4 d. sąskaitoje faktūroje DGP Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ūkininkui K. M. 1 000 kg česnakų sėklos už 3 600 Eur (2 t., b. l. 54, 3 t., b. l. 129).

2022 m. balandžio 2 d. sąskaitoje faktūroje DGP Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė plūgą, trijų korpusų Overum su guminėm apsaugom, užgrėbis 1,20m, už 820 eurų sumą (2 t., b. l. 57, 3 t., b. l. 131).

2022 m. balandžio 2 d. sąskaitoje faktūroje DGP Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė kultivatorių 3 metrų, už 820 eurų sumą (2 t., b. l. 56, 3 t., b. l. 132).

2022 m. gegužės 20 d. sąskaitoje faktūroje DGP Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė ravėtuvą, trijų sekcijų, už 3 390 eurų sumą (2 t., b. l. 55, 3 t., b. l. 133).

2022 m. sausio 25 d. sąskaitoje faktūroje DGP Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. pardavė naudotą traktorių MTZ-920, 66 kw, 1998 metų gamybos už 15 000 Eur (2 t., b. l. 52, 3 t., b. l. 127).

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Administracinio vizito vietoje ataskaitoje pagal KPP priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 7 d., 11 val. 40 min. iki 2023 m. kovo 8 d., 17 val. 00 min., buvo atliekama K. M. gyvendinamo projekto patikra vietoje, iš anksto informuojant pareiškėją K. M.. Surašytame dokumente pateiktos pastabos:

patikros vietoje metu apžiūrėtos, sutikrintos įsigytos investicijos (žiūrėti priedą Nr. 1). Projekto įgyvendinimo vieta, kuri nurodyta paraiškoje yra (duomenys neskelbtini). Čia patikros metu rastas viešinimo stendas, plūgas, kultivatorius, pateikti su patikra susiję dokumentai. Adresu (duomenys neskelbtini) laikoma sodinamoji, barstytuvas, ravėtuvas, traktorius. Ten rastas viešinimo stendas priklauso V. P. (projekto sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo visos įsigytos investicijos (išskyrus česnakų sodinamąją) yra iš MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra M. P.. Panaudos sutartį – leidimą laikyti savo investicijas nurodytu adresu (K. M.) atsiuntė elektroniniu paštu. Pareiškėjo užauginta produkcija (česnakai) parduoti minėtai MB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys į pateiktų pirkimo ir pardavimo dokumentų pasirašiusių asmenų parašus, jų rašto braižas labai panašus. Naujas ravėtuvas ir naujas trąšų barstytuvas nepanaudoti, nors buvo įsigyti sezono metu. Pareiškėjo paklausus, ar turi įsigytų česnakų sėklai dauginamosios medžiagos sertifikatą, atsakė neigiamai, o pakuočių ir etikečių neišsaugojo. Užaugintos produkcijos likučių ir naujos sėklos ateinančiam sezonui patikros dienai neturi. Pagal PPAIS paraiškos (duomenys neskelbtini) duomenis 2022 m. deklaravo 2,05 ha. česnakų.

Patikros vietoje metu pateikė balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą. Elektroniniu paštu atsiuntė apyvartos žiniaraštį, ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktus. Dokumentų kopijos atitinka originalus. Sąskaitos faktūros 2022 m. balandžio 4 d. Serija DGP Nr. (duomenys neskelbtini) (česnakų sėkla) dalinis (1 000 Eur) apmokėjimo dokumentas - pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal įgyvendinimo taisykles paramos gavėjų atsiskaitymai su tiekėjais turi vykti tik per finansų įstaigas (2 t., b. l. 58-80).

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paraiškos patikros vietoje ataskaitoje pagal KPP priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais užfiksuota atlikta patikra laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 8 d. 10 val. 34 min. iki 2023 m. birželio 12 d. 16 val. 30 min (2 t., b. l. 81-111).

2023 m. birželio 9 d. K. M. paaiškinime NMA tarnybai nurodyta, kad projekto lėšomis įsigyta, nuosavybės teise priklausanti įranga: traktorius, česnakų sodinamoji, trąšų barstytuvas, ravėtuvas nuo 2023 m. gegužės 1 d. laikomi nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad iš paramos lėšų įsigytomis investicijomis naudojasi tik jis (2 t., b. l. 112).

Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad įpėdiniai, kurių vienas K. M. paveldi turtą, kurio savininkas yra palikėja B. M., paveldimą turtą sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 113).

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paraiškos patikros vietoje ataskaitoje pagal KPP priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais užfiksuota atlikta patikra laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 19 d. 10 val. 08 min. iki 2023 m. liepos 20 d. 16 val. 30 min. (2 t., b. l. 118-188).

K. M. apskaitos dokumentų nuotraukos (3 t., b. l. 1-17).

2023 m. liepos 19 d. K. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. balandžio mėn. buvo nupirkta ir pasodinta apie 30 kg česnakų apie 0,40 ha. (3 t., b. l. 19).

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento (duomenys neskelbtini) paramos administravimo skyriaus 2023 m. balandžio 17 d. įtariamo/nustatyto pažeidimo klausimyne užfiksuota, kad K. M. mokėjimo prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) patikros vietoje metu nustatyta, kad paramos gavėjas netinkamai įgyvendino projektą (Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitos pagal KPP priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys): 1. Projekto įgyvendinimo vieta yra (duomenys neskelbtini) ir kurioje patikros metu rastas viešinimo stendas, plūgas ir kultivatorius. Kitos investicijos (sodinamoji, traktorius, naujas trąšų barstytuvas ir naujas ravėtuvas) rastos adresu (duomenys neskelbtini). Prie patikros vietoje ataskaitos pridėtų/gauto atsakymo į siųstą paklausimą K. M. (2023 m. balandžio 6 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktų dokumentų duomenimis nustatyta: 2022 m. sausio 20 d. parduoti česnakai MB „(duomenys neskelbtini)“. Vienintelės ūkio pajamos iš MB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo viena iš investicijų česnakų sėkla pirkta iš tos pačios įmonės. 3. Už įsigytą sėklą atsiskaityta ne per finansų įstaigą. S/F 2022 m. balandžio 4 d. serija DGP Nr. (duomenys neskelbtini) (česnakų sėkla) dalinis (1 000 Eur) apmokėjimo dokumentas - pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), likusi suma (2 600 Eur) bankiniu pavedimu. 4. Įsigytos investicijos naujas ravėtuvas ir naujas trąšų barstytuvas nėra naudojamos paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti. 5. Pareiškėjas dirbo pas V. P. (projekto sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdoma veikla – (duomenys neskelbtini). Kurios projekto įgyvendinimo vietoje laikomos įsigytos investicijos (išskyrus plūgą ir kultivatorių). 6. Visos investicijos (išskyrus česnakų sodinamąją) įsigytos iš MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas M. P. (V. P. sūnus). 7. Įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujantis RC išrašu įregistruota 2021 m. gegužės 7 d., M. P. paskirtas nuo 2021 m. gruodžio 21 d., įmonės veikla: „(duomenys neskelbtini)“. 8. Patikros ataskaitoje ((duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad atkreiptinas dėmesys į pateiktų pirkimo ir pardavimo dokumentų pasirašiusių asmenų parašus, jų rašto braižas labai panašus. 9. Patikros metu pareiškėjas dėl užaugintos produkcijos likučių ir naujos sėklos ateinančiam sezonui patikros dienai atsakė, kad neturi. Į paklausimą dėl užaugintos produkcijos jau atsakė, kad buvo laikoma, bet sušalo. Šį pavasarį planuoja nusipirkti naują sėklą. 10. MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas. Viešuose registruose nerastas. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) primena, kad dauginti, užsakyti dauginti pagal dauginimo sutartį, įvežti, fasuoti, perfasuoti ir tiekti rinkai minėtų javų, grikių, runkelių, pašarinių augalų, aliejinių ir pluoštinių augalų, daržovių sėklas bei sėklines bulves gali tik Dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimą turintys atestuoti dauginamosios medžiagos tiekėjai. Be to, tiekiamų rinkai daržovių sėklų kokybė turi atitikti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinto Privalomųjų rinkai tiekiamos daržovių sėklos kokybės reikalavimų aprašo nuostatas (3 t., b. l. 20-27).

2023 m. balandžio 14 d. K. M. paaiškinimai Nacionalinei mokėjimo agentūrai el. paštu (3 t., b. l. 35-36).

Ekrano foto nuotraukose užfiksuota Nacionalinės mokėjimo agentūros naudota informacija iš registrų K. M. paraiškos vertinimo metu, taip pat informacija iš Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašai apie K. M. žemės sklypus (3 t., b. l. 37-81).

Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenis, MB „(duomenys neskelbtini)“ traktorių „MTZ Belarus-920“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2022 m. sausio 30 d. (3 t., b. l. 54).

2023 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), vadovas M. P. (3 t., b. l. 77-79).

2023 m. rugpjūčio 30 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, taip pat foto nuotraukose pateikta, kad apžiūrėta ūkininko K. M. veiklos vykdymo vieta, adresu (duomenys neskelbtini) taip pat apžiūrėtas traktorius „MTZ-Belarus 920“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ravėtuvas, plūgas, kultivatorius, trąšų barstytuvas (3 t., b. l. 83-99).

2024 m. balandžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta pagal 2023 m. lapkričio 3 d. Nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija) ikiteisminiame tyrime gauti M. P. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ bankų UAB „Revolut Bank“ ir „Swedbank AB“ sąskaitų išrašai. Atidarytas failas, pavadinimu „Kopija (duomenys neskelbtini)+israsas-3.xls“. Atidarius viduje matomas MB „(duomenys neskelbtini)“ „Swedbank AB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. banko sąskaitoje užfiksuotos 93 operacijos. Banko sąskaitos išraše atsispindinti informacija analizuojama apžiūros protokole esančioje lentelėje. Susisteminti lentelės duomenys pateikiami:

1. 2022 m. sausio 26 d., 10:42:37 į MB „(duomenys neskelbtini)“ analizuojamą banko sąskaitą gautas 15 000 Eur pavedimas iš K. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pavedimo mokėjimo paskirtis: „Sąskaitos DGP Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas, už traktorių“. Nustatyta, kad 2022 m. sausio 26 d. iš K. M. gauti 15 000 Eur laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2022 m. kovo 10 d. per 14 kartų išgryninti įvairiuose bankomatuose, susimokant kiekvienos sumos išgryninimo mokesčius.

2. 2022 m. balandžio 2 d., 8:46:55 į MB „(duomenys neskelbtini)“ analizuojamą banko sąskaitą gautas 820 Eur pavedimas iš K. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pavedimo mokėjimo paskirtis: „Už kultivatoriu“. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 2 d. iš K. M. gauti 820 Eur laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 11 d. išgryninti bankomatuose per du kartus, susimokant kiekvienos sumos išgryninimo mokesčius.

3. 2022 m. balandžio 13 d., 5:41:40, į MB „(duomenys neskelbtini)“ analizuojamą banko sąskaitą gautas 1 300 Eur pavedimas iš K. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pavedimo mokėjimo paskirtis: „Avansas už česnakų sėklą“. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 13 d. iš K. M. gauti 1 300 Eur išgryninti bankomate tą pačią dieną po maždaug 13 minučių nuo pavedimo gavimo 5:54:02.

4. 2022 m. birželio 9 d., 19:28:14, į MB „(duomenys neskelbtini)“ analizuojamą banko sąskaitą gautas 1 300 Eur pavedimas iš K. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pavedimo mokėjimo paskirtis: „Avansas už česnakų sėklą“. Nustatyta, kad 2022 m. birželio 9 d. iš K. M. gautų 1 300 Eur, 1 250 Eur išgryninti bankomate tą pačią dieną, susimokant 12,50 Eur išgryninimo mokestį ir 7,60 Eur pervedant VSDF valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

5. 2022 m. gruodžio 29 d. į MB „(duomenys neskelbtini)“ analizuojamą banko sąskaitą iš K. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gauti 4 pavedimai sumomis 2 662 Eur, 820 Eur, 3 390 Eur, 500 Eur. Mokėjimų paskirtys: „Sąskaitos DGP Nr. (duomenys neskelbtini), už sodinamąją“, „Sąskaitos DGP Nr. (duomenys neskelbtini), už kultivatorių“, „Sąskaitos DGP Nr. (duomenys neskelbtini), už ravėtuvą“, „Sąskaitos DGP Nr. (duomenys neskelbtini), už barstytuvą“. Visa gauta suma pavedimais – 7 372 Eur. 2022 m. gruodžio 30 d. 11:36:21 MB „(duomenys neskelbtini)“ 7 370 Eur sumą pervedė atgal į K. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtis: „Sąskaitos faktūros UKM NR. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas“. Nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 29 d. iš K. M. gautos bendros 7 372 Eur sumos kitą dieną tam pačiam K. M. atgal pervesta 7 370 Eur už sąskaitos faktūros UKM Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimą, pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ neva įsigijo užaugintus vasarinius česnakus.

Tarp kitų pavedimų ir MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų sąskaitų faktūrų taip pat pastebimi neatitikimai. K. M. 2 662 Eur sumą MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad pavedimas atliekamas už sodinamąją kaip sąskaitos DGP Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimą. Pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktus dokumentus, sąskaita faktūra DGP Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2022 m. balandžio 4 d., pagal ją įsigyta 1000 kg česnakų sėklos už bendrą 3 600 Eur sumą. Nustatyta, kad ši sąskaita faktūra apmokėta 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. birželio 9 d. bankiniais pavedimais ir 1 000 Eur grynųjų pinigų priėmimo kvitu. Tyrimo metu nustatyta, kad K. M. sodinamąją pirko ne iš MB „(duomenys neskelbtini)“, o pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) šią už tą pačią 2 662 Eur sumą įsigijo iš MB „L. A.“ (3 t., b. l. 100-102).

2023 m. gruodžio 27 d. FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės A. P. Specialisto išvadoje „Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ su priedais“ nurodyta, kad tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta pardavimo sandorių už 24 130 Eur ir pirkimo sandorių už 7 370 Eur. Dokumentiniam tyrimui pateiktos 6 vnt. sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., kuriose užfiksuotos žemės ūkio technikos ir česnakų sėklos pardavimo ūkinės operacijos K. M. už 24 130 Eur ir pagal K. M. vardu įformintą 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą serija UKM Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota česnakų įsigijimo ūkinė operacija už 7 370 Eur.

Už parduotą žemės ūkio techniką ir česnakų sėklą iš K. M. gauta 23 130 Eur per banko sąskaitą ir pateiktas 1 000 Eur Pinigų priėmimo kvitas. Už iš K. M. įsigytus česnakus 7 370 Eur apmokėta per banko sąskaitą.

Dokumentinio tyrimo metu negalima nustatyti, ar MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užregistruotos visos sandorių su K. M. ūkinės operacijos, nes: – dokumentiniam tyrimui pateiktame Bendrajame žurnale už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. įrašai fiksuoti iki 2022 m. gegužės 20 d. dienos; – kiti buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, Didžioji knyga, finansinių ataskaitų rinkiniai už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nepateikti. – pagal banko sąskaitos išrašą 2022 m. gruodžio 29 d. fiksuota 2 662 Eur piniginių lėšų gavimas iš K. M. – mokėjimo paskirtis „Sąskaitos DGP Nr. (duomenys neskelbtini) už sodinamąją“, o pagal dokumentiniam tyrimui pateiktą tos pačios serijos su tuo pačiu numeriu Sąskaitą faktūrą (DGP Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2022 m. balandžio 4 d.) fiksuota česnakų sėklos pardavimo K. M. ūkinė operacija už 3 600 Eur sumą, kuri apmokėta bankiniais mokėjimo pavedimais 2 600 Eur ir pateiktas 1 000 Eur pinigų priėmimo kvitas <...>.

Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, nes dokumentiniam tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos registrai, apyvartos žiniaraščiai, Didžioji knyga, Kasos knyga ir kasos registras, finansinės ataskaitos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., išskyrus 8 vnt. sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitą, traktoriaus pirkimo sutartį, MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašus ir Bendrąjį žurnalą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (įrašai žurnale užfiksuoti iki 2022 m. gegužės 20 d.).

Pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. kiti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai nepildyti. Iš pateiktų dokumentų iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., nes dokumentiniam tyrimui nepateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai, apyvartos žiniaraščiai, Didžioji knyga, Kasos knyga ir kasos registras, finansinės ataskaitos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrija nesivadovavo iki 2022 m. balandžio 30 d. galiojusios Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo redakcijos 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 d., 12 straipsnio 1 d., 14 straipsnio 2 d. ir 21 straipsnio 1 d. reikalavimais bei nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančios Finansinės apskaitos įstatymo redakcijos 3 straipsnio 1 d., 2 d., 8 straipsnio 1 d., 10 straipsnio 1 d., 13 straipsnio 1 d. reikalavimais. VĮ „Registrų centras“ duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tiriamuoju laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo M. P.. Informacinės duomenų bazės duomenimis tiriamuoju laikotarpiu apskaitą tvarkantis asmuo nenurodytas (3 t., b. l. 112-138).

2022 m. sausio 30 d. pasirašyta Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartis tarp MB „(duomenys neskelbtini) direktoriaus M. P. ir G. P., sutartyje nurodyta, kad traktorių „Belarus 920“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalys įkainojo 13 000 Eur (3 t., b. l. 128).

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl K. M. ir M. P. veikų vertinimo pagal BK 207 straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį

Kaltinamajam K. M. kaltinimas suformuluotas pagal BK 207 straipsnio 2 dalį, pagal veikos padarymo metu galiojusią įstatymo reakciją kaip kreditinis sukčiavimas padarius didelę (19 200 Eur) žalą (reakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.).

Kaltinamiesiems kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį suformuluotas dėl netikro dokumento pagaminimo, o kaltinamajam K. M. – ir dėl netikro dokumento panaudojimo.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas; nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Pagal 2023 m. birželio 1 dalį įsigaliojusio BK 212 straipsnio 1 dalį, BK XXXI skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, kas sudaro 20 000 Eur. Todėl byloje, sprendžiant klausimą, ar įrodyta, jog K. M. padarė kaltinime nurodytą kreditinį sukčiavimą, spęstina ir dėl veikos perkvalifikavimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį (nes kaltinamas padaręs žalą, nesiekiančią 20 000 Eur), taikant redakciją, galiojančią nuo 2025 m. vasario 1 d., kaip švelninančią kaltinamojo padėtį dėl papildomos viešųjų darbų bausmės skyrimo galimybės.

Sprendžiant klausimą, ar įrodyta, jog kaltinamieji padarė kaltinime nurodytą netikro dokumento pagaminimą ir panaudojimą, spęstina dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 str. 1 d., taikant redakciją, galiojančią nuo 2025 m. vasario 1 d., kaip švelninančią kaltinamųjų padėtį dėl papildomos viešųjų darbų bausmės skyrimo galimybės.

BK 207 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato atsakomybę tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus.

Tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos (kaip ir paskolos, kredito ir kitų kreditinių įsipareigojimų) gavimas apgaule kvalifikuojamas pagal BK 207 straipsnį tada, kai kaltininkas apgaulę panaudojo norėdamas gauti tokią paramą teikiančio juridinio asmens teigiamą sprendimą. BK 207 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius objektyviąja prasme apibūdina du momentai: 1) apgaulės panaudojimas prieš asmenį ar įstaigą, kuri priima sprendimą suteikti kreditą, paskolą, subsidiją ar kitus įsipareigojimus, ir 2) kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-693/2017). T. y. apgaulingas subsidijos (taip pat ir dotacijos paskolos, kredito ir kitų kreditinių įsipareigojimų) gavimas konstatuojamas tuomet, kai būtent dėl panaudotos apgaulės įgyjama subsidija (teisė į ją), o spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti pateiktos paraiškos teisingumą, ar joje nurodyti duomenys, kurių pagrindu asmuo buvo pripažintas tinkamu pareiškėju, yra teisingi, atitinkantys tikrovę. Be to, BK 207 straipsnio sudėtis yra formalioji – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas kredito (paskolos) gavimo faktas nepriklausomai nuo jo panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2013, 2K-6-677/2016, 2K-375-693/2016).

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šia teisės norma siekiama užtikrinti normalią, teisingą dokumentų apyvartą, teikiamų dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018, 19 punktas). Pažymėtina, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-697/2020, 12 punktas).

Byloje surinktais ir išvardintais šio nuosprendžio dalyje „Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados“ rašytiniais įrodymais nustatyta, kad K. M. 2021 m. liepos 30 d. pateikė NMA paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška) su priedais (verslo planu, deklaracijomis, pažymėjimais ir sertifikatais apie žemės ūkio valdos įregistravimą ir pripažinimą ūkininku, išklausytus kursus, turimą traktoriaus vairuotojo pažymėjimą, priklausymą organizacijoms, balansu, žemės sklypo nuosavybės dokumentais, panaudos sutartimi ir kita) pagal priemonę Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ paramai gauti projektui „Ūkininko K. M. daržininkystės ūkis“ (toliau – ir Projektas). 2021 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paramos skyrimo K. M. informuotas, kad Projekto įgyvendinti skiriama 24 000,00 Eur dydžio paramos suma, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 20 400 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 3 600 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos; parama skirta šioms išlaidoms: naudotas traktorius, nauja česnakų sodinamoji, naujas ravėtuvas, naujas trąšų barstytuvas, naujas plūgas, naujas kultivatorius su volu, česnakų sėkla. K. M. pagal Projektą įsipareigojo atsiskaityti su tiekėjais tik per finansų įstaigas (Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 37 punktas). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, taip pat kaltinamųjų neginčyta, kad 19 200,00 Eur avansas K. M. išmokėtas 2021 m. gruodžio 29 d. , o 2023 m. vasario 28 d. pateiktas galutinis K. M. mokėjimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti likusią 4 800,00 Eur paramos sumą, kuri nebuvo išmokėta, nes vadovaujantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu ir Pažeidimų administravimo procedūros aprašu, patvirtintu NMA direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. BR1-327 „Dėl Pažeidimų administravimo procedūros aprašo patvirtinimo, buvo pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas, atlikti patikrinimai vietoje, vėliau NTA pranešė apie galimą padarytą nusikalstamą veiką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

K. M. kaltinimas dėl kreditinio sukčiavimo, susijęs su investicijomis pagal Projektą, yra suformuluotas dėl to, kad jis veikdamas tyčia ir siekdamas suklaidinti NMA kartu su galutine projekto įgyvendinimo ataskaita pateikė sąskaitas faktūras, pagrindžiančias investicijų įsigijimą ir veiklos vykdymą, kuriose atsispindi melaginga informacija apie investicijų kainas ir užaugintos žemės ūkio produkcijos realizaciją.

Nustatyta, kad K. M. Paraiškoje nurodė, jog užsiims daržininkystės veikla, o būtent augins vasarinius česnakus. K. M. kartu su 2023 m. vasario 28 d. galutiniu mokėjimo prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė sąskaitas faktūras, siekiant pagrįsti investicijų įsigijimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad investicijos, t. y. naudotas traktorius „MTZ-920“ (15 000,00 Eur), kultivatorius 3 m (820,00 Eur), plūgas trijų korpusų (820,00 Eur), ravėtuvas (3 390,00 Eur), trąšų barstytuvas (500,00 Eur) (toliau visi kartu– ir Investicinė technika), česnakų sėkla 1 000 kg (3 600,00 Eur), įsigytos iš MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra M. P., o Juridinių asmenų registro duomenimis, ji vykdo (duomenys neskelbtini).

K. M. kaltinimas, susijęs Projekto investicijomis, yra suformuluotas dėl to, kad kultivatorių 3 m (820,00 Eur), plūgą trijų korpusų (820,00 Eur), ravėtuvą (3 390,00 Eur), trąšų barstytuvą (500,00 Eur), taip pat 1 000 kg česnakų sėklos (3 600 Eur) (toliau – ir 5 Investicijos) jis suformino, kad įsigijo iš MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tokių daiktų neturėjo, nes tokių daiktų įsigijimas ir jo turėjimas neatsispindi MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje apskaitoje; dėl investicijos, įsigyjant 1998 m. gamybos naudotą traktorių „MTZ Belarus-920“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Traktorius) kaltinamasis kaltinamas tuo, kad Traktorių nurodė įsigijęs pagal 2022 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini) už 15 000 Eur, kai pagal Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenis, MB „(duomenys neskelbtini)“ jį įsigijo tik 2022 m. sausio 30 d. už 13 000 Eur, taip pat kad užaukštino paramos investicijos įsigijimo kainą 2 000 Eur.

Byloje pateikta 2023 m. kovo 7-8 d. patikrinimo medžiaga patvirtina, kad Investicinė technika patikrinimo metu buvo rasta jo žemės ūkyje arba adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal panaudos sutartį V. P. leido jam laikyti ūkio techniką ir įrangą. 2023 m. birželio 8-12 d. bei 2023 m. liepos 19 d. – 20 d. patikros metu buvo nustatyta, kad visos investicijos, išskyrus česnakų sėklą, rastos projekto įgyvendinimo vietoje. Kaip matyti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento (duomenys neskelbtini) paramos administravimo skyriaus 2023 m. balandžio 17 d. įtariamo/nustatyto pažeidimo klausimyno, jame be kita ko užfiksuota, kad patikros vietoje metu nustatyta, jog paramos gavėjas netinkamai įgyvendino Projektą: 2022 m. sausio 20 d. parduoti česnakai MB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelės ūkio pajamos, česnakų sėkla pirkta iš tos pačios įmonės, už ją iš dalies atsiskaityta S/F 2022 m. balandžio 4 d. serija DGP Nr. (duomenys neskelbtini) (česnakų sėkla) dalinis (1 000 Eur) apmokėjimo dokumentu - pinigų priėmimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), likusi suma (2 600 Eur) bankiniu pavedimu, įsigytos investicijos – naujas ravėtuvas ir naujas trąšų barstytuvas – nėra naudojamos paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti, K. M. dirbo pas V. P., kurios projekto įgyvendinimo vietoje laikomos įsigytos investicijos (išskyrus plūgą ir kultivatorių), visos investicijos (išskyrus česnakų sodinamąją) įsigytos iš MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas M. P. (V. P. sūnus), patikros metu pareiškėjas dėl užaugintos produkcijos likučių ir naujos sėklos ateinančiam sezonui patikros dienai atsakė, kad neturi, dėl užaugintos produkcijos atsakė, kad buvo laikoma, bet sušalo, MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas.

Teisiamajame posėdyje buvo apklaustos patikrą atlikusios liudytojos. Liudytoja V. A. V. patvirtino, kad atliko patikrą vietoje, kurios metu K. M. negalėjo parodyti nei vieno sėklų maišelio ar kitos patvirtinimo, kad buvo sėkla, pirmo patikrinimo metu ūkyje buvo rastos tik naudotos mažavertės reikšmės technikos, visos kitos investicijos buvo rastos neįgyvendinimo vietoje, o česnakų sėklos nebuvo, kas sukėlė įtarimus; kitas įtarimas, tai, kad užauginus česnakus ūkininkas pardavė vėl tam pačiam asmeniui. Liudytoja I. J. patvirtino, kad atliko patikrą vietoje, kurios metu patikra gavosi neigiama, neatitiko tai, kad K. M. pateikė kvitą apie atsiskaitymą grynais pinigais su tiekėju, kas negalima pagal teisės aktus, taip pat ji atkreipė dėmesį, kad ant tų dokumentų parašai, rašto braižas buvo labai panašus, česnakų, nei maišų, nei pačių česnakų likučių nerado. Liudytoja R. Č. patvirtino, kad atliko patikrą vietoje, kurios metu užfiksavo kas buvo nustatyta ir surašė patikros vietoje ataskaitoje.

K. M. kaltinamas tuo, kad pateiktose sąskaitose faktūrose nurodė melagingą informaciją apie investicijų įsigijimą, taip siekdamas suklaidinti NMA, pagrindžiant jam išmokėto avanso panaudojimą kaip tinkamą, kas reiškia dirbtinių sąlygų paramos gavimui sukūrimą.

Tiek byloje surinkti rašytiniai įrodymai (MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, sąskaitų išrašuose duomenų apie tokių daiktų įsigijimą nerasta) tiek abiejų kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 5 Investicijų neturėjo, todėl akivaizdu, kad jų parduoti K. M. ir negalėjo. Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog visas investicijas surado MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas kaltinamasis M. P. ir pardavė jas K. M. kaip fizinis asmuo, tik K. M. prašymu vėliau įformino pardavimus kaip atliktus MB „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad tokį prašymą lėmė K. M. verslo plane nurodytas įsipareigojimas įsigyti investicijas iš kvalifikuotų tiekėjų, taip pat Taisyklių 37 punkte nurodytas įpareigojimas, išaiškintas jam pateikus parašką, atsiskaityti su tiekėjais tik per finansų įstaigas. Šias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų duoti parodymai. Kaltinamasis M. P. 2025 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio metu tvirtino ikiteisminio tyrimo metu jo, kaip įtariamojo, duotus parodymus, kad K. M. paprašė jo pagalbos su investicijų įsigijimu; kad K. M. nurodė, kad jam yra reikalingos sąskaitos faktūros, kad Nacionalinei mokėjimų agentūrai galėtų pateisinti investicijų įsigijimą, todėl sutarė, kad jis, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, išrašys MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sąskaitas faktūras apie traktoriaus, žemės ūkio padargų, česnako sėklos pardavimus; kad šias sąskaitas faktūras K. M. vėliau galėtų pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai; kad K. M. paprašė, suradus ir nupirkus padargus, vėliau išrašyti sąskaitas faktūras, kad neva jas parduoda MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes pasak K. M., investicijos turėjo būti perkamos iš kokios nors įmonės; kad nupirkta česnako sėkla, kiti padargai nekainavo tokių sumų, kurios yra įvardintos minėtose sąskaitose faktūrose, visos prekės kainavo mažiau, tačiau neprisimena kiek; kad sąskaitose faktūrose nurodytos datos taip pat yra neteisingos ir tiesiog sugalvotos, kada tiksliai buvo įsigyti padargai, česnakų sėklų neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. papildomai paaiškino, kad jis visus tuos daiktus surado ir pirko kaip fizinis asmuo, o pardavė per MB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio kaltinamasis M. P. taip pat nurodė, kad kaip fizinis asmuo įsigijo techniką, žinojo, kad įmonė šių daiktų neparduos.

Kaltinamojo K. M. teisme duoti parodymai dėl aptartų aplinkybių skyrėsi nuo kaltinamojo M. P. parodymų, duotų teisme (kurie aptartoje dalyje buvo gana nuoseklūs), taip pat skyrėsi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų, apklausiant įtariamaisiais duotų parodymų. K. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kreipėsi į tiekėją – MB „(duomenys neskelbtini)“, o ne M. P., kad tuo momentu nežinojo, kad ši bendrija negali pardavinėti ūkio technikos, tačiau patvirtino, kad į M. P. kreipėsi kaip į patikimą žmogų, kuris yra buvęs sesers sugyventinis. Kaltinamasis K. M. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad neigia ikiteisminio tyrimo metu duotus jo, kaip įtariamojo parodymus, jog: žinojo jog MB „(duomenys neskelbtini)“ padargų ir česnakų sėklos neįgijo; visus padargus ir sėklą pirko kartu su M. P., kad M. P. išrašė sąskaitas faktūras MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kad įsigijimus sąskaitomis faktūromis jis galėtų pateisinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai; sąskaitose faktūrose DGP Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytos datos yra neteisingos, kada tiksliai buvo nupirkta česnako sėkla ir kiti padargai, negali pasakyti, tačiau tikrai ne tomis datomis, kurios nurodytos sąskaitose faktūrose; šiose sąskaitose faktūrose sumos yra įrašytos taip, kad daugmaž atitiktų verslo planą, už padargus ir česnako sėklą sumokėtos sumos buvo mažesnės, tačiau kiek konkrečiai už kokį padargą ir kiek konkrečiai sumokėjo už česnakų sėklas neprisimena ir to nurodyti negali, viskas buvo pirkta turguose arba iš fizinių asmenų.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo K. M. teisme duotus parodymus, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie prieštarauja surinktiems rašytiniams įrodymams ir paties K. M. parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, taip pat iš dalies kaltinamojo M. P. parodymams. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo K. M. parodymus, kad jis 2022 m. žiūrėjo ir rengė komercinius pasiūlymus, pradėjo ieškoti investicijų, tik po to kreipėsi į M. P., nes jis neteikė teismui tokių įrodymų, kad būtų gavės ar pats siuntęs pasiūlymus su atitinkamais kvalifikuotais padavėjais (buvo ginamas advokatės teisme), to netvirtino ir apklausiamas tyrėjo. Be to, kaltinamojo K. M. aiškinimas apie įsigytą česnakų sėklą, kad ji buvo vasarinė, bet sertifikato neturi, nes jam jo nereikėjo, kad pavadinimo nebuvo parašyta, kiek žino, ji buvo iš (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad jis tais metais nusprendė užsiimti ūkio veikla, buvo išklausęs atitinkamus kursus, pateikė Paraišą, neatitinka jo aiškinimo, kad jis rengė ir analizavo konkrečius komercinius pasiūlymus investicijoms. Taip pat šio aiškinimo neatitinka kaltinamojo M. P. teisme duoti parodymai, kad jis sėklą įgijo (duomenys neskelbtini) turguje pas nežinomą ūkininką, nieko tiksliau negalėdamas apie sėklą nurodyti. Pažymėtina, kad patikrinimo vietoje metu česnakų sėklos įsigijimo požymių nebuvo rasta – nei etikečių, nei pakuočių, nei sertifikatų, nei pačių sėklų. Be to, teismas sprendžia, kad tai, jog kaltinamasis K. M. kreipėsi dėl investicijų įsigijimo būtent į nuo seno pažįstamą asmenį M. P., su kuriuo jo sesuo praeityje buvo užmezgusi artimus santykius ir turi bendrą dukrą, patvirtina, kad K. M. negalėjo nežinoti, kokia veikla jis užsiima, ir kad neužsiima ūkio veikla, sėklų pirkimu ir pardavimu, žemės ūkio technikos prekyba, o MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atestuotas dauginamosios medžiagos tiekėjas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis K. M. tyčia, siekdamas suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pateikė jai sąskaitas faktūras (siekiant pateisinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai įsigijimus pagal Projektą) apie 5 Investicijas, su jose nurodyta melaginga informacija apie investicijų kainas ir tai, kad jas įsigijo iš MB „(duomenys neskelbtini)“, kai ši tokių daiktų neturėjo.

K. M., grįsdamas Traktoriaus, kaip investicijos pagal Projektą, įsigijimą, pateikė 2022 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad jis įsigijo Traktorių už 15 000 Eur iš MB „(duomenys neskelbtini)“, nors Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenis, MB „(duomenys neskelbtini)“ Traktorių įsigijo tik 2022 m. sausio 30 d. už 13 000 Eur. Kaltinime nurodyta, kad K. M. užaukštino paramos investicijos įsigijimo kainą 2 000 Eur.

K. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas įtariamuoju, nurodė, kad: susitarė su M. P., kad jis jam padės ieškoti traktoriaus bei kitų padargų, nepažadėjo jokio atlygio už tai, tik nurodė sumas pagal verslo planą; rado pirmąją investiciją – traktorių BELARUS 920, vyko apžiūrėti kartu su M. P., traktorius jam tiko, todėl su pardavėju susitarė dėl jo kainos, t. y. 13 000 Eur, jis pats už traktorių sumokėjo 13 000 Eur grynaisiais, tačiau traktoriaus pirkimą įformino taip, kad pirkėjas buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P., o kadangi NMA investicijai – traktoriaus pirkimui buvo skyrusi 15 000 Eur, jis paprašė M. P., kad šis nupirktų minėtą traktorių MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o vėliau, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, išrašytų jam sąskaitą faktūrą dėl traktoriaus pardavimo už 15 000 Eur; M. P. sutiko tai padaryti, jis (K. M.) 2 000 Eur nuo šio sandorio pasiliko sau, vėliau šiuos pinigus panaudojo tolimesnėje ūkio veikloje; sąskaitoje DGP Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta ankstesnė data negu, kad traktorius faktiškai buvo įsigytas, kadangi tą dieną traktorių su M. P. apžiūrėjo, o atsiskaitydamas už traktorių pinigus, t. y. 15 000 Eur bankiniu pavedimu MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė jau 2022 m. sausio 26 d., šiuos pinigus M. P. išgrynino ir iš šių pinigų 13 000 Eur 2022 m. sausio 30 d. grynaisiais sumokėjo traktoriaus pardavėjui. Šie K. M. parodymai sutapo su M. P. paaiškinimais apie nagrinėjamas aplinkybes, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant įtariamuoju, t. y., kad: vienintelė investicija, kuri buvo nupirkta MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo traktorius BELARUS 920, kurį radus, K. tiko, todėl nusprendė jį pirkti; buvo susitarta dėl jo kainos, t. y. 13 000 Eur, traktorių nupirko MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pasirašydami su pardavėju pirkimo-pardavimo sutartį, o vėliau jis išrašė sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), kad MB „(duomenys neskelbtini)“ tą patį traktorių parduoda K. M. už 15 000 Eur; K. M. pats nurodė sąskaitoje įrašyti didesnę sumą, t. y. 15 000 Eur, kadangi, pagal jo verslo planą būtent tokią sumą jis galėjo skirti traktoriaus įsigijimui, dėl sąskaitos faktūros išrašymo K. M. jam atlygio neprižadėjo, o jis už tai atlygio ir negavo, tai, kad sąskaita faktūra DGP Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta anksčiau negu, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ gavo nuosavybės teises į traktorių, galimai buvo jo klaida.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji pakeitė parodymus dėl aptariamų aplinkybių. M. P., apklausiamas 2024 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad: Traktorių nupirko už 13 000 eurų, o pardavė už 15 000 eurų, taip uždirbo 2 000 eurų, jam buvo nurodyta, jog jis galėjo traktoriui skirti 15 000 eurų; K. M. apžiūrėjo Traktorių, jam jis tiko, jis paliko rankpinigius, tada nupirko jį, atvarė K. M., ir tada jis jam (M. P.) pervedė pinigus; jis sumokėjo rankpinigius P. už traktorių ir grynais pinigais atsiskaitė už traktorių; Traktoriui trūko detalių, jis jam vėliau jas pristatė; K. M. pasakė, kad yra ūkininkas, kad jam reikės sąskaitų, jis negalėjo kaip fizinis asmuo pardavinėti objektų, K. M. nežinojo, kad mažoji bendrija teisiškai negali parduoti daiktų. M. P., apklausiamas 2025 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad: jis K. M. parodė traktorių, vyko kartu jo apžiūrėti, Traktorius jam patiko, trūko detalių, jis nupirko Traktorių, sumokėdamas grynaisiais pinigais, K. M. jam buvo pervedęs pinigų į sąskaitą už traktorių, po to jis sumokėjo už traktorių, jam pervedė 15 000 eurų, jis taip užsidirbo. M. P. teisme paneigė ikiteisminio tyrimo metu nurodytą teiginį, kad K. M. jam atlygio neprižadėjo o jis atlygio negavo, paaiškindamas, kad vis tik gavo atlygį 2 000 eurų, o K. M. neklausė jo apie jo sumokėtą kainą, bet patvirtino teiginį, kad sąskaita faktūra DGP Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta anksčiau, negu MB „(duomenys neskelbtini)“ gavo nuosavybės teises į traktorių galimai dėl jo klaidos. M. P. parodymai teisme ne tik skyrėsi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiek skyrėsi priklausomai nuo to, kada davė parodymus teisme, nes pirmą kartą apklausiamas nurodė, kad pirmiausia sumokėjo avansą už Traktorių, po to sumokėjo likusią kainą ir po to K. M. jam buvo pervesti pinigai į sąskaitą, o antrą kartą – kad vis tik pirmiausia K. M. jam pervedė pinigus į sąskaitą už Traktorių, o po to jis nupirko Traktorių, sumokėdamas grynaisiais pinigais, kas iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus dėl šios aplinkybės.

K. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pats surado Traktorių skelbimuose, kad kartu vykdo jo apžiūrėti su M. P., kad sąskaita galėjo būti išrašyta anksčiau negu įvyko pardavimas, kadangi tą dieną traktorių su M. P. apžiūrėjo, o atsiskaitydamas už Traktorių 15 000 eurų bankiniu pavedimu MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 2022 m. sausio 26 d., tačiau netvirtina parodymų, kad su pardavėju susitarė dėl jo kainos 13000 Eur ir kad pats ją sumokėjo grynaisiais, nes jis dėl kainos nesitarė, o tik pažiūrėjo Traktorių, o M. P. su juo ten derino viską, už traktorių sumokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“, jis jiems padarė bankinį pavedimą, MB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko papildomas detales, atvarė jam traktorių ir jis nusipirko jį iš MB „(duomenys neskelbtini)“ už 15 000 eurų, neigė teiginį, kad 2 000 eurų nuo šio sandorio pasiliko sau. K. M. parodymai teisme ne tik prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, bet ir jo paties parodymams, duotiems teisme, nes tvirtinęs, kad Traktorius kartu su papildomomis detalėmis buvo atvarytas jam ir po to jo nupirktas, jis vis tik nurodo, kad pavedimą padarė 2022 m. sausio 26 d. t. y. sekančią dieną po nurodomos Traktoriaus apžiūros dienos, kai MB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai dar Traktoriaus neturėjo (2022 m. sausio 30 d. pasirašyta Traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartis ((3 t., b. l. 128)), todėl akivaizdžiai jo dar nepristačius K. M. ir neturint papildomų detalių.

Iš į bylą pateiktų bankų sąskaitų išrašų, (taip pat ir pateiktų diskelyje), 2024 m. balandžio 19 d. Kitų objektų apžiūros protokolo (1 t. b. l. 114-129, 130, 2 t., b. l. 44-49, 3 t., b. l. 100-102) matyti, kad yra užfiksuota, jog 2022 m sausio 26, 10:42:37 į MB „(duomenys neskelbtini)“ „Swedbank AB“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gautas 15 000 Eur pavedimas iš K. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , pavedimo mokėjimo paskirtis: „Sąskaitos DGP Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas, už traktorių“. Iš banko išrašo nustatyta, kad 2022 m. sausio 26 d. iš K. M. gauti 15 000 Eur laikotarpiu nuo 2022 m sausio 26 d. iki 2022 m. kovo 10 d. per 14 kartų išgryninti įvairiuose bankomatuose, o iki 2022 m. sausio 30 d. buvo išgryninta 13 000 Eur, t. y. būtent tiek, kiek MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo už Traktorių ir būtent tada, kai buvo pasirašyta Traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartis. Tai patvirtina K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atsiskaitydamas už traktorių pinigus, t. y. 15 000 Eur, bankiniu pavedimu jis MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 2022 m. sausio 26 d., o šiuos pinigus M. P. išgrynino ir iš šių pinigų 13 000 Eur 2022 m. sausio 30 d. grynaisiais sumokėjo traktoriaus pardavėjui.

Teismas kritiškai vertina kaltinamųjų parodymus teisme apie Traktoriaus įsigijimą, kaip siekį padėti K. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti jų parodymai atitinka aplinkybes, kurias patvirtina surinkti rašytiniai įrodymai. Tuo tarpu teisme kaltinamųjų duoti parodymai ne tik prieštarauja labai aiškiai ir detaliai duotiems priešingiems paaiškinimams ikiteisminio tyrimo metu, bet ir negali būti logiškai paaiškinami: nepaaiškinama, jeigu K. M. vyko kartu su M. P. apžiūrėti Traktoriaus, kaip jis galėjo nesidomėti jo kaina ir negirdėti kainos, kurią susitarė M. P. su pardavėju, jeigu jau tą pačią dieną apžiūrėjus buvo nuspręsta Traktorių pirkti ir išrašyti dėl to sąskaitą, taip pat, kaip K. M. nesuprato, kad perka Traktorių pasitelkdamas tarpininką ne tuo kvalifikuotai užsiimančią įmonę, jeigu kartu su M. P. vyko Traktoriaus išsirinkti, nebuvo dėl to analizuota jokių komercinių pasiūlymų, tariamasi dėl garantijų, techninio aptarnavimo ar pan., kaip kad būtų perkant tokią priemonę iš profesionaliai tuo užsiimančių įmonių.

Teismas sprendžia, kad įrodyta, jog kaltinamasis K. M. tyčia, siekdamas suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pateikė jai sąskaitą faktūrą (siekiant pateisinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai įsigijimą pagal Projektą) apie Traktorių, su joje nurodyta melaginga informacija, kad jis iš MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo Traktorių už 15 000 Eur, kai pagal Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenis, MB „(duomenys neskelbtini)“ Traktorių įsigijo tik 2022 m. sausio 30 d. už 13 000 Eur, tuo pačiu užaukštindamas paramos investicijos įsigijimo kainą 2 000 Eur.

K. M. taip pat kaltinamas tuo, kad jis siekdamas pagrįsti Projekto vykdymą ir įrodinėdamas užaugintos žemės ūkio produkcijos realizaciją NMA pateikė fiktyviai išrašytą 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą UKM Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad ūkininkas K. M. pardavė MB „(duomenys neskelbtini)“ 1 474 kg užaugintų vasarinių česnakų už 7 370 Eur, kai šis sandoris tarp K. M. ir M. P. neįvyko.

Kaltinamasis K. M. ikiteisminio tyrimo metu dėl šio kaltinimo, apklausiamas įtariamuoju, nurodė, kad: užaugus česnakams, siekiant pateisinti savo kaip ūkininko veiklą, nusprendė susitarti su M. P. dėl to, kad jis jo įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ jam išrašys sąskaitą faktūrą dėl visų užaugintų česnakų pardavimo, o MB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos česnakus neva iš jo nupirks; M. P. sutiko su tokiu planu ir jis išrašė vienintelę 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą UKM Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ neva pardavė 1 474 kg užaugintų vasarinių česnakų už 7 370 Eur; patvirtino, kad ši sąskaita faktūra buvo jo paties išrašyta fiktyviai, kadangi sandoris tarp jo ir M. P. neįvyko, užaugintų česnakų jis iš jo nepirko, dalį česnakų tiesiog pardavinėjo pavieniams fiziniams asmenims, kurie česnakus iš jo pirko, dalis užaugintų česnakų tiesiog supuvo. Šie parodymai sutampa su kaltinamojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad užaugus K. M. pasodintų česnakų derliui, pastarąjį jam reikėjo realizuoti, dėl ko jis vėl kreipėsi į jį, paprašydamas pasirašyti jo fiktyviai išrašytą sąskaitą faktūrą dėl užaugintų česnakų pardavimo MB „(duomenys neskelbtini)“, jis sutiko, tačiau jokie užauginti česnakai MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduoti ir MB „(duomenys neskelbtini)“ jų niekada neturėjo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. M. pakeitė parodymus ir paneigė, kad susitarimas dėl česnakų pardavimo su MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyvus, nurodė, kad česnakų dalis supuvo, bet pavieniams asmenims nepardavinėjo, česnakus nurovęs ieškojo, kur parduoti derlių, tačiau nerado greitai, tai pasiūlė MB „(duomenys neskelbtini)“ urmu nupirkti visą kiekį, apie 1400 kg, išrašė sąskaitą, kurią apmokėjo metų gale. M. P. teisiamuosiuose posėdžiuose tai pat pakeitė parodymus ir parodė, kad česnakus iš tikrųjų nupirko iš K. M., vėliau juos pardavė (duomenys neskelbtini), turguje, nors neturėjo leidimo prekiauti, uždirbo nuo česnakų pardavimo nuo 10 iki 16 eurų už kilogramą. Paaiškino, kad česnakai buvo maišuose sufasuoti po 20 kg, išsivežė juos su priekabėle, sandėliavo pas save rūsyje, išsivežė tik sveikus atrinktus česnakus, iš akies kiekį nustatė, česnakai per žiemą buvo parduoti, nuo gruodžio iki vasario mėnesio, turguje, skelbimuose, nors neturi išsaugojęs to įrodymų.

Išanalizavus banko sąskaitų išrašus ((1 t. b. l. 130, 3 t., b. l. 100-102), nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 29 d. į MB „(duomenys neskelbtini)“ „Swedbank AB“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš K. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gauti 4 pavedimai sumomis 2 662 Eur, 820 Eur, 3 390 Eur, 500 Eur. Mokėjimų paskirtys: „Sąskaitos DGP Nr. (duomenys neskelbtini), už sodinamąją“, „Sąskaitos DGP Nr. (duomenys neskelbtini), už kultivatorių“, „Sąskaitos DGP Nr. (duomenys neskelbtini), už ravėtuvą“, „Sąskaitos DGP Nr. (duomenys neskelbtini), už barstytuvą“, viso – 7 372 Eur. 2022 m. gruodžio 30 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ 7 370 Eur sumą pervedė atgal į K. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtis: „Sąskaitos faktūros UKM NR. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas“. Nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 29 d. iš K. M. gautos bendros 7 372 Eur sumos kitą dieną K. M. atgal pervesta 7 370 Eur už sąskaitos faktūros UKM Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimą, pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ neva įsigijo užaugintus vasarinius česnakus. Šie duomenys patvirtino kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad K. M. 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą UKM Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė fiktyviai.

Kaltinamasis K. M. teisme aiškino, kad česnakus sėjo su sesės pagalba, o rudenį, t. y. spalio mėnesį, pradėjo juos rauti, jam padėjo sesuo, jos vaikai, česnakus nurovęs, atrūšiavęs ir nuvalęs, susisvėrė po 20 kg į tinklinius maišus ir, ieškojo kam parduoti, bet nerado pirkėjų, tada pasiūlė MB „(duomenys neskelbtini)“ urmu nupirkti visą kiekį, apie 1400 kg.

Teisme kaltinamojo K. M. prašymu buvo apklaustos jo giminaitės, siekiant jam pagrįsti, jog česnakai buvo sėjami, o vėliau derlius nuimtas bei parduotas. Liudytoja apklausta kaltinamojo K. M. sesuo I. M. (kuri su kaltinamuoju M. P. iš buvusių santykių turi bendrą vaiką) teisme nurodė, jog: ji gyvena kartu su broliu ir padėjo jam atlikti darbus: česnakų aižymas, sodinimas, rovimas, nuvalymas, rūšiavimas, dėjimas į maišus; M. P. prieš 3 metus atvežė K. M. į namus daugiau negu dešimt česnakų maišų „Sharan“, ar „Galax“ automobiliu, kurių galvutes jie ardė į skilteles, pylė į sodinamąją ir sodino; užaugo sėkmingai, buvo rankiniu būdu nurauti ir parduoti MB „(duomenys neskelbtini)“; ji matė sąskaitas atvežimo metu, česnakų derlius buvo vienintelis, nes po to brolis negavo sėklos; rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį gal porą savaičių ji su broliu rovė tuos česnakus, jos vaikai padėjo, derlius nebuvo toks, kokio tikėjosi, vežė juos į ūkinį pastatą, pripiltas daržinės aruodas tokio ploto (dydis yra apie 10 metrų ant 20 metrų), džiovino, valė, rūšiavo, dalį netinkamų išmetė, pylė į tinklinius maišus, svėrė ant tų buitinių svarstyklių, M. P. atvažiavo panašiu transportu nupirkti, jis svėrime nedalyvavo. Šios liudytojos dukra G. R. apklausta liudytoja teisme nenuosekliai ir prieštaringai aiškino aplinkybes ir nurodė, kad: neprisimena kada, bet padėjo K. M. prie česnakų sodinimo, valymo; M. P. daugiau negu vieną kartą atvežė česnakus, gal virš dešimt maišų taip pat išvežė česnakus su automobiliu „Sharan“, tačiau ji nedalyvavo tame veiksme; pylė česnakus į sodinamąją mašiną ir vyko sodinimas, tačiau ji pati daugiau dalyvavo prie česnakų rovimo ir valymo, o sodinimo neatsimena, nežino, kokius veiksmus atliko česnakų sodinime ji ir mama; ji rankomis rovė česnakus, krovė į ūkinius pastatus, nuvalė, nemaža dalis netinkamų česnakų, po to krovė į maišus; viskas buvo sukrauta daržinėje; ji valė česnakus su močiute tvartuke, daržinėje valė mama, brolis; M. P. maišus išvežė kam parduoti česnakai, nežino.

Kaltinamųjų ir šių liudytojų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. K. M. tvirtinant, kad česnakų sodinime jam padėjo sesuo, jo sesuo I. M. ir jos dukra G. R. aiškino, kad sodinime dalyvavo ir I. M. vaikai, tačiau G. R. negalėjo paaiškinti, kokius veiksmus kiekvienas dalyvis atliko sodinime. G. R., priešingai nei I. M., nurodė, kad česnakų valyme dalyvavo ir jos močiutė (K. M. buvo apklaustas po liudytojų apklausos, jis taip pat tvirtino, kad česnakų valymo dalyvavo jo mama). G. R. ir I. M. aiškino, kad M. P. pasiėmė česnakus su panašiu automobiliu, kaip ir atvežė, kai tuo tarpu M. P. aiškino, kad česnakus, sufasuotus maišuose po 20 kg, išsivežė su priekabėle. Be to, M. P. aiškino, kad jam darbuotojai padėjo krauti nupirktus česnakus, tačiau to netvirtino kiti teisme apklausti asmenys. G. R. ir I. M. aiškino, kad sudėjus česnakus į maišus, jų atvyko pasiimti M. P., kai K. M. parodė, kad pirmiausia jis ieškojo kam parduoti ir tik neradus pirkėjų, pasiūlė MB „(duomenys neskelbtini)“ urmu nupirkti visą kiekį česnakų apie 1400 kg. Akivaizdu, kad česnakų kiekis galėjo paaiškėti tik nuėmus derlių ir juos atrinkus, todėl pirkėjų paieškos turėjo užtrukti ir česnakai negalėjo būti perduoti iš karto po jų sukrovimo į maišus, kaip aiškino liudytojos.

Teismas kritiškai vertina kaltinamųjų parodymus teisme apie česnakų pardavimą, kaip siekį padėti K. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti jų parodymai atitinka aplinkybes, kurias patvirtina kiti įrodymai.

Teismas pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog K. M. klaidingus duomenis nurodė ir kitose sąskaitose, kas patvirtina, kad tai buvo tendencingi jo veiksmai, vystant ūkį pagal Projektą. 2024 m. balandžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog K. M. 2 662 Eur sumą MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad pavedimas atliekamas už sodinamąją kaip sąskaitos DGP Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimą. Pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktus dokumentus, sąskaita faktūra DGP Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2022 m. balandžio 4 d., pagal ją įsigyta 1000 kg česnakų sėklos už bendrą 3 600 Eur sumą. Nustatyta, kad ši sąskaita faktūra apmokėta 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. birželio 9 d. bankiniais pavedimais ir 1 000 Eur grynųjų pinigų priėmimo kvitu. Tyrimo metu nustatyta, kad K. M. sodinamąją pirko ne iš MB „(duomenys neskelbtini)“, o pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) šią už tą pačią 2 662 Eur sumą įsigijo iš MB „L. A.“ (3 t., b. l. 100-102).

Kaltinamieji dėl jų parodymų, apklausiant juos įtariamaisiais, netinkamo užrašymo kaltino juos apklausiusį tyrėją, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių tyrėjas turėtų priežastį taip elgtis. K. M. teisme patvirtino, kad tyrėjas jo klausinėjo, o jis (K. M.) tvirtino faktus. M. P. tvirtino, kad jis tikėjosi mažesnių baudų ikiteisminio tyrimo metu, todėl parodymus davė kitokius.

Liudytoju apklaustas tyrėjas T. B. teisme patvirtino, kad atsimena atliktas apklausas su įtariamaisiais, klausimai buvo formuluojami pagal bylos aplinkybes, atsakymai didžiąja dalimi buvo aiškūs, užfiksuota, kas buvo sakyta, jam buvo aišku, kaip užrašyti tuos atsakymus, savų žodžių pridėti nereikėjo, nebuvo ir aplinkybių, kad nesuprastų klausimo ar kad jis nesuprastų atsakymo. Apklausiant buvo rodomos sąskaitos tiek popierinės, tiek kompiuteryje. Paaiškino, kad aiškinantis aplinkybes iš pradžių kaltinamieji buvo apklausti kaip liudytojai, K. M. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, nebuvo remtasi apklausiant įtariamuoju, jo, kaip specialiojo liudytojo duotais parodymais. K. M. rodė iniciatyvą paramą grąžinti, K. M. siuntė laišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai elektroniniu paštu ir kaip vieną iš adresatų, tai yra laiško gavėju, nurodė jį, jis laišką galėjo gauti 2024 m. balandžio 15 d. Apie tai, kad specialiojo liudytojo apklausos metu K. M. galimai sirgo, nebuvo pateikta jam tokių duomenų. Buvo paaiškinta, kad apklausiant turi teisę turėti advokatą, asmuo atsisakė įgaliotojo atstovo.

Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju; tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, nustatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse (BPK 82 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal BPK 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką asmuo kaip liudytojas gali būti apklausiamas esant dviem sąlygoms: 1) priimtas atitinkamas prokuroro nutarimas; 2) asmuo sutinka būti apklausiamas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Toks asmuo apklausos metu turi BPK 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teises ir jam netaikoma atsakomybė už neatvykimą be svarbios priežasties pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą, atsisakymą be teisėto pagrindo ar vengimą duoti parodymus bei už melagingų parodymų davimą. Kitų normų, nustatančių kokį nors asmens, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, teisinį statusą, BPK nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas kategoriškas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. BPK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas kaip liudytoją apklausti asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, ir šio draudimo išimtis. Šioje normoje nurodytas prokuroro nutarimas apklausti asmenį apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką yra nutarimas ad hoc (konkrečiai situacijai). Šis nutarimas, jame nurodyto asmens sutikimas duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką ir BPK 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos apklausiamo asmens teisės užtikrina, kad asmuo nebus verčiamas duoti parodymus prieš save ir nebus pažeidžiamas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 18 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2021).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, visos nurodytos sąlygos, apklausiant kaltinamąjį K. M. kaip specialųjį liudytoją, buvo išpildytos, t. y. buvo priimtas prokuroro nutarimas dėl specialiojo liudytojo apklausos, išaiškinta teisė atsisakyti apklausos, turėti įgaliotą atstovą. Nors kaltinamasis K. M. pateikė duomenis, kad apklausos 2024 m. sausio 29 d. metu jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (t 5, b. l. 58), tačiau jis apie tai neinformavo tyrėjo, nepateikė pažymos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą formą Nr. 094-1/a „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“. Be to perskaitęs protokolą jis pasirašė, kad protokolą perskaitė ir kad parodymai surašyti teisingai. Tai, kad kaltinamasis sirgo ir nurodė, jog nesuprato specialiojo liudytojo statuso, ką reiškia turėti atstovą savaime nereiškia, kad jo apklausa ikiteisminio tyrimo metu negalima remtis, nes jis turėjo galimybę apie tai pasiteirauti tyrėjo. Tai, kad kaltinamasis M. P. buvo pirmiausia apklaustas liudytoju, nevertintina, kaip proceso normų pažeidimas, atsižvelgiant į tai, kad pranešime apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo daugiau duomenų apie K. M. veiksmus, o M. P. vaidmenį ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo nustatyti surenkant daugiau duomenų. Be to, teismas vertina kaltinamųjų parodymus, duotus juos apklausiant įtariamaisiais, kai jiems buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, jie nepateikė duomenų, kad sirgo. Tai, kad apklausos protokole užfiksuoti panašūs atsakymai į atsakymus apklausiant jį specialiuoju liudytoju, savaime nereiškia, kad apklausa vykdyta netinkamai ir ja negalima remtis. K. M. teisme patvirtino, kad tyrėjas jam uždavė klausimus, o jis (K. M.) tvirtino faktus, atsakė. Teismas nenustatė tyrėjo suinteresuotumo užrašyti kitokius parodymus, nei teigė K. M. ar M. P., tokių duomenų nepateikė ir kaltinamieji, taip pat nenustatė, kad apklausa buvo atlikta pažeidžiant teisės BPK normas. Pažymėtina, kad civilinio ieškovo atstovas bei liudytojas T. B. tvirtino, o kaltinamasis K. M. pripažino, kad 2024 m. balandžio 15 d. išsiuntė elektroninį laišką NMA, kreipdamasis dėl gautos paramos grąžinimo dalimis, kas taip pat patvirtina, kad K. M. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, pripažįstančius jo neteisėtus veiksmus ir tai patvirtino, rašydamas laišką dėl paramos grąžinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas atmeta kaltinamų ir gynėjos kritiką dėl kaltinamųjų apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaip nepagrįsta, ir sprendžia, kad įrodyta, jog K. M., siekdamas pagrįsti Projekto vykdymą ir įrodinėdamas užaugintos žemės ūkio produkcijos realizaciją NMA pateikė fiktyviai išrašytą 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą UKM Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad ūkininkas K. M. pardavė MB „(duomenys neskelbtini)“ 1 474 kg užaugintų vasarinių česnakų už 7 370 Eur, kai šis sandoris tarp K. M. ir M. P. neįvyko.

Teismas sprendžia, kad aptarti kaltinamųjų parodymai, duoti teisme, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, prieštarauja liudytojų parodymams bei ikiteisminio tyrimo metu duotiems kaltinamųjų parodymams. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, sprendžia, kad įrodyta, jog K. M., veikdamas tiesiogine tyčia ir siekdamas suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. vasario 28 d. kartu su galutine projekto įgyvendinimo ataskaita pateikė sąskaitas faktūras (2022 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m balandžio 4 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m balandžio 2 d sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 20 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą UKM Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindžiančias investicijų įsigijimą ir veiklos vykdymą, kuriose atsispindi melaginga informacija apie investicijų kainas ir užaugintos žemės ūkio produkcijos realizaciją, t. y. formaliai siekė pagrįsti Projekto įgyvendinimą. Šiais veiksmais K. M. apgaule gavo tikslinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“, nes pateikė Paraišką įsipareigojęs įsigyti investicijas iš kvalifikuotų tiekėjų ir auginti česnakus bei juos realizuoti, atsiskaityti su visais tiekėjais per kredito įstaigas, dėl ko jam paramos dalis (avansas) buvo išmokėta, tačiau surinkti įrodymai patvirtino, kad jis panaudojo apgaulę, nes neketino Projekto tinkamai įgyvendinti, imitavo investicijų pirkimus iš tiekėjo, kai jis jų neturėjo, sąskaitoje nurodė netikrą datą ir kainą įsigydamas Traktorių, imitavo, kad pardavė užaugintus česnakus, išrašydamas fiktyvią sąskaitą, o tinkamai nepagrindus investicijų pagal Projektą įsigijimo ir veiklos vykdymo, paramos avansas turėjo būti grąžintas. Šia veika padaryta žala siekia 19 200 Eur (išmokėta paramos avanso suma).

Prokurorė kaltinamajame akte nurodė, jog šią žalą patyrė valstybė, civilinis ieškovas ieškinyje nurodė, jog žala padaryta žalos ES bendrajam biudžetui ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Teismas 2025 m. sausio 20 d. ir 2025 m. vasario 17 d. teisiamųjų posėdžių metu pranešė kaltinamajam K. P., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsniu, yra galimas faktinės aplinkybės patikslinimas kaltinime, patikslinant kad dėl nurodytų kaltinime veikų, nurodytą žalą patyrė ne tik valstybė, bet ir Europos Sąjunga, t. y. valstybė patyrė 2 880 eurų žalą (15 procentų), Europos Sąjunga – 16 320 eurų (85 procentai) žalą. Atsižvelgiant į tai, kad Projektui finansuoti avansas buvo išmokėtas 15 procentų indėliu Lietuvos valstybės ir 85 procentų indėliu Europos Sąjungos (tai patvirtino civilinio ieškovo atstovas teismo posėdžio metu), į tai, kad vadovaujantis teisės aktais (1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 640/2014, 2021 m. gruodžio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/128, Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-80 (21 punktas), Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137), NMA, kuri priima sprendimus dėl paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai suteikimo, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi sąlygas išmokėtas fonų lėšas susigrąžinti, privalo jas ne tik siekti sugrąžinti, bet ir teikti Europos Komisijai ataskaitas apie susigrąžintas ir grąžintinas ES žemės ūkio fondų lėšas, tvarkyti valstybės biudžeto ir ES paramos, nacionalinės paramos ir valstybės pagalbos priemonių lėšų apskaitą, teismas sprendžia, kad žala padaryta Lietuvos Respublikai ir Europos Sąjungai, t. y. Lietuvos Respublika patyrė 2 880 Eur žalą (15 procentų), Europos Sąjunga – 16 320 Eur (85 procentai) žalą. Teismo vertinimu, subjektai, kurie finansavo Projektą realiai ir yra žalą patyrę asmenys, nepaisant to, kad fondų lėšas Lietuvos Respublikoje skirsto tam skirta institucija – NMA. Tai, kad civilinis ieškovas civiliniame ieškinyje nurodė, jog NMA 2024 m. birželio 19 d. atliko 29,05 Eur sudegimą (užskaitymą) iš tiesioginėms išmokoms skirtos paramos, todėl grąžintina suma yra 19 170,95 Eur, nekeičia faktinės aplinkybės, kad aptarta nusikalstama veika iki NMA atlikto įskaitymo buvo padaryta 19 200 Eur žala. Todėl prokurorės baigiamojoje kalboje pateiktas prašymas tikslinti kaltinimą dėl 19 200 Eur žalos padarymo Europos bendrajam biudžetui ir Lietuvos Respublikos biudžetui, ne tik buvo pateiktas ne pagal baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnyje reglamentuotas taisykles, bet ir yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Aptarta kaltinamojo K. M. veika atitinka BK 207 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, todėl, kaip minėta dėl švelninančio kaltinamojo padėtį įstatymo perkvalifikuojama pagal BK 207 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), pašalinant iš kaltinimo didelės turtinės žalos požymį.

Teismui pripažinus kad įrodyta, jog K. M. fiktyviai išrašė 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą UKM Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pateikė NMA, teismas pripažįsta, kad kaltinimas K. M. dėl netikro dokumento pagaminimo ir jo panaudojimo pasitvirtino, nes nustatyta, kad jis pagamino netikrą dokumentą ir po to jį panaudojo. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, pripažįsta, kad įrodyta, jog K. M., iš anksto žinodamas, kad vasarinių česnakų MB „(duomenys neskelbtini)“ neparduos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, 2022 m. spalio 20 d. išrašė sąskaitą faktūrą, serija UKM Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią neva MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), pardavė 1 474 kilogramus vasarinių česnakų už 7 370 eurų sumą, davė šią sąskaitą faktūrą pasirašyti MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. P. bei patvirtino savo parašu, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, o taip pat jis, žinodamas, kad 1 474 kilogramai vasarinių česnakų realiai MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduoti, būdamas patvirtintu paramos gavėju pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą „Ūkininko K. M. daržininkystės ūkis“ kai jam skirta 24 000 Eur paramos suma, kurios 19 200 Eur avansas išmokėtas 2021 m. gruodžio 29 d., įgyvendindamas projektą pagal gautą paramą, suklastotą 2022 m. spalio 20 d. sąskaitą faktūrą, serija UKM Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 28 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, siekdamas pagrįsti tinkamai įvykdytą verslo planą bei rodiklių pasiekimą, taip pat siekdamas gauti ne tik likusią paramos sumą, bet ir išvengti išmokėtos paramos avanso grąžinimo, tokiu būdu panaudojo žinomai netikrą dokumentą. Ši kaltinamojo K. M. veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius (taikoma redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). Šią veiką jis padarė tiesiogine tyčia.

Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visetą, taip pat į tai, kad kaltinamasis M. P. neginčijo ir iš esmės pripažino aplinkybę, kad sąskaitas faktūras (2022 m balandžio 4 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m balandžio 2 d sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 20 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindžiančias K. M. investicijų įsigijimą ir veiklos vykdymą išrašė MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, žinodamas, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ šių daiktų neturi ir neparduos, pripažįsta, kad kaltinimas M. P. dėl netikro dokumento pagaminimo pasitvirtino, nes jis tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą. Todėl teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad M. P. iš anksto žinodamas, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ česnakų sėklos ir žemės ūkio padargų ūkininkui K. M. neparduos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje išrašė 5 sąskaitas faktūras (2022 m balandžio 4 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ neva pardavė ūkininkui K. M. 1 000 kg česnakų sėklos už 3 600 Eur; 2022 m balandžio 2 d sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. neva pardavė plūgą, trijų korpusų Overum su guminėm apsaugom, užgrėbis 1,20m, už 820 eurų sumą; 2022 m balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. neva pardavė kultivatorių 3 metrų, už 820 eurų sumą; 2022 m. gegužės 20 d. sąskaitą faktūrą; DGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą faktūrą DGP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkininkui K. M. neva pardavė trąšų barstytuvą Strumyk S 500, 500 litrų talpos, už 500 eurų sumą), kurias patvirtino savo parašu bei perdavė pasirašyti K. M., tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus. Šią veiką jis padarė tiesiogine tyčia.

Ši kaltinamojo M. P. veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius (taikoma redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos 223 straipsnio 1 dalyje, vertinimo

Kaltinamajam M. P. kaltinimas suformuluotas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, vadovu laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. tyčia netvarkė ir laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki 2022 m gruodžio 31 d. tyčia neorganizavo teisės aktų reikalaujamos MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos, dėl ko laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (prokurorės kaltinimo pakeitimas pateiktas 2024 m. rugsėjo 18 d.).

BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Ūkio subjekto vadovas už buhalterinės apskaitos netvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-139/2016, 2K-119-648/2023). Taip pat ūkio subjekto vadovui nustatyta pareiga organizuoti subjekto apskaitą, todėl už jos neorganizavimą taip pat atsako subjekto vadovas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, tačiau jeigu tokia pareiga neatliekama arba netinkamai atliekama, aiškiai ignoruojant teisės aktus, ir sukelia LR BK 223 str. 1 d. nustatytus pagrindus. Tokiais atvejais pripažįstamas aplaidus teisės aktų reikalavimų buhalterinės apskaitos organizavimas. Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-133-67/2019.

Kaltinamasis M. P. prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ir paaiškino, kad nepildė buhalterinė apskaitos, nes nesuprato, kaip tą daryti, pripažįsta, kad pareigą turėjo pildyti. Bandė teikti metų gale dokumentus, bet jam nepavyko, turėjo sąskaitas, bet nebuvo užsipildęs didžiosios knygos. Tuo metu gal nebuvo lėšų buhalterę nusisamdyti.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai (2023 m. rugpjūčio 28 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos duomenys, 2023 m. spalio 30 d. elektroniniu laišku M. P. pateikti neužpildyti sąskaitų planas ir bendrasis žurnalas, paaiškinimas, 2022 m. sausio 30 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartis, 2023 m. gruodžio 27 d. FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės A. P. specialisto išvada „Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ su priedais“ ir kita), paties kaltinamojo prisipažinimas patvirtina kaltinimą M. P. dėl aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo.

Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, sprendžia, jog įrodyta, kad M. P., laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. tyčia netvarkė ir laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki 2022 m gruodžio 31 d. tyčia neorganizavo teisės aktų reikalaujamos MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymo, o būtent: nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nepildė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų, apyvartos žiniaraščių, Didžiosios knygos, Kasos knygos ir kasos registro, taip pat nesudarė ir VĮ „Registrų centras“, kaip Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nepateikė finansinių ataskaitų už 2022 m., neteikė Pelno mokesčio deklaracijos ir nedeklaravo gautų pajamų už 2022 m., dėl ko laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, tuo nesivadovavo ir pažeidė:

1. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.):

4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“

6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“

12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais . Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“

14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai.“

21 straipsnį: „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“, kuriame nurodyta, kad: „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“

2. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d. Nr. XIV-680, 2021 m. lapkričio 23 d.):

3 straipsnio „Bendrieji ūkinių operacijų pagrindimo ir registravimo reikalavimai“ 1 ir 2 dalis, kuriose nurodyta, kad: „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais. Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose.“

8 straipsnio „Apskaitos registrams taikomi reikalavimai“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad: „apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą pasirenka subjektai. Kiekviename subjekte, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus supaprastintą apskaitą pasirinkusius subjektus, nepriklausomai nuo pasirinktų sudaryti apskaitos registrų, turi būti sudaroma didžioji knyga. Jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras.“

10 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu.“

13 straipsnio: „Apskaitos organizavimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą .“

3. 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (redakcija iki 2022 m. balandžio 30 d. Nr. XI-2159):

23 straipsnio „Mažosios bendrijos apskaita ir finansinė atskaitomybė“ 3 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.“

4. 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d. Nr. XI-2159):

23 straipsnio „Mažosios bendrijos apskaita ir finansinė atskaitomybė“ 3 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais mažoji bendrija likviduojama, ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais mažoji bendrija likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Ši kaltinamojo tęstinė veika atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius (laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. buvo atlikti veiksmai galiojant 2011 m. liepos 5 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. redakcijai, nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki 2022 m gruodžio 31 d. buvo atlikti veiksmai galiojant redakcijai nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d., pagal abi redakcijas numatytos bausmės nekinta), padaryta netiesiogine tyčia, todėl kvalifikuojama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, redakcija galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. (tęstinio nusikaltimo padarymo atvejais veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai nusikalstama veika buvo pabaigta arba nutraukta).

Bausmės skyrimo motyvai

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 207 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatyta, kad tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 223 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) numatyta, kad tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 300 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamasis K. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltės formos – tiesioginė tyčia, nusikaltimai baigti.

Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas K. M. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra nevedęs (5 t., b. l. 65), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 68), gaunantis (duomenys neskelbtini) išmoką (5 t., b. l. 59), nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis (5 t., b. l. 60), dalyvaujantis kvalifikacijos tobulinimo kursuose (5 t., b. l. 40-51, 53), dėl prastos sveikatos būklės prašė atleisti iš darbo (5 t., b. l. 61), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 62), (duomenys neskelbtini) seniūnija nėra gavusi nusiskundimų apie K. M. (5 t., b. l. 69), neteistas (4 t., b. l. 159-161), nuosprendžio priėmimo metu baustas už administracinius nusižengimus (4 t., b. l. 9-11), į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, į tai, kad jam nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti kaltinamajam antrą pagal sunkumą sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą (pirmoji pagal sunkumą bausmė yra viešieji darbai, kurių skyrimas nesvarstomas dėl K. M. akcentuojamos sunkios sveikatos būklės, nustatyto dalyvumo lygio). Teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti K. M. įstatymo sankcijose numatytą baudą, atsižvelgiant į BK 61 straipsnyje nustatytas bausmių skyrimo taisykles, t. y. pagal BK 207 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) (perkvalifikavus iš BK 207 straipsnio 2 dalies) – 100 MGL (5 000 Eur), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) – 100 MGL (5 000 Eur). Kadangi BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta 270 MGL (13 500 Eur) dydžio bauda.

Kaltinamasis M. P. padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltės formos – vieną iš jų padarė tiesiogine tyčia, kitą – netiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 223 straipsnio 1 dalies atžvilgiu yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis deklaratyviai teigė, jog prisipažįsta ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau parodymus keitė ne kartą dėl aplinkybių, susijusių su sąskaitų išrašymu ir jose minimų daiktų įsigijimu bei pirkimu, klaidino teismą keisdamas parodymus, todėl teismas nepripažįsta jo atsakomybę lenkinančia aplinkybe pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas M. P. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis (3 t., b. l. 174-175), turi dukrą, kuriai teikia išlaikymą (5 t., b. l. 94-95), (duomenys neskelbtini) seniūnija nėra gavusi nusiskundimų apie M. P. elgesį (5 t., b. l. 93), neteistas (4 t., b. l. 162-164), baustas už administracinius nusižengimus (3 t., b. l. 170-173), į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, į tai, kad jam nustatyta aplinkybė, lengvinanti atsakomybę dėl BK 223 straipsnio 1 dalies padarymo, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti kaltinamajam įstatymo sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, kuriuos jis nurodė sutinkantis atlikti, atsižvelgiant į BK 61 straipsnyje nustatytas bausmių skyrimo taisykles, t. y. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) – 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi šios bausmės subendrintos tarpusavyje iš dalies jas sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirtina subendrinta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja BPK 109–118 straipsniai. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-511/2017, 2K-68-489/2020). Kitaip tariant, baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu), kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, pasekmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-1073/2019, 2K-105-495/2021). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021).

Teismai, baudžiamojoje byloje nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi ne tik BPK X skyriaus „Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas“ normomis, bet ir atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsniai) ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-489/2020, 2K-49-976/2024).

BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija pažymėjo, kad ši nuostata reiškia ir tai, jog civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Šioje byloje NMA civiliniu ieškiniu prašo priteisti 19 170,95 Eur dydžio turtinę žalą iš K. M. ir M. P. kaip skolininkų daugeto, už savo bendrus veiksmus atsakančio solidariai, ieškovės NMA naudai. Prokurorė prašė priteisti žalos atlyginimą tik iš kaltinamojo K. M.. Kaltinamasis K. M. nurodė, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes visą techniką įsigijo bankiniais pavedimais, veiklą vykdė, dokumentų neklastojo. Kaltinamasis M. P. visiškai nesutiko dėl civiliniu ieškiniu. Kaltinamojo M. P. gynėjas taip pat nurodė, jog šioje byloje nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti solidariai prašomos žalos iš kaltinamojo M. P., kadangi jis nebuvo kaltinamas bendrininkavimu vykdant kreditinį sukčiavimą.

Teismas šiuo nuosprendžiu pripažino, kad K. M., veikdamas tiesiogine tyčia ir siekdamas suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. vasario 28 d. kartu su galutine projekto įgyvendinimo ataskaita pateikė septynias sąskaitas faktūras, kuriose atsispindi melaginga informacija, taip jis apgaule gavo tikslinę paramą pagal Projektą, dėl ko buvo padaryta 19 200 Eur žala Lietuvos Respublikai ir Europos Sąjungai, t. y. Lietuvos Respublika patyrė 2 880 Eur žalą (15 procentų), Europos Sąjunga – 16 320 Eur (85 procentai) žalą. Teismas pritaria kaltinamojo M. P. gynėjo pozicijai, kad kaltinamasis M. P. šioje baudžiamojoje byloje nebuvo kaltinamas bendrininkavimu su K. M., vykdant kreditinį sukčiavimą, todėl jam nekyla pareiga atlyginti civilinį ieškinį. Nors K. P. pripažįstamas kaltu dėl netikrų dokumentų – 5 sąskaitų faktūrų, kurias panaudojo K. M., pagaminimo, tačiau jis nebuvo kaltinamas tuo, kad šia veika buvo padaryta žala, o K. M. veiksmai, vykdant kreditinį sukčiavimą, inkriminuoti platesni nei šių penkių sąskaitų faktūrų pateikimas. Kadangi M. P. kaltinimas dėl nusikalstama veika kilusios žalos atsiradimo neinkriminuotas, tai tarp civilinio ieškovo nurodomos žalos ir M. P. padarytų veiksmų negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys.

Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose . Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai.

Civilinio ieškovo atstovas akcentavo teismų praktiką, nurodydamas, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartyje, baudžiamoji byla Nr. 2K-33-594/2025, buvo patvirtinta būtent solidarioji atsakomybė asmenų. Teismas pritaria kaltinamojo M. P. gynėjo pozicijai, kad nurodyta civilinio ieškovo atstovo praktika negali būti remiamasi šioje byloje, kadangi joje buvo nustatytas asmenų bendrininkavimas kreditinio sukčiavimo atžvilgiu (abiem asmenims inkriminuotas kreditinis sukčiavimas).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo K. M. priteistina 19 170,95 Eur žala NMA naudai.

Kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

Kaltinamajam K. M. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas – pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktinas galioti iki visiško žalos atlyginimo civiliniam ieškovui, o atlyginus žalą, panaikintinas.

Kardomosios priemonės kaltinamiesiems nebuvo paskirtos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnio, 96 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, CD diskai, kurie laikomi prie baudžiamosios bylos, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

2023 m. rugpjūčio 28 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. P. pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentai, 10 lapų, saugomi FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini M. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) (perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 2 dalies ir pašalinus iš kaltinimo didelės turtinės žalos požymį) ir 300 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir paskirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) – 100 MGL (5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) – 100 MGL (5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Baudą privaloma sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ir pateikti teismui kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) ir 300 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir paskirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) – 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant M. P. neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant M. P. neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti M. P. galutinę subendrintą – 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant M. P. neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Civilinio ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį patenkinti ir iš K. M. priteisti 19 170,95 Eur (devyniolikos tūkstančių vieno šimto septyniasdešimties eurų 95 ct) žalai atlyginti.

Kaltinamajam K. M. taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jolantos Dedelienės 2024 m. balandžio 26 d. nutarimu, 2024 m. spalio 21 d. ir 2025 m. sausio 21 d. teismo nutartimis pratęsto, šiam K. M. turtui: pastatas-gyvenamasis namas, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 25700,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: draudžiama turtą parduoti, įkeisti ar kitokiu būdu perleisti, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki visiško turtinės žalos civiliniam ieškovui atlyginimo, o atlyginus žalą, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –CD diskus, kurie laikomi prie baudžiamosios bylos – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos; MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus, 10 lapų, pateiktus M. P. pagal 2023 m. rugpjūčio 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, saugomus FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, grąžinti teisėtam savininkui M. P..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Vaiva Bėčienė