Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Ievos Gavelytė-Kalytienė (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

A. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 45 parų arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir jam paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 4, 5, 8, 10 punktais, A. Z. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigoti jį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. Z. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 13 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. Z. išieškotina (konfiskuotina) automobilio „Volkswagen T-CROSS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 9 980 Eur.

Taip pat nuosprendžiu išspręsti A. Z. paskirtų kardomųjų priemonių bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. Z. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. balandžio 10 d., apie 19.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW T-CROSS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas tik maršrutiniam transportui skirta A eismo juosta, buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126, 127 punktų reikalavimus, numatančius, kad ,,vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma...“ ir „... pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties...“, nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, dėl ko važiuodamas kliudė automobilio šonu ta pačia kryptimi, ta pačia eismo juosta, važiuojantį motociklą „HONDA CBR 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus D. G., todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo motociklo vairuotojas D. G., kuriam buvo padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat eismo įvykio metu nukentėjo motociklo keleivė E. P., kuriai buvo sukeltas fizinis skausmas, bei buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

A. Z. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. balandžio 10 d., apie 19.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW T-CROSS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį – važiuodamas automobiliu kliudė ta pačia kryptimi, ta pačia eismo juosta, važiuojantį motociklą „HONDA CBR 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. G., po ko, nefiksuodamas minėto fakto, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir, pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį iškart po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2024 m. balandžio 10 d., apie 23.06 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,89 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Nuteistojo A. Z. gynėjas advokatas Augustinas Vaičiūnas neginčija A. Z. kaltės, pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo ar sprendimo paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones bei automobilio „Volkswagen T-CROSS“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame iš esmės keliamas tik A. Z. paskirtų bausmių, atitinkamai ir galutinės subendrintos bausmės, individualizavimo klausimas. Atsižvelgdama į tai bei nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tai yra, dėl A. Z. paskirtos bausmės.

Dėl A. Z. paskirtos bausmės

11. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas bei teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

12. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 54 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. Z. pripažino kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje. Įstatymų leidėjas už šias nusikalstamas veikas numatė alternatyvias bausmių rūšis, t. y. už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

15. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad A. Z. padarė vieną baigtą neatsargų (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) nusikaltimą ir vieną baigtą tyčinį (tiesiogine tyčia) nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Dėl A. Z. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam D. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai (keleivei) E. P. buvo sukeltas fizinis skausmas, sugadinta transporto priemonė (motociklas). Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nustatytos dvi A. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bei atsižvelgė į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Motyvuodamas bausmių skyrimą A. Z., pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad A. Z. neteistas, paskutinių 3 metų laikotarpiu daug kartų baustas administracine tvarka, tarp jų už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nėra sumokėtos, dirba UAB „N.“ ir UAB „B.“, darbe charakterizuojamas teigiamai, (duomenys neskelbtini) augina (duomenys neskelbtini) vaikus, byloje duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, nėra. Įvertinęs bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, A. Z. už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti paskirtos BK 281 straipsnio 1 dalies, 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos arešto bausmės.

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir nuteistajam A. Z., tiek skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino A. Z. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų stadiją, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, o taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik A. Z. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus arešto bausmę.

17. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad, nors A. Z. anksčiau neteistas, tačiau jis yra itin daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus. Pažeidimai vertinami kaip administraciniai nusižengimai, tačiau tai rodo didesnį A. Z. pavojingumą. Be to, nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo (2024 m. balandžio 10 d.) iki 2025 m. gegužės 8 d. A. Z. dar 11 kartų baustas administracine tvarka, iš jų net 6 kartus už KET pažeidimus. Taigi, net po to, kai A. Z. padarė dvi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, susijusias su šiurkščiais KET pažeidimais, nuteistasis teigiamų išvadų nepadarė ir vėl net kelis kartus pažeidė KET reikalavimus. Paminėtos aplinkybės rodo A. Z. neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris privalo būti įvertintas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

18. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad BK 55 straipsnio nuostatos numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas šiuo atveju yra galimas paskyrus A. Z. BK 281 straipsnio 1 dalies, 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą baudos bausmę, kadangi šios bausmės paskyrimas, įvertinus A. Z. asmenybės bei jo veiksmų pavojingumą bei kitas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nebūtų laikomas teisingu ir proporcingu. Darant šią išvadą, svarbu ir tai, kad, Sodra“ duomenims, A. Z. gaunamos pajamos yra labai mažos (t. 3, b. l. 58-80), o skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – išieškotina (konfiskuotina) automobilio „Volkswagen T-CROSS“ vertę atitinkanti pinigų suma – 9 980 Eur, be to, yra itin didelis skaičius A. Z. nesumokėtų už administracinių nusižengimų padarymą paskirtų baudų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, arešto bausmės skyrimas užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) bei neprieštarauja BK 55 straipsnio nuostatoms.

19. Arešto bausmės skyrimą reglamentuojančio BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą asmeniui nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Skundžiamu nuosprendžiu A. Z. už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, paskirta 30 parų arešto bausmė, o už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta 45 parų arešto bausmė, t. y. mažesnės arešto bausmės, nei už nusikaltimą galimos skirti arešto bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, taip pat teisingai subendrino nuteistajam A. Z. paskirtas bausmes sudėjimo būdu. Bendrindamas bausmes sudėjimo būdu, pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį, dalinio sudėjimo, o ne visiško sudėjimo būdą ir paskyrė nuteistajam subendrintą bausmę – 60 parų areštą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo A. Z. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek prie griežtesnės 45 parų arešto bausmės pridėta švelnesnės bausmės dalis, tiek galutinė subendrinta bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat baustumo administracine tvarka faktą, negali būti laikomos netinkamomis, per griežtomis, neproporcingomis tiek nuteistojo asmenybei, tiek jo padarytoms nusikalstamoms veikoms.

20. Atsižvelgdama į visa tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir nuteistajam A. Z. paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, atitinkamai ir galutinę subendrintą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tokią išvadą paneigiančių argumentų teisėjų kolegija neįžvelgia ir nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno apeliaciniame skunde. Taigi nuteistajam A. Z. BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, pritaikytos tinkamai, keisti bausmės rūšį ar jos dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl A. Z. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino (ne)sutrumpinimo

21. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas paskirtos bausmės atidėjimas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau nesutinkama su bausmės vykdymo atidėjimo terminu ir prašoma šį terminą sutrumpinti.

22. Pagal teismų praktiką teismas turi vadovautis BK 41, 54 straipsnių nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas dėl bausmės vykdymo jam atidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2014). Minėtos nuostatos taikomos ir sprendžiant dėl konkretaus bausmės vykdymo atidėjimo termino paskyrimo nuteistajam. Taigi, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo ir jo termino nustatymo klausimus, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į kitas BK 54 straipsnyje numatytas nuostatas, t. y. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo ribas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir jo termino nustatymo, turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir parinkus konkretų bausmės vykdymo atidėjimo terminą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

23. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

24. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslus, kuriuos kelia baudžiamasis įstatymas, galima pasiekti taikant A. Z. bausmės vykdymo atidėjimą (maksimaliam įstatyme numatytam vienerių metų laikotarpiui), skiriant jam įpareigojimus – auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 4, 5, 8, 10 punktai). Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, jog A. Z. padarė du nusikaltimus (vieną neatsargų ir vieną tyčinį), susijusius su transporto eismo saugumu. Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė 2024 m. balandžio 10 d., t. y. daugiau nei prieš vienerius metus, anksčiau neteistas, yra darbingo amžiaus, dirba UAB „N.“ ir UAB „B.“, darbe charakterizuojamas teigiamai, (duomenys neskelbtini) augina (duomenys neskelbtini) vaikus. A. Z. visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio, sutiko su tuo, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Jis dar ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė, atlygino padarytą žalą (t. 2, b. l. 24-24). A. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, A. Z. paskirtos bausmės paskirtį padėsiančios įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės (draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams bei automobilio „Volkswagen T-CROSS“ vertę atitinkančios pinigų sumos – 9 980 Eur, išieškojimas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju įstatyme numatyto maksimalaus vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmė nėra proporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl yra pagrindas šį terminą trumpinti iki šešių mėnesių.

Dėl A. Z. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, patikslinimo

25. Skundžiamu nuosprendžiu A. Z. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 13 d.

26. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, paskyrimas ar jos termino nustatymas, tačiau, vadovaudamasis BK 68 straipsnio 3 dalimi, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, teismas turi nurodyti, kokia konkrečiai teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė transporto priemonių, kuriomis draudžiama naudotis, rūšies, t. y. kelių, oro ar vandens transporto priemonės (BK 68 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į A. Z. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, patikslina, kad uždraudimas naudotis specialia teise apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 4, 5, 8, 10 punktais, A. Z. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant jį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 4, 5, 8, 10 punktais, A. Z. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžio motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, nustatant, kad nuteistajam A. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.