Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB „N.“, UAB „B.“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 1240/2024(01) konstatuota, kad E. P. sužalojimų nenustatyta. Nukentėjusioji skundėsi skausmu. Skausmas gali būti jaučiamas ir nesusiformuojant sužalojimams (t. 1, b. l. 90).

UAB „M.“ prie ikiteisminio tyrimo pateikė automobilio VW T-Cross, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kurioje užfiksuota, kad A. Z. nuo 2024 m. kovo 15 d. buvo išsinuomojęs minėtą automobilį, taip pat minėto automobilio judėjimo kryptį 2024 m. balandžio 10 d. apie 19.00 val. (t. 1, b. l. 111-128).

2024 m. balandžio 11 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis VW T-Cross, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vėliau grąžintas UAB „M.“ įgaliotam atstovui. Užfiksuoti šio automobilio apgaginimai kairiame automobilio šone (1 t., b. l. 156-175).

VšĮ EMPREKIS pažymoje užfiksuota, kad automobilio VW T-Cross, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje yra 19 690 Eur (t. 1, b. l. 180).

2024 m. balandžio 10 d. surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad 23:06 val. A. Z. nustatytas 1.89 promilės girtumas, o 23:23 val. nustatyta 1.96 promilės girtumas. Šias nustatytas aplinkybes fiksuota ir alkotesterių šaknelės (t. 1, b. l. 154-155, 176).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: pavojinga veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); pavojingi padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių pavojingų padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: pavojinga veika, kuri gali pasireikšti viena iš alternatyvų – vairavimas, mokimas praktinio vairavimo, vengimas neblaivumo patikrinimo arba, nagrinėjamu atveju, alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujanti pavojingų padarinių atsiradimo. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnį turi būti nustatyta asmens tyčinė arba neatsargi kaltė (tiesioginė tyčia, nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamasis A. Z. 2024 m. balandžio 10 d. apie 19.14 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį VW T-CROSS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas tik maršrutiniam transportui skirta A eismo juosta, buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126, 127 punktų reikalavimus, nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, dėl ko važiuodamas kliudė automobilio šonu ta pačia kryptimi, ta pačia eismo juosta, važiuojantį motociklą HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus D. G., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo motociklo vairuotojas D. G., kuriam buvo padaryti sužalojimai atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat eismo įvykio metu nukentėjo motociklo keleivė E. P., kuriai buvo sukeltas fizinis skausmas, bei buvo apgadintos abi transporto priemonės. Be to, kaltinamasis A. Z. nefiksuodamas minėto autoįvykio, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį iškart po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2024 m. balandžio 10 d. apie 23.06 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,89 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Pirmiausia tai patvirtina ir pats kaltinamasis A. Z., kuris parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje suprato, matė, kad šonu prilietė motociklą, nubraukė savo automobilio šoną, kol susigaudė, jau buvo ant viaduko, suprato, kad vairavo blaivus, alkoholį vartoja retai, pavartojo dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių (t. 3, b. l. 1-4). Tai taip pat patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, tarp jų A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 16- 19), nukentėjusiųjų D. G. ir E. P. duoti parodymai (t. 1, b. l. 55-58, 74-77), liudytojo parodymai (t. 1, b. l. 93), teismo specialisto išvados (1 t., b. l. 71, 90), apžiūrų protokolai (1 t., b. l. 21-47, 97-98, 100-103, 104-106) ir kt.

Pažymėtina, kad A. Z. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, todėl jam yra žinomos KET nuostatos, taip pat ir 126, 127, 221 punktų nuostatos. Nepaisant to, A. Z. nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, dėl ko važiuodamas kliudė automobilio šonu ta pačia kryptimi, ta pačia eismo juosta, važiuojantį motociklą HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus D. G., todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo motociklo vairuotojas D. G., kuriam buvo padaryti sužalojimai atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat eismo įvykio metu nukentėjo motociklo keleivė E. P., kuriai buvo sukeltas fizinis skausmas, bei buvo apgadintos abi transporto priemonės. Taip pat tai, kad A. Z. vartojo alkoholį iškart po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2024 m. balandžio 10 d. apie 23.06 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,89 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taigi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą pavojingą veiką kaltinamasis A. Z. padarė veikdamas neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Kitaip tariant, A. Z., vairuodamas transporto priemonę nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (dienos metas, didelis eismo intensyvumas, kamštis, visuomeniniam transportui skirta eismo juosta iš kurios galima sukti į dešinę, pakankamai aukštas važiavimo greitis) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, tarp A. Z. padaryto KET 126, 127 punktų pažeidimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pavojingą veiką kaltinamasis A. Z. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas KET 221 punkto reikalavimą iškarto po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholinius gėrimus degtinę ir vyną (t. 2, b. l. 16- 19), ir norėjo juos vartoti.

Teismas pažymi, kad iš kaltinimo pašalinamas KET 181 punkto pažeidimas (ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti eismo juosta, pažymėta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, draudžiama), nes jis nesusijęs priežastiniu ryšiu su nagrinėjamoje situacijoje kilusiais padariniais, juo labiau, neturėjo įtakos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos sudėties realizavimui.

Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad A. Z. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, nustatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir tyčinis nusikaltimas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (redakcija nuo 2025-02-01).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Z. padarė vieną neatsargų (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) ir vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtus nusikaltimus, susijusius su transporto eismo saugumu. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam D. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sugadinta transporto priemonė (motociklas), nukentėjusiajai E. P. buvo sukeltas fizinis skausmas.

A. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (t. 2, b. l. 24-25) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

A. Z. neteistas, paskutinių 3 metų laikotarpiu daug kartų baustas administracine tvarka, tarp jų už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nėra sumokėtos (t. 2, b. l. 39-110). Jis dirba UAB „N.“ ir UAB „B.“ (t. 2, b. l. 34-38), darbe charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 191). Vienas augina du nepilnamečius vaikus. Duomenų apie A. Z. gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Pasirinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad A. Z. nuolat pažeidinėja KET, nors pažeidimai vertinami kaip administraciniai nusižengimai, bet parodo, kad jie nėra atsitiktinio pobūdžio, be to už administracinius nusižengimus paskirtos baudos nėra apmokėtos, kas teismo vertinimu parodo, jog baudų paskyrimas neturės reikiamo poveikio ir negali pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Z. už padarytą neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą, už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą.

Teismo vertinimu, už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą skirtina 30 parų arešto bausmė. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nusikaltimą skirtina 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 45 parų arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskiriant subendrintą 60 parų arešto bausmę.

A. Z. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (1/3) ir paskirtina galutinė 40 parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Arešto bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, kaltinamajam A. Z. paskirtini įpareigojimai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 4, 5, 8, 10 punktai).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas, vertindamas tai, kad kaltinamasis BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą sudėtį realizavo naudodamasis teisę vairuoti transporto priemonę, tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta sudėtis tiesiogiai siejama su teise vairuoti transporto priemones, o būtent elgesiu reglamentuotu KET, mato visas sąlygas taikyti kaltinamajam A. Z. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimas naudotis specialia teise (teisę vairuoti transporto priemones). Parenkant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. Z. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą sudėtį realizavo blaivus (kitų duomenų byloje nėra), tačiau pasišalino iš įvykio vietos, taip pat ir tai, kad BK 281¹ straipsnio sudėtis realizuota tyčia, kad kaltinamasis vienas augina du nepilnamečius vaikus, kitą kaltinamąjį apibūdinančią informaciją. Teismas pažymi, kad visos anksčiau nurodytos aplinkybės kaltinamajam A. Z. buvo žinomos, tačiau nuo nusikaltimų įvykdymo nesustabdė. Atsižvelgiant į tai kaltinamajam A. Z. minėta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Teismas, spręsdamas dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020, 2K-208-511/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. Z. nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas AB „S.“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen T-CROSS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (valdytojas UAB „M.“) (t. 1 b. l. 178-179). Taigi minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, kad transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai, todėl konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Volkswagen T-CROSS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 19 690 eurų (t. 1, b. l. 180), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Volkswagen T-CROSS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš A. Z. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismas, spręsdamas konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimo proporcingumo klausimą turi įvertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

Nagrinėjamoje byloje teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertės dalį, įvertino, kad padarytas neatsargus ir nesunkus nusikaltimai, A. Z. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė, o teisme visiškai prisipažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, pats susisiekė su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė ir visiems visiškai atlygino padarytą žalą (t. 2, b. l. 24-25), A. Z. dirba, vienas augina du nepilnamečius vaikus, yra vienintelis šeimos išlaikytojas, neteistas, administracine tvarka baustas (baudos nesumokėtos). Teismas taip pat pažymi, jog pagal aukštesnių teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020, 2K-18-719/2022). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju automobilis negali būti konfiskuojamas, gali būti konfiskuojama tik jo vertė. Tai reiškia, kad vertės konfiskavimo pirminiu tikslu tampa prevencinis poveikis. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad iš A. Z. turi būti konfiskuotina pusė automobilio „Volkswagen T-CROSS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės suma – 9 980 eurų. Tokios vertės konfiskavimas bus pakankamu, pagrįstu, teisingu ir turės reikiamą prevencinį poveikį.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, sustabdymas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini du stiklainiai su kvapo pėdsakais paimtais iš automobilio, saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK. (t. 1, b. l. 158).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 45 parų arešto bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 4, 5, 8, 10 punktais A. Z. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigoti auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirti A. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 13 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. Z. išieškoti (konfiskuoti) automobilio „Volkswagen T-CROSS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 980 (devynis tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt) eurų.

A. Z. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti du stiklainius su kvapo pėdsakais paimtais iš automobilio, saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK.

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų regiono skyrių, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.