- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-223-1121/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19439-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- V. A.
- Nukentėjusysis
- I. V.
- Advokatai
- Antonas Kviatkovskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo –
V. A. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jai paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. A. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. V.; per 2 (du) mėnesius atlyginti nukentėjusiajai I. V. 60 (šešiasdešimties) Eur turtinę žalą.
Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios I. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos ir iš V. A. priteista I. V. 60 (šešiasdešimt) Eur turtinei ir 100 (vienas šimtas) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. V. A. sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, o būtent: ji, 2020 m. balandžio 11 d. apie 11.20 val., viešoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, konflikto metu, vartojo necenzūrinius žodžius ir panaudojo fizinį smurtą prieš I. V.: dešine ranka stvėrė jai už palaidinės ir tuo pat metu, šluotos kotu vieną kartą trenkė jai į pilvo sritį, po ko abiem rankomis stvėrė už plaukų, apdraskė veidą, įkišo pirštą į burną ir užkabino burnos gleivinę, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajai I. V. odos nubrozdinimus veide ir dešiniame dilbyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą, bei G. D. pribėgus prie V. A. ir pradėjus ją traukti nuo I. V., V. A. jam įkando į kairę ranką, po to pagriebė pagalį ir juo užsimojo suduoti, bet G. D. pagavo jį ir numetė į šoną, o kitoje rankoje V. A. laikydama purškiklį su nenustatytu skysčiu ir šaukdama „narkomanai“, juo purškė, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistoji V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 13 d. nuosprendį ir ją išteisinti, kadangi nepadaryta BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, paliekant nenagrinėtą nukentėjusiosios I. V. civilinį ieškinį.
3. Nuteistosios teigimu, skundžiamas nuosprendis neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrįsto pagrindo vieniems įrodymams suteikė prioritetinę reikšmę ir jais vadovavosi, o kitais nepagrįstai nesivadovavo ir juos atmetė. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad būtent nuteistoji pirma pradėjo konfliktą, užpuolė nukentėjusiąją, panaudojo prieš ją smurtą, todėl neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta nuteistąją kaltinti pagal BK 284 straipsnį.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, juos pripažindamas nuosekliais, nors nuteistosios parodymai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje taip pat buvo nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojai G. D., S. M., S. S. ir H. V.. Šie liudytojai nepatvirtino, kad matė kaip nukentėjusioji padarė pastabą nuteistajai dėl to, kad ji pila skystį ir šis pradėjo tekėti iš lubose esančios angos; kad girdėjo, kaip nuteistoji išplūdo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, kaip ranka stvėrė nukentėjusiajai už palaidinės, laikydama šluotą su jos kotu vieną kartą trenkė nukentėjusiajai į pilvą, dėl ko pastarajai iš rankų iškrito telefonas; po to nuteistoji abiem rankomis stvėrė nukentėjusiajai už plaukų ir įsitempė giliau į koridorių.
5. Liudytoja H. V. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nieko nesakydama pradėjo telefonu filmuoti. Tai pamačiusi nuteistoji pribėgo prie (duomenys neskelbtini) ir iš jos rankos išmušė telefoną, kuris nukrito ant grindų. Ikiteisminiame tyrime H. V. nurodė kitas aplinkybes, kad pamačiusi, jog nuteistoji paėmė šluotą, iš karto su lazda nieko nesakydama sudavė nukentėjusiajai per galvą, po to per rankas, nuo smūgio nukentėjusiajai iškrito telefonas. H. V. parodymuose yra ir dar daugiau neatitikimų. Pasak nuteistosios, H. V. įvykio vietoje pasirodė vėliau, jau po konflikto. Atsižvelgtina ir į tai, kad H. V. – nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), todėl, manytina, jos parodymai turi būti vertinami kritiškai, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė.
6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad liudytojai G. D., S. S. ir S. M. nurodė, jog nei vienas iš jų nematė, kas ką užpuolė, kas pradėjo naudoti smurtą, kas kam sudavė, kas sukėlė konfliktą. S. S. paaiškino, kad su G. D. nubėgo į (duomenys neskelbtini) namo aukštą ir pamatė, jog koridoriuje tarp jo (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiosios) ir nuteistosios vyko konfliktas – abi moterys buvo įsikibusios viena kitai į plaukus ir tampė juos. Jis, pribėgęs prie nukentėjusiosios, atitraukė ją nuo nuteistosios. Daugiau jos nesistumdė, tik plūdo viena kitą žodžiais. G. D. paaiškino, kad su S. S. buvo lauke, kai išgirdo (duomenys neskelbtini) triukšmą. Kai nubėgo į (duomenys neskelbtini) namo aukštą, pamatė, kad abi moterys įsikibusios viena kitai į plaukus ir tampo juos. S. S. pribėgo prie nukentėjusiosios, o jis – prie nuteistosios, apkabino ją iš nugaros ir pradėjo traukti nuo nukentėjusiosios. Kai atitraukė vieną nuo kitos, daugiau jos nesistumdė, tik plūdo viena kitą žodžiais. S. M. nurodė, kad būdama savo bute, išgirdo triukšmą (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Suprato, kad konfliktas vyksta tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios, nes buvo girdėti jų balsai. Kai nubėgo į (duomenys neskelbtini) aukštą, pamatė nukentėjusiąją ir nuteistąją: jos nesistumdė, tik plūdo viena kitą necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusiosios ir nuteistosios plaukai buvo pasišiaušę, nukentėjusiosios veidas buvo apdraskytas, bėgo kraujas. Apie tai, kad nuteistoji purškikliu purškė G. D. į veidą, teigia tik pastarasis ir H. V.. S. S., kuris tuo pat metu irgi buvo toje vietoje, tvirtina nematęs nei purškiklio nuteistosios rankose, nei kad nuteistoji purškė kam nors. Be to, necenzūrinius žodžius vartojo ir nukentėjusioji nuteistosios atžvilgiu.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytoja apklausta S. D. nurodė, jog išėjusi į koridorių pamatė nuteistąją valančią kanalizacijos angos groteles. Tuo metu atėjo nukentėjusioji, kuri pasakė nuteistajai nieko nedaryti. Nuteistoji, pagal S. D. parodymus, pasakė nukentėjusiajai eiti į (duomenys neskelbtini) aukštą. Liudytoja užėjo į savo butą ir netrukus išgirdo triukšmą. Išbėgusi į koridorių pamatė, kad nukentėjusioji abiem rankomis sugriebė nuteistąją už plaukų ir tampė. Iš esmės tokias pat aplinkybes nurodė ir E. D.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė šių liudytojų parodymais, nors jie, kaip ir G. D., S. S. ir S. M. pasirodė įvykio vietoje, kai tariamai nuteistoji jau buvo panaudojusi smurtą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į nuteistosios apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
10. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.
12. V. A. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi nepagrįstai vienus atmetė, kaip nepagrįstus, o kitais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu. Pasak nuteistosios, byloje neįrodyta, kad būtent ji pirma pradėjo konfliktą, užpuolė nukentėjusiąją ir panaudojo smurtą prieš ją.
13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, įvertinusi byloje esančių duomenų ir įrodymų visumą, skundžiamame nuosprendyje padarytas pirmosios instancijos teismo išvadas, konstatuoja, kad V. A. pagrįstai pripažinta kalta padariusi BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Darytina išvada, kad nuteistosios V. A. kaltė įrodyta visiškai, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo bei teisės taikymo klaidų nepadarė, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
14. BK 284 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
15. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą arba neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Formuojamoje teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).
16. Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018).
17. Apklausiama nuteistoji V. A. paaiškino, kad į koridorių atėjo nukentėjusioji, kuri gyvena namo (duomenys neskelbtini) aukšte. Nukentėjusioji I. V. nuteistosios paklausė, ką pastaroji daro. Atsakė, kad plauna grindis ir pasakė nukentėjusiajai eiti namo bei uždaryti duris iš kitos pusės. I. V., nieko nesakydama, sučiupo nuteistajai už plaukų ir pradėjo tampyti po grindis. Kai nukentėjusioji sučiupo nuteistajai už plaukų, ji nukrito ant kelių. Nukentėjusioji ją tampė, ji net negalėjo pakelti galvos, atsikelti ir apsiginti, tuo labiau nukentėjusiąją mušti. Nuteistosios šluota tuo metu stovėjo atremta prie sienos, nes ji rankomis traukė iš angos makrofleksą, t. y. dėl šios priežasties negalėjo kaimynei suduoti su šluota. Tuo metu prie nuteistosios pribėgo kaimynas G. D. ir iš nugaros apkabino už gerklės bei pradėjo smaugti. Ji pradėjo šauktis pagalbos ir jam įkando į ranką. I. V. tuo metu paleido jos plaukus.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir įrodymus, daro išvadą, kad nuteistosios nurodytų aplinkybių, jog būtent atėjusi nukentėjusioji be jokios priežasties nieko nepasakiusi pradėjo smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nuteistąją, nepagrindžia jokie objektyvūs byloje esantys duomenys, todėl jos atmestinos, kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
19. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad nuteistoji pirma pradėjo konfliktą ir būtent V. A. užpuolė I. V. bei pradėjo smurtauti. (duomenys neskelbtini) protokole-pareiškime I. V. nurodė, kad konflikto metu, kaimynė iš (duomenys neskelbtini) aukšto V. A. su šluotos kotu jai vieną kartą trenkė į pilvą, su abiem rankomis stvėrė už plaukų, šiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą (1 t., b. l. 3). Aplinkybes, kad buvo užpulta nuteistosios, nukentėjusioji nurodė viso proceso metu (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apklausiama teisiamajame posėdyje), t. y. prasidėjus žodiniam konfliktui nuteistoji jai stvėrė su ranka už kaklo, tačiau gavosi už grandinėlės ir palaidinės, todėl sugadino nukentėjusiosios grandinėlę. Tuo pat metu nuteistoji kairėje rankoje laikydama šluotą su kotu vieną kartą trenkė nukentėjusiajai į pilvo sritį, dėl ko I. V. iš rankų iškrito telefonas. Tada nuteistoji abiem rankomis stvėrė jai už plaukų ir įsitempė giliau į koridorių bei uždarė duris. Tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu V. A. apdraskė nukentėjusiosios veidą, įkišo pirštą į burną ir ten taip pat apdraskė, nuteistoji išdraskė nukentėjusiosios plaukus. Kaimynai pamatę šį konfliktą pradėjo nukentėjusiąją ir nuteistąją skirti.
20. Liudytoja H. V. nurodė, kad įvykio dieną nukentėjusioji nuėjo į (duomenys neskelbtini) aukštą, liudytoja ėjo iš paskos. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinę, pro koridoriaus duris pamatė, kad nuteistoji iš kibiro kažką pila į kanalizacijos angą. Nukentėjusioji nieko nesakydama pradėjo telefonu filmuoti. Tai pamačiusi nuteistoji pribėgo prie nukentėjusiosios ir iš jos rankos išmušė telefoną, kuris nukrito ant grindų. Liudytoja pasilenkė ir pradėjo rinkti telefono dalis. Kai pakėlė galvą į viršų, pamatė, kad nuteistoji įsikibo į nukentėjusiosios plaukus. Pribėgusi prie jų bandė atitraukti nuteistąją nuo nukentėjusiosios, prašė V. A. paleisti nukentėjusiąją. Nuteistoji į prašymą nereagavo, buvo įsikibusi į plaukus, spardė nukentėjusiajai į pilvą bei kojas. Kadangi nuteistoji nereagavo į prašymą, liudytoja pradėjo kviesti pagalbą. Iš (duomenys neskelbtini) aukšto atbėgo A. P., S. M.. Iš paskos atbėgo G. D. ir S. S..
21. Liudytojos H. V. duoti parodymai sutampa ir patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad smurtauti viešoje vietoje be jokios rimtos ir pateisinamos priežasties pradėjo būtent nuteistoji, kas pagal formuojamą teismų praktiką pripažįstama įžūliais veiksmais BK 284 straipsnio prasme. V. A. kategoriškai teigia, kad aplamai nesmurtavo prieš nukentėjusiąją, t. y. pati buvo užpulta ir sumušta, ji jokių smurtinio pobūdžio veiksmų neatliko. Kita vertus, byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti I. V. padaryti sužalojimai (odos nubrozdinimai veide ir dešiniame dilbyje), kurie visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 43); taip pat nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pateiktos foto nuotraukos, padarytos po byloje nagrinėjamo konflikto, iš kurių matosi akivaizdūs sužalojimai ant I. V. veido (1 t., b. l. 54-84), patvirtina, jog po konflikto su nuteistąja I. V. buvo nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai, įdrėskimai, kurių iki konflikto ant jos kūno nebuvo. Šie objektyvūs bylos įrodymai leidžia pagrįstai vadovautis I. V. paaiškinimais, kad ji buvo užpulta nuteistosios, taip pat leidžia pagrįstai atmesti nuteistosios paaiškinimus, jog ji nesmurtavo prieš nukentėjusiąją, kadangi smurto žymės yra akivaizdžios ir negalėjo atsirasti savaime, kas leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti atliktų V. A. smurtinio pobūdžio veiksmų viešoje vietoje prieš nukentėjusiąją faktą.
22. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš į bylą pateikto vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti ateinanti su šluota moteris (V. A.), kuri stumdo filmuojančią moterį (I. V.), kuri jai atsako, jog bėga į butą. Pagyvenusi moteris (V. A.) sako išeiti, girdimas triukšmas, šauksmai. Iš byloje esančių duomenų ir įrodymų visumos nustatyta, kad šiame vaizdo įraše užfiksuota konflikto tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios pradžia, t. y. vaizdo įrašas kaip tik patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus, o ne nuteistosios, kuri teigė, jog be jokio pagrįsto pagrindo buvo užpulta. Iš minėto vaizdo įrašo akivaizdžiai matosi, kad konfliktuoti pradėjo nuteistoji, kuri pradėjo stumdyti I. V., t. y. ne V. A. be jokios priežasties buvo užpulta, kas paneigia nuteistosios versiją dėl konflikto pradžios.
23. Nors liudytojai S. S., S. M., G. D., S. D. ir E. D. nematė, kad nuteistoji būtų smurtavusi prieš nukentėjusiąją, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vien tik smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, kas (nuteistosios smurtinių veiksmų atlikimas prieš nukentėjusiąją) nagrinėjamu atveju nustatyta kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad visi minėti liudytojai patvirtino, jog išgirdo tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios įvykusį konfliktą, todėl nuėjo į konflikto vietą. Pripažintina, kad dėl nuteistosios viešojoje vietoje išprovokuoto konflikto, kurio metu ji panaudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, buvo sutrikdyta liudytojų rimtis bei ramybė, kadangi namo (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje įvyko sąmyšis, kas pripažinta BK 284 straipsnyje numatytais padariniais.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
24. Teisme gauta (duomenys neskelbtini) pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma, t. y. 146,67 Eur už nuteistajai V. A. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistoji neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į (duomenys neskelbtini) dėl gynėjo parinkimo. (duomenys neskelbtini) V. A. parinko gynėją advokatą Antoną Kviatkovskį.
26. Baudžiamojoje byloje būtinybę skirti gynėją advokatą numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistosios V. A. apeliacinį skundą.
(duomenys neskelbtini) prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.