- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-12
- Bylos Nr.
- I2-470-931/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00801-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Zigmantas Benetis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (26.5)-BŪS6-933; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti 2024 m. balandžio 29 d. pranešimą; 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2024 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 21RE2-145(AG2-122/15-2024).
Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. su atsakovės atstove VŠĮ „Klaipėdos butai“ psichologinio spaudimo aplinkybėse buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pareiškėjos parašu buvo patvirtinta tik dalinai. Sutartyje nebuvo pilnai aptartos visos nuomos sąlygos, sutartyje nurodytų sąlygų įvykdyti galimybių nėra. Pareiškėja nuolat žodžiu ir raštu kreipėsi į savivaldybės tarpininką „Klaipėdos butai“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl naujos sutarties sudarymo, bet visos jos pastangos buvo ignoruotos. 2024 m. balandžio 29 d. atsakovei įteikė pranešimą Nr. RS-2271 prašydama sudaryti naują socialinio būsto nuomos sutartį, kurioje būtų išspręsti visi klausimai susiję su socialinio būsto nuoma. Atsakovė 2024 m. gegužės 8 d. Nr. (26.5)- BŪS6-933 aktu atsisakė nagrinėti jos prašymą. Aktas nemotyvuotas. Akte pasisakoma, kad pareiškėjai buvo siųsti atsakymai į jos pranešimus, bet minimi atsakymai neįvardijami. Neaiškios atstovo VŠ „Klaipėdos butai“ funkcijos. Neaiškiomis aplinkybėmis keičiasi nuomos sąlygos, tai nereikia mokėti už nuomą, tai keičiasi nuomos įkainiai, sprendimai nepateikiami. Sutartis įpareigoja sudaryti sutartis su teikiančiomis komunalines paslaugas įmonėmis, bet įmonės atsisako sudaryti sutartis. Neaišku kokiais kriterijais apskaičiuojama nuomos kaina. Nei atsakovė, nei jos atstovė paaiškinimų neišduoda, prašymus ir pranešimus ignoruoja. Tokiu būdu pažeidžiama pareiškėjos teisės ir interesai sudaryti abipusei priimtiną sutartį, nesutarus klausimą nagrinėti teismine tvarka. Iš esmės sudaryta sutartis yra negaliojanti, nes pareiškėjos pilnai nepasirašyta. Tokiu būdu būtina sudaryti naują sutartį. Pareiškėja buvo apgauta, pasirašant sutartį jai buvo žodžiu pažadėta, kad sutartį vėliau bus galima patikslinti, pažadas neištesėtas.
2024 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai įteikė pranešimą Nr. RS- 2271. Pareiškėja prašė sudaryti naują socialinio būsto nuomos sutartį, kurioje būtų išspręsti ir suderinti visi klausimai susiję su socialinio būsto nuoma. Atsakovė 2024 m. gegužės 8 d. Nr. (26.5)-BŪS6-933 aktu atsisakė nagrinėti jos prašymą. Atsakovės 2024 m. gegužės 8 d. Nr. (26.5)-BŪS6- 933 aktas naikintinas, atsakovė įpareigotina klausimą nagrinėti iš naujo/.
Šalies argumentai
2024 m. gegužės 24 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – LAGK, Komisija) pateikė skundą dėl įpareigojimo išnagrinėti prašymą. Komisija šiurkščiai pažeidinėjo pareiškėjos procesines teises. Byla buvo nagrinėjama pažeidžiant teisę bylą vesti su advokato pagalba, nebuvo įteikiami procesiniai dokumentai. Pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas. Komisijai buvo pareikštas nušalinimas, Komisija 2024 m. birželio 19 d. Nr. 21RE2- 117(AG2-122/15-2024) sprendimu nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo.
Rašte Nr. (31.1 )-RSž318 kalbama apie materialinės paramos aplinkybes. Pareiškėja paaiškina, kad nagrinėjant klausimą dėl materialinės paramos teikimo, buvo remiamasi neatitinkančiais tikrovės duomenimis.
Tariamas pareiškėjos įsiskolinimas tai atsakovės neveikimo pasekmė. Apie tai atsakovė pastoviai buvo informuojama. Atsakovė atsisakė įteikti sprendimus susijusius su nuomos sąlygų pakeitimais, atsisakė teikti kitus duomenis. Šis ginčas susijęs tik su nuomos sutarties sudarymu. Kitos aplinkybės nesusijusios su šiuo ginču. Sprendime bylos objektyvios aplinkybės neatskleistos, sprendimas naikintinas.
Šalies argumentai
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (pvz., LVAT 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A869-756/2015, 2016 m. vasario 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016 ir kt.).
2023 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-318 Savivaldybė pateikė išsamų atsakymą dėl naujos socialinio būsto nuomos sutarties pasirašymo. Pareiškėjai buvo išaiškinta kokiu teisės aktu vadovaujantis jai išnuomotas socialinis būstas ir kokia sutartis sudaryta bei nurodyta, jog sutartys rengiamos pagal patvirtintą sutarties formą. Taip pat nurodyta informacija kokiais atvejais ir pagal kokią tvarką asmenims nuomos mokesčio lengvatos gali būti suteiktos, išaiškinta kad nėra numatyta materialinė parama skolai už būsto nuomą apmokėti, todėl priimtas sprendimas, kad nėra teisinio pagrindo nurašyti pareiškėjos susidariusio socialinio būsto nuomos mokesčio įsiskolinimo.
Taip pat pateikti atsakymai 2021 m. gruodžio 13 d. Nr. (31.1)-RS2-740 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo ir socialinės paramos S. S.“ raštu; 2021 m. liepos 22 d. Nr. (31.1)-RS2-459 „Dėl socialinės paramos S. S.“ ir pakartotinai 2021 m. liepos 26 d. Nr. (31.1)-RS2-460 „Dėl teisių išaiškinimo“ kuriais išaiškinta ir atleidimo nuo socialinio būsto nuomos tvarka, išanalizuota galimybė skirti pareiškėjai kitą socialinę paramą, kurios teikimo sąlygų pareiškėja neatitiko, nurodyta informacija apie nuomos mokesčio Pareiškėjai nekompensavimą.
Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja siekia tapačių teisinių pasekmių - naujos socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, atleidimo nuo nuomos mokesčio įsiskolinimo. Tačiau pareiškėja savo prašymuose nenurodė naujų faktinių aplinkybių, papildomų dokumentų nepateikė, o iš esmės tik siekė inicijuoti pakartotinę administracinę procedūrą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė patikslintame skunde nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 29 d. pranešimu Nr. RS- 2271 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama: 1) įpareigoti Savivaldybės instituciją sudaryti naują socialinio būsto nuomos sutartį, kurioje būtų suderinti ir išspręsti visi klausimai susiję su socialinio būsto nuoma; 2 ) pranešimo pagrindu išduoti teisiškai motyvuotą atsakymą ir jį įteikti pranešime nurodytais rekvizitais.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2024 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (26.5)-BŪS6-933 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad išsami informacija dėl pareiškėjos pranešimų ir pakartotini atsakymai buvo išsiųsti ne kartą, todėl 2024 m. balandžio 29 d. pranešimas Savivaldybėje vadovaujanti VAĮ 11 straipsnio 3 dalimi nebus nagrinėjamas, kadangi pareiškėja nepateikėt naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (toliau – ir Raštas) (b. l. 69).
Nesutikdama su Raštu pareiškėja skundu kreipėsi į LAGK. S. S. prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus 2024 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (26.5)-BŪS6-933 ir įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją sudaryti naują socialinio būsto nuomos sutartį, kurioje būtų suderinti ir išspręsti visi klausimai, susiję su socialinio būsto nuoma.
LAGK 2024 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus 2024 m. gegužės 8 d. rašto Nr. (26.5)-BŪS6-933 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti LAGK 2024 m. birželio 20 d., Klaipėdos miesto savivaldybės 2024 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (26.5)-BŪS6-933 ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti 2024 m. balandžio 29 d. pranešimą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
Įvertinus minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 8 d. rašto Nr. (26.5)-BŪS6-933 „Dėl informacijos pateikimo“, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).
Žemesnės instancijos teismas
Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) 29 punktas numato, kad prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.
Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Aiškindamas šią teisės normą LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. LVAT laikosi pozicijos, kad tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-888/2013; 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015; 2016 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016). Draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-736/2014; 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-762/2014). Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas, analizuojama, ar kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-37/2012). Vertinti, ar pateikti duomenys yra nauji ir gali daryti įtakos priimtam sprendimui, yra atsakovo kompetencija (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-665-822/2015).
Pagal aptartą teisinį reglamentavimą, prašymas gali būti nenagrinėjamas, kai nustatoma, kad 1) dėl to paties klausimo jau yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas (arba asmeniui pateiktas atsakymas); ir 2) asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo (atsakymo) pagrįstumu.
Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Ši norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. sausio 6 d. kreipėsi su prašymu į Administraciją, prašydama: 1) atleisti pareiškėją nuo prievolės mokėti socialinio būsto nuomos mokestį; 2) peržiūrėti turimą socialinio būsto nuomos sutartį ir pasirašyti naują nuomos sutartį; 3) nurašyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. susidariusį įsiskolinimą už socialinio būsto nuomą (b. l. 81).
Administracija 2023 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (1.31)-RS2-77 „Dėl atsisakymo tenkinti prašymą“ prašymo netenkino.
Įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-4493-583/2023 pareiškėjos S. S. skundas patenkintas iš dalies - Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įpareigota išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. sausio 6 d. prašymą dalyje dėl naujos socialinio būsto nuomos sutarties pasirašymo ir socialinio būsto nuomos mokesčio įsiskolinimo, susidariusio iki 2022 m. gruodžio 31 d., nurašymo.
Iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjos 2023 m. sausio 6 d. prašymą dalyje dėl naujos socialinio būsto nuomos sutarties pasirašymo ir socialinio būsto nuomos mokesčio įsiskolinimo, Klaipėdos mieto savivaldybės administracija pareiškėjai atsakė 2023 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-318 „Dėl naujos socialinio būsto nuomos sutarties pasirašymo ir socialinio būsto nuomos mokesčio įsiskolinimo“ (b. l. 66). Šiuo raštu atsakovė pareiškėjai paaiškino kokiu teisės aktu vadovaujantis jai išnuomotas socialinis būstas ir kokia Sutartis sudaryta. Taip pat nurodė, jog sutartis pasirašymui su asmenimis rengia Institucijos (nagrinėjamu atveju atsakovės) darbuotojai, kurie privalo naudoti tik tą sutarties formą, kuri yra patvirtinta atitinkamais teisės aktais (nurodė teisės aktus). Šiame rašte atsakovė pareiškėjai nurodė informaciją kokiais atvejais ir pagal kokią tvarką (nurodė teisės aktus) asmenims nuomos mokesčio lengvatos gali būti suteiktos. Atkreipė dėmesį į teisinį reguliavimą dėl asmenims materialinės paramos skyrimo ir paaiškino, kad nėra numatyta materialinė parama skolai už būsto nuomą apmokėti, todėl padarė išvadą, kad apmokėti / nurašyti pareiškėjai iki 2022 m. gruodžio 31d. susidariusio socialinio būsto nuomos mokesčio įsiskolinimą nėra teisinio pagrindo. Bylos duomenimis, pareiškėja 2023 m. gegužės 30 d. rašto neskundė.
2024 m. balandžio 29 d. pareiškėja pranešimu kreipėsi į Administraciją, prašydama įpareigoti savivaldybės instituciją sudaryti naują socialinio būsto nuomos sutartį, kurioje būtų suderinti ir išspręsti visi klausimai susiję su socialinio būsto nuoma (b. l. 85).
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog 2023 m. sausio 6 d. jos prašymas nėra susijęs su šiuo ginču, pažymi, jog įvertinus pareiškėjos 2023 m. sausio 6 d. ir 2024 m. balandžio 29 d. prašymų turinius, taip pat atsižvelgus į Regionų administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I2-4493-583/2023 nustatytas aplinkybes, nustatyta, jog abiem prašymais pareiškėja iš esmės siekia sudaryti naują būsto nuomos sutartį.
Nors prašymų formuluotės skiriasi – 2023 m. sausio 6 d. pareiškėja prašymą formulavo kaip reikalavimą peržiūrėti turimą socialinio būsto nuomos sutartį ir pasirašyti naują nuomos sutartį, o 2024 m. balandžio 29 d. prašymu prašo įpareigoti savivaldybės instituciją sudaryti naują būsto nuomos sutartį, patys prašymai grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 29 d. prašyme pareiškėja nepateikė naujų duomenų ir juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie nebuvo įvertinti Administracijos 2023 m. gegužės 30 d. rašte Nr. (31.1)-RS2-318.
Pareiškėja nei patikslintame skunde, nei jos atstovas teismo posėdyje nenurodė, kokius naujus duomenis ir dokumentus, kurie nebuvo įvertinti ankstesni 2023 m. gegužės 30 d. raštu ir kurie, jos vertinimu, sudarytų pagrindą sudaryti naują būsto nuomos sutartį sumažinat ar atleidžiant pareiškėją nuo socialinio būsto nuomos mokesčio.
Teismo įsitikinimu, anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nors pačiame skundžiama Rašte nenurodytas konkrečiai jos 2023 m. sausio 6 d. prašymas ir Administracijos 2023 m. gegužės 30 d. raštas (atsakymas į jos prašymą) pareiškėjai atsisakymo nagrinėti jos 2024 m. balandžio 29 d. prašymą motyvai turėjo būti suprantami ir aiškūs. Teismo vertinimu, skundžiamame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Rašte pateikta pakankamai informacijos, iš kurios galima suprasti atsisakymo nagrinėti 2024 m. balandžio 29 d. prašymą pagrindus.
Teismas vertina, jog pareiškėja 2024 m. balandžio 29 d. prašymu, nenurodydama naujų faktinių aplinkybių, iš esmės siekė inicijuoti pakartotinę administracinę procedūrą, tačiau toks jos siekis prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytam teisiniam reglamentavimui.
Apibendrindamas teismas sprendžia, kad Raštas laikytinas pagrįstu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 8 d. Rašto motyvai yra iš esmės aiškūs, jame nustatytos aplinkybės nepaneigtos, todėl pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Raštą. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų.
Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti Raštą, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę pakartotinai spręsti dėl pareiškėjos 2024 m. balandžio 29 d. prašymo.
Atitinkamai nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos reikalavimo panaikinti Komisijos 2024 m. birželio 20 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjos skundą atmetus, nėra pagrindo priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., EŽTT 1994 m. balandžio 19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos S. S. patikslintą skundą atmesti.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.