- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- I2-4493-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00244-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Romanas Klišauskas, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romano Klišausko ir Aušrelės Mažrimienės,
2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) prašydama:
1) panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2023 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (1.31)-RS2-77 „Dėl atsisakymo tenkinti prašymą“ (toliau – ir Sprendimas);
2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 21RE2-34 (AG2-22/16-2023);
3) pripažinti, jog atsakovė vilkino pareiškėjos 2023 m. sausio 6 d. prašymo nagrinėjimą;
4) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. sausio 6 d. prašymą ir priimti motyvuotą bei išsamų sprendimą.
Pareiškėja paaiškino, kad 2023 m. sausio 6 d. atsakovei pateikė prašymą atleisti ją nuo pareigos mokėti nuomos mokestį už suteiktą socialinį būstą, peržiūrėti socialinio būsto nuomos sutartį, pasirašant naują sutartį ir nurašyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. susidariusį įsiskolinimą už socialinio būsto nuomą.
Teigia, kad atsakovė per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė motyvuoto ir išsamaus atsakymo į 2023 m. sausio 6 d. prašymą, todėl dėl atsakovės vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus buvo nuspręsta kreiptis su skundu į Komisiją. Pradėjus nagrinėti administracinę bylą Komisijoje pareiškėjai buvo įteiktas Sprendimas.
Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2023 m. vasario 28 d. sprendime konstatavo, kad skundas yra nepagrįstas ir jį atmetė. Pareiškėja akcentuoja, kad dėl ligos negalėjo atvykti į 2023 m. vasario 27 d. vykusį Komisijos posėdį ir taip ginti savo pažeistas teises bei interesus, apie tai informavo Komisiją, tačiau buvo priimtas sprendimas skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjos nuomone Komisija 2023 m. vasario 28 d. sprendime neatskleidė ginčo esmės, skundas buvo nagrinėjamas šališkai, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) nuostatos suteikia teise savivaldybės tarybai tam tikrais atvejais atleisti asmenį nuo pareigos mokėti nuomos mokestį už socialinį būstą ar sumažinti nuomos mokesčio dydį. Atsakovė Sprendime formaliai įvertino aplinkybes ir priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog minėtos aplinkybės įrodo, kad yra teisinis bei faktinis pagrindas skundą tenkinti ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2023 m. sausio 6 d. prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teigia, kad 2023 m. sausio 6 d. pareiškėja elektroniniu paštu pateikė Administracijai prašymą dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio už socialinio būsto nuoma ir jo priedus. Atkreipia dėmesį, jog minėtame prašyme pareiškėja išreiškė pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu. Išnagrinėjus pareiškėjos prašymą buvo priimtas Sprendimas ir jis išsiųstas pareiškėjai į 2023 m. sausio 6 d. prašyme nurodytą elektroninį paštą.
Paaiškino, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) yra nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai asmenų prašymus nagrinėja ir atsakymus į juos teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka.
Akcentuoja, kad Taisyklėse yra aiškiai nurodyta, jog į prašymą ar skundą atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. Jeigu asmens prašyme ar skunde buvo nurodytas būdas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, atsakoma nurodytu būdu. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą Sprendimas pareiškėjai buvo pateiktas jos prašyme nurodytu būdu t. y. išsiųstas į elektroninį paštą. Pažymi, jog pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas ir Sprendimas priimtas nepažeidžiant VAĮ nurodyto 20 darbo dienų termino, todėl pareiškėjos skundo argumentai, jog Sprendimas priimtas ir jai pateiktas nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų yra nepagrįstas.
Nurodo, kad Sprendimu buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo savivaldybės socialinio nuomos mokesčio. Teisės aktai nustato, kad savivaldybės taryboms yra suteikta teisė atleisti nuomininkus nuo nuomos mokesčio mokėjimo, jeigu jie naudojasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta pinigine socialine parama bei kita parama ir jei jų (šeimos atveju – visų šeimos narių) kalendorinių metų deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1,5 valstybės remiamo pajamų (VRP) dydžio arba 235,50 Eur vienam asmeniui (šeimos atveju - vienam šeimos nariui) per mėnesį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2022 metais gautos pajamos viršijo nustatytą 235,50 pajamų dydį per mėnesį, todėl buvo priimtas neigiamas atsakymas.
Atsiliepimas
Atsakovė laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, jame nurodytas priimamo akto teisinis reguliavimas, nustatytos faktinės aplinkybės tinkamai susietos su teisiniu reguliavimu, nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka, todėl jis atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (1.31)-RS2-77 „Dėl atsisakymo tenkinti prašymą“ (b. l. 34-35) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2023 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 21RE2-34 (AG2-22/16-2023) (b. l. 3-5) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėja 2023 m. sausio 6 d. kreipėsi su prašymu (b. l. 33) į Administraciją. Prašymu buvo prašoma: 1) atleisti pareiškėją nuo prievolės mokėti socialinio būsto nuomos mokestį; 2) peržiūrėti turimą socialinio būsto nuomos sutartį ir pasirašyti naują nuomos sutartį; 3) nurašyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. susidariusį įsiskolinimą už socialinio būsto nuomą.
Administracija išnagrinėjusi pareiškėjos 2023 m. sausio 6 d. prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė prašymo netenkinti. Sprendime teigiama, kad vadovaujantis Paramos įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-133 „Dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 63 punktu savivaldybės tarybai yra suteikta teisė atleisti nuomininkus nuo nuomos mokesčio mokėjimo, jeigu jie naudojasi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta pinigine socialine parama bei kita parama ir jei jų kalendorinių metų deklaruotos pajamos neviršija 235,50 Eur vienam asmeniui per mėnesį. Sprendime pabrėžiama, jog 2022 metais pareiškėjos pajamos per mėnesį siekė 248,83 Eur per mėnesį, todėl nėra teisinio pagrindo ją atleisti nuo prievolės mokėti socialinio būsto nuomos mokestį.
Iš Komisijoje nagrinėtos administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2023 m. vasario 13 d. kreipėsi su skundu į Komisiją. Skunde pareiškėja nurodė, jog 2023 m. sausio 6 d. pateikė atsakovei prašymą dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio už socialinio būstą mokėjimo, tačiau iki šiol jai neįteiktas atsakymas į minėtą prašymą, todėl Komisijos buvo prašoma įpareigoti Administraciją išnagrinėti 2023 m. sausio 6 d. prašymą ir priimti sprendimą. Akivaizdu, jog pareiškėja Komisijai pateiktame skunde laikėsi pozicijos, kad atsakovė vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.
Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos 2023 m. vasario 13 d. skundą, 2023 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21RE2-34 (AG2-22/16-2023). Minėtame sprendime Komisija pabrėžė, kad nagrinėtoje administracinėje byloje buvo vertinama ar pagrįstai pareiškėja teigia, jog Administracija vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Byloje nebuvo vertinamas Sprendimo teisėtumas. Komisija 2023 m. vasario 28 d. sprendime konstatavo, kad atsakovė nagrinėdama pareiškėjos prašymą, atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus, laikėsi teisės aktuose nustatytos prašymų nagrinėjimo tvarkos ir terminų, todėl pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
Įvertinus minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (1.31)-RS2-77 „Dėl atsisakymo tenkinti prašymą“, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl atsakovės veiksmų nagrinėjant pareiškėjos prašymą teisėtumo
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai yra reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2020, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020). Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis, reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-800-502/2020, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3820-968/2019).
Bylos rašytiniai dokumentai neginčytinai įrodo, kad atsakovė įvykdė jos kompetencijai priskirtus veiksmus – išnagrinėjo pareiškėjos 2023 m. sausio 6 d. prašymą ir 2023 d. vasario 3 d. priėmė individualų administracinį aktą, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti vilkinimo fakto, todėl Komisijos 2023 m. vasario 28 d. sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Pareiškėja skunde pabrėžė, jog su Sprendimu susipažino tik nagrinėjant administracinę bylą Komisijoje. Laikėsi pozicijos, jog Sprendimas yra priimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus.
VAĮ 2 straipsnio 10 dalis teigia, kad prašymas - su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas - asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).
Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4529-520/2020).
Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjos 2023 m. sausio 6 d. rašto turinį konstatuoja, kad juo nėra siekiama apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, jame nėra nurodyti konkretus pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų pažeidimai, todėl rašte pateikiama informacija vertintina kaip prašymas atlikti Administracijos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl pareiškėjos raštas VAĮ prasme laikytinas prašymu.
Vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 1 dalimi asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu (VAĮ 11 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, jog remiantis VAĮ 13 straipsnio 1 dalimi asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą.
VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
Taisyklių 42 punktas teigia, jog į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. Jeigu asmens prašyme ar skunde buvo nurodytas būdas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, atsakoma nurodytu būdu. Jeigu asmuo, pateikdamas prašymą ar skundą vietoje (institucijoje), aiškiai žodžiu nurodo pageidaujamą atsakymo gavimo būdą, asmenį aptarnaujantis institucijos darbuotojas tą informaciją užfiksuoja ir asmeniui yra atsakoma jo pageidautu būdu.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog viešojo administravimo subjektas gavęs asmens prašymą privalo atsakymą į jį pateikti per 20 darbo dienų. Viešojo administravimo subjektas priėmęs individualų administracinį aktą turi prievolę jį ne vėliau kaip 3 darbo dienas pateikti prašymą pateikusiam asmeniui. Atsakymas į prašymą asmeniui yra pateikiamas tokiu pačiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas, nebent asmuo prašyme išreiškią pageidavimą gauti atsakymą konkrečiu būdu.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sprendimas buvo priimtas praėjus lygiai 20 darbo dienų nuo pareiškėjos prašymo pateikimo dienos, todėl akivaizdu, jog atsakovė nagrinėdama prašymą laikėsi VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuoto termino. Sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini). Analizuojant pareiškėjos 2023 m. sausio 6 d. prašymo turinį matyti, kad jis Administracijai buvo pateiktas elektroniniu paštu, jame pareiškėja aiškiai nurodė, kad pageidauja dokumentus gauti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovė vykdydama prašymo nagrinėjimo procedūra tinkamai taikė VAĮ ir Taisyklių nuostatas, jos neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad ji nebuvo tinkamai supažindinta su Sprendimu ir jis priimtas pažeidžiant VAĮ nustatytus terminus yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Kaip ir anksčiau minėta pareiškėja 2023 m. sausio 6 d. prašyme atsakovės prašė atleisti ją nuo prievolės mokėti nuomos mokestį už socialinio būsto nuomą, nurašyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. susidariusį nuomos mokesčio įsiskolinimą ir peržiūrėti socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas.
Paramos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis teigia, kad socialinio būsto nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja savivaldybės administracija ar kitas subjektas, turintis teisės aktų suteiktus įgaliojimus, pagal amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti, vietovės pataisos koeficientą, būsto naudingąjį plotą, nusidėvėjimą ir aprūpinimą komunaliniais patogumais, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtinta metodika. Savivaldybės taryba tvirtina amortizacinius atskaitymus nusidėvėjimui atkurti ir pataisos koeficientą, rodantį būsto būklę (nusidėvėjimą).
Savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita privalo sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) vertinamos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1,5 VRP dydžio, jeigu savivaldybės taryba nenustato didesnės vertinamų pajamų, tenkančių vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, ribos (Paramos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).
Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintoje metodikoje nustatytą teisinį reguliavimą, socialinio būsto nuomos dydį nustato savivaldybių administracijos, o savivaldybių tarybos turi teisę socialinių būstų nuomininkus atleisti nuo prievolės mokėti socialinio būsto nuomos mokestį. Tačiau socialinio būsto nuomininkas, siekdamas būti atleistas nuo pareigos mokėti nuomos mokestį, privalo įrodyti, kad jų kalendorinių metų deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį neviršija 1,5 valstybės remiamo pajamų dydžio.
Taisyklių 45 punktas numato, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį. Į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Taisyklių 45.3 papunktis). Akivaizdu, jog Taisyklėse yra nustatyta, kad atsakymo į prašymą turinys privalo atitikti asmens prašymo turinį. Nagrinėjamu atveju Administracija neatsakė į visus pareiškėjos prašyme keliamus klausimus, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovei neišnagrinėjus prašymo visa apimtimi, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir atsakovė įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. sausio 6 d. prašymą visa apimtimi ir priimti individualų administracinį aktą dėl iki 2022 m. gruodžio 31 d. susidariusio nuomos mokesčio įsiskolinimo nurašymo bei prašymo sudaryti naują socialinio būsto nuomos sutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos S. S. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. sausio 6 d. prašymą dalyje dėl naujos socialinio būsto nuomos sutarties pasirašymo ir socialinio būsto nuomos mokesčio įsiskolinimo, susidariusio iki 2022 m. gruodžio 31 d., nurašymo.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.