- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- AN2-207-919/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00054-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. V.
- Institucija
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutarties jo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. V. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. vasario 10 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 354 straipsnio 5 dalyje už tai, kad jis 2021 metais, be statybą leidžiančio dokumento, atliko šiuos paprastojo remonto darbus - padidino neypatingojo viešojo pastato - įstaigos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) langų angas, išgriaudamas sienos dalį po langais, Pastato pirmo aukšto lygyje vietoj dažyto tinko apdailos, ant fasadinės sienos priklijavo granitines plokštes ir antrame Pastato aukšte ant lauko sienos sumontavo kondicionieriaus išorinį bloką. Už tai G. V. paskirta 100 eurų bauda.
2. G. V. nesutikdamas su Institucijos 2022 m. vasario 10 d. nutarimu pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi skundo netenkino.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu G. V. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį ir Institucijos 2022 m. vasario 10 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat apklausti A. S., kuris 2020 m. liepos 20 d. atliko pastato kadastrinius matavimus ir VĮ „Registrų centro“ darbuotoją, kuri 2020 m. rugsėjo 20 d. atliko pastato kadastrinius matavimus.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi vien administracinio nusižengimo protokolą surašiusios ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos nurodytomis aplinkybėmis, tačiau visiškai neatsižvelgė į G. V. nurodytas aplinkybes. Dėl to akivaizdu, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant teisėtumo, nešališkumo, objektyvumo principus, nenustačius reikšmingų aplinkybių, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kadangi ją priėmęs teismas neatsižvelgė į esmines įvykio aplinkybes, nerinko teisingam ir objektyviam sprendimui priimti būtinų įrodymų ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas bei G. V. skundo netenkino, taip palikdamas galioti jam paskirtą administracinę nuobaudą už nusižengimą, kurio nepadarė.
3.2. Skunde pažymima, kad Institucijos nutarime administracinio nusižengimo byloje nėra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kokiais veiksmais G. V. padarė administracinį nusižengimą. Nutarimo grafoje „Pažeidimo esmė“ yra pacituota daug statybos techninio reglamento ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo straipsnių, tačiau neaišku kokiu tikslu jie yra pacituoti, nes nutarimo administracinio nusižengimo byloje grafoje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ yra nurodyta tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje, kurioje numatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Tačiau G. V. nesupranta, kodėl yra kaltinamas atlikęs statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, nes jam priklausantis pastatas buvo ne statomas, o remontuojamas. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad tiek surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimant nutarimą nebuvo laikomasi teisės aktų ir teismų praktikos, reglamentuojančių administracinio nusižengimo protokolo, o tuo pačiu ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje, surašymo reikalavimų, nes G. V. nėra suprantama nuo kokio kaltinimo jis gali gintis, nes jis nėra aiškiai ir suprantamai suformuluotas. Taip pat pažymi, jog nebuvo aiškintasi ar būtent G. V. atliko nutarimo grafoje „Pažeidimo esmė“ nurodytus darbus ir kada minėti darbai buvo atlikti.
3.3. Skundo autorius nurodo, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 354 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties, nes nenustatyta tikslus pažeidimo padarymo laikas ir data. Jis negalėjo atlikti minėtų remonto darbų per pusvalandį, nors taip nurodyta nutarimo administracinio nusižengimo byloje grafoje „Nusižengimo (-ų) vieta, data, laikas“. Minėtoje grafoje nurodyta, kad administracinis nusižengimas, dėl kurio padarymo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn yra padarytas (duomenys neskelbtini) d. nuo 11.00 val. iki 11.30 val. Skundo autoriaus nuomone, nepagrįstai yra pripažinta yra padarytas vienas tęstinis administracinis nusižengimas, nes langų angų padidinimas išgriaunant sienos dalį po langais, pastato pirmo aukšto lygyje vietoje dažyto tinko apdailos, ant fasadinės sienos priklijavimas granitinių plokščių ir antrame pastato aukšte ant lauko sienos sumontavimas kondicionieriaus išorinio bloko buvo atlikti skirtingu laiku, nuo kiekvieno veiksmo praėjus tam tikram laiko tarpui. Atkreipiamas dėmesys, jog langų angos išgriaunat sienos dalį po langais buvo padidintos dar 2020 metų kovo mėnesį, atliekant minėto pastato remontą, kuris buvo atliekamas pagal 2014 metais parengtą projektą ir išduotą pastato kapitalinio remonto leidimą.
3.4. Pažymima, kad padidinant langų angas buvo atstatytas pirminis jų dydis, buvęs iki 1987 metų atliktos rekonstrukcijos. Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 20 d. matininko A. S., o 2020 m. rugsėjo 2 d. VĮ „Registrų centras“ darbuotojų buvo atlikti minėto pastato kadastriniai matavimai, kurių metu jau buvo užfiksuota, kad langų angos išgriaunat sienos dalį po langais jau buvo padidintos pagal ankstesnį projektą, o 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. parengtos deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurių pagrindu VĮ „Registrų centras“ buvo atliktas kadastro duomenų tikslinimas. Tai, kad langų angų išgriaunat sienos dalį po langais padidinimas buvo net du kartus užregistruotas VĮ „Registrų centras“ patvirtina faktą, kad šis darbas buvo atliktas tesėtai, esant tam reikalingiems dokumentams. Šias aplinkybes galėtų patvirtinti A. S. ir VĮ „Registrų centras“ darbuotoja, kuri 2020 m. rugsėjo 2 d. atliko pastato kadastrinius matavimus. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. VĮ „Registrų centras“ darbuotojų parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą elektroniniu paštu 2021 m. gruodžio 17 d. prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą G. V. pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiajai specialistei J. Z. ir paaiškino, kad langų angos padidintos pagal parengtą kapitalinio remonto projektą, tačiau kaip matyti dėl neaiškių priežasčių šio dokumento administracinio nusižengimo byloje nėra.
3.5. Nurodoma, kad ANK 591 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas (ANK 591 straipsnio 7 punktas). ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Esant šioms aplinkybėms G. V. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už langų angos išgriaunat sienos dalį po langais padidinimą. Traukiant jį administracinėn atsakomybėn už antrame pastato aukšte ant lauko sienos sumontuoto kondicionieriaus išorinio bloko, taip pat nebuvo renkami įrodymai, patvirtinantys, kad jis padarė minėtą pažeidimą. Kondicionieriaus išorinis blokas buvo pritvirtintas vietoje, kurioje dar iki 2014 metų balandžio mėnesio, tai yra iki įsigyjant minėtą pastatą, jau buvo pritvirtintas toks prietaisas. Be to, G. V. įsigijus minėtą pastatą antrame pastato aukšte ant lauko sienos sumontuotas kondicionierius buvo sugedęs, todėl jis buvo nuimtas, o jo tvirtinimo vietos užtaisytos, kad į sienas nesiskverbtų vanduo ir negadintų pastato. Naujas kondicionierius nebuvo pritvirtintas, nes tam laikinai nebuvo būtinybės. 2021 metų pavasarį atsiradus būtinybei ir minėtiems prietaisams žymiai atpigus, senojo kondicionieriaus vietoje buvo pakabintas naujas kondicionieriaus išorinis blokas. Akivaizdu, kad esant šioms aplinkybėms G. V. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už antrame pastato aukšte ant lauko sienos sumontuotą kondicionieriaus išorinį bloką. Skundo autoriaus nuomone, jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už pastato pirmo aukšto lygyje vietoje dažyto tinko apdailos, ant fasadinės sienos priklijuotų granitinių plokščių. Šiam darbui atlikti nebuvo būtinas leidimas, nes jam priklausantis pastatas nepagrįstai yra laikomas viešuoju pastatu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius R. D. savo 2022 m. vasario 7 d. jam adresuotame rašte (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų prašymo“, kuris turėjo būti administracinio nusižengimo byloje, nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatyme statinio paskirtis siejama su jo naudojimo tikslu ir vykdoma veikla (nesiejama su statinio nuosavybės forma), teigtina, kad įstaigų pastatais laikytini pastatai, kurie pagal jų naudojimo paskirtį gali būti naudojami valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įstaigų (pavyzdžiui, viešųjų įstaigų) veiklos tikslais (pavyzdžiui, statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.2 papunktyje nurodyti administracinės paskirties pastatai, kurie pagal paskirtį gali būti naudojami valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įstaigų ir organizacijų veiklos tikslams, laikytini viešaisiais pastatais). Apibendrinant administracinės paskirties pastatas gali būti naudojamas tiek valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įstaigų ir organizacijų veikloms, tiek ir privačios įstaigos administraciniams tikslams. Jeigu privačios įmonės valdomas pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip administracinės paskirties pastatas ir gali būti naudojamas įstaigos tikslams, jis laikytinas viešuoju pastatu“. Pabrėžiama, kad G. V. ir jo sutuoktinei priklausantis pastatas nenaudojamas valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įstaigų (pavyzdžiui, viešųjų įstaigų) ar privačių įstaigų administracinei veiklai. Minėtame pastate yra įsikūręs grožio salonas ir advokato kontora. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 110 punkte viešasis pastatas apibrėžtas, kaip viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas. Minėtame apibrėžime neminimas nei grožio salonas, nei advokato kontora, todėl yra nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamas pastatas yra viešasis pastatas. Taigi, minėtas pastatas nepagrįstai laikomas įstaiga, nes iki G. V. jį įsigyjant 2014 metais šis pastatas priklausė įmonei ir jis galbūt buvo naudojamas administraciniams įmonės tikslams. Be to, pažymima, kad granito plokštės buvo priklijuotos tikrai ne (duomenys neskelbtini) d. nuo 11.00 val. iki 11.30 val.
3.6. Be to, skundo autoriaus nuomone, byla dėl jo skundo turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes apeliaciniame skunde yra ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ir kaltė, o tik teismo posėdžio metu jis galėtų argumentuotai paaiškinti savo skundo motyvus, nes to negalėjo padaryti nei priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nei nagrinėjant bylą Marijampolės apylinkės teisme.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į G. V. apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas visiškai neatsižvelgė į G. V. nurodytas aplinkybes. Kaip tik priešingai, nutarties turinys patvirtina, kad teismas vertino visus G. V. nurodytus argumentus, kuriais jis grindė skundą dėl nutarimo. Nutarties konstatuojamosios dalies 2 pastraipoje nurodyti esminiai G. V. skundo argumentai, o nutarties motyvuojamojoje dalyje pateiktas išsamus ir individualus skundo argumentų vertinimas. Atsižvelgiant į tai, dalytina išvada, kad teismas byloje tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas, nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei nėra teisinio pagrindo jos naikinti.
4.2. Nurodoma, kad G. V. teigimu, Institucijos protokolo turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau kaip pagrįstai nutartyje pažymėjo teismas, G. V. nors ir neigė savo kaltę, tačiau iš esmės nepaneigė, kad atliko nutarime ir protokole nurodytus remonto darbus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl visais įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą. Teismas nutartyje pažymėjo, jog surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog G. V. atliko pastato fasado keitimo darbus neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir, kad šias aplinkybes patvirtina ne tik Institucijos pareigūnų užfiksuoti duomenys, bet ir 2021 m. gruodžio 23 d. administracijos raštas, nes jame be kita ko nurodoma, kad pastate vykdomi remonto ar rekonstrukcijos darbai - keičiami langai, didinamos jų angos, keičiama fasadų apdaila, pykdomi statybos darbai pastato viduje. Iki šio momento tokiems darbams jokio projekto ar statybą leidžiančio dokumento nėra išduota. Langų angos padidintos 2021 metų gegužės ar birželio mėnesį, fasadų apdaila padaryta rugsėjo ar spalio mėnesį.
4.3. Institucija pažymi, jog atmestini apeliacinio skundo argumentai, neva G. V. padarytas nusižengimas nėra trunkamasis ir, kad turėjo būti nustatinėjama kiekvieno remonto veiksmo data ir laikas atskirai, nes jie buvo atlikti skirtingu laiku. Tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad pažeidžiant teisės aktų tvarką atliktas pastato paprastasis remontas, tai yra fasado pakeitimai (langų angų padidinimas, fasado apdailos pakeitimas ir kondicionieriaus bloko įrengimas), atitinka trunkamojo nusižengimo požymius ir pažeidimų pradžios data laikytina (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo nurodoma statybos darbų atlikimo data, o pažeidimų paaiškėjimo data - nusižengimo užfiksavimo data. Kaip ir nurodė teismas nutartyje, ,,protokole ir nutarime nurodytas nusižengimo paaiškėjimo laikas (faktinio duomenų patikrinimo vietoje laikas), o ne viso neteisėto remonto laikas, ši aplinkybė yra akivaizdi bei aiški, todėl nėra pagrindo spręsti, kad protokolas ir jo pagrindu priimtas nutarimas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų“. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trankomuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-576/2022). Pastato savavališkas paprastasis remontas yra trunkamasis administracinis pažeidimas, kuris remiantis bylos rašytiniais įrodymais buvo vykdomas dar 2021 metų balandžio - spalio mėnesiais, paaiškėjo 2021 m. gruodžio 16 d., todėl, kaip ir konstatavo teismas nutartyje, ANK 39 straipsnyje numatytas 2 metų terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs. Net jei apeliacinės instancijos teismas patikėtų G. V. teiginiais, kad statybos darbus jis vykdė 2020 kovo mėnesį, tai vis tik nekeičia to, kad ANK 39 straipsnyje numatytas 2 metų terminas nuobaudos skyrimui nebuvo pasibaigęs, nes nutarimas priimtas 2022 m. vasario 10 d.
4.4. Atsiliepime pažymima, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 punktu, statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Remiantis prie patikrinimo akto pridėto 2021 m. gruodžio 9 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pastato pavadinimas - įstaiga, pagrindinė naudojimo paskirtis - administracinė, statinio kategorija - neypatingas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 punkte nurodyta, kad statinio paskirtis - viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Atitinkamai Statybos įstatymo 2 straipsnio 110 punkte apibrėžta, kad viešasis pastatas - viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas. STR 1.01.03:2017 7.2 papunktyje nurodyta, jog administracinės paskirties pastatai - pastatai administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai). Atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatyme statinio paskirtis siejama su jo naudojimo tikslu ir vykdoma veikla (nesiejama su statinio nuosavybės forma), įstaigų pastatais laikytini pastatai, kurie pagal jų naudojimo paskirtį gali būti naudojami valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įstaigų veiklos tikslais, todėl administracinės paskirties pastatas gali būti naudojamas tiek valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įstaigų ir organizacijų veikloms, tiek ir privataus subjekto tikslams. Jeigu privačios nuosavybės teise valdomas pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip administracinės paskirties pastatas ir gali būti naudojamas įstaigos tikslams, jis laikytinas viešuoju pastatu. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Atitinkamai STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1. papunktis detalizuoja, kad be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas, atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba. Taigi pastato paprastajam remontui statytojas privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka parengti pastato paprastojo remonto aprašą ir gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą. Atsižvelgiant į tai, teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą teisingai įvertino pastato kategoriją ir atitinkamai dėl to jam keliamus paprastojo remonto, keičiant pastato fasado išvaizdą, reikalavimus. Teisingai įvertino, jog pastatas laikytinas viešuoju pastatu, jam buvo atliekamas paprastasis remontas, kuriam buvo ir yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
4.5. Institucija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, neva G. V. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis savavališkos statybos atlikimo metu ir šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalimi, statytojas (užsakovas) - Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Institucijos nuomone, įvertinus byloje esančius duomenis, Institucijos pareigūnai padarė pagrįstą išvadą, kad G. V. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 354 straipsnio 5 dalį ir yra visi šio nusižengimo sudėties požymiai. Administracinio nusižengimo teisena G. V. atžvilgiu negali būti nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu.
Šalies argumentai
4.6. Nurodoma, kad G. V. apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyta bendra taisyklė, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytas išimtis. Teismas nagrinėja bylas žodinio proceso tvarka, kai pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas - paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, ir kai asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Pabrėžtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šiuo atveju nėra pateikti jokie nauji įrodymai, nenurodyta ir naujų aplinkybių, galinčių turėti reikšmę sprendimo priėmimui, apeliaciniame skunde nesutinkama tik su jau atliktu aplinkybių vertinimu, nepateikiant jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs teismas. Todėl Institucijos nuomone, būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra ir toks G. V. prašymas netenkintinas. Taip pat pažymėtina, jog teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad net ir bylą nagrinėjant teisme, G. V. nepasinaudojo teise būti išklausytam bei pateikti turimus įrodymus nurodyti žinomas aplinkybes, nes į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių teismui nenurodė. Bet o, netenkintinas ir G. V. prašymas dėl liudytojų apklausos, kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokias kitas aplinkybes skunde nurodyti asmenys galėtų patvirtinti, kurių nėra bylos rašytiniuose įrodymuose, nes teismas priimdamas nutartį vertino pateiktus rašytinius pastato kadastrinių matavimų duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Nagrinėjamu atveju G. V. nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu. Taip pat keliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo protokolo atitikimo ANK reikalavimams.
7. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, visiškai sutinka su Marijampolės apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas G. V. kaltės klausimą jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 354 straipsnio 5 dalyje, padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą Marijampolės apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
8. ANK 569 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
9. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad G. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 354 straipsnio 5 dalį patrauktas už tai, kad jis 2021 metais, be statybą leidžiančio dokumento, atliko paprastojo remonto darbus - padidino neypatingojo viešojo pastato langų angas, išgriaudamas sienos dalį po langais, pastato pirmo aukšto lygyje vietoj dažyto tinko apdailos, ant fasadinės sienos priklijavo granitines plokštes ir antrame pastato aukšte ant lauko sienos sumontavo kondicionieriaus išorinį bloką.
10. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog G. V. kaltė padarius ANK 354 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais, G. V. neteisėti veiksmai kvalifikuoti tinkamai, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar keisti ginčijimą nutartį, todėl, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams. Kadangi apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės analogiški motyvai, kurie buvo nurodyti skunde dėl Institucijos 2022 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriuos Marijampolės apylinkės teismas išsamiai pasisakė skundžiamoje nutartyje, todėl papildomai apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
6. ANK 354 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio savavališką paprastąjį remontą. Pagal šio straipsnio 5 dalį administracinė atsakomybė kyla už neypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą. Aptariama ANK norma yra blanketinė, todėl asmens padarytą pažeidimą kvalifikuojant pagal šį straipsnį būtina nustatyti kokių konkrečių teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė.
7. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Institucija 2021 m. gruodžio 16 d. atlikusi faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pakeistas Pastato fasadas - įstaigos langų angos išdidintos, išgriaunant sienos dalį po buvusiais langais (šiaurinės rytinės pusės fasadai), pirmo aukšto dalyje fasade pritvirtinta granitinė plokštė (šiaurinės pusės fasadas), antrame aukšte pritvirtintas kondicionieriaus išorinis blokas (rytinės pusės fasadas), rytinės ir pietinės pusės fasaduose sumontuotos metalinės lanksčios konstrukcijos (kampuočiai). Nustačiusi savavališkos statybos faktą, Institucija statytojui 2021 m. gruodžio 27 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad G. V. savavališkai atlikto pastato paprastąjį remontą – be projekto ir statybą leidžiančio dokumento pakeista viešojo pastato išvaizda.
8. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė nustatyta Statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose (toliau – STR). Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 punktu, statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje apibrėžta, jog statyba, kurios tikslas - atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant yra statinio paprastasis remontas. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punkte detalizuota, jog statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, tarp jų fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; fasado elementų pakeitimas. G. V. teigia, kad jis nepagrįstai kaltinamas atlikęs statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kadangi jam priklausantis pastatas buvo ne statomas, o remontuojamas, tačiau pažymėtina, kad aukščiau aptartas Statybos įstatymas aiškiai reglamentuoja, jog statyba, kurios tikslas - atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant yra statinio paprastasis remontas. Taigi, į sąvoką „statyba“ įeina ir pastato remontas, todėl G. V. apeliacinio skundo teiginys, jog jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl pastato remonto, atmetamas kaip nepagrįstas.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. V. ir jo sutuoktinei priklausantis pastatas nenaudojamas valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įstaigų (pavyzdžiui, viešųjų įstaigų) ar privačių įstaigų administracinei veiklai, todėl nebuvo būtina gauti dokumentą leidžiantį pastato remontą.
10. Statybos įstatymo 2 straipsnio 110 punkte apibrėžta, kad viešasis pastatas - viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 punkte nurodyta, kad statinio paskirtis - viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. STR 1.01.03:2017 7.2 papunktyje nurodyta, jog administracinės paskirties pastatai - pastatai administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai). Statybos įstatyme statinio paskirtis siejama su jo naudojimo tikslu ir vykdoma veikla (nesiejama su statinio nuosavybės forma), įstaigų pastatais laikytini pastatai, kurie pagal jų naudojimo paskirtį gali būti naudojami valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įstaigų veiklos tikslais, todėl administracinės paskirties pastatas gali būti naudojamas tiek valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įstaigų ir organizacijų veikloms, tiek ir privataus subjekto tikslams. Taigi, jeigu privačios nuosavybės teise valdomas pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip administracinės paskirties pastatas ir gali būti naudojamas įstaigos tikslams, jis laikytinas viešuoju pastatu.
11. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė paskirtis – administracinė. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad būtų ginčijami ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir jo paskirtis. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai laikė, jog pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra viešasis pastatas.
12. Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje nurodoma, kad statyba, kurios tikslas - atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant yra statinio paprastasis remontas. STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1. papunktis detalizuoja, kad be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas, atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Pastato išvaizdos keitimu laikoma, be kita ko, fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; fasadų dangos įrengimas, keitimas, dažymas; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; kiti darbai, keičiantys pastatų išvaizdą (STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punktas). Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis). Jeigu statytojas neatitinka šio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis).
13. Aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, jog Institucija teisingai įvertino pastato kategoriją ir atitinkamai dėl to jam keliamus paprastojo remonto, keičiant pastato fasado išvaizdą, reikalavimus. Šiuo atveju, Pastatas laikytinas viešuoju pastatu, jam buvo atliekamas paprastasis remontas, kuriam buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Nors ir G. V. turėjo 2014 metais Pastato kapitalinio remonto aprašą, tačiau turėjo taip pat gauti ir aukščiau aptartų įstatymų nustatyta tvarka gauti dokumentą leidžiantį atlikti nagrinėjamo pastato paprastąjį remontą. Apeliaciniame skunde G. V. nurodo, jog padidinant Pastato langų angas buvo atstatytas pirminis jų dydis, buvęs iki 1987 metų atliktos rekonstrukcijos. Šiame kontekste pažymima, kad ši aplinkybė nesuteikė Pastato fasado išvaizdą buvusią iki 2021 metų keisti be tokią statybą leidžiančio dokumento.
14. Taip pat skunde pažymima, jog nebuvo aiškintasi ar būtent G. V. atliko Institucijos nutarime nurodytus darbus ir kada minėti darbai buvo atlikti. Skundo autoriaus nuomone, nepagrįstai yra pripažinta yra padarytas vienas tęstinis administracinis nusižengimas, nes langų angų padidinimas išgriaunant sienos dalį po langais, pastato pirmo aukšto lygyje vietoje dažyto tinko apdailos, ant fasadinės sienos priklijavimas granitinių plokščių ir antrame pastato aukšte ant lauko sienos sumontavimas kondicionieriaus išorinio bloko buvo atlikti skirtingu laiku, nuo kiekvieno veiksmo praėjus tam tikram laiko tarpui. Atkreipiamas dėmesys, jog langų angos išgriaunat sienos dalį po langais buvo padidintos dar 2020 metų kovo mėnesį, atliekant minėto pastato remontą, kuris buvo atliekamas pagal 2014 metais parengtą projektą ir išduotą pastato kapitalinio remonto leidimą.
15. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-507/2015).
16. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte pateikta sąvoka apibrėžia, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, o to paties straipsnio 85 punkte statyba apibrėžiama kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Taigi, savavališka statyba yra veikla, kurios pobūdis yra trunkamasis. Todėl, kai savavališka statyba yra baigta, pažeidimo padarymo diena laikoma savavališkos statybos pabaigos diena, o jei pažeidimas nustatomas dar vykstant savavališkai statybai, trunkamasis pažeidimas laikomas baigtu ir senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
17. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas – vyriausiasis architektas A. B. 2021 m. gruodžio 21 d. rašte nurodo, kad pastebėjo, jog Pastate vykdomi savavališki statybos darbai. Pažymi, jog langų angos padidintos 2021 metų gegužės – birželio mėnesiais, o fasadų apdaila padaryta rugsėjo ar spali mėnesį.
18. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad langų angos išgriaunat sienos dalį buvo užfiksuota du kartus, kai 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo parengtos deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurių pagrindu VĮ „Registrų centras“ buvo atliktas kadastro duomenų tikslinimas. Tačiau šiame kontekste pažymima, kad G. V. buvo nubaustas ne tik už langų angų padidinimą, tačiau ir dėl to, jog ant fasadinės sienos priklijavo granitines plokštes ir sumontavo kondicionieriaus išorinį blogą. Iš 2020 m. liepos 20 d. matininko A. S. padarytų fotonuotraukų matyti, kad 2020 m. liepos 20 d. iš tiesų, langų angos buvo padidintos, tačiau nei granitinės plokštės ant fasado, nei kondicionieriaus išorinio bloko šiose nuotraukose nėra. Šios aplinkybės rodo, jog pastato remonto darbai 2020 m. liepos 20 d. dar nebuvo baigti, ką patvirtina ir minėtas Marijampolės savivaldybės vyriausiojo architekto pranešimas apie savavališkus statybos darbus. Šiuo atveju, Pastato paprastasis remontas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, tai yra fasado pakeitimai (langų angų padidinimas, fasado apdailos pakeitimas ir kondicionieriaus bloko įrengimas), atitinka trunkamojo nusižengimo požymius. Todėl pažeidimo padarymo diena skaičiuojama nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, tai yra nuo 2021 m. gruodžio 21 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda trunkamojo administracinio nusižengimo atveju gali būti paskirta per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos, todėl G. V. dviejų metų terminas administracinei nuobaudai paskirti iki Institucijos 2022 m. vasario 10 d. nutarimo dar nebuvo suėjęs.
19. G. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi vien administracinio nusižengimo protokolą surašiusios ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos nurodytomis aplinkybėmis, tačiau visiškai neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes. Kaip teisingai pažymėjo Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą, jog skundžiamoje nutartyje yra pateiktas išsamus ir individualus G. V. skundo dėl Institucijos nutarimo argumentų vertinimas. Taigi, Marijampolės apylinkės teismas byloje tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas, nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei nėra teisinio pagrindo jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.
20. Apeliaciniame skunde prašoma surengti žodinį administracinės bylos nagrinėjimą ir apklausti A. S. ir VĮ „Registrų centro“ darbuotoją, kuri atliko 2020 m. rugsėjo 2 d. Pastato kadastrinius matavimus. Pagal ANK 651 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3, 4 dalyse nustatytus atvejus. BPK 651 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Aukštesnės instancijos teismas šia nutartimi atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, iš kurių akivaizdu, kad nėra jokių sąlygų, kurioms esant skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Naujų aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodyta, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas šiuo atveju yra būtinas. Be to, Marijampolės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, G. V. nepasinaudojo teise būti išklausytu bei pateikti turimus įrodymus, nurodyti žinomas aplinkybes, nes į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių teismui nenurodė.
21. Vadovaujantis išdėstytais argumentais sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog G. V. padarė ANK 354 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Marijampolės apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.