- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-1110-264/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- UAB „Kreda“
- Ieškovas
- UAB „Prima Line“
- Kategorijos
- 125.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės UAB „Kreda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-28088-713/2014 pagal ieškovės UAB „Prima Line“ ieškinį atsakovei UAB „Kreda“ dėl skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Prima Line“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Kreda“ 11346,36 Lt skolos, 213,80 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai. Priteisė UAB „Prima Line“ iš UAB „Kreda“ 11346,36 Lt (3286,13 EUR) skolos, 213,80 Lt (61,92 Eur) delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 130,00 Lt (37,65 Eur) žyminio mokesčio ir 1512,50 Lt (438,05 Eur) išlaidų už teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
Atsakovė, atstovaujama advokato A. G., 2015-12-13 pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su 2014 m. gruodžio 16 d. preliminariu sprendimu ir atitinkamai ieškiniu sutinka tik iš dalies. Dalį teismo preliminaraus sprendimo atsakovė įvykdė, o dėl likusios dalies reiškia prieštaravimus. Su preliminariu sprendimu nesutinka dėl to, jog pagal atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis atsakovės skola buvo ženkliai mažesnė nei ieškinyje nurodė ieškovė. Atsakovės nuomone, ieškovė nepateikė paslaugų suteikimą patvirtinančių dokumentų, todėl ieškinys yra neįrodytas, jis negalėjo būti nagrinėtas ir dokumentinio proceso tvarka, nes jokių rašytinių įrodymų apie paslaugų suteikimą į bylą pateikta nėra. Pažymėjo, kad šiuo metu atsakovė neturi galimybės, konkrečiai nurodyti ieškovės nepagrįstai reikalaujamų tariamai suteiktų paslaugų apimties, kadangi atsakovė neturėjo galimybės susipažinti su ieškinio priedais. Atsakovei atsiųstas ieškinio egzempliorius buvo be priedų. Atsakovės atstovui advokatui A. G. nuvykus į teismą susipažinti su byla, taip pat popierinėje bylos dalyje ieškinio priedai nebuvo atspausdinti ir pridėti prie bylos. Atsakovės atstovas per EPP 2015-02-11 pateikė prašymą sudaryti prieiga prie elektroninės bylos, tačiau 2015-02-12 iki 19-00 val. atitinkama prieiga nebuvo sudaryta. Tuo tarpu 2015-02-13 dėl trikdžių elektroninių paslaugų portale atsakovės atstovas advokatas A. G. negalėjo prisijungti prie elektroninių paslaugų portalo. Nurodė, jog gavus galimybę susipažinti su ieškinio priedai, nurodys konkretesnes aplinkybes dėl ieškinio nepagrįstumo, taip pat pateiks ieškinio nepagrįstumą patvirtinančius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovės prieštaravimus atsisakė priimti. Teismo vertinimu atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriais grindžia pateiktus prieštaravimus, taip pat duomenų, patvirtinančių, jog iki šios nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2015-02-19, pateikti ieškinio nepagrįstumą patvirtinančius įrodymus nebuvo galimybės. Atsakovės pateikti teiginiai nepagrįsti CPK 177 str. nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl teismas prieštaravimus priimti atsisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė UAB „Kreda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį ir perduoti atsakovės prieštaravimų priėmimo klausimą nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas perskaitė ir vertino tik pusę atsakovės prieštaravimų, todėl pažeidė CPK 263 str. nuostatas. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose be kitų aplinkybių nurodė, jog preliminarus sprendimas turėtų būti panaikintas, o ieškinys atmestas ir dėl to, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimų. Atsakovė pripažino, jog buvo sudariusi transporto paslaugų sutartį, taip pat užsakinėjo paslaugas pagal atitinkamą sutartį, tik ne ieškinyje nurodytose apimtyse. Be to, savo paaiškinimus pagrindė jau byloje esančiais įrodymais, t.y. nurodė, jog byloje esančios atsakovės nepatvirtintos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina atsakovei suteiktų paslaugų apimties. Vien argumentai ir pagrindimai, jog ieškovė neįrodė savo ieškinio buvo pakankami prieštaravimams priimti, kadangi teisės normas atsižvelgiant ir į kasacinės instancijos teismo praktiką privalo parinkti būtent teismas, o ne šalys, taip pat atitinkamos teisės normos neprivalo būti nurodytos ir procesiniuose dokumentuose, įskaitant ir prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovė pateikė pakankamai motyvuotus prieštaravimus įgalinančius juos priimti.
2. CPK 430 straipsnio 1 dalyje numatyti prieštaravimai gali būti materialinio ir procesinio pobūdžio. Šiuo atveju buvo pareikšti procesinio pobūdžio prieštaravimai, kurie galės būti įvertinti tik išnagrinėjus ir ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tačiau dėl to, jog teismas atsisakė priimti atsakovės prieštaravimus, teismas užkirto atsakovei galimybę gintis nuo pareikšto nepagrįsto ieškinio. Tuo buvo pažeisti ir bendrieji (šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi) civilinio proceso principai (CPK 12, 13, 17 str.).
3. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CPK 115 str., 177 str., 430 str. 1 d. ir 5 d. nuostatas. Atsakovės nuomone nepagrįstos teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriais grindžia šiuos prieštaravimus bei atsakovės pateikti teiginiai nepagrįsti CPK 177 str. nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas prieš atsisakydamas priimti prieštaravimus pirmiausia turėjo nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams ištaisyti. Pažymėjo, kad analogiškos praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-678/2005; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-403/2009). Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog atsakovė atitinkamų įrodymų nepateikė ne tik su prieštaravimais, bet ir iki nutarties priėmimo dienos (iki 2015- 02-19). Taigi teismas iš esmės atsisakė priimti prieštaravimus dėl to, jog atsakovė pati savo iniciatyva ir be teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo priėmimo neištaisė procesinio dokumento trūkumo. Tačiau tokiam CPK 115 straipsnio aiškinimui ir taikymui negalima pritarti, kadangi prieš atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl jo trūkumų nepašalinimo, teismas turėtų priimti nutartį dėl jų šalinimo.
4. Teismas netinkamai taikė CPK 177 straipsnio nuostatas. CPK 177 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo priemonė yra ir šalių (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai. Šiuo atveju atsakovė savo prieštaravimus grindžia ir savo per atstovą duodamais paaiškinimais, kurie buvo nurodyti prieštaravimuose, ir kurie pakartotinai bus išdėstyti teismo posėdžio metu. Tačiau vien dėl to, jog teismas nepriėmė prieštaravimų dėl ko nėra skiriamas teismo posėdis, atsakovė prarado galimybę, jog jos prieštaravimuose nurodomas aplinkybes būtų įrodytos ir CPK 177 str. nurodyta viena iš įrodinėjimo priemonių - atsakovės (tiesiogiai ar per atstovą) paaiškinimais. Be to, tam tikras prieštaravimuose nurodytas aplinkybes atsakovė įrodinėjo jau šiuo metu byloje esančiais rašytiniais įrodymais (PVM sąskaitomis faktūromis, kad jos neįrodo suteiktų paslaugų kiekio ir skolos). CPK 430 straipsnio 1 dalis nereikalauja, kad prieštaravimai būtų grindžiami tik naujais, byloje iki tol nepateiktais įrodymais.
5. Dėl to, jog atsakovė nepateigė detalesnių prieštaravimų (nors pateikti buvo ir pakankami) yra ir pirmos instancijos teismo kaltė. CPK 429 str. 1 d. imperatyviai numato, jog preliminaraus teismo sprendimo patvirtinta kopija kartu su ieškinio ir jo priedų kopijomis išsiunčiamos atsakovei. CPK 429¹ str. numato, jog procesiniai dokumentai gali būti įteikiami ir elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau nenumato, kad galėtų būti nepateikiami ieškinio priedai. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas priėmęs preliminarų sprendimą jo ir ieškinio kopiją išsiuntė atsakovei, tačiau kartu ieškinio priedų neišsiuntė. Dėl šios priežasties, taip pat ir dėl susidariusios situacijos (techninių klaidų teismų elektroninių paslaugų portale) atsakovė nebuvo gavusi ieškinio priedų, todėl negalėjo jų pakomentuoti detaliau. Aplinkybes, jog techninės klaidos tikrai egzistavo patvirtina prie atskirojo skundo pridedamas advokato A. G. elektroninis susirašinėjimas su portalą administruojančiais asmenimis.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės UAB „Kreda“ atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015-02-19 nutartį palikti nepakeistą bei priteisi ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovė pripažįsta, kad šalys sudarė transporto paslaugų teikimo sutartį bei pripažįsta paslaugų teikimo faktą, tačiau teigia, kad paslaugų buvo suteikta už mažesnę kainą, nei ieškiniu pareikšta reikalavimo suma. Šio savo argumento atsakovė nepagrindžia jokiais įrodymais: nepateikti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai apie tariamai mažesnę skolos sumą, nepateikti vykdymo dokumentai, nepateiktas šalių susirašinėjimas ar panašaus pobūdžio dokumentai, iš kurių būtų matyti, kad atsakovė nesutinka su skolos suma, nepateikti net paaiškinimai, iš kurių būtų matyti su kokia skolos dalimi atsakovė nesutinka. Teismui priėmus preliminarų sprendimą, atsakovė jį pradėjo vykdyti, atlikdama dalinius skolos mokėjimus, net ir pateikusi prieštaravimus, kuriais nepagrįstai ginčija dalį skolos, atsakovė toliau atliko skolos mokėjimus (pateikiamas įrodymas apie paskutiniuosius atliktus mokėjimus); skolos suma per visą skolos susidarymo laikotarpį buvo kelis kartus derinama su atsakove, siunčiant tarpusavio atsiskaitymų suderinimų aktus, o iš atsakovės nei karto negautas prieštaravimas dėl skolos sumos suderinimo (pažymėtina, kad aktų negrąžinimo faktas laikomas pripažinimu, kad derinama skolos suma yra teisinga) (pateikiamas įrodymas apie suderinimo aktą, kuris siųstas atsakovei iki kreipimosi į teismą). Todėl atsakovė elgiasi nesąžiningai, ginčija ieškovės reikalavimą formaliais pagrindais, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nors tuo pačiu metu savo veiksmais patvirtina, kad skolą pripažįsta ir imasi dalimis vykdyti ieškovo reikalavimą. Atsakovės atstovas ieškovės atstovui pats nurodė, kad formaliais pagrindais vilkins bylą (tai patvirtina pirmosios instancijos teismui teiktas ieškovės atstovo prašymas nepriimti nepagrįstų ir nemotyvuotų prieštaravimų, kuriuos atsakovės atstovas pokalbio metu nurodė teiksiąs teismui, tikslu kuo toliau atidėti pareigos grąžinti skolą įvykdymą).
2. Atmestinas atsakovės argumentas, kad pateikti prieštaravimai buvo pakankamai motyvuoti ir pagrįsti bei, kad prieštaravimai buvo procesinio pobūdžio. Atsakovės prieštaravimai nėra procesinio pobūdžio, kuriuos reiškiant atsakovė galėtų neturėti jokių prieštaravimus pagrindžiančių įrodymų ir/ar atitinkami įrodymai nebūtų reikalingi. Atsakovė siekia reikšti materialaus, o ne procesinio pobūdžio prieštaravimą, t.y. atsakovė siekia ginčyti ieškovės pareikšto reikalavimo dydį. Materialaus pobūdžio atsikirtimai ir gali būti, ir turi būti pagrįsti įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovė jokių prieštaravimus pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nors tai padaryti galimybių buvo daug, t.y. įrodymų nepateikė nei kartu su savo prieštaravimais, nei vėliau, iki skundžiamos nutarties priėmimo, nei kartu su savo atskiruoju skundu, nors apeliacinės instancijos teismas, kaip žinia, taip pat yra fakto teismas.
3. Atsakovė savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios dabar reiškia atskirąjį skundą. Atsakovė, atstovaujama advokato ir turėdama visus duomenis ir dokumentus apie ieškovės teiktas paslaugas, išrašytas sąskaitas ir atliktus mokėjimus, pareiškė nepagrįstus ir nemotyvuotus prieštaravimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip neatitinkančius įstatymų reikalavimų ir dėl to pagrįstai atsisakė juos priimti. Taigi pati atsakovė sąmoningai ar dėl rūpestingumo stokos neįgyvendino jam priklausiusių procesinių teisių, kuriomis pasinaudojusi ji galėtų ginčyti tam tikras aplinkybes, su kuriomis tariamai nesutinka. Pažymėtina, kad atsakovė atstovavimo sutartį su advokatu sudarė 2015-02-02, tačiau iki pat teismo paskirto prieštaravimų pateikimo termino (14 dienų nuo dokumentų įteikimo dienos) pabaigos nei atsakovas, nei atsakovo atstovas (advokatas) nesiėmė jokių veiksmų, kad susipažinti su bylos medžiaga, bendrauti su ieškove dėl kilusių neaiškumų išsiaiškinimo, pasirūpinti reikalingais įrodymais ir t.t. Prieš pat termino pabaigą atsakovės atstovas kreipėsi dėl taikos sutarties sudarymo, o nesutarus dėl skolos sumokėjimo atidėjimo be užtikrinimo, nurodė, kad imsis priemonių procesui vilkinti. Ieškovė atsakovės elgesį vertina kaip nesąžiningą, jį vertina kaip akivaizdų piktnaudžiavimą teise.
4. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo atmestini, kadangi teismų praktikoje vienareikšmiškai išaiškinta, kad terminas trūkumams šalinti nustatytinas tais atvejais, kai prieštaravimai neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai ir turiniui, kuriuos nustato bendrosios ginčo teisenos normos (CPK 111 str.). Dokumentiniame procese taikomi papildomi, specialūs reikalavimai motyvuoti ir pagrįsti teikiamus prieštaravimus bei numatytos šių reikalavimų nesilaikymo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės atskirajame skunde nurodytos dvi apeliacinio teismo nutartys priimtos esant iš esmės skirtingoms faktinėms aplinkybėms, todėl jose suformuluotos taisyklės nagrinėjamu atveju netaikytinos.
5. Atsakovas savo atskirąjį skundą grindžia argumentu dėl teismo padaryto procesinės teisės pažeidimo. Pažymėtina, kad jeigu pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį ir buvo padaryti tam tikri CPK normų pažeidimai, tai šie procesiniai pažeidimai galėtų būti pagrindas panaikinti nutartį tik tuo atveju, jeigu dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Atskiruoju skundu atsakovės atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atisakyta priimti atsakovės prieštaravimus dėl ieškovės UAB „Prima Line“ pareikšto ieškinio ir 2014-12-16 preliminaraus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28088-713/2014.
Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Teisingumas vykdomas taikant specialias procesines formas, kurių paskirtis – užtikrinti asmens teises teismo procese, palengvinti nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, priimti teisingą sprendimą. <...> Civiliniame procese asmenų lygybės teismui principas pasireiškia kaip procesinio lygiateisiškumo principas. <...> Lygiateisių proceso šalių ginčas, kai kiekviena iš bylos šalių teisminio nagrinėjimo metu naudojasi vienodomis galimybėmis, išreiškia civilinio proceso esmę (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas). <...> Šalių procesinės teisės yra lygios. Vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises, pavyzdžiui, ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, atsakovas turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio pateikdamas atsikirtimus į ieškovo reikalavimą arba pareikšdamas priešieškinį ir t. t. <...> Svarbu, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo būtų laikomasi visose proceso stadijoje, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytos konstitucinės doktrinos kontekste pabrėžė, kad teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).
Prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 str. 4 d., 428 str. 8 d.). Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovo) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo tik bus išdėstyta prieštaravimuose.
Teisinis reglamentavimas suteikia galimybę atsakovui per 20 d. terminą pateikti teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (CPK 430 str. 1 d.), ir juose išreikšti savo poziciją, t. y. materialinius teisinius atsikirtimus, nurodant juos pagrindžiančias aplinkybes. CPK 430 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti šio Kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu prieštaravimai pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą arba jei jie neatitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, teismas juos priimti atsisako (CPK 430 str. 5 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo priėmimu, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas.
Iš atsakovės pateiktų prieštaravimų matyti, jog jie iš esmės atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Prieštaravimuose pakankamai aiškiai išreikštas nesutikimas su ieškovės jai reiškiamais reikalavimais ir teismo preliminariu sprendimu, trumpai išdėstyti nesutikimo motyvai, juos grindžiant atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis bei jau byloje esančiais rašytiniais įrodymais – atsakovės nepatvirtintomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios atsakovės teigimu nepatvirtina atsakovei suteiktų paslaugų apimties. Atsisakymas priimti atsakovės prieštaravimus vien dėl to, kad jie nėra pagrįsti įrodinėjimo priemonėmis, yra susijęs su prieštaravimų turinio ir juos pagrindžiančių įrodymų vertinimu, tačiau pastarasis procesinis veiksmas atliktinas ne aptariamo šalies procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Teismas manydamas, kad prieštaravimai neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai ir turiniui (nepateikti įrodymai, kuriais grindžiami prieštaravimai, bei įrodymai, kad atsakovės atstovas dėl techninių kliūčių neturėjo galimybės prisijungti prie elektroninių paslaugų portal), galėjo nustatyti terminą jų trūkumams pašalinti ir tik tuomet spręsti klausimą dėl prieštaravimų priėmimo (CPK 115 str. 2, 3 d.). Proceso nuostata dėl dokumentų trūkumų šalinimo dokumentiniame procese pateikiant prieštaravimus yra itin svarbi, nes, nepateikus ar teismui nepriėmus prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisėja ir apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas (Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2314-324/2012).
Pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog iki 2015-02-19 nutarties priėmimo atsakovei pateikti įrodymų nebuvo galimybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjama byla yra elektroninė. Su visa bylos medžiaga išsamiai susipažinti galima tik prisijungus prie LITEKO VEP posistemio teismo suteiktais identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Kaip matyti iš prieštaravimuose nurodytos informacijos ir prie atskirojo skundo pateiktų priedų, atsakovės atstovui ne iš karto buvo sudaryta galimybė prisijungti prie LITEKO VEP posistemio ir susipažinti su bylos medžiaga (ieškinio priedais) dėl ko atsakovės atstovas ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių negalėjo pateikti tinkamai paruoštų prieštaravimų pagrįstų rašytiniais įrodymais. Be to, teismų sistemos LITEKO duomenimis atsakovei 2015-01-24 buvo įteiktas tik ieškinys ir preliminarus teismo sprendimas nors LR CPK 429 str. 1 d. aiškiai nurodyta, kad atsakovui turi būti išsiųsta ne tik ieškinys, bet ir jo priedai. Taigi ir dėl šios priežasties atsakovei nebuvo užtikrinta teisė susipažinti su ieškinio priedais bei tinkamai parengti ir pateikti prieštaravimus su juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė šiuo atveju negali formaliai prarasti galimybę ir teisę ginti savo galbūt pažeistas teises teisme.
Taigi remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė aukščiau minėtas CPK nuostatas. Dėl šios priežasties Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį ir atsakovės UAB „Kreda“ prieštaravimų dėl 2014 m. gruodžio 16 d. preliminaraus sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys, priėmimo klausimą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.