Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-04-23 · Civilinė byla Nr. 2-403/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-23
Bylos Nr.
2-403/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius, Artūras Driukas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilsotos metalas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Ajeras“
Kategorijos
  • 114.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-403/2009Procesinio sprendimo kategorija 114.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilsotos metalas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo pateiktus prieštaravimus civilinėje byloje Nr. 2-1985-178/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ajeras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilsotos metalas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Ieškovas UAB ,,Ajeras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Vilsotos metalas“ 195 629,94 Lt skolą, 1 061,88 Lt palūkanų, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad ieškovas 2009 m. sausio 19, 20 dienomis iš atsakovo įsigijo prekių už 122 819,17 Lt ir už jas neatsiskaitė, todėl atsakovas remiantis 2009 m. sausio 26 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu, ieškovui yra skolingas tik 87 333,06 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo pateiktus prieštaravimus.

Teismas nutartyje nurodė, jog atsakovo pateikti prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 430 str. 1 d.), taigi, prieštaravimai turi būti pateikti dėl ieškinyje ir preliminariame sprendime išdėstytų aplinkybių. Tuo tarpu atsakovas savo prieštaravimus grindžia ieškovo įsiskolinimais atsakovui, atsiradusiais jau po ieškinio pateikimo, bei tarpusavio skolų suderinimo 2009 m. sausio 26 d. aktu. Teismas konstatavo, jog ieškiniu buvo prašoma priteisti visai kitu laikotarpiu – dar iki ieškinio pateikimo – atsiradusius atsakovo įsiskolinimus ieškovui, kurių prieštaravimais atsakovas neginčija, todėl atsakovo pateiktais prieštaravimais iš esmės ginčijamos ne ieškinyje bei preliminariame sprendime išdėstytos aplinkybės, o siekiama įskaityti vėliau atsiradusius ieškovo įsiskolinimus atsakovui, kas iš esmės reikštų priešinius reikalavimus, kurių reiškimas ir užskaitymas nėra galimas dokumentiniame procese (CPK 430 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atsakovo prieštaravimus.

Apeliantas teigia, jog pateiktuose prieštaravimuose nurodoma, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2009 m. sausio 26 d. buvo pasirašytas Tarpusavio skolų suderinimo aktas. Minėtas dokumentas patvirtina, kad 2009 m. sausio 26 d. atsakovas ieškovui buvo skolingas tik 87 333,06 Lt, todėl atsakovas prašė panaikinti priimtą preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Tvirtina, kad teismas negali atsisakyti priimti prieštaravimus tuo pagrindu, kad atsakovas juos grindžia tarpusavio skolų suderinimo aktu. Teismas nesiaiškino ar atsakovo pateikti prieštaravimai atitinka procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, ir nenustatė termino šių trūkumų pašalinimui, todėl pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Dokumentinį procesą reglamentuojančios normos (CPK 424, 425 str.) numato kai kurių kategorijų bylų supaprastintą ir paspartintą nagrinėjimą, kuris sutaupo dalyvaujančių byloje asmenų išlaidas ir laiką. Teismas, nagrinėdamas bylą šia tvarka, formaliai įvertina ieškovo pateiktus rašytinius dokumentus ir priima preliminarų sprendimą, kuriame nurodo, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų (CPK 262 str. 1 d.). Preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas, įsiteisėja, jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo gavimo dienos nepareiškia motyvuotų prieštaravimų (CPK 428 str. 8 d., 430 str. 1 d.). Ginčo šalis, šiuo atveju atsakovas, pasinaudodamas turimomis procesinėmis teisėmis pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, gali juose reikšti tiek materialinius teisinius atsikirtimus, nurodyti šiuos atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes, įrodymus, tiek ir procesinius teisinius atsikirtimus, tokiu būdu gindamasis nuo pareikšto ieškinio. Jeigu atsakovas praleidžia terminą paduoti prieštaravimus arba jie neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti įrodymais, teismas juos priimti atsisako (CPK 430 str. 1 d. ir 5 d.).

Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 27 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo UAB ,,Vilsotos metalas“ ieškovui UAB ,,Ajeras“ priteisė 195 629,94 Lt skolos, 1 061,88 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 467 Lt žyminio mokesčio, 1 400 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir 11,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prieštaravimus dėl šio sprendimo, tačiau teismas atsisakė juos priimti, motyvuodamas tuo, kad atsakovo pateiktais prieštaravimais iš esmės ginčijamos ne ieškinyje bei preliminariame sprendime išdėstytos aplinkybės, o siekiama įskaityti vėliau atsiradusius ieškovo įsiskolinimus atsakovui, kas iš esmės reikštų priešinius reikalavimus, kurių reiškimas ir užskaitymas nėra galimas dokumentiniame procese. Nors, kaip minėta, dokumentinis procesas užtikrina bylos proceso koncentraciją ir ekonomiškumą (CPK 7 str.), tačiau teismas, šia tvarka išnagrinėjęs bylą ir spręsdamas prieštaravimų priėmimo klausimą, neturi pažeisti bendrųjų (šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi) civilinio proceso principų (CPK 12, 13, 17 str.). Teismas, matydamas jog pareikšti prieštaravimai neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai ir turiniui, nustato terminą trūkumams pašalinti, tačiau pirmosios instancijos teismas nesprendė, ar atsakovo pateikti prieštaravimai atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, todėl nepagrįstai atsisakė juos priimti. Iš pateiktų prieštaravimų matyti, jog jie iš esmės atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, todėl teismas negalėjo atsisakyti priimti prieštaravimus tuo pagrindu, kad pateikti įrodymai ir atsakovo išdėstyti prieštaravimai yra nesusiję su priimtu preliminariu sprendimu, kadangi pateikti įrodymai yra vertinami tik juos ištyrus teismo posėdyje. Bylos šalių prieštaravimai gali būti materialinio ir procesinio pobūdžio, ir juos galima grįsti visomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas negalėjo į pareikštus reikalavimus atsikirsti argumentais dėl įskaitymo ar tarpusavio skolų suderinimo, o tai, ar skolų įskaitymas ar suderinimas yra susijęs su pareikštais reikalavimais ir preliminariu sprendimu, teismas sprendžia teismo posėdyje. Taigi remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė aukščiau minėtas CPK nuostatas. Atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo priėmimo, teismas privalėjo nagrinėti bylą iš esmės ir turėjo priimti galutinį sprendimą, kuris gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti prieštaravimus, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, ir priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilsotos metalas“ prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. preliminaraus sprendimo.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusMarytė Mitkuvienė