Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1646-936/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-04
Bylos Nr.: e2A-1646-936/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24067-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas: Deska LTD
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei Paysera LT

Kategorijos

2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
2.6.10.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1646-936/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24067-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal apelianto (ieškovo) Deska LTD apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Deska LTD ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Paysera LT dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Finansinės paslaugos „Contis“, išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Deska LTD kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Paysera LT 5 345,36 Eur nuostolius, 155,76 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tikrindamas mokėjimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios sistemoje Paysera, 2020 m. gruodžio mėnesio išrašą, pastebėjo, kad yra atliktos tam tikros mokėjimo operacijos, kurių neautorizavo, tačiau jų metu neteko bendros 5 345,36 Eur sumos. 2021 m. sausio 4 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę UAB Paysera LT, informuodamas, kad dalies mokėjimo operacijų laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. neinicijavo ir paprašė užblokuoti kortelę. Atsakovė mokėjimo priemonę užblokavo, o 2021 m. sausio 8 d. pateikė atsakymą, kad dėl neautorizuotų operacijų pradėtas tyrimas, kurio metu paaiškėjus, kad operacijos nebuvo inicijuotos ieškovo, šios lėšos bus grąžintos. 2021 m. vasario 22 d. ieškovas pareikalavo grąžinti pinigus. 2021 m. gegužės 14 d. atsakovė pateikė atsakymą, jog ieškovas neturi teisės į pinigų grąžinimą. Atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei ieškovo nurodytus argumentus, yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad iš ginčijamų operacijų dvi, atliktos 2021-12-16, t. y. R. L. S. S. ir M. M. E., įvykdytos mokėjimo kortele ne elektroninėje parduotuvėje, ir yra autorizuotos, atitinkamai mokėjimų 50,93 Eur sumai ieškovas nebeginčijo ir šios sumos patirtais nuostoliais nebelaikė.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB Paysera LT pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, jog gavus ieškovo laišką, kad buvo įsilaužtą į ieškovo paskyrą, išsiuntė užklausą dėl lėšų grąžinimo Visa mokėjimo kortelės leidėjui UAB „Finansinės paslaugos „Contis“. UAB „Finansinės paslaugos „Contis“, įvertinęs visą informaciją, atsisakė pradėti tyrimą dėl ieškovo nurodytų aplinkybių. Ieškovas pateikė skundą dėl atsisakymo pradėti tyrimą, tačiau UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ skundą atmetė. Atsakovė yra licencijuota elektroninių pinigų įstaiga, kuri tik užsako Paysera Visa ir Visa mokėjimo kortelės paslaugas iš UAB „Finansinės paslaugos „Contis“. Pastaroji yra Paysera Visa mokėjimo kortelės sąskaitos paslaugos teikėjas, todėl būtent UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ teikia lėšų grąžinimo paslaugas ir sprendžia kilusius ginčus. Atsižvelgiant į tai, UAB Paysera LT nėra tinkama atsakovė šioje situacijoje. Papildomai atsakovė pažymėjo, kad nustatant, ar mokėjimo paslaugų teikėjas turi pareigą grąžinti prarastas lėšas klientui, turi būti ištirtos visos aplinkybės, įskaitant ir kaip pats klientas naudojosi mokėjimo priemone bei vykdė pareigą saugoti prisijungimo duomenis. O šias aplinkybes taip pat turi ištirti UAB „Finansinės paslaugos „Contis“, o ne atsakovė. Nereikėtų atmesti galimybės, jog ieškovas nesilaikė teisės aktų bei bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties verslo klientams (toliau – bendroji mokėjimo paslaugų sutartis) reikalavimų ir nebuvo pakankamai atsargus apsaugodamas savo prisijungimo duomenis ir būtent dėl šių priežasčių iš ieškovo Visa mokėjimo kortelę aptarnaujančios sąskaitos buvo atliktos ieškovo galimai neautorizuotos mokėjimo operacijos. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neturėjo nei pareigos, nei galimybės ištirti ginčijamų mokėjimo operacijų aplinkybes ir grąžinti lėšas, jei paaiškėtų, kad jos buvo neautorizuotos ir pats ieškovas tinkamai vykdė savo pareigą apsaugoti prisijungimo duomenis.

4. Trečiasis asmuo UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra abejonių, kad ieškovo nurodomos mokėjimo operacijos, kurių, jo teigimu, ieškovas neinicijavo, buvo autorizuotos įvedant reikalingus mokėjimo patvirtinimo duomenis, šios operacijos buvo tinkamai užregistruotos ir įrašytos į sąskaitas, o šie duomenys matyti iš atsakovės UAB Paysera LT su atsiliepimu į ieškinį pateikto ginčijamo mokėjimo operacijų sąrašo. Nors mokėjimo paslaugų teikėjas privalo dėti visas pastangas tikrindamas mokėjimo paslaugų vartotojo tapatybę, jo naudojamas mokėjimo priemones, mokėjimo operacijos autorizavimo tinkamumą, užtikrindamas personalizuotų saugumo duomenų apsaugą, kita vertus, tokios mokėjimo paslaugų teikėjo pareigos (objektyvi galimybė jas įgyvendinti) turi būti vertinamos atsižvelgiant į mokėjimo paslaugų vartotojo elgesį vykdant savo, kaip mokėjimo paslaugų vartotojo, pareigas ir to elgesio atitiktį rūpestingumo ir atsargumo standartams. Šiuo atveju ieškovas ne kartą naudojosi savo internetine bankininkyste kol vyko sukčiavimo atvejai, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų operacijas, taigi pats ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus.

5. Byloje išvadą duodanti institucija centrinis bankas „Lietuvos bankas“ pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad jeigu mokėtojas neigia autorizavęs įvykdytą mokėjimo operaciją, jo mokėjimo paslaugų teikėjas turi įrodyti, kad mokėjimo operacijos autentiškumas buvo patvirtintas. Mokėtojui tenka visi dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai, jeigu jis juos patyrė veikdamas nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo, neįvykdęs Mokėjimo įstatymo 34 straipsnyje nustatytų pareigų, tačiau mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui tenka pareiga pateikti įrodymų, kuriais patvirtinamas mokėtojo sukčiavimas arba didelis neatsargumas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Byloje nėra ginčo, kad mokėjimai atlikti naudojant Visa kortelę. Taigi, jie atlikti ne iš sąskaitos, o kortele. Tokiems mokėjimams atlikti būtina suvesti kortelės duomenis, o juos turėjo pats ieškovas. Duomenų, kad ieškovas buvo pasirinkęs kitokį identifikavimo būdą, kad šalys buvo susitarę dėl papildomo saugumo užtikrinimo, byloje nėra. Kadangi mokėjimai atlikti suvedus kortelės duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad ginčijami mokėjimai neautorizuoti.

6.2. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nenurodė buvus kokių nors trikdžių, dėl kurių galėjo sutrikti mokėjimų atlikimas. Taip pat nėra duomenų, kad internetinėje erdvėje būtų nutekinti ieškovo kortelės duomenys. Vadinasi, ieškovas jais naudojosi pats, leido naudotis kitiems arba dėl jo nerūpestingumo šiais duomenimis pasinaudojo kiti asmenys. Be to, pats ieškovas yra atsakingas už kortelės duomenis ir naudojimąsi jais. Todėl net jei kortelės duomenis panaudojo kiti asmenys, kai nėra duomenų apie jų nutekinimą, kilusios pasekmės tenka pačiam kortelės turėtojui, nes nėra jokių mokėjimo paslaugas tiekiančios įmonės neteisėtų veiksmų, o kylantys nuostoliai sąlygoti ne mokėjimo paslaugų teikėjo, o paties kortelės turėjo veiksmų ar nerūpestingumo.

6.3. Nagrinėjamu atveju mokėjimai įvyko, vadinasi, prekybininkai lėšų nurašymą atliko, o tai reiškia, kad ir kortelės duomenys buvo suvesti tinkamai. Ieškovas patvirtino nesikreipęs į nei vieną pinigus pagal ginčijamas mokėjimo operacijas gavusį asmenį, taigi nebuvo aktyvus ir nesiekė kiek galima greičiau ir paprasčiau išsiaiškinti ginčijamus lėšų nurašymus. Atsižvelgiant į tai, nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad nenustatyta, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ar kad buvo neteisėtai pasyvi ir tai sąlygojo ieškovo nuostolius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir: 1) įpareigoti atsakovę arba trečiąjį asmenį grąžinti ieškovui 5 294,43 Eur; 2) priteisti iš atsakovės arba trečiojo asmens 380,19 Eur palūkanų; 3) priteisti iš atsakovės arba trečiojo asmens 6 proc. procesines palūkanas; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovo visos ginčijamos mokėjimo operacijos buvo atliktos internetu, inicijuojant elektronines mokėjimo operacijas. Tokios mokėjimo operacijos įstatymo leidėjo yra laikomos padidintos rizikos, kadangi gali būti susiję su sukčiavimu ar kitokiu piktnaudžiavimu. Todėl elektroninėms mokėjimo operacijoms atlikti įstatymų leidėjas yra nustatęs griežtesnius reikalavimus. Saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūra įtvirtinta ir ieškovo bei atsakovės sudarytoje sutartyje verslo klientams. Ši procedūra taikoma, kai klientas internetu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis prisijungia prie savo mokėjimo sąskaitos, inicijuoja elektroninę mokėjimo operaciją ir nuotolinio ryšio priemone vykdo bet kokį veiksmą, kuris gali būti susijęs su sukčiavimo atliekant mokėjimą ar kitokio piktnaudžiavimo rizika. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo argumentų dėl to, kad atsakovė netaikė saugesnio autentiškumo priemonių, nepasisakė.

7.2. Mokėtojo sutikimo įvykdyti mokėjimo operaciją davimo sąlygos ir tvarka turi būti aptartos mokėtojo ir jo mokėjimo paslaugų teikėjo sudaromoje bendrojoje mokėjimo paslaugų teikimo sutartyje. Šiuo atveju bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties 8.1. punkte nurodyta, kad mokėjimo operacija laikoma autorizuota tik tada, kai mokėtojas duoda sutikimą, o ieškovas neautorizuotiems mokėjimams sutikimo nedavė nei elektroniniu parašu, nei slaptažodžiu ar kodais, nei kitomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčijamus mokėjimus ieškovas autorizavo.

7.3. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ieškovas susiekė su prekybininkais, kurie pateikė atsakymą, kad buvo atsisakyta pateikti informaciją apie tai: 1) iš kokių įrenginių buvo jungtasi atliekant neautorizuotus mokėjimus; 2) iš kokio IP adreso buvo jungtasi atliekant neautorizuotus mokėjimus; 3) iš kokios šalies buvo jungtasi atliekant neautorizuotus mokėjimus; 4) kur neautorizuotais mokėjimais įsigytos prekės buvo siųstos; 5) kas neautorizuotais mokėjimais įsigytų prekių pirkėjas. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo su prekybininkais susisiekti nebandė.

7.4. Atsižvelgiant į tai, kad verslininkų civilinė atsakomybė kyla be kaltės bei į tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastis ieškovo žalai atsirasti, ieškovas laikosi nuomonės, kad yra visos sąlygos atsakovės ar trečiojo asmens civilinei atsakomybei kilti.

Atsiliepimas

8. Atsakovė UAB Paysera LT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde ieškovas pakeitė poziciją, kurios laikėsi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nurodydamas, kad žala jam buvo padaryta atsakovės ir trečiojo asmens neteisėtais veiksmais, nesilaikius įstatymų leidėjo nustatytų įpareigojimų taikyti saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūrą ginčijamoms mokėjimo operacijoms, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

8.2. Ieškovo nurodomos mokėjimo operacijos, kurių neva jis pats neinicijavo, buvo autorizuotos, t. y. patvirtintos įvedant reikalingus mokėjimo patvirtinimo duomenis, tinkamai užregistruotos ir įrašytos į ieškovo sąskaitą; ginčijamų mokėjimo operacijų pobūdis neišsiskyrė iš kitų, anksčiau ieškovo įvykdytų mokėjimo operacijų. Tai pagrindžia ieškovo Visa mokėjimo kortelės sąskaitos išrašas. Tokiu atveju negalima atmesti ir tokios galimybės, jog ginčijamas mokėjimo operacijas atliko pats ieškovas arba su juo susiję asmenys, t. y. ieškovo įmonės darbuotojai ar ieškovo vadovo šeimos nariai, ieškovui bylos nagrinėjimo metu patvirtinus, kad galimybė, jog kortele naudojosi kiti asmenys – egzistuoja.

8.3. Jeigu mokėjimo operacijos vis tik nebuvo inicijuotos ir autorizuotos paties ieškovo, kortelinių mokėjimų specifika, t. y. kad atlikti internetinių atsiskaitymų internetu neturint kortelės fiziškai arba neturint kortelės ir asmens duomenų fiziškai, yra neįmanoma, leidžia spręsti, jog ieškovas, būdamas neatsargus, elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai, prarado turimą Visa kortelę arba jos duomenis ir būtent dėl tokio neatsargaus, neapdairaus ir nerūpestingo elgesio patyrė nuostolius, kuriuos prašo iš atsakovės ir (ar) trečiojo asmens priteisti.

8.4. Ieškovo didelį neatsargumą patvirtina tai, kad galimai jo paties neinicijuotos ir neautorizuotos mokėjimo operacijos apskritai buvo atliktos, nes nepraradus kortelės ar jos duomenų tokio pobūdžio mokėjimo operacijų atlikti būtų buvę neįmanoma. Jeigu ieškovas būtų: 1) tinkamai įvykdęs įstatymuose, VISA mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimosi taisyklėse bei bendrojoje mokėjimo paslaugų sutartyje įtvirtintas savo pareigas; 2) elgęsis rūpestingai ir pakankamai atsargiai siekiant apsaugoti savo kortelę ir jos duomenis, o praradus kortelę ar jos duomenis – nedelsiant informavęs atsakovę arba trečiąjį asmenį, tokios mokėjimo operacijos nebūtų buvusios atliktos, atitinkamai nepatiriant ir jokių nuostolių.

8.5. Didelį ieškovo nerūpestingumą patvirtina dar ir tai, kad laikotarpiu, kuomet buvo atliktos galimai ieškovo neinicijuotos mokėjimo operacijos, šis buvo prisijungęs prie savo Paysera paskyros 10 kartų (tai patvirtina į bylą pateikti IP prisijungimų įrašai), atliko piniginių lėšų pervedimus, tačiau, kad neįprastai mažėja kortelės balansas, pastebėjo tik 2021 m. sausio 4 d., t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo pirmosios, galimai ieškovo neautorizuotos, mokėjimo operacijos, nepaisant to, kad sąskaitų balansai bei sąskaitos išrašai buvo matomi tiek prisijungus prie Paysera paskyros internetinėje svetainėje, tiek per mobiliąją aplikaciją.

8.6. Be to, į atsakovę arba trečiąjį asmenį ieškovas galėjo kreiptis tik prieš tai pabandęs susisiekti su pardavėjais ir užginčyti mokėjimo operacijas, atliktas Visa kortele. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovas patvirtino nesikreipęs nei į vieną pinigus pagal ginčijamas mokėjimo operacijas gavusį asmenį, taigi nebuvo aktyvus ir nesiekė kiek galima greičiau ir paprasčiau išsiaiškinti ginčijamus lėšų nurašymus. Nurodoma aplinkybė, jog ieškovas 2022 m. kovo 7 d. kreipėsi į pardavėjus, nepaneigia jam nustatytos pareigos netinkamo vykdymo fakto, pardavėjams užklausą dėl ginčijamų mokėjimo operacijų pateikus tik vykstant teismo procesui pirmosios instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų įrodymų pateikimo

12. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė papildomus įrodymus – užklausimus elektroninėms parduotuvėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo apie neautorizuotus mokėjimus, atsakymus į užklausimus.

13. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų dokumentų turinį, sprendžia, kad nors įrodymai ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau yra susiję su nagrinėjama byla ir vėlesnis jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovas dėl pateiktų įrodymų turinio yra pasisakęs, todėl nauji įrodymai priimtini ir tiriami su kitais byloje esančiais įrodymais.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas Deska LTD turi paskyrą UAB Paysera LT sistemoje ir naudojasi sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra susieta su Visa kortele. 2021 m. sausio 4 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę UAB Paysera LT informuodamas, jog tikrindamas minėtos sąskaitos išrašą ieškovas pastebėjo atliktas pinigines perlaidas, kurių neautorizavo (iš viso atlikta 119 mokėjimų bendrai 5 345,36 Eur sumai), šių operacijų neinicijavo ir paprašė užblokuoti kortelę. 2021 m. sausio 8 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad paaiškėjus, jog ieškovas tikrai neautorizavo piniginių operacijų, lėšos jam bus grąžintos, lėšų grąžinimas gali užtrukti iki 8 savaičių. Tačiau, jeigu paaiškės, jog operacijas atliko ieškovas/ieškovo šeimos narys/draugas/darbuotojas – lėšos nebus grąžintos ir už kiekvieną operaciją papildomai bus nuskaityta po 10 Eur tyrimo mokesčio. 2021 m. vasario 22 d. ieškovas pateikė atsakovei reikalavimą grąžinti lėšas, patikindamas, kad nei jis, nei jo šeimos nariai minėtų 119 mokėjimų neautorizavo. Ieškovui buvo pateikta informacija, kad pinigų plovimo prevencijos skyrius atsisakė grąžinti pinigus ir pasiūlyta kreiptis į Lietuvos banką. 2021 m. gegužės 14 d. atsakovė pateikė galutinį atsakymą, kuriame informavo ieškovą, jog ieškovo reikalavimo grąžinti lėšas netenkins ir nurodė, jog, jeigu ieškovas nesutinka su šiuo sprendimu, per vienerius metus su skundu gali kreiptis į Lietuvos banką. Šalims nepavykus susitarti, ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti nuostolius, kuriuos patyrė dėl neautorizuotų piniginių perlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, ieškovo ieškinio netenkino.

Dėl nuostolių atlyginimo

17. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, jog ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės UAB Paysera LT patirtus nuostolius, argumentuojant tuo, jog dėl nuostolių, kurie ieškovui kilo dėl neautorizuotų mokėjimų, tiek remiantis įstatymu, tiek sutarties sąlygomis, atsakinga atsakovė, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti ieškovo ieškinį, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

18. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovo elektroninė sąskaita Paysera sistemoje atidaryta 2018 m. gruodžio 17 d. Ieškovas sistemoje turi dvi sąskaitas. Šios bylos kontekste reikšminga yra ieškovo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nes būtent iš jos buvo atlikti mokėjimai, kurie, anot ieškovo, buvo neautorizuoti. Sąskaita buvo atidaryta, kai ieškovas užsisakė Visa kortelę, todėl sąskaita yra susieta Visa kortele.

19. Šalių sudarytos Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties 1.2 punktas numato, jog sutartimi yra nustatomos pagrindinės sąlygos tarp kliento ir Paysera, klientui registruojantis sistemoje, atsidarant Paysera sąskaitą bei naudojantis kitomis Paysera teikiamomis paslaugomis. Tai reiškia, jog tam, kad tarp šalių būtų sudaryta paslaugų teikimo sutartis, šalys neturėjo sudaryti rašytinės sutarties, nes tam pakanka, jog klientas konkliudentiniais veiksmais išreikštų valią sudaryti sutartį ir užsiregistruotų sistemoje bei sistemoje atidarytų sąskaitą. Byloje nekilo ginčas dėl šalių sutarties sudarymo fakto ir sutarties turinio.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016, 22 punktas).

21. Reikalavimą atlyginti nuostolius ieškovas kildino iš bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties 14.8 punkto, kuris numato, jog UAB Paysera LT nedelsdama, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos po to, kai sužino arba būna informuota apie neautorizuotą mokėjimo operaciją, klientui įsipareigoja grąžinti neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą<..>“. Reikalavimui pagrįsti ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. buvo atlikta 119 neautorizuotų mokėjimo operacijų, viso 5 345,36 Eur sumai. Iš pateikto sąskaitos išrašo, kuriame ieškovas pažymėjo operacijas, kurių teigia neautorizavęs, nustatyta, jog pavedimai buvo atlikti įvairiems fiziniams bei juridiniams asmenims: 1a.lt, senukai.lt, traukiniobilietas.lt, paddle.net, aliexpress.com, evemote, delfi.lt, Silent circle credit bei Yandex taxi, VENDOSTORE* NETLOOKSRO, E. M. E., R. L. S. S. ir M. M. E.. Bylos duomenimis, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad pavedimus R. L. S. S. ir M. M. E. ieškovas visgi autorizavo.

22. Mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą ir atsakomybę, mokėjimo paslaugas, jų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, mokėjimo operacijų autorizavimą ir vykdymą, mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų teises ir pareigas, susijusias su mokėjimo paslaugomis, kai mokėjimo paslaugų teikimas yra verslas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas (toliau – Mokėjimų įstatymas). Ginčas kilo dėl laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. atliktų (neautorizuotų) mokėjimų, todėl tarp šalių kilusiam ginčui taikoma dabar galiojanti Mokėjimų įstatymo redakcija.

23. Mokėjimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, jog mokėjimo operacija laikoma autorizuota tik tada, kai mokėtojas duoda sutikimą įvykdyti mokėjimo operaciją. Mokėtojas gali duoti sutikimą įvykdyti vieną arba kelias mokėjimo operacijas. Mokėtojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas turi susitarti dėl sutikimo įvykdyti mokėjimo operaciją davimo formos ir tvarkos. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu mokėtojo sutikimo įvykdyti mokėjimo operaciją nėra, laikoma, kad mokėjimo operacija yra neautorizuota.

24. Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties 8.1 punktas numato, kad mokėjimo operacija laikoma autorizuota tik tada, kai mokėtojas duoda sutikimą. Klientas sutikimą gali pateikti nustatyta arba paslaugų teikėjo ir tokio kliento sutarta forma ir būdu. Raštu pateikiamas sutikimas turi būti pasirašytas kliento ar jo teisėto atstovo. Sutikimas taip pat gali būti patvirtinamas elektroniniu parašu, klientui suteiktu slaptažodžiu, kodais ir (arba) kitomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis. Sutartis nenumato baigtinio sąrašo būdų, kuriais klientas gali duoti sutikimą mokėjimo operaciją autorizuoti.

25. Mokėjimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei mokėtojas neigia autorizavęs įvykdytą mokėjimo operaciją arba teigia, kad mokėjimo operacija buvo įvykdyta netinkamai, jo mokėjimo paslaugų teikėjas turi įrodyti, kad mokėjimo operacijos autentiškumas buvo patvirtintas, ji buvo tinkamai užregistruota, įrašyta į sąskaitas ir jos nepaveikė techniniai trikdžiai arba kiti mokėjimo paslaugų teikėjo teikiamos paslaugos trūkumai. Tai suponuoja, kad mokėtojas neprivalo įrodyti, jog pats neautorizavo mokėjimo operacijų. Mokėtojui nurodžius, kad operacijų neautorizavo, pareiga įrodyti, kad mokėjimo operacijos buvo tinkamai autorizuotas, kyla būtent mokėjimo paslaugų teikėjui.

26. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovo nurodomos mokėjimo operacijos, kurių neva jis pats neinicijavo, buvo autorizuotos, t. y. patvirtintos įvedant reikalingus mokėjimo patvirtinimo duomenis, tinkamai užregistruotos ir įrašytos į ieškovo sąskaitą.

27. Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties verslo klientams 5.21.3. punkte numatyta, kad klientas gali atlikti mokėjimo operacijas iš Paysera sąskaitos mokėjimo priemonėmis, susietomis su Paysera sąskaita. Atsižvelgiant į tai, jog sąskaita, iš kurios buvo atliekami neautorizuoti mokėjimai, yra susieta su Visa kortele, šis punktas nukreipia į Paysera Visa mokėjimo kortelės taisykles, kurių 8 punkte nurodyta, kad mokėjimai kortelėmis pardavėjams internete atliekami pateikiant Paysera Visa mokėjimo kortelės duomenis bei kitą saugumo informaciją, pavyzdžiui pardavėjo prašomo saugos kodo duomenis<...> . Kliento gali būti prašoma įvesti vienkartinį patvirtinimo kodą arba kitą saugumo informaciją, įskaitant, jei tai yra įmanoma ir jis pasirenka tokį identifikavimo būdą, biometrinę informaciją operacijai patvirtinti ar pakeitimams sąskaitoje atlikti. Byloje nesant duomenų, jog ieškovas būtų susitaręs dėl saugesnio identifikavimo būdo, pavyzdžiui, susikuriant saugos kodą, spręstina, jog tam, kad būtų įvykdytas mokėjimas, ieškovui pakako suvesti Visa kortelės duomenis. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovo Visa kortelė būtų buvusi prarasta ar jos duomenys be ieškovo valios būtų tapę prieinami tretiesiems asmenims, kuriems ieškovo bendrovėje ar už jos ribų ši informacija pagal ieškovo su atsakovu sudarytą sutartį ar ieškovo vidaus taisykles neprieinama. Taip pat byloje nėra duomenų, kad internetinėje erdvėje būtų nutekinti ieškovo kortelės duomenys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas kortele (jos duomenimis, t. y. kortelės numeriu, saugos kodu) naudojosi pats, leido naudotis kitiems arba dėl jo nerūpestingumo šiais duomenimis pasinaudojo kiti asmenys. Pagal Mokėjimų įstatymo 34 straipsnį, šalių sudarytos Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties 13.4. punktą ieškovas turi pareigą saugoti kortelės duomenis ir yra atsakingas už jų panaudojimą.

28. Vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi, kai mokėtojas neigia autorizavęs įvykdytą mokėjimo operaciją, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba atitinkamais atvejais mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjo užregistruotas mokėjimo priemonės naudojimas nebūtinai yra pakankamas įrodymas, kad mokėtojas autorizavo mokėjimo operaciją ar veikė nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdė vienos ar kelių šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytų pareigų. Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir atitinkamais atvejais mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjas turi pateikti įrodymų, kuriais patvirtinamas mokėtojo sukčiavimas arba didelis neatsargumas.

29. Mokėjimų įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokėtojui tenka visi dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai, jeigu jis juos patyrė veikdamas nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdęs vienos ar kelių šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytų pareigų. Tokiais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nustatytas didžiausios nuostolių sumos ribojimas netaikomas. Mokėjimų įstatymo 34 straipsnyje nustatytos šios mokėjimo paslaugų vartotojo, turinčio teisę naudotis mokėjimo priemone, pareigos: 1) naudotis mokėjimo priemone pagal mokėjimo priemonės išdavimą ir naudojimą reglamentuojančias sąlygas; 2) sužinojus apie mokėjimo priemonės praradimą, vagystę arba neteisėtą pasisavinimą ar neautorizuotą jos naudojimą, nedelsiant apie tai pranešti mokėjimo paslaugų teikėjui arba jo nurodytam subjektui. Mokėjimo paslaugų vartotojas, gavęs mokėjimo priemonę, privalo imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti personalizuoti saugumo duomenys (Mokėjimų įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Taigi, net apeliantui teigiant, kad ieškovas (ieškovo vadovas) neautorizavo mokėjimo operacijų, atsakovės atsakomybė nėra absoliuti.

30. Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos preambulės 72 punkte nurodoma, kad siekiant įvertinti galimą mokėjimo paslaugų vartotojo aplaidumą ar didelį aplaidumą, reikėtų atsižvelgti į visas aplinkybes. Įtariamo aplaidumo įrodymai ir laipsnis paprastai turėtų būti vertinami pagal nacionalinę teisę. Tačiau nors aplaidumo sąvoka reiškia, kad pažeidžiamas įsipareigojimas elgtis rūpestingai, didelis aplaidumas turėtų reikšti daugiau nei vien aplaidumą ir apimti labai nerūpestingą elgesį; pavyzdžiui, tai būtų mokėjimo operacijos autorizavimui naudojamų saugumo požymių laikymas prie mokėjimo priemonės atviru ir trečiosioms šalims lengvai atskleidžiamu formatu.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad didelis neatsargumas, kaip kaltės forma, pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 29 punktas).

32. Tai reiškia, kad išvada dėl mokėtojo elgesio vertinimo kaip neatsargaus ar labai neatsargaus dėl neautorizuotos (-ų) mokėjimo operacijos (-ų) darytina kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus ginčo nagrinėjimo metu nustatytų individualių, specifinių aplinkybių visumą, kurią patvirtina ginčo byloje esantys įrodymai arba yra šalių neginčijamos neautorizuotos mokėjimo operacijos įvykdymo aplinkybės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtus nuostolius lėmė būtent didelis neatsargumas. Tokią išvadą suponuoja toliau nurodomos aplinkybės.

33. Ieškovui tiek iš įstatymų, tiek iš sutarties kilo pareiga imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti jo duomenys. Mokėtojo pareigą saugoti savo duomenis numato Mokėjimų įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad mokėjimo paslaugų vartotojas, gavęs mokėjimo priemonę, privalo imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti mokėjimo priemonės personalizuoti saugumo požymiai. Mokėjimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad mokėjimo paslaugų vartotojas turi naudotis mokėjimo priemone pagal mokėjimo priemonės išdavimą ir naudojimą reglamentuojančias sąlygas. Paysera Visa mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimosi taisyklių 16 punktas numato, jog klientas privalo saugoti savo kortelę ir prisijungimo duomenis, neatskleisti jų kitiems asmenims ir neleisti niekam jais naudotis. Klientas visais atvejais turi saugoti savo saugumo duomenis, neatskleisti PIN kodo ar saugumo duomenų.

34. Pačiam ieškovui neautorizavus mokėjimo procedūrų, akivaizdu, kad jo kortelės duomenys turėjo tapti prieinami trečiajam asmeniui, kuris pasinaudodamas šiais duomenimis, atliko ginčo mokėjimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, jog šalys nebuvo susitarusios dėl saugesnio autentifikavimo procedūrų taikymo, ieškovas žinojo, kad tam, jog tretieji asmenys pasinaudotų jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, jiems tereikėjo gauti jo kortelės duomenis. Be to, iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas elektroniniu laišku informavo atsakovę apie tai, jog 2021 m. vasario 9 d. ir vasario 21 d. vėl buvo atliktos mokėjimo operacijos, kurių jis neautorizavo. Pažymėtina, jog šiuo metu ieškovo senoji kortelė buvo užblokuota ir jam suteikta nauja kortelė su naujais duomenimis. Vadinasi, jeigu pats ieškovas neautorizavo šių operacijų, jo kortelės duomenys vėl tapo prieinami tretiesiems asmenims. Vertinant tai, jog ieškovas neįrodinėjo, kad kortelės duomenys galėjo tapti prieinami tretiesiems asmenis dėl kokių nors atsakovės neteisėtų veiksmų, pavyzdžiui, duomenų nutekinimo, dėl trečiųjų asmenų pasinaudojimo kortelės duomenimis gali būti atsakingas tik ieškovas. Tai, kad ieškovas du kartus tinkamai neapsaugojo dviejų skirtingų kortelių duomenų, rodo ne ką kitą, o tai, kad atsakovas nevykdė pareigos apsaugoti savo duomenis.

35. Mokėjimų įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog sužinojus apie mokėjimo priemonės praradimą, vagystę arba neteisėtą pasisavinimą ar neautorizuotą jos naudojimą, klientas privalo nedelsiant apie tai pranešti mokėjimo paslaugų teikėjui arba jo nurodytam subjektui. Paysera Visa mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimosi taisyklių 16 punktas numato, jog klientui yra rekomenduojama reguliariai tikrinti savo sąskaitos likutį, prisijungiant prie paskyros arba susisiekiant su klientų aptarnavimo centru. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d., t. y. laikotarpiu, kuomet buvo atlikta 119 ginčo operacijų, prie Paysera paskyros buvo ne kartą prisijungtą su prisijungimo vardu ir slaptažodžiu, buvo prisijungta iš Vokietijos (kurioje gyvena ieškovo vadovas), jungtasi iš pasikartojančių IP adresų, o ieškovas neginčijo, kad prie paskyros jungėsi pats, todėl konstatuotina, kad ieškovas, kai vyko neautorizuotos pinigų perlaidos, ne kartą jungėsi prie savo Paysera paskyros. Pastebėtina, jog prisijungus prie Paysera paskyros, iš karto matomas sąskaitos išrašas, kuriame detalizuojamas sąskaitos likutis, gautos pinigų perlaidos, atlikti mokėjimai, todėl klientui nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų, kad pastebėtų, jog jo sąskaitoje vyksta neįprasta pinigų cirkuliacija. Atitinkamai neaišku, kaip ieškovas, prisijungdamas prie paskyros, galėjo nepastebėti ne tik piniginių pokyčių, bet ir pačių pasikartojančių operacijų įvairioms elektroninėms parduotuvėms.

36. Laikotarpiu, kai buvo atliktos ginčo mokėjimo operacijos, ieškovas pirmą kartą prie paskyros prisijungė 2020 m. gruodžio 4 d. (prie paskyros šią dieną buvo prisijungęs du kartus), iš įrodymų matyti, jog šiuo laikotarpiu (nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 gruodžio 4 d.), buvo atlikta 10 operacijų bendrai 88,55 Eur sumai. Jeigu ieškovas būtų iš karto pastebėjęs neįprastas operacijas bei sumažėjusias lėšas sąskaitoje, jo patirti nuostoliai būtų žymiai mažesni. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas buvo prisijungęs prie paskyros 2020 m. gruodžio 13 d., o iki šios dienos ginčijamų mokėjimo operacijų bendra suma siekė daugiau nei 1 000 Eur, o toks pokytis laikytinas ženkliu ir pastebimu bet kuriam atidžiam žmogui. Šie veiksmai, t. y. galimai neautorizuotų mokėjimo operacijų atlikimas, vyko palyginti ilgą laiko tarpą – daugiau nei mėnesį, o tokį laiko tarpą nepastebėti nuolat mažėjančių lėšų bei atliekamų neįprastų pervedimų galima tik dėl aplaidumo. Pats asmuo, visų pirma, yra atsakingas už savo turtą, o šioje situacijoje ieškovui, kad išvengtų nuostolių, tereikėjo laikytis įprasto elgesio standartų, juolab, kad ieškovas yra verslininkas, kuriam taikomi aukštesni elgesio standartai.

37. Paysera Visa mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimo taisyklių 15.1. punktas numato, kad siekdamas užginčyti operaciją, atliktą su kortele, klientas pirmiausiai turėtų susisiekti su pardavėju. Šios bylos kontekste ieškovo aplaidumas pasireiškė dar tuo, kad 2021 m. sausio 4 d. (dieną, kai ieškovas teigia pastebėjęs mokėjimus) buvo atlikti 648,32 Eur dydžio mokėjimai elektroninei parduotuvei senukai.lt. Atsakovas iš karto galėjo kreiptis į parduotuvę, kaip tai ir numatoma Paysera Visa taisyklėse ir reikalauti, kad pinigai jam būtų grąžinti ir taip būtų išvengęs didesnių nuostolių, nes atsižvelgiant į įprastą elektroninių parduotuvių veiklos praktiką, siuntos įprastai būna išsiunčiamos tik po vienos ir daugiau dienų nuo pavedimo gavimo.

38. Be to, ieškovo atstovas į senukai.lt pagalbos centrą kreipėsi tik 2022 m. kovo 7 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo tada, kai ieškovas teigė pastebėjęs neautorizuotus mokėjimus (tai patvirtina ieškovo pateikti papildomi įrodymai). Iš pateiktų elektroninių laiškų spręstina, kad ieškovo elgesys laikytinas itin pasyviu – tam, kad būtų suteikta bylai reikšminga informacija, elektroninė parduotuve pateikė reikalavimą pateikti papildomą informaciją: nurodyti asmens duomenų gavimo tikslą, teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Šiuos duomenis ieškovo atstovas galėjo pateikti, tačiau to nepadarė, vadinasi pareigos tinkamai kreiptis į pardavėją neįgyvendino, nesilaikė Paysera Visa mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimo taisyklių.

39. Svarbu pažymėti, kad nors ne visos pavienės nustatytos aplinkybės įvertintos kaip didelis ieškovo neatsargumas, tačiau, vertinant nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog būtent ieškovo labai neatsargus elgesys lėmė jam kilusius nuostolius. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui pinigines lėšas, kurios prarastos dėl paties ieškovo netinkamų veiksmų (neveikimo).

40. Nagrinėjamoje byloje iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nėra atsakinga atlyginti ieškovui kilusius nuostolius. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

Dėl saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūros taikymo

41. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė nevykdė saugesnio autentifikavimo užtikrinimo pareigos. Saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūra įtvirtinta ir ieškovo bei atsakovės sudarytoje sutartyje verslo klientams.

42. Antrosios mokėjimo direktyvos 97 straipsnis numato, jog valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjas taikytų griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą, kai mokėtojas: a) internetu prisijungia prie savo mokėjimo sąskaitos; b) inicijuoja elektroninę mokėjimo operaciją; c) nuotolinio ryšio priemone vykdo bet kokį veiksmą, kuris gali būti susijęs su sukčiavimo atliekant mokėjimą ar kitokio piktnaudžiavimo rizika.

43. Griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas, suprantamas kaip autentiškumo patvirtinimas, grindžiamas dviejų ar daugiau elementų, kurie skirstomi į žinojimo (tai, ką žino tik vartotojas), turėjimo (tai, ką turi tik vartotojas) ir būdingumo (tai, kas būdinga vartotojui) kategorijas, ir yra nepriklausomi, nes vieną iš jų pažeidus nesumažėja kitų patikimumas, ir jo struktūra yra tokia, kad būtų užtikrintas autentiškumo patvirtinimo duomenų konfidencialumas.

44. Antrosios mokėjimo direktyvos 98 straipsnio 3 dalis numato, jog gali būti taikomos saugesnio autentiškumo išimtys, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) suteiktos paslaugos rizikos lygiu; b) operacijos suma arba pasikartojimo dažnumu arba abiem; c) operacijos vykdymui naudotu mokėjimo kanalu. Mokėjimų įstatymo 58 straipsnio 3 dalis numato, jog esant prieš tai minėtiems kriterijams, mokėjimo paslaugų teikėjas gali netaikyti saugesnio autentiškumo procedūrų. Mokėjimų įstatymo 58 straipsnio 1, 2, 3 ir 7 dalys įsigalioja praėjus 18 mėnesių nuo Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, nurodyto 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB, 98 straipsnyje, įsigaliojimo.

45. Visų pirma, saugesnio autentiškumo patvirtinimo priemones Lietuvos Respublikoje mokėjimo paslaugų teikėjai privalo taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d., o absoliuti dauguma neautorizuotų operacijų buvo atlikta iki 2021 m. sausio 1 d., kai atsakovė dar neturėjo pareigos taikyti saugesnio autentiškumo patvirtinimo priemonių.

46. Pasisakant dėl mokėjimo procedūrų, kurios buvo atliktos po 2021 m. sausio 1 d., kaip jau minėta, net taikant saugesnio autentiškumo patvirtinimo priemones, yra taikomos išimtys, pavyzdžiui, atsižvelgiama į rizikos lygį – mažos rizikos lygis laikytinas, kai atliekama operacija yra būdinga mokėtojui, atliekama mažos rizikos gavėjui, o šiuo atveju, po 2021 m. sausio 1 d. atlikti mokėjimai nebuvo neįprasti ar atliekami didelės rizikos gavėjui, kadangi operacijos buvo atliktos senukai.lt bei delfi.lt, kuriems iki šios dienos buvo ne kartą atliktos mokėjimo operacijos. Pažymėtina, jog galutinai, nepriklausomai nuo sumos, saugesnio autentiškumo patvirtinimo priemones privaloma taikyti nuo 2021 m. balandžio mėnesio. 2021 m. sausio 1 d., t. y. įsigaliojus saugesnio autentiškumo reikalavimams, patvirtinimo buvo galima nereikalauti, kai mokėjimo suma nesiekia 500 Eur (šiuo atveju, nei viena iš banko išraše nurodytų operacijų neviršijo minėtos sumos).

47. Sutiktina, jog pagal UAB Paysera LT Bendrąją mokėjimo paslaugų sutartį verslo klientams yra numatyta saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūra. Kaip numatyta sutartyje, ši procedūra taikoma, kai klientas internetu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis prisijungia prie savo mokėjimo sąskaitos, inicijuoja elektroninę mokėjimo operaciją ir nuotolinio ryšio priemone vykdo bet kokį veiksmą, kuris gali būti susijęs su sukčiavimo atliekant mokėjimą ar kitokio piktnaudžiavimo rizika. Ginčo situacija neatitiko šios sąlygos, nes neautorizuoti mokėjimai vyko ne prisijungus prie ieškovo paskyros, o pardavėjo svetainėje suvedus ieškovui priklausančios kortelės duomenis.

48. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė neprivalėjo taikyti saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūros.

Dėl tinkamo atsakovo

49. Vienas iš ieškovo apeliacinio skundų reikalavimų buvo įpareigoti atsakovą ar trečiąjį asmenį grąžinti ieškovui 5 294,43 Eur nuostolių.

50. Pirma, pažymėtina, kad šis ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas yra nesuderinamas su civilinio proceso taisyklėmis. Proceso šalys yra ieškovas ir atsakovas; ieškovas reiškia reikalavimus atsakovui, o atsakovas yra besiginančioji šalis, kuriai ir yra reiškiami reikalavimai. Įstatymas nereglamentuoja teisės reikšti reikalavimus ir tretiesiems asmenims. Suprantama, kad šis ieškovo reikalavimas reiškiamas dėl to, jog byloje buvo keliamas klausimas dėl tinkamo atsakovo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme atsisakė pakeisti atsakovą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl atsakovo pakeitimo atmetė ir į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje įtraukė UAB „Finansinės paslaugos „Contis”. Teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistu – ieškovui nuostoliai nėra priteisiami, konstatavus, jog nėra prielaidų mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybei kilti, todėl teisinės reikšmės bylos baigčiai neturi klausimas, kas šios bylos kontekste laikytinas tinkamu atsakovu ir turėtų atlyginti ieškovui nuostolius. Prieš tai išdėstytų motyvų pagrindu šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas (palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu) nesikeistų nepriklausomai nuo to, kas buvo tinkamas atsakovas byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra išvestiniai ir nagrinėjama ginčui tarp šalių spręsti nėra reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl neanalizuotini. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

52. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į padarytos situacijos analizę pateikto apeliacinio skundo kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė