- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- e2A-12-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24067-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Alyvdas Barkauskas
- Ieškovas
- Deska LTD
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Paysera LT“
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alyvdo Barkausko ir Andriaus Ignoto,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Deska LTD apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Deska LTD ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paysera LT“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Finansinės paslaugos „Contis“, išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė Deska LTD kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Paysera LT 5 345,36 Eur nuostolius, 155,76 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tikrindama mokėjimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios sistemoje Paysera, 2020 m. gruodžio mėnesio išrašą, pastebėjo, kad yra atliktos tam tikros mokėjimo operacijos, kurių neautorizavo, tačiau jų metu neteko bendros 5 345,36 Eur sumos. 2021 m. sausio 4 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę informuodama, kad dalies mokėjimo operacijų laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. neinicijavo ir paprašė užblokuoti kortelę. Atsakovė mokėjimo priemonę užblokavo, o 2021 m. sausio 8 d. pateikė atsakymą, kad dėl neautorizuotų operacijų pradėtas tyrimas, kurio metu paaiškėjus, kad operacijos nebuvo inicijuotos ieškovės, šios lėšos bus grąžintos. 2021 m. vasario 22 d. ieškovė pareikalavo grąžinti pinigus, tačiau 2021 m. gegužės 14 d. atsakovė pateikė atsakymą, jog ieškovė neturi teisės į pinigų grąžinimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB Paysera LT atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog jis yra netinkama satsakovas byloje. Paysera LT gavusi ieškovės laišką, kad buvo įsilaužta į ieškovės paskyrą, išsiuntė užklausą dėl lėšų grąžinimo Visa mokėjimo kortelės leidėjui trečiajam asmeniui UAB „Finansinės paslaugos „Contis“. Trečiasis asmuo, įvertinęs visą informaciją, atsisakė pradėti tyrimą. Ieškovė pateikė skundą dėl atsisakymo pradėti tyrimą, tačiau „Contis“ skundą atmetė. Atsakovė yra licencijuota elektroninių pinigų įstaiga, kuri tik užsako Paysera Visa ir Visa mokėjimo kortelės paslaugas iš „Contis“. Pastaroji yra Paysera Visa mokėjimo kortelės sąskaitos paslaugos teikėjas, todėl būtent „Contis“ teikia lėšų grąžinimo paslaugas ir sprendžia kilusius ginčus. e. Yra galimybė, jog ieškovė nesilaikė teisės aktų bei bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties verslo klientams reikalavimų ir nebuvo pakankamai atsargi apsaugodama savo prisijungimo duomenis ir būtent dėl šių priežasčių iš ieškovės Visa mokėjimo kortelę aptarnaujančios sąskaitos buvo atliktos ieškovės galimai neautorizuotos mokėjimo operacijos. Atsakovė neturėjo pareigos ir galimybės ištirti ginčijamų mokėjimo operacijų aplinkybes ir grąžinti lėšas.
4. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra ES įmonė, vadinasi, „Contis Financial Services Limited“ nėra susijęs su paslaugų ieškovui. Paslaugas ieškovui teikia ir sutartinius santykius su juo yra užmezgęs (įskaitant kortelių pateikimą, kliento (elektroninių pinigų turėtojo) pažinimo procedūrų vykdymą, operacijų stebėseną, kortelių blokavimą ir pan.) tik atsakovas, paslaugoms teikti tik naudojantis „Contis Financial Services Limited“ ar UAB „Finansinės paslaugos „Contis” techninę infrastruktūrą. Ieškovės nurodomos mokėjimo operacijos buvo autorizuotos įvedant reikalingus mokėjimo patvirtinimo duomenis, šios operacijos buvo tinkamai užregistruotos ir įrašytos į sąskaitas, o šie duomenys matyti iš atsakovės su atsiliepimu pateikto ginčijamo mokėjimo operacijų sąrašo. Nors mokėjimo paslaugų teikėjas privalo dėti visas pastangas tikrindamas mokėjimo paslaugų vartotojo tapatybę, jo naudojamas mokėjimo priemones, mokėjimo operacijos autorizavimo tinkamumą, užtikrindamas personalizuotų saugumo duomenų apsaugą, tokios mokėjimo paslaugų teikėjo pareigos (objektyvi galimybė jas įgyvendinti) turi būti vertinamos atsižvelgiant į mokėjimo paslaugų vartotojo elgesį vykdant savo, kaip mokėjimo paslaugų vartotojo, pareigas ir to elgesio atitiktį rūpestingumo ir atsargumo standartams. Ieškovė ne kartą naudojosi savo internetine bankininkyste kol vyko sukčiavimo atvejai, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų operacijas. Ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi.
5. Išvadą duodanti institucija Lietuvos bankas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Mokėjimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokėjimo operacija laikoma autorizuota tik tada, kai mokėtojas duoda sutikimą įvykdyti mokėjimo operaciją. Jeigu mokėtojo sutikimo įvykdyti mokėjimo operaciją nėra, laikoma, kad mokėjimo operacija yra neautorizuota (Mokėjimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Mokėjimų įstatyme nėra nustatytų konkrečių mokėtojo sutikimo įvykdyti mokėjimo operaciją būdų ir (arba) detalios tokio sutikimo davimo tvarkos. Vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 29 straipsnio 1 punktu, mokėtojo sutikimo įvykdyti mokėjimo operaciją davimo sąlygos ir tvarka turi būti aptartos mokėtojo ir jo mokėjimo paslaugų teikėjo sudaromoje bendrojoje mokėjimo paslaugų teikimo sutartyje. Jeigu mokėtojas neigia autorizavęs įvykdytą mokėjimo operaciją, jo mokėjimo paslaugų teikėjas turi įrodyti, kad mokėjimo operacijos autentiškumas buvo patvirtintas. Mokėtojui tenka visi dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai, jeigu jis juos patyrė veikdamas nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo, neįvykdęs Mokėjimų įstatymo 34 straipsnyje nustatytų pareigų, tačiau mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui tenka pareiga pateikti įrodymų, kuriais patvirtinamas mokėtojo sukčiavimas arba didelis neatsargumas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Nustatė, kad ieškovė turi paskyrą Paysera sistemoje ir naudojasi dviem sąskaitomis, iš kurių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) susieta su Visa kortele. 2021 m. sausio 4 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę nurodydama, jog tikrindama minėtos sąskaitos išrašą pastebėjo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. atliktas pinigines perlaidas, kurių ji neautorizavo (iš viso 119 mokėjimų, bendra suma – 5 345,36 Eur), šių operacijų neinicijavo ir paprašė užblokuoti kortelę.
8. 2021 m. sausio 8 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame informavo apie atliekamą tyrimą ir nurodė, kad paaiškėjus, jog ieškovė tikrai neautorizavo piniginių operacijų, lėšos jai bus grąžintos, lėšų grąžinimas gali užtrukti iki 8 savaičių. 2021 m. gegužės 14 d. atsakovė informavo apie atsisakymą grąžinti lėšas, nesutinkant su šiuo sprendimu, informavo ieškovę apie galimybę kreiptis į Lietuvos banką.
9. Teismas padarė išvadą, kad nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ar neteisėtas pasyvumas, kuris būtų nulėmęs ieškovės nuostolius.
10. Taip pat pažymėjo, kad pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį lėšų grąžinimo paslaugą, kai tam yra pagrindas, teikia Contis, jis sprendžia iš to kylančius ginčus. Šis Contis įsipareigojimas numatytas ir Paysera Visa mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimo taisyklių 15 p., kuriame nurodyta, kad kai klientas informuos apie tai, kad neautorizavo mokėjimo pagal šias taisykles, ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad apsaugotų asmeninę saugumo informaciją, taip pat, kad kortelė laikoma saugiai, niekam neatskleidė PIN kodo ar saugumo duomenų ir neatliko neteisėtų veiksmų, „Contis“ grąžins klientui neteisėto mokėjimo sumą ir atkurs sąskaitos likutį iki tos būsenos, kurioje jis būtų buvęs, jei neautorizuotas mokėjimas nebūtų įvykdytas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas patvirtino, kad šios Paysera „Visa“ mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimo taisyklės yra suderintos su „Contis. Paysera veikia „Contis“ vardu kaip platintojas, tačiau pačias kortelės leidimo, platinimo ir administravimo paslaugas, lėšų grąžinimą atlieka „Contis“. Bylos duomenys patvirtino, kad faktiškai tyrimą ir atliko „Contis“, kurio infrastruktūra yra naudojama mokėjimų operacijoms ir kuris yra įsipareigojęs grąžinti lėšas. Aplinkybė, kad ieškovė sutartį pasirašė ne su „Contis“, o su atsakove, šios išvados nekeičia, nes užsisakiusi Visa kortelę, su jos taisyklėmis susipažino ir apie tai, kad atsakovė atlieka tik platintojo funkcijas, žinojo. Ieškovės su atsakove pasirašytos mokėjimo paslaugų sutarties 14.8. p. nors ir numato atsakovės atsakomybę dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų, tačiau ši sąlyga taikoma Paysera sąskaitai, kuri nėra susieta su mokėjimo kortele, o nagrinėjamu atveju ginčijamos operacijos atliktos iš sąskaitos, susietos su Visa kortele.
11. Teismas nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, be to, laikė, kad pinigų grąžinimą vykdo trečiasis asmuo, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir: 1) įpareigoti atsakovę arba trečiąjį asmenį grąžinti ieškovei 5 294,43 Eur; 2) priteisti iš atsakovės arba trečiojo asmens 380,19 Eur palūkanas; 3) priteisti iš atsakovės arba trečiojo asmens 6 proc. procesines palūkanas; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, jog atsakovė netaikė saugesnio autentiškumo priemonių.
13.2. Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties 8.1. punkte nurodyta, kad mokėjimo operacija laikoma autorizuota tik tada, kai mokėtojas duoda sutikimą, o ieškovė neautorizuotiems mokėjimams sutikimo nedavė. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčijamus mokėjimus ieškovė autorizavo.
13.3. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ieškovė susiekė su prekybininkais, kurie pateikė atsakymą, kad buvo atsisakyta pateikti informaciją apie tai: 1) iš kokių įrenginių buvo jungtasi atliekant neautorizuotus mokėjimus; 2) iš kokio IP adreso buvo jungtasi atliekant neautorizuotus mokėjimus; 3) iš kokios šalies buvo jungtasi atliekant neautorizuotus mokėjimus; 4) kur neautorizuotais mokėjimais įsigytos prekės buvo siųstos; 5) kas neautorizuotais mokėjimais įsigytų prekių pirkėjas. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo su prekybininkais susisiekti nebandė.
13.4. Verslininkų civilinė atsakomybė kyla be kaltės. Atsakovė ir trečiasis asmuo atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastis ieškovės žalai atsirasti, todėl laikosi nuomonės, kad yra visos sąlygos atsakovės ar trečiojo asmens civilinei atsakomybei kilti.
13.5. Pirmos instancijos teismas, remdamasis Visa taisyklių 15 p., savo sprendime išaiškino, kad subjektas atsakingas už lėšų grąžinimą dėl neautorizuotų mokėjimų yra „Contis“. Teismui tenkinus apeliacini skundą, apeliantas neprieštarauja, kad lėšas už neautorizuotus mokėjimus grąžintų „Contis“.
Atsiliepimas
14. Atsakovė UAB Paysera LT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. apeliaciniame skunde ieškovė pakeitė poziciją, kurios laikėsi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nurodydama, kad žala buvo padaryta atsakovės ir trečiojo asmens neteisėtais veiksmais, nesilaikius įstatymų leidėjo nustatytų įpareigojimų taikyti saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūrą ginčijamoms mokėjimo operacijoms, o CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
15.2. Nurodomos mokėjimo operacijos buvo autorizuotos, t. y. patvirtintos įvedant reikalingus mokėjimo patvirtinimo duomenis, tinkamai užregistruotos ir įrašytos į ieškovės sąskaitą. Ginčijamų mokėjimo operacijų pobūdis neišsiskyrė iš kitų, anksčiau ieškovės įvykdytų mokėjimo operacijų. Negalima atmesti galimybės, jog ginčijamas mokėjimo operacijas atliko pati ieškovė arba su ja susiję asmenys, t. y. įmonės darbuotojai ar vadovo šeimos nariai, ieškovei bylos nagrinėjimo metu patvirtinus, kad galimybė, jog kortele naudojosi kiti asmenys – egzistuoja.
15.3. Atlikti internetinių atsiskaitymų internetu neturint kortelės fiziškai arba neturint kortelės ir asmens duomenų fiziškai, yra neįmanoma, leidžia spręsti, jog ieškovė, būdama neatsargi, elgdamasi neapdairiai ir nerūpestingai, prarado turimą Visa kortelę arba jos duomenis ir būtent dėl tokio neatsargaus, neapdairaus ir nerūpestingo elgesio patyrė nuostolius, kuriuos prašo iš atsakovės ir (ar) trečiojo asmens priteisti. Jei ieškovė elgtųsi rūpestingai ir pakankamai atsargiai siekiant apsaugoti savo kortelę ir jos duomenis, o praradus kortelę ar jos duomenis – nedelsiant informavęs atsakovę arba trečiąjį asmenį, tokios mokėjimo operacijos nebūtų buvusios atliktos, atitinkamai nepatiriant ir jokių nuostolių.
15.4. Laikotarpiu, kuomet buvo atliktos galimai ieškovės neinicijuotos mokėjimo operacijos, ji buvo prisijungusi prie savo Paysera paskyros 10 kartų (tai patvirtina į bylą pateikti IP prisijungimų įrašai), atliko piniginių lėšų pervedimus, tačiau, kad neįprastai mažėja kortelės balansas, pastebėjo tik 2021 m. sausio 4 d., t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo pirmosios, galimai neautorizuotos, mokėjimo operacijos, nepaisant to, kad sąskaitų balansai bei sąskaitos išrašai buvo matomi tiek prisijungus prie Paysera paskyros internetinėje svetainėje, tiek per mobiliąją aplikaciją.
15.5. Nurodoma aplinkybė, jog ieškovė 2022 m. kovo 7 d. kreipėsi į pardavėjus, nepaneigia jai nustatytos pareigos netinkamo vykdymo fakto, pardavėjams užklausą dėl ginčijamų mokėjimo operacijų pateikus tik vykstant teismo procesui pirmosios instancijos teisme.
16. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1646-936/2022 išnagrinėjo ieškovės apeliacinį skundą, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikęs nepakeistą. Ieškovė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-1075/2023 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 14 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.
21. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo paslaugų teikėjams nustatyta pareiga taikyti saugesnio autentiškumo patvirtinimo reikalavimus, kai mokėtojas internetu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis prisijungia prie savo mokėjimo sąskaitos, inicijuoja elektroninę mokėjimo operaciją ar nuotolinio ryšio priemone vykdo bet kokį veiksmą, kuris gali būti susijęs su sukčiavimu atliekant mokėjimą ar kitokia piktnaudžiavimo rizika (Nutarties 61 punktas). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių saugesnio autentiškumo patvirtinimo priemonių taikymą atliekant ginčo mokėjimus, o aplinkybė, ar atskiroms ieškovės atliekamoms operacijoms galėjo būti taikomos išimtys pagal Deleguotąjį reglamentą 2018/389, neteko teisinės reikšmės (Nutarties 68 punktas).
22. Mokėjimo paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės tuo atveju, jei įrodo, kad mokėtojas tyčia ar dėl didelio neatsargumo pažeidžia vieną ar kelias Mokėjimų įstatymo 34 straipsnyje nustatytas mokėtojo pareigas, susijusias su mokėjimo priemonėmis ir personalizuotais saugumo duomenimis. Tokiu atveju mokėjimo paslaugų teikėjas turi įrodyti, kad mokėtojas, pirma, pažeidė vieną ar kelias Mokėjimų įstatymo 34 straipsnyje nustatytas mokėtojo pareigas, susijusias su mokėjimo priemonėmis ir personalizuotais saugumo duomenimis, antra, kad šias pareigas pažeidė tyčia ar dėl didelio neatsargumo (Nutarties 78 punktas). Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Didelis mokėtojo neatsargumas gali būti konstatuojamas tik tuomet, jei mokėtojas elgėsi labai nerūpestingai. Kad mokėtojas elgėsi labai nerūpestingai, turi įrodyti mokėjimo paslaugų teikėjas, pateikdamas konkrečius tokį elgesį pagrindžiančius įrodymus. Ši įrodinėjimo našta negali būti perkelta mokėtojui (Nutarties 82 punktas).
23. Kai mokėtojas neigia autorizavęs įvykdytą mokėjimo operaciją, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo užregistruotas mokėjimo priemonės naudojimas nebūtinai yra pakankamas įrodymas, kad mokėtojas autorizavo mokėjimo operaciją ar veikė nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdė vienos ar kelių šio įstatymo (Mokėjimų įstatymo) 34 straipsnyje nustatytų pareigų [...] Vien tai, jog buvo naudojama mokėtojo mokėjimo priemonė, savaime nereiškia mokėtojo didelio neatsargumo. Tokiu atveju mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas turi pateikti įrodymų, kuriais patvirtinamas mokėtojo sukčiavimas arba didelis neatsargumas. [...] Didelis mokėtojo neatsargumas turi būti vertinamas pagal nacionalines taisykles, vis dėlto jau pati konstatuojamoji dalis pabrėžia, kad tai turi būti itin nerūpestingas mokėtojo elgesys. Tokią išvadą sustiprina ir pačioje konstatuojamojoje dalyje nurodyti itin nerūpestingo elgesio pavyzdžiai – mokėjimo operacijai autorizuoti naudojamų saugumo požymių laikymas prie mokėjimo priemonės atviru ir trečiosioms šalims lengvai atskleidžiamu formatu (Nutarties 84 punktas).
24. Paslaugos teikėjui taikoma griežtoji atsakomybė, o tuo atveju, kai mokėjimo paslaugų teikėjas nereikalauja saugesnio autentiškumo patvirtinimo, mokėtojui dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai tenka tik tuo atveju, jeigu jis veikė nesąžiningai, o mokėtojo nesąžiningumas byloje nėra nustatytas (Nutarties 88 punktas). Konstatavo, kad nustačius paslaugų teikėjo griežtąją atsakomybę, taip pat nenustačius atsakovės atleidimo nuo tokios atsakomybės pagrindų, nuostolių nustatymas yra būtinas siekiant tinkamai išspręsti šalių ginčą (Nutarties 90 punktas).
25. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje konstatavo mokėjimo paslaugų teikėjo griežtąją atsakomybę, byloje nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovo didelį neatsargumą, taip pat nesant duomenų, kad mokėjimai buvo autorizuoti, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti mokėjimo paslaugų tiekėjo civilinę atsakomybę.
Dėl nuostolių dydžio
26. Byloje nustatytos ir šalys neginčijo aplinkybių, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. iš ieškovės sąskaitos buvo atliktos piniginės perlaidos (iš viso 119 mokėjimų). Patikslinus reikalavimą laikytina, kad buvo atlikti 117 ginčo mokėjimų bendrai 5 294,43 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
27. Mokėjimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjas grąžina nurašytas lėšas mokėtojui tik tuo atveju, jeigu mokėtojas, sužinojęs apie neautorizuotas ar netinkamai įvykdytas mokėjimo operacijas, dėl kurių pagal šio įstatymo 38, 51 ir 52 straipsnius gali būti pateikiami reikalavimai, apie tai praneša savo mokėjimo paslaugų teikėjui nedelsdamas, ne vėliau kaip per 13 mėnesių nuo lėšų nurašymo datos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. atliktų ginčo mokėjimo operacijų, ieškovė dėl neautorizuotų mokėjimų pranešė nepraėjus 13 mėn. – 2021 m. sausio 4 d., o 2021 m. vasario 22 d. pateikė prašymą dėl lėšų grąžinimo.
28. Mokėjimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas nedelsdamas, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos po to, kai sužino arba būna informuotas apie neautorizuotą mokėjimo operaciją, mokėtojui turi grąžinti neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą ir, kai taikytina, atkurti mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų buvęs, jeigu neautorizuota mokėjimo operacija nebūtų buvusi įvykdyta, išskyrus atvejus, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas turi pagrįstų priežasčių įtarti sukčiavimą ir apie šias priežastis raštu praneša priežiūros institucijai. Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas taip pat turi užtikrinti, kad mokėtojas nepatirtų nuostolių dėl mokėjimo paslaugų teikėjui mokėtinų arba iš jo gautinų palūkanų.
29. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Žemesnės instancijos teismas
30. Byloje konstatavus, kad ginčo mokėjimai nebuvo autorizuoti (CK 6.246 straipsnis) , nesant mokėjimo paslaugos tiekėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindų (griežtoji atsakomybė (be kaltės) CK 6.248 straipsnio 1 dalis), mokėtojai laiku įvykdžius Mokėjimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą informuoti mokėjimo paslaugų teikėją apie neautorizuotus mokėjimus, laikytina, kad dėl neautorizuotų mokėjimų ieškovė patyrė 5 294,43 Eur dydžio nuostolius, kuriuos privalo atlyginti mokėjimo paslaugų teikėjas (Mokėjimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškovė taip pat prašo priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškiniu prašė priteisti 155,76 Eur palūkanas už 177 dienas, o apeliaciniu skundu palūkanų sumą didino iki 380,19 Eur už 437 dienas. CPK 312 straipsnis numato, kad naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai), todėl padidinta palūkanų suma nėra laikytina ieškovės naujai pateiktu reikalavimu. Pažymėtina, kad atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė jokių nesutikimo argumentų dėl reikalaujamos priteisti sumos dydžio.
32. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
33. Vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.210 str. 2 d., taip pat nesant ginčo dėl reikalavimų dydžio, laikytina, kad ieškovė įrodė prašomą priteisti žalos dydį bei palūkanas.
Dėl atsakovo tinkamumo
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Paysera LT“ yra „Contis“ vardu veikiantis platintojas. „Contis“ yra Paysera Visa kortelės sąskaitos ir Visa mokėjimo kortelės leidėjas. UAB „Paysera LT“ klientui teikia sąskaitos ir kortelės paslaugas „Contis“ vardu, t. y. veikia kaip „Contis“ atstovas. Pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį lėšų grąžinimo paslaugą, kai tam yra pagrindas, teikia „Contis“, jis sprendžia iš to kylančius ginčus. Šis „Contis“ įsipareigojimas numatytas ir Paysera Visa mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimo taisyklių 15 p., kuriame nurodyta, kad „Contis“ grąžins klientui neteisėto mokėjimo sumą ir atkurs sąskaitos likutį iki tos būsenos, kurioje jis būtų buvęs, jei neautorizuotas mokėjimas nebūtų įvykdytas. Paysera veikia „Contis“ vardu kaip platintojas, tačiau pačias kortelės leidimo, platinimo ir administravimo paslaugas, lėšų grąžinimą atlieka „Contis“. Bylos duomenys patvirtino, kad faktiškai tyrimą ir atliko „Contis“, kurio infrastruktūra yra naudojama mokėjimų operacijoms ir kuris yra įsipareigojęs grąžinti lėšas. Ieškovės su atsakove pasirašytos mokėjimo paslaugų sutarties 14.8. p. nors ir numato atsakovės atsakomybę dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų, tačiau ši sąlyga taikoma Paysera sąskaitai, kuri nėra susieta su mokėjimo kortele, o nagrinėjamu atveju ginčijamos operacijos atliktos iš sąskaitos, susietos su Visa kortele. Teismas atmetė ieškinį ne tik dėl to, kad nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir dėl to, kad pinigų grąžinimą vykdo trečiasis asmuo.
35. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ieškinio reikalavimus reiškė atsakovei UAB „Paysera LT“. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo netinkamumo argumentų, priešingai, nurodė, kad apeliacinio skundo tenkinimo atveju sutinka, kad lėšas už neautorizuotus mokėjimus grąžintų „Contis“.
36. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė pakeisti atsakovę UAB „Paysera LT“ į UAB „Finansavimo paslaugos „Contis“ dėl to, kad ieškovė su tuo nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2021 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatė, jog teismo posėdžio metu išsakyta ieškovės atstovo pozicija atitinka 2021 m. lapkričio 8 d. teismo nutartyje išdėstytą ieškovės poziciją. Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas suteikė teisę ieškovei netinkamą atsakovę pakeisti tinkama (CPK 45 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, jog šių aplinkybių apeliantė apeliaciniame skunde taip pat neginčijo (CPK 306 straipsnis).
37. Dėl nurodytų priežasčių, atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti apie pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su tuo, kad atsakovas UAB „Paysera LT“ neturi pareigos atsakyti pagal ieškinį, t.y. nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nepagrįstumą. Dėl išdėstyto, net ir pripažinus teismo išvadas, jog byloje nenustatytos mokėjimo paslaugos teikėjo civilinės atsakomybės sąlygos, nepagrįstomis, tačiau apeliantui nenurodžius jokių nesutikimo su teismo išvadomis argumentų dėl atsakovo netinkamumo šioje byloje, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą
Dėl procesinės baigties
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors pirmosios instancijos teismo motyvai dėl ieškinio nepagrįstumo iš dalies yra nepagrįsti, tačiau iš esmės ginčas išspręstas teisingai, todėl apeliantės apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
40. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos (CPK 93 straipsnis).
41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos patirtos apeliacinės ir kasacinėje instancijoje teismuose bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.