- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-77-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- Ž. K., R. J.
- Ieškovas
- J. O., P. O., M. A. O., M. T. O.
- Trečiasis asmuo
- notarė A
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų Ž. K. (Ž. K.) ir R. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-241-867/2019 pagal ieškovų J. O., P. O., M. A. O. ir M. T. O. ieškinį atsakovams Ž. K. ir R. J. dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, tretieji asmenys – notarė A. B. ir A. S. (A. S.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. O., P. O., M. A. O. ir M. T. O. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2016 m. gegužės 23 d. atsakovei Ž. K. (ankstesnė pavardė – F.) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 2-1974); 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. sausio 26 d. atsakovų R. J. ir Ž. K. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. NB2-286); 3) pripažinti ieškovams lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau kartu – Ginčo pastatai), kiekvienam po 1/6 dalį; 4) tuo atveju, jei teismas netenkintų ieškinio 1 - 3 punktuose pareikštų reikalavimų, prašo Ž. K. ir R. J. 2018 m. sausio 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia (apsimestine), pripažįstant ją pirkimo - pardavimo sutartimi, bei perkelti ieškovams pirkėjų teises ir pareigas pagal pirkimo - pardavimo sutartį, nustatant, kad Ž. K. 2018 m. sausio 26 d. pardavė, o ieškovai nupirko 1/2 dalį Ginčo pastatų, už 4 126 Eur kainą, bei priteisiant iš ieškovų atsakovui R. J. 4 126 Eur.
2. Ieškovai nurodo, kad prieš 2013 m. rugsėjo 16 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ieškovai buvo informuoti apie tai, kad jiems atitenkantis (jų įsigyjamas) 0,4799 ha ploto žemės sklypas yra pilnai užstatytas. Ginčo pastatai yra ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. 2013 m. rugsėjo 16 d. sudarytoje 1/2 dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo aptartas klausimas dėl žemės sklype esančių statinių nuosavybės teisės perėjimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.395 straipsnio 1 dalimi, kartu su nuosavybės teise į žemės sklypą perėjo ir nuosavybės teisė į 1/2 dalį jame esančių Ginčo pastatų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2016 m. gegužės 23 d. atsakovei Ž. K. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 2-1974); pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų R. J. ir Ž. K. 2018 m. sausio 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. NB2-286), kuriuo atsakovė Ž. K. padovanojo atsakovui R. J. 1/2 dalį Ginčo pastatų; pripažino ieškovams lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį Ginčo pastatų, kiekvienam ieškovui po 1/8 dalį. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad mirusiojo A. J. R. palikimas atsirado 2013 m. gegužės 27 d., jam mirus. Po A. J. R. mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą į notarą kreipėsi: mirusiojo sutuoktinė T. R., atsakovė Ž. K. ir ieškovai, tuo pagrindu buvo užvesta paveldėjimo byla. Mirus A. J. R. po jo mirties palikimą turėjo teisę paveldėti jo sutuoktinė T. R., kaip pergyvenusi savo sutuoktinį (CK 5.13 straipsnis), atsakovė Ž. K., kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir ieškovai pagal įstatymą kartu su paveldinčia pirmos eilės įpėdine, nes palikimo atsiradimo metu nebebuvo gyva ieškovų motina, kuri būtų buvusi įpėdinė (CK 5.12 straipsnis).
5. Teismas taip pat nustatė, kad Ginčo pastatai mirusiojo A. J. R. vardu buvo įregistruoti ir suformuoti kaip nekilojamojo turto objektai dar 1994 metais ir jam priklausė asmeninės nuosavybės teise, o žemės sklypas po Ginčo pastatais buvo įgytas 2003 metais, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių A. J. R. ir T. R. nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai buvo įregistruoti A. J. R. vardu dar esant jam gyvam, todėl jam mirus įstatyminiai įpėdiniai priimdami mirusiojo palikimą įgijo ir teisę į Ginčo pastatus, tai yra T. R. turėjo atitekti 1/4 dalis, atsakovei Ž. K. 3/8 dalys, o ieškovams 3/8 dalis Ginčo pastatų. Atitinkamai turėjo būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą. Tačiau 2013 m. rugsėjo 16 d. išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (notarinio registro Nr. 2-2770) Ginčo pastatai nebuvo įrašyti ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, nors Ginčo pastatai buvo įregistruoti mirusiojo vardu.
6. Notarė A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji rėmėsi VĮ Registrų centro pateiktais išrašais, kuriuose nebuvo jokių duomenų, kad Ginčo pastatai priklauso A. J. R.. Tačiau paveldėjimo byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad notarei buvo pateikti ne tik išrašai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie mirusiojo turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau ir nuosavybės teisę patvirtinantys pažymėjimai, kuriuose yra įrašas, kad Ginčo pastatai yra įrašyti žemės sklype, todėl notarė privalėjo išsiaiškinti kam ir kieno vardu yra įregistruoti Ginčo pastatai, kuriems buvo suteikti unikalūs numeriai, tačiau notarė to nepadarė. Teismas sprendė, kad, būtent dėl to, jog notarė išduodama 2013 m. rugsėjo 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, tarp šalių susiklostė ginčo situacija, nors notarės paveldėjimo byloje turėtuose dokumentuose buvo pakankamai duomenų, kurių pagrindu buvo galima patikrinti kieno vardu yra įregistruoti Ginčo pastatai.
7. Mirusįjį pergyvenusiai sutuoktinei T. R. dėl 1/2 dalies žemės sklypo, ant kurio stovi Ginčo pastatai, buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, o dėl likusios 1/2 žemės sklypo dalies 2013 m. rugsėjo 16 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas T. R., Ž. K., J. O., M. A. O., M. T. O. ir P. O.. 2013 m. rugsėjo 16 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi šalys susitarė dėl 5/16 dalių šio žemės sklypo pasidalinimo – paveldėtojams J. O., M. A. O., M. T. O., P. O. atiteko po 1/8 dalį žemės sklypo. T. R. 2013 m. rugsėjo 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė jai priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo ieškovams.
8. Teismas pažymėjo, kad tiek paveldėto turto pasidalijimo sutartyje, tiek 2013 m. rugsėjo 16 d. pirkimo - pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp T. R. ir ieškovų, notarė tvirtindama šias sutartis įrašė, kad ginčo žemės sklypas yra užstatytas, kas tik patvirtina ieškovų J. O. ir M. A. O. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad tiek jiems, tiek atsakovei, tiek ir T. R. šių sandorių sudarymo metu buvo žinoma, kad šiame žemės sklype buvo Ginčo pastatai. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laiku išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į Ginčo pastatus, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad atsakovė Ž. K., T. R., ir ieškovai sudarydami paveldimo turto pasidalinimo sutartį, ar T. R. sudarydama su ieškovais 1/2 dalies žemės sklypo, esančio po Ginčo pastatais, pardavimo - pirkimo sutartį, neturėjo teisės į šiuos Ginčo pastatus.
Šalies argumentai
9. Teismas sprendė, kad tiek T. R., tiek atsakovė Ž. K., tiek ieškovai teisę į Ginčo pastatus įgijo nuo palikimo priėmimo momento, tai yra nuo to momento, kai pateikė notarei pareiškimus dėl palikimo priėmimo po A. J. R. mirties, todėl atmetė atsakovės atstovo argumentus, jog šalys sudarydamos paveldimo turto pasidalijimo ir pirkimo - pardavimo sutartis, neturėjo teises spręsti ginčo statinių nuosavybės perėjimo klausimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese, sprendė, jog Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2016 m. gegužės 23 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 2-1974, yra neteisėtas, dėl ko pripažino jį negaliojančiu nuo sudarymo momento.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas taip pat nustatė, kad buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-10497-867/2018 dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei Ž. K., tačiau 2018 m. rugpjūčio 16 d. byla buvo nutraukta teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria apdovanotasis R. J. atsisakė dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. NB2-28) gauto turto ir gražino turtą Ž. K., o dovanotoja Ž. K. priėmė dovanotą R. J. turtą ir sutiko jį įregistruoti savo asmenine nuosavybe. Teismo nutartis dėl takos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 1 d.
11. Teismas pripažino, kad tarp atsakovų 2018 m. sausio 26 d. sudaryta dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. NB2-286) yra apsimestinė, todėl ieškovų reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkino. Tačiau įvertinęs tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-10497-867/2018 dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, 2018 m. rugpjūčio 16 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp R. J. ir Ž. K. sudaryta taikos sutartis, teismas sprendė, kad pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo - pardavimo sutartimi, perkeliant ieškovams pirkėjų teises ir pareigas pagal pirkimo - pardavimo sutartį, nėra.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Atsakovė Ž. K. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų atsakovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
12.1. Atsakovė nurodo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir Nekilnojamojo turto registre nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto, jis turi teise paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti, t. y. visa apimtimi įgyvendinti įstatyme įtvirtintas savininko teises. Iki pat 2016 m. birželio 3 d., kai atsakovė Ž. K. išviešino savo nuosavybės teises, ir iki 2016 m. birželio 5 d., kai ieškovai išviešino savo nuosavybės teises, Nekilnojamojo turto registre galiojo įrašas, kad Ginčo pastatai asmeninės nuosavybės teise priklauso palikėjui A. J. R.. Taigi, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Todėl nepaisant to, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kada notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl teismas klaidingai sprendė, jog paveldėjimo bylos šalys, nepaisant to, kad Ginčo pastatams nebuvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, galėjo spręsti dėl to turto ir tuo pagrindu perleisti nuosavybės teise.
12.2. Nuo teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties įsiteisėjimo momento bei 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymo pateikimo Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui byloje objektyviai išnyko ginčo objektas dėl galbūt egzistavusio ieškovų teisių pažeidimo, atsakovei Ž. K. perleidus savo Ginčo pastatų nuosavybės dalį atsakovui R. J. be pasiūlymo ieškovams pirkti pirmumo teise. Remiantis kasacinio teismo praktika, bylinėjimasis teisme negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkretaus materialiojo rezultato. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Todėl teismas po to, kai ieškovams buvo pasiūlyta patikslinti ieškinio dalį dėl dovanojimo sutarties ir jiems to atsisakius, turėjo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu civilinę bylą šioje dalyje nutraukti, tačiau ją išnagrinėjo ir priėmė sprendimą, kuris šalims jokių teisinių pasekmių nesukelia.
12.3. Atsakovės įsitikinimu, teismui atmetus ieškinio reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo - pardavimo sutartimi, perkeliant ieškovams pirkėjų teises ir pareigas pagal pirkimo - pardavimo sutartį, teismas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį negalėjo priteisti ieškovams visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovų.
Šalies argumentai
13. Atsakovas R. J. apeliaciniame skunde prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo R. J. ir priimti naują sprendimą – bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti iš ieškovų jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovai atsakovo R. J. atžvilgiu reiškė tik alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl dovanojimo sutarties, kuri neteko galios teismui 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10497-867/2018 patvirtinus taikos sutartį tarp R. J. ir Ž. K.. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė iš jo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
14. Ieškovai J. O., P. O., M. A. O. ir M. T. O. atsiliepime į atsakovų Ž. K. ir R. J. apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsižvelgiant į tai, kad Ginčo pastatai, priklausę palikėjui A. J. R., buvo išviešinti VĮ Registrų centre 1993 m. spalio 13 d., notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimus šalims, privalėjo griežtai vadovautis VĮ Registrų centre esančia informacija. Notaro klaida išduodant 2013 m. rugsėjo 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir nutylint svarbią VĮ Registrų centre išviešintą informaciją apie tai, jog žemės sklypas yra užstatytas A.J. R. nuosavybės teise priklausančiais Ginčo pastatais suteikia atsakovams teisę žalos atlyginimo reikalauti iš sandorį tvirtinusio notaro, tačiau gerbti ieškovų nuosavybės teisę, kurias jie įgijo 2013 m. rugsėjo 16 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, 2013 m. rugsėjo 16 d. sudarytos paveldėto turto pasidalinimo sutarties ir 2013 m. rugsėjo 16 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
14.2. Paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo Ž. K. įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį Ginčo pastatų, pažeidžia ieškovų nuosavybės neliečiamumą, todėl jis išduotas neteisėtai ir yra niekinis. Atsakovė Ž. K. negalėjo įgyti nuosavybės teisės į turtą, kuris paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu priklausė ne mirusiajam J. A. R., o ieškovams, todėl egzistuoja pagrindas ginčo paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyviosioms teisėms normoms.
14.3. Ieškovų vertinimu, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai.
15. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepime į atsakovų Ž. K. ir R. J. apeliacinius skundus prašo juos tenkinti. Nurodo, kad pritaria atsakovės Ž. K. apeliacinio skundo argumentams bei atsakovų apeliacinių skundų motyvams dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
18. Byloje kilo ginčas, ar atsakovei Ž. K. galėjo būti išduotas 2016 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į dalį Ginčo pastatų, kuomet žemės sklypas, esantis po šiais Ginčo pastatais, priklauso ieškovams pagal 2013 m. rugsėjo 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, paveldėto turto pasidalijimo sutartį bei 1/2 žemes sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį.
Faktinės bylos aplinkybės
19. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 1993 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-669/93 m. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. R. 1978 m. paveldėjo ir valdo asmeninės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) tvartą, du šulinius, sodą ir gyvenamojo namo pamatus. Teismas sprendime pažymėjęs, kad 0,4799 ha ploto žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, potvarkiu buvo paskirtas pareiškėjui (Paveldėjimo bylos lapas 245).
20. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašais, Ginčo pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistruoti dar 1993 m. spalio 13 d. ir jiems suteikti unikalūs daiktų numeriai. A. J. R. nuosavybės teisė į šiuos Ginčo pastatus įregistruota 1994 m. sausio 11 d. minėto Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1993 m. gruodžio 20 d. sprendimo pagrindu (Paveldėjimo bylos lapai 243-244).
21. Pagal 2003 m. balandžio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NGP-1847 A. J. R. nupirko valstybei priklausantį 0,4799 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.7 punkte nurodyta, kad šiame žemės sklype yra Ginčo pastatai (Paveldėjimo bylos lapas 50). Remiantis 2003 m. balandžio 23 d. Pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypas įregistruotas A. J. R. vardu. Pažymėjimo 10 punkte nurodyta, kad žemės sklype yra Ginčo pastatai (Paveldėjimo bylos lapas 49).
22. Mirties liudijimo AA Nr. 728211 duomenimis, A. J. R. mirė (duomenys neskelbtini) (Paveldėjimo bylos lapas 5).
23. A. J. R. buvo atsakovės Ž. K. ir mirusios dukros R. A. O. tėvas. A. J. R. mirė santuoką sudaręs su T. R. (bendrų vaikų neturėjo) (Paveldėjimo bylos lapas 6).
24. R. A. O., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo ieškovų J. O., M. A. O., M. T. O. ir P. O. mama (Paveldėjimo bylos lapai 28-29). Taigi, A. J. R. buvo ieškovų senelis.
25. Palangos m. savivaldybės I-ojo notaro biuro notarė A. B. 2013 m. rugpjūčio 30 d. A. J. R. pergyvenusiai sutuoktinei T. R. išdavė nuosavybės teisės liudijimą (notarinio registro Nr. 2-2615), kurio pagrindu viešame registre įregistruota jos nuosavybės teisė į 1/2 dalį 0,4799 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Įrašų apie žemės sklype esančius Ginčo pastatus nėra (Paveldėjimo bylos lapai 62-66; 84).
26. Notarė A. B. 2013 m. rugsėjo 16 d. mirusiojo A. J. R. turto paveldėtojams T. R., atsakovei Ž. K. ir ieškovams išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 2-2770). Liudijimas, be kita ko, išduotas ir 1/2 daliai 0,4799 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiai (duomenys neskelbtini), nustatant paveldėtojų dalis tame turte: 1/8 dalis T. R., 3/16 dalis Ž. K. ir po 3/64 dalis visiems ieškovams (Paveldėjimo bylos lapai 143-144). Įrašų apie žemės sklype esančius Ginčo pastatus nėra.
27. Remiantis tos pačios 2013 m. rugsėjo 16 dienos paveldėto turto pasidalijimo sutartimi Nr. 2-2771, T. R., atsakovė Ž. K. ir ieškovai pasidalino paveldimą turtą, be kita ko nustatant, kad 1/2 dalis 0,4799 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atitenka ieškovams, kiekvienam po 1/8 dalį (Paveldėjimo bylos lapai 145-154). Įrašų apie žemės sklype esančius Ginčo pastatus nėra.
28. T. R. 2013 m. rugsėjo 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2-2772) pardavė ieškovams J. O., M. A. O. ir P. O. jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią 1/2 dalį žemės sklypo (e. b. l. 1 t., 76-81). Įrašų apie žemės sklype esančius Ginčo pastatus nėra.
29. Mirties liudijimo AA Nr. 791428 kopija patvirtina, kad T. R. mirė (duomenys neskelbtini) (Paveldėjimo bylos lapas 283).
30. Notarė A. B. 2016 m. gegužės 23 d. atsakovei Ž. K. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 2-1974) į 1/2 dalį Ginčo pastatų (Paveldėjimo bylos lapai 247-248). Notarė 2016 m. birželio 1 d. taip pat išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 2-2120) ieškovams J. O., M. A. O., M. T. O. ir P. O. kiekvienam po 1/8 dalį Ginčo pastatų (Paveldėjimo bylos lapai 260-263).
Dėl 2016 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento notarės A. B. 2016 m. gegužės 23 d. atsakovei Ž. K. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 2-1974), konstatavęs, kad išduotas liudijimas yra neteisėtas, nes tiek T. R., tiek atsakovė Ž. K., tiek ieškovai teisę į Ginčo pastatus įgijo nuo palikimo priėmimo momento, tai yra nuo to momento, kai pateikė notarei pareiškimus dėl palikimo priėmimo po A. J. R. mirties, o atsakovė Ž. K. ir T. R. savo teisę į Ginčo pastatus perleido 2013 m. rugsėjo 16 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi ir tos pačios dienos pirkimo - pardavimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad, būtent dėl to, jog notarė išduodama 2013 m. rugsėjo 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, tarp šalių susiklostė ginčo situacija, nors notarės paveldėjimo byloje turėtuose dokumentuose buvo pakankamai duomenų, kurių pagrindu buvo galima patikrinti kieno vardu yra įregistruoti Ginčo pastatai.
32. Atsakovė Ž. K. su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, argumentuodama, kad nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Todėl nepaisant to, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kada notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsakovės argumentams.
33. Remiantis CK 5.1 straipsnio 1 dalimi, pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).
34. Paveldėjimo teisiniai santykiai formuojasi vienašalių sandorių pagrindu, pavyzdžiui, testamento parengimas, palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti, prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pateikimas notarui. Kiekvienas vienašalis sandoris turi savo tikslus. Asmuo, išreikšdamas valią priimti palikimą, patvirtina savo ketinimą toliau paveldėjimo teisiniuose santykiuose veikti kaip įpėdinis ir perimti palikėjo turėtą turtą ir pareigas. Palikimo priėmimo teisiniai padariniai – nuosavybės teisė į paveldėtą turtą ir atsakomybė už palikėjo skolas – kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo, o ne nuo palikimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tačiau palikimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimą, iki šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011). Iš to darytina išvada, kad įpėdinis, priėmęs palikimą, bet nesikreipęs į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, neišreiškė savo ketinimo teises į palikimo turinį sudarantį turtą įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti nuosavybės teises viešuose registruose, sudaryti perleidimo sandorius ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/916/2018).
35. Kaip nustatyta šio sprendimo 19-20 punktuose, Ginčo pastatai mirusiojo A. J. R. vardu buvo įsigyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre dar iki žemės sklypo, ant kurio jie stovi, įsigijimo, jiems suteikti unikalūs numeriai. Tačiau po A. J. R. mirties notarė A. B. 2013 m. rugsėjo 16 d. mirusiojo turto paveldėtojams išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą mirusiojo turtą, išskyrus Ginčo pastatus. Dėl šių aplinkybių Ginčo pastatai Nekilnojamojo turto registre liko įregistruoti mirusiojo A. J. R. vardu.
36. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis savo dispozicijoje turi paveldėjimo teises, apimančias tiek aktyvą (turtą ir turtines teises), tiek pasyvą (palikėjo prievoles), bet ne teises į konkretų paveldėtą turtą. Todėl iki teisių apie turimas teises į paveldėtą turtą išviešinimo – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – palikimo turinį sudarantis turtas lieka registruotas mirusiojo vardu, o įpėdiniai, priėmę palikimą, disponuoti, t. y. parduoti, dovanoti ir kitaip perleisti, gali tik paveldėjimo teisėmis, bet ne jo turinį sudarančiu konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/916/2018). Atsižvelgdama į šį kasacinio teismo išaiškinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ieškovai įgijo nuosavybės teises į visą žemės sklypą, esantį po Ginčo pastatais, pagal 2013 m. rugsėjo 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, paveldėto turto pasidalijimo sutartį bei 1/2 žemes sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau ieškovai paveldėto turto pasidalijimo sutartimi ir 1/2 žemes sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartimi negalėjo įgyti visų Ginčo pastatų – tiek atsakovė Ž. K. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi, tiek T. R. 1/2 žemes sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartimi dar negalėjo laisvai disponuoti jų paveldimomis Ginčo pastatų dalimis ir jas perleisti ieškovams.
37. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, notarė A. B. 2013 metais neišdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į Ginčo pastatus, nors paveldėjimo bylos dokumentuose turėjo pakankamai duomenų Ginčo pastatų registracijos patikrinimui. Tačiau ši notarės klaida negali apriboti atsakovės Ž. K. teisės į paveldimą turtą.
38. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Ž. K. turėjo teisę paveldėti dalį mirusiojo A. J. R. turto ir pasinaudodama šia teise kreipėsi į antstolę dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad 2016 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. 2-1974) atsakovei Ž. K. išduotas neteisėtai.
Dėl 2018 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties
39. Ieškovai pareikštu ieškiniu taip pat prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. sausio 26 d. atsakovų R. J. ir Ž. K. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. NB2-286), kuria atsakovė Ž. K. buvo padovanojusi atsakovui R. J. 1/2 dalį Ginčo pastatų.
40. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10497-867/2018, teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria apdovanotasis atsakovas R. J. atsisakė 2018 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartimi gauto turto (1/2 dalies Ginčo pastatų) ir gražino turtą atsakovei Ž. K., o dovanotoja Ž. K. priėmė dovanotą atsakovui R. J. turtą ir sutiko jį įregistruoti savo asmenine nuosavybe. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 1 d.
41. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. posėdžio metu informavo ieškovus apie įsiteisėjusią teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp atsakovų ir 1/2 dalis Ginčo pastatų gražinta atsakovei Ž. K.. Pasiūlius ieškovams patikslinti pareikšto ieškinio reikalavimus dėl 2018 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties, jų atstovė 2018 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu tai daryti atsisakė ir prašė teismo įvertinti dovanojimo sutartį retrospektyviai.
42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu 2018 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento. Atsakovai apeliaciniuose skunduose nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodami, kad įsiteisėjus teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarčiai objektyviai išnyko ginčo objektas dėl dovanojimo sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu civilinę bylą šioje dalyje nutraukti, tačiau ją išnagrinėjo ir priėmė sprendimą, kuris šalims jokių teisinių pasekmių nesukelia.
43. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Kitoks reikalavimas gali būti kvalifikuojamas kaip procesinio pobūdžio prašymas. Tokio reikalavimo, nors ir nurodyto ieškinyje prie prašymų teismui, neišsprendimas nevertinamas kaip ieškinio reikalavimo neišsprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020).
44. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai kad 2018 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartis, kurią prašė ieškovai pripažinti negaliojančia, neteko galios nuo teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, jos pripažinimas negaliojančia skundžiamu sprendimu negalėjo sukelti bylos šalims jokių materialinių teisės padarinių, taip pat ieškovams atsisakius patikslinti pareikšto ieškinio reikalavimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo ieškinio reikalavimą dėl 2018 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą šioje dalyje turėjo nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
46. Nutraukus civilinę bylą dalyje dėl 2018 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tuo pačiu pagrindu turėjo būti nutraukta ir civilinė byla dalyje dėl alternatyvaus ieškovų ieškinio reikalavimo – 2018 m. sausio 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia (apsimestine), pripažįstant ją pirkimo - pardavimo sutartimi.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visetą, teisinį reglamentavimą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas ir taisykles, apibrėžiančias įpėdinių disponavimo paveldimu turtu tvarką, bei procesinės teisės normas dėl nagrinėto ieškinio reikalavimo, kurio patenkinimas nesukelia bylos šalims materialiųjų teisinių padarinių. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovų ieškinio dalį dėl 2016 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu atmetamas, o civilinė bylą kitoje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
48. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
50. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
51. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą ir į nurodytą teisinį reglamentavimą, spręstina, kad ieškovai netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
52. Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė Ž. K. patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Kartu su pirmosios instancijos teismui 2018 m. gruodžio 3 d. pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė Ž. K. pateikė Pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 878391 bei Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2018/11/30, kurie patvirtina patirtų 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Atsakovė Ž. K. taip pat sumokėjo 93,55 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą ir pridėjo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą. Kadangi atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų maksimalių dydžių, yra tinkamai pagrįstos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį, jos priteisiamos solidariai iš ieškovų.
53. Atsakovas R. J. duomenų apie jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Tačiau už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio, kuris priteistinas solidariai iš ieškovų.
54. Pirmosios instancijos teismo duomenimis, byloje yra susidariusių 19,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios lygiomis dalimis priteistinos valstybei iš ieškovų.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų J. O., P. O., M. A. O. ir M. T. O. ieškinio dalį dėl 2016 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu atmesti.
Kitoje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Priteisti atsakovei Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš ieškovų J. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. T. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 293,55 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt tris eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti atsakovui R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš ieškovų J. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. T. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt du eurus) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovų J. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. T. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt du eurus) po 4,84 (keturis eurus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti ieškovams, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.