Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo D. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas teismui pateikė 2017-05-10 prašymą, kuriuo prašė 12 mėnesių terminui, skaičiuojant jį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6955-779/2015, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-06 papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6955-779/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-01-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1104-275/2016 įvykdymą. Prašymą grindė argumentais: pirma, savavališkos statybos įteisinimui teismo nustatytas 12 mėnesių terminas yra suėjęs, tačiau dėl ilgai trunkančių administracinių procedūrų dar nėra iki galo išspręstas pastatyto gyvenamojo namo statybos įteisinimo klausimas. Antra, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotame 2016-10-07 leidime statyti statinį Nr. LNS-01-161007-00602. Tačiau gyvenamojo namo projekte buvo numatytas 8,5 m aukštis, o gyvenamojo pastato faktinis aukštis yra apie 15 m. Taigi gyvenamojo namo statyba yra įteisinta iš dalies. Trečia, 2017-01-21 atsakovas ir trečiasis asmuo raštu pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami leisti įteisinti gyvenamąjį namą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2017-04-11 raštu dėl statinio įteisinimo pagal faktą Nr. A51-22365/17 (2.15.2.52-MP7) nurodė, kad šiuo metu atsakovo ir trečiojo asmens prašymas dėl gyvenamojo namo įteisinimo pagal faktą yra sprendžiamas socialiniu ir teisiniu aspektais, o apie priimtus sprendimus bus informuota papildomai, tačiau nenurodė kada. Ketvirta, kadangi išlieka galimybė įteisinti gyvenamąjį namą tokį, koks jis yra, todėl būtų nelogiška, neprotinga ir neteisinga nugriauti statinį vien dėl termino savavališkos statybos įteisinimo suėjimo. Be to, sprendimo įvykdymo neatidėjimas ir gyvenamojo namo nugriovimo vykdymas atsakovui ir jo daugiavaikei šeimai lemtų labai didelę ir neproporcingą žalą. Penkta, atsakovas ir trečiasis asmuo neturi galimybių įsigyti kito būsto ir jame apgyvendinti savo daugiavaikę šeimą, o šeima yra socialiai remtina. Šešta, Be to, prieš atliekant dalies gyvenamojo namo nugriovimo darbus būtina atlikti paruošiamuosius darbus. Septinta, atsakovas draudžiamų pajamų neturi, o trečiojo asmens pajamas sudaro pašalpos, gaunamos už vaikus, kurios per mėnesį sudaro vidutiniškai tik apie 334,50 Eur.Ieškovė 2017-05-16 teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą šioje byloje. Prašymą argumentavo tuo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai, patikrinę ginčo objektą vietoje, 2017-05-02 patikrinimo aktu Nr. (23.24)4D-1329 konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1104-275/2016 nebuvo įvykdyta.Ieškovė taip pat teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovo prašymą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad šiuo atveju teisė į gyvenamąjį būstą net nekyla. Atsižvelgiant į tai, kad statinys pastatytas savavališkai, teisė gyventi jame neatsiranda, jis nėra tinkama vieta gyventi vaikams. Prašymas galėtų būti tenkinamas tik teismui nustačius, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo instituto taikymas šiuo atveju atitiks jo tikslus, nepažeis ieškovės teisėtų lūkesčių, trečiųjų asmenų teisėtų interesų dėl įsiteisėjusio galutinio teismo procesinio sprendimo įvykdymo. Trečiasis asmuo pritarė atsakovo prašymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Dėl atsakovo prašymo atidėti teismo procesinio sprendimo vykdymą

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-260-313/2016).Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6955-779/2015 nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies; leisti atsakovui per 12 mėnesių terminą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti savavališką statybą; atsakovui neįvykdžius sprendimo teismo nustatytu terminu dėl nuo jo priklausančių priežasčių, ieškovei suteikti teisę nugriauti žemės sklype, esančiame Kelmijos (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 19,2 m ilgio ir 15,1 m pločio statinį, kurio aukštis 15 m, bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-06 papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6955-779/2015 nusprendė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies; atsakovui dėl nuo jo priklausančių priežasčių per 12 mėnesių terminą negavus statybą leidžiančių dokumentų ir neįteisinus savavališkai pastatyto statinio, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius po termino savavališkai statybai įteisinti suėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 19,2 m ilgio ir 15,1 m pločio statinį, kurio aukštis 15 m, bei sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1104-275/2016 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-06 papildomą sprendimą pakeisti; rezoliucinės dalies antrąją sakinį išdėstyti taip: atsakovui per 12 mėnesių terminą negavus statybą leidžiančių dokumentų ir neįteisinus savavališkai pastatyto statinio, atsakovas įpareigojamas savo lėšomis per 3 mėnesius po termino savavališkai statybai įteisinti suėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 19,2 m ilgio ir 15,1 m pločio statinį, kurio aukštis 15 m, bei sutvarkyti statybvietę.Teismo sprendimai priimti įvertinus aplinkybes, kad ginčo pastatas pastatytas sodo žemės sklype, dėl ko yra ribojamas pastatų aukštingumas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-10-07 leidimu LNS-01-161007-00602 atsakovui leido statyti naujus statinius pagal leidime įtvirtintus reikalavimus pagal projektuotojo UAB „Architectura humana“ parengtą statinio projektą, kuriame numatytas 8,5 m pastato aukštis. Pastato aukštingumas nustatytas remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 2 punktu, įtvirtinančiu, kad mėgėjų sodo sklype statomi statiniai turi atitikti rodiklius inter alia gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausią aukštį – 8,5 m.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtų teismų padarytų išvadų dėl galimo ginčo pastato aukščio nepaneigia atsakovo su prašymu dėl sprendimo vykdymo termino pratęsimo pateikiami duomenys. Vertindamas atsakovo pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017-04-11 raštą Nr. A51-22365/17(2.15.2.52-MP7), trečiojo asmens 2017-05-12 prašymą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos l. e. pareigas E. K. ir 2017-04-27 prašymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui K. N., pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad juose išdėstyti duomenys neleidžia spręsti apie galimą savavališkos statybos įteisinimo procedūros tęstinumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų raštų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktas ir pirmosios instancijos teismo nevertintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017-06-07 raštas taip pat neleidžia daryti išvados apie šiuo metu tęsiamą administracinę pastato įteisinimo procedūrą. Šiame rašte tik patvirtinta, kad ginčo savavališkai pastatytas pastatas yra sodininkų bendrijos teritorijoje, todėl pastatai joje gali būti statomi vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymais. Kartu pažymėta, kad bendrojo plano sprendiniai draudžia keisti žemės sklypų tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties gyvenamųjų namų statybos naudojimo paskirtį. Inspekcija atsakovo pateiktą prašymą pripažino laikytinu planavimo pasiūlymu dėl bendrojo plano keitimo bei nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, rengdama bendrojo plano keitimo sprendinius, galimai atsižvelgs į tokį atsakovo pasiūlymą. Atsakovas nepateikė duomenų apie vykdomą bendrojo plano keitimą atsakovui palankiu būdu, taip pat nepateikė kitų duomenų, kurie leistų spręsti apie šiuo metu vykdomas pastato įteisinimo procedūras.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad įvykdyti teismo sprendimą iki teismo sprendimu nustatytos datos nebuvo objektyvių galimybių, kadangi savavališkos statybos rekonstrukcijos padarinių likvidavimas priklauso ne vien nuo pareiškėjo valios, bet ir nuo ilgų administracinių procedūrų. Teismų procesiniais sprendimais nustatytas 12 mėnesių terminas įteisinti savavališkas statybas pasibaigė 2017-01-07. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas teikė prašymą pratęsti terminą įteisinimo procedūroms dar 12 mėnesių. Šio procesinio sprendimo priėmimo metu yra praėję dar 12 mėnesių, viso 24 mėnesiai, tačiau, kaip jau buvo minėta, apie realiai tęsiamas savavališkos statybos įteisinimo procedūras duomenų nėra.Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad teismas padarė išankstinę išvadą, kad mėgėjų sodo sklype gyvenamųjų pastatų ar sodo namų aukštingumas negali būti didesnis negu 8,5 metro. Tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės dėl galimo pastato aukštingumo negali būti šios bylos nagrinėjamu dalyku. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas, jau kai teismo sprendimas įsigalioja, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-260-313/2016). Apeliantas sprendimo vykdymo termino atidėjimą grindžia aplinkybe, kad jo šeima yra didelė, turinti 14 vaikų, du iš jų turi neįgalumą, šeima socialiai remtina. Tačiau sprendžiant savavališkos statybos įteisinimui nustatyto termino pratęsimo klausimą atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jo šeima yra didelė, turi nepilnamečių, neįgalių vaikų, yra socialiai remtina, negali būti pagrindu terminui pratęsti. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad dauguma vaikų yra pilnamečiai, be to, kad dalis ginčo pastato yra įteisinta, dėl ko pagrįstai sprendė, kad nepilnamečiai ir (ar) neįgalūs vaikai nepraras teisės į būstą.Atsižvelgiant į teismo sprendimo vykdymo atidėjimo instituto išimtinumą, į tai, kad savavališkos statybos pažeidžia galiojančias Sodininkų bendrijų įstatymu nustatytas nuostatas dėl pastato aukštingumo, dėl ko statybos įteisinimas visoje apimtyje negalimas, o atsakovas ir nepagrindė, kad yra vykdomos statybos įteisinimo procedūros, todėl spręstina, kad termino pratęsimas pažeistų civilinių santykių subjektų lygiateisiškumą, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nėra pakankamos tenkinti jo prašymą.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

Įsiteisėjus teismo sprendimui išieškotojo rašytiniu pareiškimu pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė, kad 12 mėnesių terminas savavališkai statybai įteisinti yra pasibaigęs, pasibaigęs ir 3 mėnesių terminas, per kurį atsakovas privalėjo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Dėl ko pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą, suteikiantį teisę nugriauti žemės sklype savavališkai pastatytą pastatą dalyje, kuria šis statinys nėra įteisintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-10-07 leidimu Nr. LNS-01-161007-00602, bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Atsakovas atskirajame skunde nenurodė argumentų dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo. Todėl nutartis šioje dalyje laikytina pagrįsta ir teisėta.Įvertinus atskirojo skundo argumentus, konstatuotina, kad jie nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 str., teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.