- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-1104-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34557-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- D. P.
- Kategorijos
- 3.2.6.10.2Papildomo sprendimo priėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo – D. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą A. P. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 19,2 m ilgio ir 15,1 m pločio statinį, kurio aukštis 15 m, bei sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 19,2 m ilgio ir 15,1 m pločio statinį, kurio aukštis 15 m, bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė leisti atsakovui A. P. per 12 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti savavališką statybą; atsakovui A. P. neįvykdžius sprendimo teismo nustatytu terminu dėl nuo jo priklausančių priežasčių, ieškovui - Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos suteikta teisė nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 19,2 m ilgio ir 15,1 m pločio statinį, kurio aukštis 15 m, bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo A. P..
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą ir teismo sprendime nurodyti, jog atsakovui A. P. per 12 mėnesių terminą negavus statybą leidžiančio dokumento ir neįteisinus savavališkai pastatyto statinio, atsakovas įpareigojamas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 19,2 m ilgio ir 15,1 m pločio statinį, kurio aukštis 15 m, bei sutvarkyti statybvietę.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. su ieškovo prašymu sutiko iš dalies, atsiliepime nurodė, jog teismui nusprendus tenkinti ieškovo prašymą, teismo sprendimas taptų neaiškus, dviprasmiškas bei prieštaringas. Papildomame sprendime turi būti nurodyta, kad atsakovui dėl nuo jo priklausančių priežasčių per 12 mėnesių terminą negavus statybą leidžiančio dokumento ir neįteisinus savavališkai pastatyto statinio, atsakovas įpareigojamas savo lėšomis per 3 mėnesius po termino suėjimo, per kurį buvo leista įteisinti savavališką statybą, pašalinti savavališkos statybos padarinius.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. papildomu sprendimu prašymą patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą A. P., atsakovui dėl nuo jo priklausančių priežasčių per 12 mėnesių terminą negavus statybą leidžiančių dokumentų ir neįteisinus savavališkai pastatyto statinio, savo lėšomis per 3 mėnesius po termino savavališkai statybai įteisinti suėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 19,2 m ilgio ir 15,1 m pločio statinį, kurio aukštis 15 m, bei sutvarkyti statybvietę. Atsižvelgęs į tai, jog savavališkų statybų įteisinimui teismas atsakovui skyrė 12 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismas sprendė, jog ieškovo prašymas papildomu sprendimu įpareigoti atsakovą, šiam negavus per nustatytą terminą statybas įteisinančių dokumentų, savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, negali būti tenkinamas, kadangi toks teismo sprendimas objektyviai nebūtų įgyvendinamas, nesuderinamas su atsakovo teise įteisinti savavališkas statybas per 12 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau teismas ieškovo prašymą patenkino iš dalies ir atsakovą įpareigojo savo lėšomis per 3 mėnesius po termino suėjimo, per kurį buvo leista įteisinti savavališkos statybos padarinius, t. y. praėjus 12 mėnesių po sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei savavališka statyba neįteisinta dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių, pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo papildomą sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinėje dalyje išbraukti žodžius „dėl nuo jo priklausančių priežasčių“, likusioje dalyje papildomą sprendimą palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Savavališkų statybų atveju yra pažeidžiamos viešosios teisės normos ir savavališkos statybos įteisinimas yra ne ginčo sprendimas, o galimybė statytojui išvengti savavališkos statybos padarinių šalinimo nugriaunant statinius, t. y. įstatymo leidėjas (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įst. 14 str.) nustatė savavališko statinio statytojui (savininkui) galimybę išvengti savavališkos statybos nepageidautinų padarinių – pareigos nugriauti statinį ir suteikė teisę bei galimybę įstatymų nustatyta tvarka parengti reikalingą statybų dokumentaciją jau pastatytam statiniui įteisinti. Tačiau, nepaisant įstatymo suteikiamos teisės, jei savavališkai pastatytas statinys neįteisintas per nurodytą terminą, jis turėtų būti nugriaunamas, nepaisant priežasčių, dėl kurių jo statyba nebuvo legalizuota ir projektinė dokumentacija nebuvo tinkamai sutvarkyta per suteiktą laikotarpį.
2. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas, įteisinant ar nugriaunant statinius, yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Iš teisės normų kylanti pareiga griauti savavališkai pastatytą statinį nėra siejama su statytojo valia ar galimybėmis įteisinti statinį. Praktikoje susiduriama su situacijomis, kuomet, nepaisant aktyvaus siekio įteisinti savavališką statybą, to padaryti nepavyksta dėl keliamų reikalavimų statybai atitinkamoje teritorijoje, dėl draudimų, procedūrų negalimumo ir kitų svarbių aplinkybių. Tokiu atveju susidarytų situacija, kai atsakovui, siekiant įteisinti savavališką statybą, atlikus bent menkiausią veiksmą rengiant projektinę dokumentaciją, būtų užkirstas kelias tolimesniam teismo sprendimo vykdymui bei būtų laikytina, kad savavališka statyba neįteisinta ne dėl nuo atsakovo valios priklausančių veiksmų. Kiltų situacija, kuomet atsakovas sprendimo nevykdytų, o ieškovas, kaip išieškotojas, negalėtų įgyvendinti teismo sprendimo ir taip būtų pažeidžiamas CPK 18 straipsnis.
3. Aplinkybės dėl teismo sprendimo įvykdymo turėtų būti sprendžiamos vykdant teismo sprendimą, kur ir turėtų būti vertinamos galimybės ir sąlygos įteisinti savavališkai atsakovo pastatytą statinį, ir nustačius, kad atsakovas per numatytą terminą dėl nuo jo valios arba dėl atsiradusių kitų aplinkybių neįteisina faktiškai pastatyto statinio, jis turėtų vykdyti kitą įpareigojimą – nugriauti statinį. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nurodytu terminu ir neįteisinus savavališkos statybos, jis galėtų kreiptis dėl teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimo, nurodant priežastis, dėl kurių statinys nebuvo įteisintas, procedūros nebuvo užbaigtos. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai bei civilinio proceso normos (CPK 284 str.) suteikia visas galimybes įteisinti savavališką statybą bei pratęsti įvykdymo terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. P. prašo skundo netenkinti ir palikti papildomą sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas skunde pats pripažįsta, jog pirmiausiai turi būti suteikiama pirmenybė ir teisė savavališkos statybos įteisinimui, o ne savavališkos statybos metu pastatyto statinio nugriovimui. Objektyviai gali susidaryti tokia situacija, jog būtent dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių (pvz., ilgų savivaldybės administracinių procedūrų ir pan.), kurių įtakoti atsakovas neturi ir neturės jokių galimybių, atsakovas gali laiku nespėti gauti statybą leidžiantį dokumentą. Būtent dėl to, kad tokia situacija nesusidarytų, atsakovas jau šiuo metu aktyviai veikia ir siekia įteisinti pastatytą savo vienintelį gyvenamąjį būstą, kuriame taip pat gyvena ir atsakovo daugiavaikė šeima. Šiuo metu atsakovas jau yra atlikęs tikrai daug veiksmų, siekdamas įteisinti statybą, ir tuo paneigiamas apelianto teiginys, kad atsakovas gali piktnaudžiauti padėtimi, siekdamas vilkinti savavališkos statybos įteisinimą. Jeigu teismo sprendime nebūtų numatyta išlyga, kad statinys neturėtų būti nugriaunamas, jeigu per nustatytą terminą statinys neįteisintas dėl ne nuo atsakovo priklausančių priežasčių, tai teismo sprendimo vykdymo stadijoje apskritai būtų užkirstas kelias vertinti priežastis, jų objektyvumą dėl ko statinys nustatytu terminu nebuvo įteisintas, nes antstolis, vykdantis teismo sprendimą, privalo jį vykdyti tiksliai pagal rezoliucinėje dalyje suformuluotas nuostatas. Tuo atveju, jeigu apeliacinis teismas tenkintų apelianto apeliacinį skundą ir pakeistų teismo priimtą papildomą sprendimą, ši aplinkybė bendros situacijos nepakeistų, nes teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendime numatyta, kad apeliantui suteikta teisė nugriauti pastatytą statinį ir reikiamas išlaidas išsiieškoti iš atsakovo tik tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdytų sprendimo teismo nustatytu terminu dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių (t. y. jeigu atsakovas dėl nuo jo priklausančių priežasčių neįvykdytų abiejų jam sprendimuose numatytų įpareigojimų dėl statinio įteisinimo ir dėl jo nugriovimo, jeigu statinys nebūtų įteisintas). Tačiau tuo atveju, jeigu apeliacine tvarka visgi būtų pakeistas papildomas sprendimas, kaip to prašo apeliantas, tai teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas kartu su apeliacine tvarka pakeistu papildomu sprendimu taptų neaiškūs (dviprasmiški), nelogiški ir netgi prieštaringi. 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas šiuo metu apeliantui suteikia teisę nugriauti statinį, jeigu per nustatytą terminą atsakovas dėl nuo jo priklausančių priežasčių neįteisino savavališkos statinio statybos arba nenugriovė savavališkai pastatyto statinio (t. y. šių veiksmų atlikimas susietas su atitinkamomis priežastimis), o tuo tarpu, jeigu būtų pakeistas papildomas sprendimas, tai atsakovą toks pakeistas sprendimas įpareigotų nugriauti statinį jo per nustatytą terminą neįteisinus nepriklausomai nuo susidariusių priežasčių (t. y. statinio nugriovimas jau nebūtų siejamas su atitinkamomis priežastimis). Tokie teismo sprendimai neturėtų ir negali būti priimti, nes teismo priimami procesiniai sprendimai privalo būti aiškūs, logiški ir neprieštaringi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
CPK 267 straipsnis numato, jog neleidžiama priimti sąlyginius sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą kodekso 262 straipsnio 1 dalyje, t.y. priimant preliminarų sprendimą ir sprendimą už akių.
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pašalinti iš papildomo sprendimo rezoliucinės dalies sąlygą, kuriai esant atsakovui atsiranda teismo sprendime nurodyta pareiga - jei dėl nuo jo priklausančių priežasčių nebus gauti statybą leidžiantys dokumentai ir įteisintas savavališkai pastatytas statinys. Tai, kad pareiga atsiras esant sąlygai – neįteistas statinys dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių – vertinama, kad papildomas sprendimas šia nuostata yra sąlyginiu sprendimu, todėl iš sprendimo rezoliucinės dalies ši sąlyga pašalintina, pakeičiant teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes įrašydamas šią sąlygą į sprendimą, teismas pažeidė CPK 267 straipsnio reikalavimą.
Be to, ieškovas reiškė byloje reikalavimą, kuris buvo neišspręstas priimtu 2015-08-25 teismo sprendimu, t.y. įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti ieškinyje nurodytus statinius. Tai, kad reikalavimas buvo reiškiamas be sąlygų, t.y. teismas turėjo nagrinėti klausimą, ar yra pagrindas ieškovą įpareigoti per tam tikrą terminą nugriauti statinius, ar ši pareiga negali būti nustatyta atsakovui, reiškia, kad teismas turėjo nagrinėti šį reikalavimą jo pareikštose ribose. Peržengti ieškinio ribas draudžiama, tai numatyta CPK 265 straipsnio 2 dalyje. Šalių procesinės teisės, nurodytos CPK 42 straipsnyje, numato, jog šalys turi teisę prieštarauti kitų dalyvaujančių asmenų byloje prašymams, argumentams ir samprotavimams. Ieškovui byloje pateikus 2015-09 mėn. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, atsakovas pateikė argumentus, jog ieškovo prašymas turėtų būti tenkinamas dalinai, t.y. numatant sąlygą, kada atsakovas neprivalės nugriauti statinio - jei dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nebus įteisintas statinys. Ši aplinkybė nebuvo nagrinėjama teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas neturėjo pagrindo papildomame sprendime nustatyti papildomas sąlygas sprendimui priimti. Taigi, nenagrinėjant byloje aplinkybės, kad įpareigojimas atsakovui nugriauti statinį, jo neįteisinus, atsiras tik esant sąlygai, kad pastatas neįteisintas dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių, teismas neturėjo pagrindo priimti tokio sprendimo, nes aplinkybė, kokiai sąlygai esant atsakovas turės nugriauti statinį, nebuvo tiriama teismo posėdyje, tuo pažeista CPK 263 straipsnio 2 dalis.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. papildomą sprendimą pakeisti.
Rezoliucinės dalies antrąją sakinį išdėstyti taip : „ Atsakovui A. P. per 12 mėnesių terminą negavus statybą leidžiančių dokumentų ir neįteisinus savavališkai pastatyto statinio, atsakovas A. P. įpareigojamas savo lėšomis per 3 mėnesius po termino savavališkai statybai įteisinti suėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 19,2 m ilgio ir 15,1 m pločio statinį, kurio aukštis 15 m, bei sutvarkyti statybvietę“.