Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-03-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-8-503/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-04
Bylos Nr.
II-8-503/2024
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00131-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimoadministracinio nusižengimo byloje bylos Nr. II-8-503/2024;
Proceso Nr. 4-28-3-00131-2023-9;Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 4 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, Vilmai Matulevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. J., jo atstovui advokatui A. J.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės M. V. 2023-10-19 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2941-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. spalio 19 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė M. V. priėmė administracinio nusižengimo nutarimą (toliau – nutarimas), kuriuo V. J. pripažino kaltu padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 2 dalį ir paskyrė 190 Eur baudą, dėl to, kad šis, būdamas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, išduodamas 2022/2023 metų medžioklės sezono medžioklės lapą Nr. 2, suteikiantį teisę V. J. organizuoti medžioklę ir medžioti Vilkaviškio rajono savivaldybės medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) medžioklės lape nenurodė medžioklės lapo galiojimo laiko (nenurodė iki kada galioja medžioklės lapas). Tuo V. J. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m birželio 21 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Medžioklės taisyklės) 19.3 p. reikalavimus, už ką atsakomybė, kaip už pakartotinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, numatyta ANK 290 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

V. J. teismui pateikė skundą dėl anksčiau minėto nutarimo panaikinimo. Skunde iš esmės nurodė, jog šis nutarimas nepagrįstas, neteisėtas. Nes vertinant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių turinį, nepakanka vien baudžiamojo įstatymo (arba ANK) specialiosios dalies straipsnio dispozicijos. Pažymima, kad ne visi sudėties požymiai atskleidžiami specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, o ir atskleistų požymių turinį dažnai turi vertinti ar išaiškinti kompetentinga institucija. Tai taikytina ir šioje byloje susidariusiai situacijai. Atitinkamai teisės pažeidimo požymiams keliamas, be kita ko, ir reikalavimas, kad požymis būtų nustatytas įstatymo ar išplauktų iš įstatymo aiškinimo, kaip akcentuoja ir nullum crimen sine lege principo atšaka - nullum crimen sine lege certa (nusikalstama veika ir dėl jos padarymo kylantys padariniai privalo būti maksimaliai aiškiai ir tiksliai aprašyti įstatyme). Bendriausiu požiūriu pastarasis principas reiškia, kad teisės pažeidimo požymiai įstatyme turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžti. Taigi pagrindiniai nullum crimen sine lege certa principo elementai yra teisės pažeidimo sudėties požymių tikslumas ir aiškumas (apibrėžtumas, vienareikšmiškumas). Aiškumo ir tikslumo elementų svarba tiriant nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo sudėties požymius yra labai didelė. Pirma, be tikslumo ir aiškumo teisė praranda nuspėjamumą. Antra, tik išleidusi aiškią ir tikslią normą, suprantamą visuomenei, valdžia gali tikėtis iš visuomenės reikalaujamo elgesio ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021. Teismų praktika. 2021, 56, p. 673-682). Be to, ne bet kokio Medžioklės taisyklių reikalavimo nesilaikymas turėtų būti vertinamas kaip pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atsakomybė inkriminuojama dėl medžioklės lapo galiojimo laiko nenurodymo (grafos neužpildymo). Sprendžiant ar taikyti administracinę atsakomybę už šį pažeidimą būtina vertinti pačią situaciją ir šios situacijos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju galiojimo laiko neužpildymas nesukėlė jokių pasekmių. Faktiškai medžioklės lapas buvo užpildytas, pagal užpildymo datas matosi, kad nebuvo pažeistas Medžioklės taisyklių 19.3 p. numatytas terminas iki kurio maksimaliai gali būti išduodamas medžioklės lapas (iki to paties medžioklės sezono kovo 31 d.) nebuvo pažeistas (vertinant nurodytas datas). Be to, medžioklės lapo pildymo trūkumas nustatytas po ilgo laikotarpio (beveik vienerių metų), planinio tikrinimo metu. Iš to galima daryti išvadą, kad medžioklės lapo pildymo trūkumas nustatytas neturėtų būti laikomas tokiu trūkumu dėl kurio kiltų administracinė atsakomybė. Teismų praktikoje administracinių nusižengimų bylose yra laikomasi teismų suformuotos praktikos baudžiamosiose bylose analogija, kad baudžiamoji teisė yra laikytina paskutine teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik išimtiniais atvejais - ultima ratio. (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-330-919/2021). Be to, aptartas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada, kai asmuo suvokia, kad jis pažeidžia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nutarime nėra nurodyta ir bylą nagrinėjęs pareigūnas, net jeigu ir būtų nustatytos objektyviąją pusę įrodančios aplinkybės, turėjo aiškintis administracinio nusižengimo subjektyviąją pusę. Tai yra ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad jis neužpildydamas medžioklės lapo grafos, kurioje nurodoma galiojimo data, suprato, kad daro pažeidimą ir norėjo taip veikti. Be to, Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui niekada nebuvo įteiktas. Asmeniui buvo siunčiami 2023-07-24, 2023-08-23 šaukimai, kurie nebuvo faktiškai įteikti.

Protokolas surašytas 2023-09-15. Net ir surašius protokolą asmeniui nedalyvaujant šis protokolas nebuvo niekaip išsiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai reiškia, kad jo neišsiuntus protokolas ir nebuvo įteiktas. Teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., LVAT 2016-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018, 2020-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020 ir kt.). Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – V. J., taip pat patrauktas atsakomybėn kitoje administracinio nusižengimo byloje ROIK 23214260657 (Nutarimas 2023-10-19 Nr. AM-AAD-ANR_N-2938-2023). Nurodytoje byloje inkriminuojamas iš esmės tas pats pažeidimas, nes šioje byloje pažeidimo esmė - V. J. organizavo ir vykdė medžioklę neturėdamas galiojančio medžioklės lapo, medžioklės lape Nr. 2 buvo nenurodyta iki kada galioja medžioklės lapas. Medžioklės taisyklių 20 punkte pasakyta, jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 19.1 - 19.4 papunkčiuose nurodytų duomenų, toks medžioklės laikomas negaliojančiu, o medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti ir vykdyti medžioklės. Iš Nutarimo šioje byloje ir nutarimo kitoje byloje pažeidimo esmės aprašymo, nurodomo pažeidimo laiko, matoma, kad iš esmės sutampa aplinkybės ir veiksmai dėl kurių asmuo yra traukimas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, tapatūs pažeidimai negali būti nagrinėjami atskirose bylose, o turėjo būti nagrinėjami vienoje byloje (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Be to, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje išreikšta nekaltumo prezumpcija, kuri savo turiniu apima in dubio pro reo principą, reikalaujantį, kad visos abejonės, kylančios, be kita ko, sprendžiant administracinio nusižengimo bylą, būtų vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias aplinkybes. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai turi būti patikimi ir savarankiški, o jų įrodomoji vertė aiški ir nedviprasmiška. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. J. kaltę dėl jo atžvilgiu inkriminuojamo ANK 290 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, skundžiamas Nutarimas naikintinas ir administracinė teisena nutrauktina.

Atsiliepimas

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko. Su skunde išdėstytais argumentais dėl nusižengimo objekto ir objektyviosios pusės nebuvimo Departamentas kategoriškai nesutinka. Teisės pažeidimo pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį, požymių nustatymui aktualus reikalavimas, kad požymis būtų nustatytas įstatymo ar išplauktų iš įstatymo aiškinimo. Nagrinėjamu atveju ANK 290 straipsnio (1 dalis, 2 dalis - pakartotinumas) kaip blanketinė teisės norma nukreipia į Medžioklės taisyklėse 19 punkte suformuluotą reikalavimą, ką turi atlikti medžioklės lapą išduodantis asmuo. Medžioklės taisyklių 19 punkte nurodyta, jog Medžioklės lapą išduodantis asmuo jame turi: 19.1. įrašyti medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardą, pavardę; 19.2. nurodyti pavadinimą medžioklės plotų vieneto, kuriame leidžiama medžioti; 19.3. nurodyti medžioklės lapo galiojimo laiką. Medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam laikotarpiui, kaip iki to paties medžioklės sezono kovo 31 d. (datos nurodomos įskaitytinai). Pratęsti medžioklės lapo galiojimą draudžiama; 19.4. nurodyti savo vardą, pavardę, pareigas, pasirašyti medžioklės lape nurodytoje vietoje bei pažymėti medžioklės lapą medžioklės plotų naudotojo antspaudu (jei medžioklės plotų naudotojas jį turi). Medžioklės taisyklėse šių nurodytų reikalavimų nesilaikymas, tuo pačiu suponuoja teisės pažeidimo sudėties požymį, dėl kurio, atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 20 punkte nustatytą sąlygą, kad jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 19.1-19.4 papunkčiuose nurodytų duomenų arba jei medžioklės lapas nėra įregistruotas ar pažymėtas Medžioklės taisyklių 8 priede nustatyta tvarka, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu. Tokiu būdu galima konstatuoti, jog nusižengimo objektas - įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais įteisinta tvarka, ginanti visuomeninę reikšmę turintį teisinį gėrį ir asmens santykį su juo -galimybę juo disponuoti ir naudotis - šioje byloje yra neginčytinas ir objektyvus. AAD vertinimu, šioje byloje taip pat aiški nusižengimo padarymo objektyvioji pusė -nusižengimas buvo padarytas medžioklės lape Nr. 2 neįrašant reikalaujamo duomens - medžioklės lapo galiojimo datos, kas sukuria ir pasekmes - medžioklės lapas tokiu atveju negalioja. Nagrinėjamu atveju medžioklės lapo, kaip atskaitingo dokumento, rekvizitai turi būti išduodančio asmens pilnai užpildyti prieš tai, kaip medžioklės lapas perduodamas medžioklės vadovui, o ne kokiu nors kitu laiku. Skunde taip pat nurodytas argumentas, kad Medžioklės taisyklių 19.3 p. numatytas terminas iki kurio maksimaliai gali būti išduodamas medžioklės lapas (iki to paties medžioklės sezono kovo 31 d.) nebuvo pažeistas (vertinant nurodytas datas), o medžioklės lapo pildymo trūkumas nustatytas po ilgo laikotarpio (beveik vienerių metų), planinio tikrinimo metu. Dėl šių skundo argumentų, pasisakytina tai, kad Medžioklės taisyklių reikalavimų nesilaikymas pagal pavojingumą bei atsakomybės griežtumą išdėstyti ANK 290 straipsnio visose 1-16 dalyse. Nusižengimą kvalifikavus pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį (1 d. nusižengimo pakartotinumas), nagrinėjamu atveju nustatytas pagrindas - Medžioklės taisyklių 19.3 punkto nesilaikymas. Nepriklausomai nuo to, kad Medžioklės taisyklių buvo nesilaikyta prieš didesnį laiko tarpą ir tai, kad iš šių dienų perspektyvos nesukėlė jokių pasekmių, juolab, kad medžioklės lapų galiojimas ir medžioklės sezono terminas nėra tapatūs, pažeidimo nesumenkina galiojančių teisės aktų privalomo laikymosi aspektu, kuomet nuolat ir nepertraukiamai saugomi ir ginami valstybės gyvūnijos ištekliai, vykdoma medžioklės kontrolė, siekiama užkirsti kelią daromam neigiamam poveikiui ekosistemai, saugotinoms gyvūnų ir paukščių rūšims, ir kt. Skunde nurodomas argumentas, jog „teismų praktikoje administracinių nusižengimų bylose yra laikomasi teismų suformuotos praktikos baudžiamosiose bylose analogija, kad baudžiamoji teisė yra laikytina paskutine teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik išimtiniais atvejais - ultima ratio. (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-330-919/2021)“, yra visiškai netinkamas ir nepagrįstas tiek pagal bylos teisinę situaciją ir jos vertinimą, tiek pagal nagrinėtas faktines aplinkybes, todėl turėtų būti atmestas. Pažymėtina ir tai, kad į visas aplinkybes, nagrinėjant bylą ir priimant skundžiamą nutarimą buvo atsižvelgta, ir nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną (tai patvirtina byloje esantys duomenys), buvo visiškai pasyvus tyrimo metu, įvertinus aplinkybių visumą, jam, kaip atsakingam asmeniui, kuriam keliami aukštesni reikalavimai, buvo skirta nuobauda artima vidurkiui, kas vertintina proporcingu nubaudimu už padarytą administracinį nusižengimą.

Dėl administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės

Skundo argumentai dėl tariamai administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės nebuvimo vertintini kritiškai. Pirmiausiai pažymėtina, kad V. J. buvo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) Atsakingu asmeniu, veikiančiu pagal įgaliojimą. Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), registr. (duomenys neskelbtini), telef. Nr. +(duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini)) prezidentas A. B. 2018 m. gegužės 1 d. V. J. suteikė įgaliojimus „<...> išrašyti medžioklės lapus, organizuoti medžioklę, laikantis Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikoje reikalavimų, atstovauti medžiotojų klubą (duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyboje. Atstovauti medžiotojų klubą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriuje atliekant žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės vertinimą, kuri yra (duomenys neskelbtini)“ Šių teisių veikti minėta apimtimi suteikimas patvirtina, kad V. J. buvo suteikti platūs įgaliojimai, juo pasitikima ir atitinkamai iš jo tikimasi įgaliojimų vykdymo bei teisės aktų nepriekaištingo laikymosi, ne tik kaip medžiotojo, medžioklės vadovo, bet ir atsakingo asmens. Dėl šių aplinkybių vertinti, kad V. J., būdamas įgaliotu atsakingu asmeniu, nesuvokė, kad, nepilnai užpildydamas medžioklės lapą Nr. 2 išduodamą pačiam sau, kaip medžioklės vadovui, daro pažeidimą, argumentas visiškai neįtikinamas, juolab kad kituose medžioklės lapuose (iš Departamente nagrinėtų 5 administracinio nusižengimo bylų) tokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Nagrinėjamu atveju vertinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turėdamas aukštą klubo prezidento pasitikėjimo kreditą - klube, būdamas įgaliotu ir atsakingu asmeniu bei medžioklės vadovu, nesuprato nesilaikantis elementarių Medžioklės taisyklių, neįrašydamas visų reikalaujamų įrašų nesuvokė pažeidžiantis įstatymą ir atsakomybės, vertintina ne kitaip kaip, tik kaip gynybinė taktika, bet kokiomis priemonėmis siekiant išvengti administracinės atsakomybės. AAD nuomone, nusižengimo subjektyvioji pusė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. veikė neatsakingai, ignoruodamas teisės aktų reikalavimus ir tyčia, yra visiškai įrodyta.

Dėl protokolo

Administracinių nusižengimų protokolų surašymui, V. J. visose bylose šaukimais buvo kviečiamas kelis kartus, tačiau V. J. siųstų šaukimų pašto registruota korespondencija įteikti nepavyko ir jų pašte pagal pašto pranešimus asmuo neatsiėmė.

Pažymima, kad Administracinių nusižengimų registre yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Valstybės informacinių sistemų ir registrų yra gaunamas asmens, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn, elektroninio pašto adresas. Tad tokiu būdu gautas elektroninio pašto adresas ir juo išsiunčiami administracinio nusižengimo bylos procesiniai dokumentai atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytą dokumentų įteikimo tvarką, kurioje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Tokiu būdu, pasinaudojus Administracinių nusižengimų registro funkcionalumu, V. J. buvo (papildomai prie siunčiamų registruotų paštu) išsiųsta dalis šaukimų (viso - 34), 17 administracinio nusižengimo protokolų, kurie buvo sėkmingai pristatyti į V. J. nurodytą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Į šią elektroninio pašto dėžutę per Administracinių nusižengimų registrą buvo išsiųsti ir V. J. atžvilgiu administracinių nusižengimų bylose priimti penki nutarimai, tame tarpe ir šioje byloje (ROIK:23214257224) priimtas ir skundžiamas nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-2941-2023, kas patvirtina, kad visi išsiųsti procesiniai dokumentai buvo pareiškėjo gauti, priešingu atveju, pareiškėjui nebūtų žinoma ir apie priimtus jo atžvilgiu penkis nutarimus, dėl kurių jis pateikęs skundus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kurį V. J. nurodęs valstybinėse institucijose, kaip tinkamą priemonę su juo tokiu būdu susisiekti, visiškai lengvai randamas internetinėje erdvėje, todėl Pareiškėjo atstovo argumentai, kad dėl V. J. garbaus pensinio amžiaus jis elektroninio ryšio priemonėmis naudojasi su kitų asmenų pagalba ir pats elektroninio pašto netikrina, kuomet jo adresas nurodytas ir viešoje elektroninėje erdvėje ir tokia priemonė įteikti dokumentus asmeniui yra netinkama, vertintina kaip gynybinė taktika. Argumentas kitu aspektu apie tai, kad teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas, nagrinėjamu atveju nepagrįstas objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju tyrimas atliktas tinkamai, išnaudojus visas galimybes, įvertinus visus faktinius duomenis, ištyrus visas objektyvias aplinkybes, dėl ko ir buvo padarytos pagrįstos išvados dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Dėl kelių administracinio nusižengimo bylų už tą patį pažeidimą

Skunde nurodyta, kad Pareiškėjas taip pat patrauktas atsakomybėn kitoje administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23214260657, kurioje inkriminuojamas iš esmės tas pats pažeidimas. Iš nutarimo šioje byloje ir nutarimo kitoje byloje pažeidimo esmės aprašymo matoma, kad iš esmės sutampa aplinkybės ir veiksmai, dėl kurių asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ir dėl to tapatūs pažeidimai negali būti nagrinėjami atskirose bylose, o turėjo būti nagrinėjami vienoje byloje (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Su šiuo Pareiškėjo atstovo skundo argumentu, AAD visiškai nesutinka, kadangi skiriasi tiek nusižengimo objektyviosios pusės aplinkybės, tiek subjektas ir subjektyvioji nusižengimo pusė, nusižengimų padarymo aplinkybės yra skirtingos. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena taikyta atsakingam asmeniui dėl medžioklės lapo išdavimo pažeidimo, pagal reikalavimus nepilnai jį užpildžius, kuri lyginama su kitoje byloje vienu tęstinio nusižengimo epizodu (dėl datos sutapimo) inkriminuotu medžioklės vadovui už negaliojančio medžioklės lapo naudojimą. T. y. šioje byloje V. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą už medžioklės lapo Nr. 2 netinkamą užpildymą, kaip atsakingas asmuo. Kitoje administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23214260657, medžioklės vadovui, kuris organizavo medžiokles su negaliojančiu medžioklės lapu Nr. 2, konstatuotas tęstinis nusižengimas, susidedantis iš aštuonių epizodų. Iš šių duomenų akivaizdu, jog objektyvinė pusė, subjektas ir subjektyvinė pusės skiriasi, šių abiejų nusižengimų tiesiogiai analogiškos aplinkybės nejungia. Pareiškėjo atstovo nurodomu atveju tokio pobūdžio nusižengimus nagrinėjant vienoje byloje kiltų rizika susiformuoti ydingai situacijai, kuomet būtų galima nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės skirtingiems subjektams (nors ir tam pačiam fiziniam asmeniui), kas neatitinka nei gamtosaugos srityje priimtų įstatymų dvasios nei šioje srityje administracinėmis nuobaudomis siekiamų tikslų.

Dėl priimto nutarimo

Skunde nurodyta, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). AAD vertinimu, V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas byloje esančių įrodymų pagrindu, nustačius faktinius aiškius ir nedviprasmiškus duomenis ir aplinkybių visumoje konstatavus administracinio nusižengimo sudėtį. Tad, nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. J. kaltę dėl jo atžvilgiu konstatuoto ANK 290 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir abejonių dėl Pareiškėjo kaltės nekyla. Departamentas tinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį keisti nėra.

Atstovas prašo V. J. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu V. J. skundą palaikė. Tie jis, tiek jo atstovas iš esmės pakartojo skunde aprašytus argumentus. Be to, V. J. papildomai paaiškino, jog šiuo atveju į minėtą medžioklės lapą jam, kaip medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) atsakingam asmeniui, nereikėjo įrašyti iki kada galioja šis medžioklės lapas, nes lapas galiojo iki 2023 m. kovo 31 d. Juolab, kad jis nežinojo kada baigsis medžioklės. Šį lapą jis išdavė sau, kaip medžioklės vadovui. Prašė skundžiamą nutarimą panaikinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu skundžiama nutarimą priėmusios institucijos atstovė su skundu nesutiko. Iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą aprašytus argumentus. Papildomai nurodė, jog V. J. yra pateikęs aplinkos apsaugos atsakingam asmeniui daugiau medžioklės lapų, kuriuose buvo nurodęs medžioklės lapo galiojimo pabaigą, kuri sutapo su paskutinės medžioklės data. Prašė V. J. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. L. iš esmės paaiškino, jog jam V. J. pateikė ginčijamą medžioklės lapą. Įvertinęs šį, jis nustatė, kad V. J., būdamas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, išduodamas 2022/2023 metų medžioklės sezono medžioklės lapą Nr. 2, suteikiantį teisę jam organizuoti medžioklę ir medžioti Vilkaviškio rajono savivaldybės medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) medžioklės lape nenurodė medžioklės lapo galiojimo laiko (nenurodė iki kada galioja medžioklės lapas). Tokiu būdu V. J. pažeidė Medžioklės taisyklių 19 punkto reikalavimą. Dėl to jis surašė patikrinimo aktą bei administracinio nusižengimo protokolą V. J. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsniu nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal pareiškėjo, skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovės, liudytojo J. L. paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą bylos esmei neginčytai nustatyta, kad V. J. 2022/2023 metų medžioklės sezone buvo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu. V. J. nesutinka, kad jis, išduodamas 2022/2023 metų medžioklės sezono medžioklės lapą Nr. 2, suteikiantį teisę jam organizuoti medžioklę ir medžioti Vilkaviškio rajono savivaldybės medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) medžioklės lape nenurodė medžioklės lapo galiojimo laiko (nenurodė iki kada galioja medžioklės lapas). Su tuo jis nesutinka jo skunde nurodytais argumentais, be to, jog šiuo atveju į minėtą medžioklės lapą jam, kaip medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) atsakingam asmeniui, nereikėjo įrašyti iki kada galioja šis medžioklės lapas, nes lapas galiojo iki 2023 m. kovo 31 d. Juolab, kad jis nežinojo kada baigsis medžioklės.

ANK 290 straipsnio 2 dalimi nustatyta jog tas, kas pakartotinai (ANK 40 straipsnis) pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, išskyrus numatytus to paties straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse, baudžiamas bauda nuo 90 Eur iki 300 Eur.

Skundas netenkintinas.

Medžioklės taisyklių 19 punkte suformuluoti reikalavimai, ką turi atlikti medžioklės lapą išduodantis asmuo. Pagal aktualumą Medžioklės taisyklių 19 punkto 3 papunktyje nurodyta, jog Medžioklės lapą išduodantis asmuo jame turi nurodyti medžioklės lapo galiojimo laiką. Medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam laikotarpiui, kaip iki to paties medžioklės sezono kovo 31 d. (datos nurodomos įskaitytinai). Pratęsti medžioklės lapo galiojimą draudžiama. Medžioklės taisyklėse šių nurodytų reikalavimų nesilaikymas, tuo pačiu suponuoja teisės pažeidimo sudėties požymį, dėl kurio, atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 20 punkte nustatytą sąlygą, kad jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 19.1-19.4 papunkčiuose nurodytų duomenų arba jei medžioklės lapas nėra įregistruotas ar pažymėtas Medžioklės taisyklių 8 priede nustatyta tvarka, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu. Pagal tai nusižengimo objektas - įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais įteisinta tvarka, ginanti visuomeninę reikšmę turintį teisinį gėrį ir asmens santykį su juo, - galimybę juo disponuoti ir naudotis. Šiuo atveju nusižengimo padarymo objektyvioji pusė – V. J. nusižengimas buvo padarytas medžioklės lape Nr. 2 neįrašant reikalaujamo duomens - medžioklės lapo galiojimo datos, kas sukuria ir pasekmes, būtent medžioklės lapas tokiu atveju negalioja. Medžioklės lapo, kaip atskaitingo dokumento, rekvizitai turi būti išduodančio asmens pilnai užpildyti prieš tai, kaip medžioklės lapas perduodamas medžioklės vadovui, o ne kokiu nors kitu laiku. Medžioklės taisyklių reikalavimų nesilaikymas pagal pavojingumą bei atsakomybės griežtumą išdėstyti ANK 290 straipsnio visose 1-16 dalyse. Nusižengimą kvalifikavus pagal ANK 290 straipsnio 2 dalį (1 d. nusižengimo pakartotinumas), nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo nustatytas pagrindas - Medžioklės taisyklių 19.3 punkto nesilaikymas. Teismas sutinka, kad nepriklausomai nuo to, kad Medžioklės taisyklių buvo nesilaikyta prieš didesnį laiko tarpą ir tai, kad iš šių dienų perspektyvos nesukėlė jokių pasekmių, juolab, kad medžioklės lapų galiojimas ir medžioklės sezono terminas nėra tapatūs, pažeidimo nesumenkina galiojančių teisės aktų privalomo laikymosi aspektu, kuomet nuolat ir nepertraukiamai saugomi ir ginami valstybės gyvūnijos ištekliai, vykdoma medžioklės kontrolė, siekiama užkirsti kelią daromam neigiamam poveikiui ekosistemai, saugotinoms gyvūnų ir paukščių rūšims, ir kt. Nustatyta, kad V. J. buvo medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, veikiančiu pagal įgaliojimą - „<...> išrašyti medžioklės lapus, organizuoti medžioklę, laikantis Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikoje reikalavimų, atstovauti medžiotojų klubą (duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyboje. Atstovauti medžiotojų klubą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriuje atliekant žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės vertinimą, kuri yra (duomenys neskelbtini)“ Šių teisių veikti minėta apimtimi suteikimas patvirtina, kad V. J. buvo suteikti platūs įgaliojimai, juo pasitikima ir atitinkamai iš jo tikimasi įgaliojimų vykdymo bei teisės aktų nepriekaištingo laikymosi, ne tik kaip medžiotojo, medžioklės vadovo, bet ir atsakingo asmens. Todėl V. J., būdamas įgaliotu atsakingu asmeniu, suvokė, kad, nepilnai užpildydamas medžioklės lapą Nr. 2 išduodamą pačiam sau, kaip medžioklės vadovui, daro pažeidimą. Juolab, V. J. neginčijo, jog kituose medžioklės lapuose (iš Departamente nagrinėtų 5 administracinio nusižengimo bylų) tokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Nusižengimo subjektyvioji pusė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. veikė ignoruodamas teisės aktų reikalavimus ir tyčia, yra visiškai įrodyta.

Pagal prie bylos pridėtą administracinio nusižengimo bylos medžiagą akivaizdu, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymui V. J. šaukimu buvo kviečiamas, tačiau jam siųsto šaukimo pašto registruota korespondencija įteikti nepavyko ir jo pašte pagal pašto pranešimą jis neatsiėmė. Dėl to buvo panaudotas Administracinių nusižengimų registro funkcionalumas, V. J. buvo (papildomai prie siunčiamų registruotų paštu) išsiųsta dalis šaukimų (viso - 34), 17 administracinio nusižengimo protokolų, kurie buvo sėkmingai pristatyti į V. J. nurodytą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Į šią elektroninio pašto dėžutę per Administracinių nusižengimų registrą buvo išsiųsti ir V. J. atžvilgiu administracinių nusižengimų bylose priimti penki nutarimai, tame tarpe ir šioje byloje (ROIK:23214257224) priimtas ir skundžiamas nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-2941-2023. Šios aplinkybės patvirtina, kad visi išsiųsti procesiniai dokumentai buvo V. J. gauti, priešingu atveju, jam nebūtų žinoma ir apie priimtus jo atžvilgiu penkis nutarimus, dėl kurių jis pagal Liteko pateikęs skundus. Nenuginčyta, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kurį V. J. nurodęs valstybinėse institucijose, kaip tinkamą priemonę su juo tokiu būdu susisiekti, visiškai lengvai randamas internetinėje erdvėje. Todėl argumentai, kad V. J. elektroninio ryšio priemonėmis naudojasi su kitų asmenų pagalba ir pats elektroninio pašto netikrina, kuomet jo adresas nurodytas ir viešoje elektroninėje erdvėje ir tokia priemonė įteikti dokumentus asmeniui yra netinkama, vertintina kritiškai. Argumentas, kad pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, ir tai traktuotina kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas, nagrinėjamu atveju nepagrįstas jokiais patikimais duomenimis, įtikinamais argumentais.

Skunde nurodyta, kad V. J. taip pat patrauktas atsakomybėn kitoje administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23214260657, kurioje inkriminuojamas iš esmės tas pats pažeidimas. Be to, iš nutarimo šioje byloje ir nutarimo kitoje byloje pažeidimo esmės aprašymo matoma, kad iš esmės sutampa aplinkybės ir veiksmai, dėl kurių V. J. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ir dėl to tapatūs pažeidimai negali būti nagrinėjami atskirose bylose, o turėjo būti nagrinėjami vienoje byloje (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Šie argumentai pripažintini nepagrįstais, nes pagal ANB duomenis skiriasi tiek nusižengimo objektyviosios pusės aplinkybės, tiek subjektas ir subjektyvioji nusižengimo pusė, nusižengimų padarymo aplinkybės yra skirtingos. Nenuginčyta, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena taikyta atsakingam asmeniui dėl medžioklės lapo išdavimo pažeidimo, pagal reikalavimus nepilnai jį užpildžius, kuri lyginama su kitoje byloje vienu tęstinio nusižengimo epizodu (dėl datos sutapimo) inkriminuotu medžioklės vadovui už negaliojančio medžioklės lapo naudojimą. Šioje byloje V. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą už medžioklės lapo Nr. 2 netinkamą užpildymą, kaip atsakingas asmuo. Kitoje administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23214260657, medžioklės vadovui, kuris organizavo medžiokles su negaliojančiu medžioklės lapu Nr. 2, konstatuotas tęstinis nusižengimas, susidedantis iš aštuonių epizodų. Pagal tai teismas sprendžia, kad objektyvinė pusė, subjektas ir subjektyvinė pusės skiriasi, šių abiejų nusižengimų tiesiogiai analogiškos aplinkybės nejungia.

Teismas, įvertinęs skunde nurodytus argumentus, atsiliepime į skundą aprašytus argumentus, V. J., institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovės, minėto liudytojo teisme duotus paaiškinimus, V. J. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 19.3 papunkčio pažeidimo duomenis, kurie aprašyti administracinio nusižengimo protokole, skundžiamą nutarimą priėmusios pareigūnės įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad ši priėmė pagrįstą ir teisėtą V. J. atžvilgiu nutarimą.

Nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog V. J., būdamas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, išduodamas 2022/2023 metų medžioklės sezono medžioklės lapą Nr. 2, suteikiantį teisę V. J. organizuoti medžioklę ir medžioti Vilkaviškio rajono savivaldybės medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) medžioklės lape nenurodė medžioklės lapo galiojimo laiko (nenurodė iki kada galioja medžioklės lapas). Tuo jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m birželio 21 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Medžioklės taisyklės) 19.3 p. reikalavimus, už ką atsakomybė, kaip už pakartotinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, numatyta ANK 290 straipsnio 2 dalyje.

V. J. veiksmai nusižengimo tyrimo metu buvo kvalifikuoti tinkamai. Nusižengimo tyrimo medžiagoje pakako patikimų, teisėtai gautų įrodymų pagrindžiančių V. J. kaltę pažeidus minėtą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 19.3 papunktį. Administracinė nuobauda, artimu įstatymo sankcijos minimumui dydžiu, V. J. individualizuota tinkamai. Todėl pareigūnės M. V. priimtas skundžiamas nutarimas pagrįstas, teisėtas. Todėl skundžiamas nutarimas nenaikinamas, nekeičiamas, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės M. V. 2023-10-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2941-2023, kuriuo V. J. už ANK 290 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta vieno šimto devyniasdešimtis eurų bauda, nepakeistą ir V. J. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.

Teisėjas Valdas Petraitis