Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-868-1254/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-12-04
Bylos Nr.
1-868-1254/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44580-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martyna Verbiejė
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
U. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-868-1254/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44580-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.5; 2.3.6.4.5.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Martyna Verbiejė,sekretoriaujant Ilonai Gedminei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,kaltinamajam A. V.,nukentėjusiajam U. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, šiuo metu (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda;

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su 2022 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir nesumokėta baudos bausme ir A. V. skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 1 776,09 Eur dydžio bauda;

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2024 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir A. V. skirta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 1 776,09 Eur bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. A. V. mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024 m. lapkričio 10 d. apie 01.30 val. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), rūkymo patalpose tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu U. B. į veido sritį ir tuo padarė nukentėjusiajam U. B. poodines kraujosruvas dešinės akies vokų - nosies srityje, kairės akies apatiniame voke ir nosies kaulų lūžį, tai yra, padarė nukentėjusiajam U. B.nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis A. V. kaltės nepripažino. Parodė, kad visiškai nieko neprisimena, pamena tiek, kad bendravo su policija ir agresyviu nukentėjusiuoju. Buvo vartojęs alkoholio. Gali būti, kad kalbėjo su nukentėjusiuoju. Kodėl ėjo pas jį į tualetą, pasakyti negali. Ant striukė galėjo būti kraujo, nes buvo apsikabinęs nukentėjusįjį. Civilinio ieškinio nurodė nepripažįstantis. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Teisme buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis):

2.1. Apklaustas 2025 m. sausio 15 d. A. V. nurodė, jog nepamena, ar klube įvyko konfliktas, kadangi buvo išgėręs ir visko detaliai nepasakys. Tikrai nežino, ar galėjo trenkti U. B., to nepamena. Yra rūkantis, galėjo būti rūkymui skirtoje patalpoje, bet kad trenktų asmeniui nepamena, gal jam kas nors kitas trenkė, o jį tik kaltina. Pamena, kad lauke kalbėjo su pareigūnais, bet ką sakė ir kaip viskas vyko, nepamena. Pamena, kad jį nusivedė į kažkokį kambarį apsaugos darbuotojas ir jo prašė, kad šiam duotų savo asmens dokumentą, jei ne, kvies policiją, jis nesutiko šiam duoti savo dokumento ir pasakė, kad tegul kviečia. Jam apsaugos darbuotojas pasakė, kad jis trenkė kažkam, šiam pasakė „nenusišnekėk asile“, tada jį grubiai paėmė ir nusivedė į kambarį. Jį apsaugos darbuotojas nusivedė iš karto, kai jis išėjo iš rūkomojo, nepamena, kad eitų ar jam iš paskos ar priešais jį kažkoks vaikinas, kuriam bėgtų kraujas iš nosies. Išvis nepamena to momento dėl kraujo. Nepamena, kada jam padavė striukę, prieš nusivedant į kambariuką ar po. Pamena, kad viduje klube jis stovėjo ir laukė, kol atvyks policija, nes jam apsaugos darbuotojas pasakė ramiai būti ir laukti policijos, jis tam nesipriešino ir neketino bėgti. Vėliau atvykus pareigūnams jį išsivedė į lauką ir po kiek laiko pasodino į tarnybinį automobilį. Ką kalbėjo su pareigūnais neatsimena, pamena, kad pro šalį ėjo nemažai pažįstamų ir visi klausinėjo kas nutiko. Lauke matė greitosios automobilį, bet pačių medikų nematė ir nematė asmens, kuriam bėgtų kraujas iš nosies. Nesutinka, kad tyčia rūkomajame galėjo suduoti jam nepažįstamam asmeniui, negalėjo užpulti nekalto žmogaus (2 t., b. l. 13–16).

2.2. Apklaustas 2025 m. vasario 13 d. A. V. nurodė, jog pasilieka prie savo ankstesnių duotų parodymų, nieko naujo papildyti neturi. Kaip sakė, buvo neblaivus ir įvykio nepamena. Yra rūkantis, tikrai galėjo eiti naktiniame klube į rūkimui skirtą patalpą. Su kuo ėjo, ar vienas, ar su draugais, nepamena. Nepamena, kad būtų su kuo nors konfliktavęs. Kai atvyko pareigūnai, jis jiems rodė savo rankas, jos nebuvo sužalotos, pamena, kad pareigūnai klausė, iš kur kraujas ant jo striukės, tačiau jis nežino iš kur jis, naktiniame klube ir rūkimui skirtoje patalpoje buvo be striukės. Striukę jam padavė apsaugos darbuotojas ir jis tada išėjo iš naktinio klubo, nes atvyko pareigūnai, dėl to negali paaiškinti iš kur kraujas (2 t., b. l. 17–19).

3. Nukentėjusysis U. B. nurodė, jog 2024 m. lapkričio 10 d. su draugais linksminosi mieste (kartu buvo A. G.), galiausiai nuvyko į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Įvykis buvo rūkomajame. Jame buvo trys žmonės – kaltinamasis, nukentėjusysis ir dar vienas asmuo, kurio nepažįsta. Rūkomajame priėjo žmogus ir trenkė jam į veidą. To žmogaus nepažinojo, su juo tą dieną nebendravo, nekonfliktavo, rūkomajame konflikto taip pat nebuvo. Sudavęs smūgį žmogus buvo gan aukštas, aukštesnis už nukentėjusįjį, kažkur (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) plaukų, su šviesa striuke, be barzdos, įsidėmėtinų požymių nematė. Tai buvo kaltinamasis. Suduota buvo vieną kartą, kumščiu ar alkūne negali pasakyti. Mano, jog po smūgio prarado sąmonę, nugriuvo, paskui pats atsistojo. Tuomet išėjo plautis veido, kadangi labai bėgo kraujas iš nosies, jį pasiėmė apsauginis ir atvyko policijos pareigūnai. Apsauginis klausė, ar viskas gerai. Ar pareigūnams nurodė asmenį, trenkusį jam į nosį, nepamena. Tuo metu jam ne tas buvo galvoje, nes labai bėgo kraujas, ėjo žiūrėti, kas atsitiko nosiai. Draugui A. G., kuris vėliau atėjo klausti, kas įvyko, nurodė asmenį, kuris trenkė nukentėjusiajam į veidą. Šį asmenį nurodė ir apsaugos darbuotojui naktiniame klube, kiek pamena, jis buvo atvedęs žmogų ir klausė, ar jis trenkė. Šių aplinkybių tiksliai nepamena, nes tuo metu tiesiog norėjo, kad jam būtų suteikta pagalba. Paaiškino, jog tą vakarą vartojo alkoholį, tai turėjo įtakos galimybei prisiminti visus įvykius. Ikiteisminio tyrimo metu atliktą procesinį veiksmą – parodymą atpažinti pagal nuotrauką – prisimena, jam buvo parodytos trys nuotraukos, iš pateiktų nuotraukų iš karto atpažino asmenį, kuris jam trenkė. Yra įsitikinęs, jog būtent tas asmuo, kurį atpažino, jam ir trenkė į nosį. Po smūgio jam buvo sulaužyta nosis. Prašo atlyginti 2 000 Eur neturtinę žalą, kadangi po įvykio buvo nedarbingas (dėl to, kad įvykio metu buvo išgėręs, už nedarbingumo laikotarpį jam nebuvo mokama), dvi savaites negavo darbo užmokesčio. Visas dienas svaigo galva. Buvo nemalonu dėl nosies lūžio, negalėjo niekur eiti, turėjo vaikščioti užsidėjęs kaukę (2–3 savaites). Yra likę liekamieji reiškiniai, reikia daryti nosies pertvaros operaciją. Operaciją planuoja darytis žiemą, nes vasarą reikia dirbti. Dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas maždaug (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį.

4. Nukentėjusysis U. B. apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 70–73, 74–77, 78–80).

5. 2025 m. vasario 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog U. B. atpažino A. V. kaip asmenį, kuris buvo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ rūkymo patalpoje, kai nukentėjusysis ėjo rūkyti, tai tas pats asmuo, kuris priėjo prie nukentėjusiojo labai arti ir žiūrėjo į akis, po to nukentėjusysis pajuto smūgį. Mano, jog tas vaikinas (A. V.) sudavė jam į nosį, šalia kitų asmenų nebuvo, atpažįsta vaikiną iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 81–87).

6. Liudytojas A. G. nurodė, jog įvykio datos tiksliai nepamena. Prisimena, jog buvo salėje, nuėjo į tualetą ir pamatė prie kriauklės stovintį kruviną U. B.. Praeidamas matė, jog apsauginis prispaudęs prie sienos lauko žmogų. Paklausė U. B., kas nutiko, šis nurodė gavęs į nosį. Kaip sudavusį smūgį asmenį nukentėjusysis nurodė prispaustą prie sienos žmogų, kuris buvo aukštas, gal (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) plaukais, su pirštinėmis, juodomis kelnėmis. Striukės spalvos tiksliai nepasakys, gali būti, jog buvo marga, su šviesumu, buvo kažkoks baltas atspalvis. Tą vakarą šios asmens prieš tai nematė, kadangi į klubą buvo atėję neseniai. Atvykus kažkiek bendravo su policijos pareigūnais, to asmens, kuris trenkė draugui, pareigūnams nenurodė. Pareigūnai klausė dėl trenkusio žmogaus, bet įvykio vietoje buvo sumaištis, tas žmogus, kuris buvo su apsauginiais ir kurį išsivedė pareigūnai, ir buvo įtariamasis. Tą vakarą vartojo alkoholį, neblaivumas jam nebuvo tikrintas. Alkoholio nebuvo tiek, kad neprisimintų. Nežino, ar alkoholį gėrė vienodai su nukentėjusiuoju, jis pats gėrė alų, ką gėrė U. B. nežino, alkoholį užsisakinėjo atskirai. Po įvykio kalbėjo su nukentėjusiuoju, jis nurodė, kad stovėjo rūkomajame, kuomet jam priėjo ir trenkė į nosį. Sakė nieko nepamenantis.

7. Liudytojas B. Š. paaiškino, jog dirba naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ prižiūrėtoju, rūbininku (prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini)). Darbo metu būna apačioje, viduje, rūkomasis nuo jo buvimo vietos yra apie 30 metrų atstumu. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepamena, būna daug įvykių.

7.1. Teisme buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. Š. parodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį, iš 9 dienos į 10 dieną, dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“, dirba (duomenys neskelbtini), išdavinėja klientams rūbus, prižiūri bendrą tvarką. Po vidurnakčio, tai yra, jau lapkričio 10 d., apie 2 val., iš bare esančios rūkyklos išėjo vaikinas: apie (duomenys neskelbtini) metų, aukštas, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, smulkiau jo apibūdinti negali, bet mano, kad jį galėtų atpažinti. Kartu su juo buvo dar du vaikinai, kiek žemesni, jų neatsimena. Aukštesnis vaikinas paprašė jam atiduoti rūbus, nusiplėšė lankytojo juostelę nuo rankos, ant jos buvo užrašytas kabyklos numeris. Tuo metu iš tos pačios rūkyklos išėjo apie (duomenys neskelbtini) metų vyriškis, kuriam iš nosies bėgo kraujas. Jis įtarė, kad vyriškis gali būti sumuštas ir kad jį sumušė tas aukštas vaikinas, kuris prieš šį išėjo iš rūkyklos, todėl tam aukštam vaikinui rūbų nedavė, paprašė jo šiek tiek palaukti, paprašė jo parodyti savo asmens dokumentą, jei ateityje pradėjus kokį nors tyrimą, būtų reikalingi asmens duomenys. Vaikinas jam pateikti dokumentą atsisakė. Tuo metu jis paklausė to vyriškio, kuriam iš nosies bėgo kraujas, kas jį sumušė, šis galvos judesiu parodė į tą aukštą vaikiną. Tuomet jis pasakė, kad jie visi palauktų, nuvedė vyriškį, kuriam bėgo kraujas, į tualetą nusiprausti, tada iš savo telefono paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu, pranešė apie sumušimą, prašė, kad būtų iškviesta greitoji pagalba ir policija. Atvykus policijai pareigūnams trumpai apibūdino įvykio aplinkybes. Jie nustatinėjo vaikinų asmenybes, girdėjo, kad vaikinas aukšto ūgio, kuris galimai rūkykloje sumušė kitą vyriškį, prisistatė A. V.. Jie visi išėjo laukan, kas vyko lauke, jis nebematė (t. 1, b. l. 131, 132).

7.2. Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, jog toks įvykis buvo. Jo parodymai teisingi. Aukšto vaikino ne tik liudytojas, bet ir kiti apsaugos darbuotojai neišleido, reikėjo išsiaiškinti aplinkybes, nes kitam asmeniui buvo sumuštas veidas. Nukentėjusysis iš pradžių nenurodė, kas jam trenkė, bet paskui parodė su galva į tą aukštą vaikiną. Tuo metu nekilo abejonių dėl nukentėjusįjį sumušusio asmens. Dar neatvykus pareigūnams nukentėjusysis parodė asmenį, kuris jam trenkė.

8. Liudytojas A. A. nurodė dirbantis (duomenys neskelbtini). Į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“ tenka važiuoti dažnai. Kaltinamojo nepamena.

8.1. Teisme buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad tikslios datos nepamena, gali būti 2024 m. lapkričio 10 d., gavo iš budėtojo pranešimą, kad naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ yra sumuštas jaunuolis. Atvykus į įvykio vietą, įėjus į naktinio klubo vidų, apsaugos darbuotojas nurodė nukentėjusį vaikiną ir galimą įtariamąjį. Nukentėjusiajam akivaizdžiai matėsi sužalota nosis, kraujavo. Šis buvo nuvestas į medikų automobilį apžiūrai. Nukentėjusysis aplinkybių neaiškino, kas sumušė teigė nežinantis, teigė, kad jį kažkas sumušė naktinio klubo rūkimui skirtoje patalpoje. Su kolega susilaikė įtariamąjį, kurį nurodė apsaugos darbuotojas. Vaikinas buvo apsirengęs šviesios spalvos striuke. Įtariamasis teigė, kad nieko nemušė, kad įvyko kažkoks nesusipratimas. Pas įtariamąjį jokių sužalojimų nesimatė, striukė buvo kruvina, paklausus iš kur kraujas, teigė, kad buvo apsikabinęs nukentėjusį, kokiu tikslu, nežino. Įtariamąjį parodžius nukentėjusiajam, šis jo neatpažino, negalėjo pasakyti, ar tai tas asmuo, kuris jį sumušė. Daugiau aplinkybių nepamena (t. 1, b. l. 154, 155).

8.2. Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, jog parodymai surašyti teisingai. Atsimena, jog rūkymo patalpoje kažką sumušė. Apsaugos darbuotojas pasakė, jog kamera rūkymo patalpoje neveikia. Kiek pamena, daugiau bendravo lauke. Lyg ir pamena vaikiną šviesia striuke, aukštą, kas tiksliai jį nurodė, pasakyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau.

9. Liudytojas A. M. nurodė, kad su A. V. vartojo alkoholį ir nusprendė nuvykti į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Klube toliau vartojo alkoholį, šoko, daugiau dėl išgerto alkoholio liudytojas nieko nepamena, jam visuomet taip būna - jei vartoja alkoholį, kitą dieną nieko neprisimena. Kiek atsimena, A. V. klube dar buvo pasikvietęs draugą. Pats liudytojas rūko, rūko ir A. V., tačiau nepamena, kur tą vakarą ėjo rūkyti, galėjo eiti ir į rūkomąjį, ir į lauką. Policijos pareigūnų arba neprisimena, arba jų nebuvo sutikęs. Liudytojo ūgis (duomenys neskelbtini) cm.

10. Liudytojas R. R. nurodė, jog A. V. yra jo draugas. Buvo mieste, vartojo alkoholį su kitais draugais, po ko susitiko kaltinamąjį. Buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Tiek liudytojas, tiek A. V. vartojo alkoholį. Pamena, kad liudytojas, kaltinamasis ir jo draugas ėjo į rūkomąjį. Rūkymo kambarys sudarytas iš dviejų dalių, tam, kad pakliūti į antrą patalpą, reikia pereiti pirmąją. A. V. ir jo draugas nuėjo į vieną patalpą (antrąją, esančią toliau), o liudytojas su merginomis pasiliko pirmoje patalpoje. Kas vyko antrojoje patalpoje nematė. Antrojoje patalpoje buvo kaltinamasis ir dar keli žmonės. Smurto nematė, pats tą vakarą nesmurtavo. Kažkur po pusvalandžio išėjo iš rūkomojo į lauką ir pamatė, jog yra atvažiavusi policija, kuri jau buvo sulaikiusi A. V.. Sulaikė jį dėl konflikto, nes trenkė kitam asmeniui. Kaltinamasis dar tą patį vakarą sakė, jog turėjo konfliktą. Asmens, su kuriuo konfliktavo A. V., liudytojas nepamena, tam gali turėti įtakos suvartotas alkoholis. Tiksliai visko nepamena, bet gali būti, kad visi trys (kaltinamasis, liudytojas ir kaltinamojo draugas) išėjo iš rūkomojo ir tuomet A. V. pasakė apie konfliktą, po to atvažiavo policija. Liudytojas patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.

11. Teisme buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, kad A. V. pažįsta (duomenys neskelbtini) metus. 2024 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, kiek pamena, susitiko su A. V. ir jo draugu A. (M.), visi trys ėjo į klubą. Visi trys vartojo alkoholinius gėrimus, jis jau prieš tai buvo išgėręs ir visko tiksliai nepamena. Yra rūkantis, A. V. su A. M. taip pat rūko, ėjo ne kartą parūkyti visi, į lauką bei į vidų. Tiksliai nepamena kas buvo, bet kiek pamena, kad jis nematė, jog A. V. suduotų kam nors smūgius, bet pamena, kad vėliau jam šis pats pasakė, tik nepasakys ar tą patį vakarą, ar kitą dieną, kad turi problemų su policija, tam žmogeliui kuriam trenkė į galvą, išvežė greitoji. Jis negina A. V., jei būtų matęs, kad šis trenkė kam nors - pasakytų. Kaip suprato iš pačio A. V., kad šis tikrai trenkė kažkam, nes jam tą pats pasakė, tik jis to fakto nematė. Ne viską pamena, kas buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo nemažai išgėręs, tikrai nepamena tokio fakto, kad kažkam bėgtų kraujas. Dar pamena, kad lauke pamatė policiją, matė du vyrus, kurie ginčijosi tarpusavyje, nesimušė, tada bandė jis kažką sakyti jiems, A. V. tuo metu lauke nematė, nežino, kur šis buvo (t. 1, b. l. 142, 143).

12. Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamasis jam matytas, asmeniškai nepažįsta. Atsimena, kad naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ rūkymo patalpoje pro stiklines duris matė, kaip vaikinas trenkė kitam. Liudytojas tuo metu tik ėjo link rūkomojo, jie geria pamena. Kaip jam atrodo, trenkęs asmuo nebuvo kaltinamasis. Matė už stiklo ranką, žmogaus nematė, matė tik tai, kad kažkas kažkam trenkė. Kaip buvo sužalotas nukentėjusysis nematė. Kuomet viskas vyko, lyg ir matė nukentėjusįjį. Alkoholio buvo vartojęs. Pamena, jog bendravo su policijos pareigūnais, kuriems sakė tą patį, ką ir šiandien teisme. Sakė pareigūnams, jog nėra garantuotas, kad kaltinamasis trenkė. Aplinkybes geriau prisiminė, kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

12.1. Teisme buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. lapkričio 10 d. jis atėjo apie 01.30 val. Atėjo vienas. Iš karto nuėjo į rūkomąjį parūkyti. Įėjus į rūkomąjį, pamatė kaip vienas vyras kitam smūgiavo ranka į veidą, tiksliau į nosį. Jaunuolis, kuris gavo smūgį į nosį, buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, jo nepažįsta, matė pirmą kartą. Matė, kaip nukentėjusiajam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusysis po smūgio į nosį nuėjo link rūbinės ir bendravo su rūbininku, vardu B. (Š.). Kiti asmenys iš rūkomojo taip pat priėjo prie B. Š.. Smūgį sudavęs asmuo iš rūkomojo pasišalino. Kambaryje buvo be jo dar 5-6 žmonės. Jaunuolis, kuris smūgiavo, buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, stamboko kūno sudėjimo, bet nestambus, greičiau kresnas, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini), trumpai kirptų plaukų, apsirengęs tamsiais drabužiais, tačiau tiksliai nepamena, jo nepažįsta, matė pirmą kartą. Atvykus policijos pareigūnams, priėjo prie jų ir pasakė, kad vaikinas, kuris stovi prie jų ir yra kaltinamas sumušimu, nemušė nukentėjusiojo, o sumušė visai kitas asmuo. Jis mano, kad sumušusį asmenį galėtų atpažinti iš nuotraukų ar pamatęs gyvą. Dar pamena, jog nukentėjusysis atvykus policijos pareigūnams vaikščiojo ir ieškojo jį sumušusio asmens, kuris greičiausiai buvo salėje. Iki minėto įvykio buvo kitame klube išgėręs tik vieną bokalą alaus (t. 1, b. l. 105, 106).

12.2. Vaizdo įrašas, kurio paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini) (2025 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota šių įrašų apžiūra), teismo posėdžio metu buvo parodytas liudytojui A. P., liudytojas patvirtino, jog šiame vaizdo įraše jis nėra užfiksuotas. Liudytojui taip pat parodytas vaizdo įrašas, kurio paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), liudytojas patvirtino, jog šiame vaizdo įraše, su šaliku, yra užfiksuotas jis tuo metu, kuomet atėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“ (tuo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis iš rūkymo patalpos jau buvo išėję po šioje byloje tiriamo įvykio). Gali būti, kad konfliktuojančius matė visai kitus asmenis.

13. 2024 m. lapkričio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog A. P. atpažino A. V. kaip asmenį, kuris 2024 m. lapkričio 10 d. buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, atpažino šį asmenį, nes jis rūbininko kaltinamas kaip sumušęs kitą lankytoją, liudytojas pasakė, kad ne jis sumušė (1 t., b. l. 109–115).

14. Teisme buvo perskaityti liudytojo M. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. parodė, kad 2024 lapkričio mėnesį, iš 9 į 10 dieną, šventė žmonos draugės gimimo dieną. Pradžioje buvo restorane „(duomenys neskelbtini)“, po to, atėjo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Dar prieš atvykstant į klubą, prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, prie jų lauke priėjo du vaikinai ir paklausė kur eina. Kai pasakė, kad į naktinį klubą, jie paprašė leidimo prisijungti. Jie sutiko. Vaikinai buvo draugiški ir visi nuėjo į klubą. Naktiniame klube jie sėdėjo prie jų staliuko. Jie sakė, jog yra atvykę iš kito miesto, tačiau iš kokio, pasakyti negali. Kada tiksliai atėjo į klubą, pasakyti negali. Sėdint salėje jokių konfliktų nebuvo. Vienu metu jis nuėjo į rūkomąjį kambarį parūkyti ir grįžo prie stalo. Po kurio laiko prie stalo grįžo vienas iš vaikinų, kuris prisijungė prie jų. Šis buvo kruvina nosimi. Paklausė, kas atsitiko, šis nurodė, jog susimušė su vaikinu, kuris prie visų kabinėjosi ar tai rūkomajame, ar koridoriuje. Kai pats buvo rūkomajame, niekas nekonfliktavo. Kada prasilenkė su nukentėjusiuoju, pasakyti negali, bet jis jo rūkomajame nesutiko. Kas tas vaikinas, kuris kabinėjosi prie kitų, nematė. Pačio veiksmo, kai buvo sumuštas vaikinas, nematė. Pats buvo stiprokai išgėręs. Kai jau ruošėsi išeiti iš klubo, prie rūbinės pamatė vaikiną, kuris kabinėjosi prie kitų lankytojų, elgėsi agresyviai, todėl jis ir pamanė, jog šis galėjo sumušti tą vaikiną, tačiau tai tik spėjimas. Agresyvus vaikinas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio. Daugiau nieko nepamena. Jiems išėjus į kiemą, prie jų priėjo policijos darbuotojas ir paklausė apie įvykį ir jis pasakė, kad sumušti galėjo tas agresyvus vyras. Šis užsirašė jo duomenis. Jų kompanija aptarė įvykį, tačiau niekas muštynių nematė. Jis mano, kad iš nuotraukų galėtų atpažinti tą agresyvų vyriškį (t. 1, b. l. 118, 119).

15. 2024 m. lapkričio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog M. J. atpažino A. V. kaip asmenį, kuris buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ ir elgėsi agresyviai, jog būtų ką nors sumušęs nematė (1 t., b. l. 122–128).

Šalies argumentai

16. U. B. 2024 m. lapkričio 13 d. pareiškime nurodė, kad 2024 m. lapkričio 10 d., apie 2.30 val. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo sumuštas nepažįstamo vyriškio. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. Prašo dėl jo sužalojimo pradėti ikiteisminį tyrimą bei nustatyti kaltą asmenį, kuris jį sumušė (t. 1, b. l. 7, 8).

17. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog U. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų-nosies srityje, kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžis; sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. lapkričio 10 d., galimai vienu trauminiu poveikiu, vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 96–98).

18. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta nukentėjusiojo būklė po įvykio, nustatytas nosies kaulų lūžis (1 t., b. l. 54, 55).

19. Ataskaitų žiūryklėje nurodyta, jog 2024 m. lapkričio 10 d., 2.32 val., buvo gautas pranešimas apie naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ sumuštą jaunuolį, (duomenys neskelbtini) metų. Daugiau niekas nežinoma, jaunuolis nieko nepasakoja. Praneša klubo klientas, neprisistatė. Teigia, kad turi įtariamąjį, parodys. GPM reikalinga, sumušta nosis (1 t., b. l. 22–24).

20. 2024 m. lapkričio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25–27).

21. 2025 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyta vaizdo įrašų iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra (apžiūros duomenys pakoreguoti, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu peržiūrėtus vaizdo įrašus ir juose užfiksuotas aplinkybes):

21.1. Kamera fiksuoja naktinio klubo vestibiulį, iš kurio galima patekti į tualetus, rūkomąjį bei į laiptinę. Viso įraše yra 15 video failų. Įrašas prasideda nuo 2024 m. lapkričio 10 d. 1 val. (kamera rodo 2 val., nes nepersuktas laikas). Vaizdo įraše, kurio paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kaip 01:07:22 (kameros laikas 02:07:22) prie rūkomojo ateina A. V. (jo asmenybė buvo nustatyta atvykus policijos pareigūnams). Vaikinas apsirengęs pilkos spalvos bliuzonu su galvos gobtuvu, šviesiai melsvomis kelnėmis, avi pilkos spalvos bateliais. 01:07:47 (kameros laikas 02:07:47) prie jo prieina R. R. (jo asmenybė nustatyta tyrimo metu) ir dar du vaikinai, jie iš vaizdo kameros objektyvo dingsta;

21.2. Vaizdo įraše, kurio paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), kamera užfiksavo kaip į rūkomąjį 01:09:31 (kameros laikas 02:09:31) ateina nukentėjusysis. Jis ateina vienas. Apsirengęs juodos spalvos maikute, trumpomis rankovėmis, juodomis kelnėmis ir avi pilkos spalvos bateliais. 01:10:58 (kameros laikas 02:10:58) iš rūkomojo išeina nukentėjusysis ir susiima už nosies. Bendrame koridoriuje sustojęs jis pasikalba su klubo lankytoju. Jam nuėjus toje vietoje, kurioje stovėjo, ant grindų matoma rusvos spalvos dėmė. Iki jam sustojant, toje vietoje dėmės nebuvo. 01:11:34 galimai iš rūkomojo išeina A. V. ir R. R. ir eina į šokių salę. Prie salės stovi nukentėjusysis ir grupė asmenų, tačiau dėl blogo apšvietimo vaizdo įrašas prastos kokybės. Prie jų prieina ir A. V., R. R. bei dar vienas vaikinas ir įvyksta susistumdymas, tačiau nustatyti tarp ko nėra galimybės, nes prastas apšvietimas bei dalis asmenų lieka už kadro. 01:12:23 (kameros laikas 02:12:23) rūbininkas vedasi nukentėjusįjį į tualetą. 01:16:03 (kameros laikas 02:16:03) vestibiulyje klubo rūbininkas kalbasi su A. V., kuris jau dėvi šviesią striukę su tamsios spalvos medžiagos fragmentais ant pečių.

21.3. Vaizdo įraše, kurio paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), 01:22:26 (kameros laikas 02:22:26) vestibiulyje matomi stovintys nukentėjusysis, A. V. bei apsaugos darbuotojas, jie kalbasi. 01:28:34 (kameros laikas 02:28:34) nukentėjusysis kalbasi su A. V.. 01:40:10 (kameros laikas 02:40:10) atvyksta policijos pareigūnai (1 t., b. l. 33–42).

22. 2025 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas skambutis bendrajam pagalbos centrui (garso įrašas):

- moters balsas: 112

- vyro balsas: labas rytas, yra čia vaikinukas nukentėjęs (duomenys neskelbtini)

- moters balsas: kur jis čia nukentėjęs yra, kur jis yra dabar?

- vyro balsas: čionais, nosis tikriausiai sulaužyta

- moters balsas: kur jis yra, kokiu adresu?

- vyro balsas: (duomenys neskelbtini)

- moters balsas: kas per įstaiga?

- vyro balsas: naktinis klubas "(duomenys neskelbtini)"

- moters balsas: kas nutiko, kada jis nukentėjo?

- vyro balsas: nu dabar nosis nusukta, policiją iškvieskit

- moters balsas: kas jį sumušė?

- vyro balsas: nieks nežino, yra sumuštas ir viskas, jis nieko neaiškina

- moters balsas: kiek jam metų?

- vyro balsas: ką aš žinau (duomenys neskelbtini) metai

- moters balsas: lauks prie klubo?

- vyro balsas: taip taip ir tegul policija atvažiuoja nurodysiu įtariamąjį

- moters balsas: jūsų vardas pavardė?

- vyro balsas: nu aš klientas esu, nenoriu aš čia

- moters balsas: jūs klientas ne darbuotojas?

- vyro balsas: ne ne

- moters balsas: greitosios reikia vaikinui?

- vyro balsas: jo greitosios ir policijos

- moters balsas: gerai laukite (1 t., b. l. 43–45).

23. 2025 m. vasario 5–6 d. apžiūros protokole aprašyta pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūra:

23.1. Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), naktinis klubas „(duomenys neskelbtini)“, atvyksta policijos pareigūnai. Pareigūnai užeina į naktinį klubą, dėl didelio triukšmo, garsiai grojančios muzikos negalima suprasti, ką kalba pareigūnai. Pareigūnas išsiveda vyrą į lauką ir klausia, kas buvo, vyras sako nežinau, sako kad gavo į galvą, bet kas trenkė nežino. Matosi, kad pareigūnas kitą vyrą nuveda į policijos tarnybinį automobilį. Pareigūnas vyro klausia, ar ne šitas trenkė, vyras sako negaliu atgamint. Atvyksta GMP automobilis, medikas prieina prie vyro. Medikas sako, kad įtaria nosies lūžį. Pareigūnas klausia, kur viskas vyko, vyras sako tualete. Dar vienas vyras, kurio nesimato, matosi kad apsirengęs striuke, kurios apatinė dalis šviesios spalvos, viršutinė juodos. Jis sako kad ne jis trenkė, bet apsauginiai čiupo jį, kad viskas vyko rūkomajam, kad tegul pasižiūri kameras, kad jis nieko nemušė. Pareigūnas eina į GMP automobilį, kur sėdi galimai nukentėjusysis, alkoholio kiekio matuokliu tikrina jo neblaivumą, į alkotesterį įpučia 2,18 promilės. Vyrui iš nosies bėga kraujas. Pareigūnas paaiškina, kad jį veš į ligoninę, jei jis turės pretenzijų, turės atvykti į policijos komisariatą rašyti pareiškimą. Pareigūnas alkoholio kiekio matuokliu tikrina kito vyro (galimai įtariamojo) neblaivumą, į alkotesterį įpučia 1,75 promilės. Nukentėjusysis veda pareigūną į naktinį klubą ir rodo vietą, kur jį sumušė. Pareigūnai galimai įtariamąjį įsodina į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą;

23.2. Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini). Įrašas tas pats, kaip pirmame faile, tik filmuojamas kito pareigūno kūno kamera, todėl jis detaliai neaprašomas, aprašoma ta dalis, kuri nebuvo aprašytas pirmame faile. Pareigūnas filmuojantis šia kūno kamera iš naktinio klubo išsiveda galimai įtariamąjį. Lauke vyras sako jie rūkė rūkomajam, kažkoks jam necenzūrinis žodis į galvą, jis ėjo, apsauginiam pasakė, kad sumušė ilgas, aukštas, o jis ilgas ir aukštas, todėl apsauginiai čiupo jį. Pareigūnas klausia nukentėjusiojo, ar jam trenkė vyras (kuris apsirengęs su šviesios spalvos striuke), nukentėjusysis sako nežinau. Pareigūnas užsirašo galimo įtariamojo duomenis. Pareigūnas klausia vyro, jei nieko nedarė, tai kodėl kruvina striukė, vyras rodo ant rankos ir sako, gal nuo šašo arba kai buvo apsikabinęs nukentėjusįjį. Prie pareigūno prieina dar vienas vyras ir sako, aš mačiau kad ne tu. Prieina dar vienas vyras, kuris sako, kad yra nukentėjusiojo draugas, bet jis nieko nematė, nes buvo prie stalo, tik pamatė, kaip iš tualeto kruvinas išėjo jo draugas, kur viskas vyko jis nematė;

23.3. Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini). Pareigūnas pasivijo nuo klubo einantį vyrą ir sako, jei jis matė, tegul pasako savo duomenis, vyras sako M. J.. Kartu su juo esanti mergina sako, kad trenkė rūkomajam, nes matėsi kraujo (1 t., b. l. 46–48).

24. 2025 m. kovo 19–21 d. akistatos protokole aprašyta kaltinamojo ir nukentėjusiojo akistata. Nukentėjusysis teigė, jog A. V. trenkė jam kumščiu į nosį, dėl ko jis prarado sąmonę ir jam lūžo nosis. A. V. nurodė šios aplinkybės neprisimenantis (1 t., b. l. 161–163).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

25. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

26. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog U. B. kaltinime nurodytu metu, naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, buvo sulaužyta nosis, tai yra, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šią aplinkybę (žalingus padarinius) patvirtina tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiojo sužalojimai ir jų vertinimas, tiek kita bylos medžiaga. Pagrindinis klausimas, į kurį šioje byloje turi atsakyti teismas, yra tai, ar šiuos sužalojimus sukėlė būtent A. V.. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme įvykio aplinkybių nurodė nepamenantis dėl suvartojo tą naktį alkoholio, tačiau kartu tvirtino, jog be jokios priežasties kitos žmogaus tikrai negalėjo sužaloti. Taigi faktiškai asmuo kaltės dėl jam inkriminuojamų veiksmų nepripažino.

27. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta: ,,Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.“ Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-169-895/2019).

28. Nors tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas teisme tvirtino, jog abejonių dėl A. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą šioje byloje pašalinti nepavyko, teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Šioje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. V. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu U. B. į veido sritį ir tuo padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors paties nukentėjusiojo, kaltinamojo, dalies liudytojų parodymai dėl įvykių naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ gali būti įtakoti tą naktį vartoto alkoholio (tai yra, liudytojai dėl alkoholio vartojimo gali visų aplinkybių tiksliai neprisiminit), esmines aplinkybes, aktualias sprendžiant A. V. kaltės klausimą, nukentėjusysis U. B., liudytojai A. G., M. J. (pastarasis ikiteisminio tyrimo metu) nurodė pakankamai nuosekliai ir aiškiai, be to, minėtų asmenų parodymus patvirtina blaivių asmenų, liudytojų B. Š., A. A. parodymai.

29. Visų pirma, aplinkybes dėl jo atžvilgiu pavartoto smurto viso proceso metu gan nuosekliai nurodė pats nukentėjusysis. U. B. teisme paaiškino, jog viskas įvyko rūkymo patalpoje, kuomet prie jo priėjo nepažįstamas asmuo ir trenkė į veidą. Kaip jam trenkusį asmenį U. B. nurodė būtent A. V., trumpai apibūdino ir šio asmens išvaizdą, pažymėdamas, jog jam trenkęs asmuo buvo gan aukštas. A. V. nukentėjusysis atpažino ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 81–87), o duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui taip pat nurodė, jog jam trenkė aukštas vaikinas rūkymui skirtoje patalpoje (trenkusio vaikino ūgį nukentėjusysis akcentavo praktiškai visose apklausose ikiteisminio tyrimo metu, 1 t., b. l. 70–73, 74–77). Į bylą buvo pateikti naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ daryti vaizdo įrašai, o vaizdo įrašuose, kurių pavadinimai baigiasi skaičiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (ir kuriuose matyti prieš įvykį, įvykio metu ir po įvykio į/iš rūkymo patalpos einantys asmenys) matyti, jog aukščiausias į rūkomąjį prieš pat įvykį įėjęs ir ten iki U. B. išėjimo buvęs asmuo buvo būtent A. V..

30. Kaip abejones dėl asmens, kuris vartojo U. B. atžvilgiu smurtą, gynėjas akcentavo tai, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams U. B. teigė nežinantis, ar tikrai jam trenkė A. V.. 23.1. pastraipoje aprašytame vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas ir teismo posėdžio metu, išties girdėti, kad U. B. pareigūnui sako negalintis prisiminti („atgaminti“), ar jam tikrai trenkė A. V.. Jog nukentėjusysis negalėjo nurodyti jam trenkusio asmens, posėdžio metu patvirtino ir liudytojas, policijos pareigūnas A. A.. Kaip paaiškino posėdžio metu pats U. B., atvykus policijos pareigūnams ir greitosios pagalbos medikams, nukentėjusiajam buvo svarbesnė jo nosies būklė, nes labai bėgo kraujas. Teismas pažymi, kad pareigūnai į įvykio vietą atvyko praėjus tam tikram laiko tarpui po paties įvykio (maždaug pusvalandžiui), tuo tarpu dar iki to U. B. kaip jam trenkusį asmenį įvardino būtent A. V., kaltinamąjį jis nurodė naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, liudytojui B. Š. (ką patvirtina šio asmens parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme). Taigi iš karto po įvykio U. B. nurodė tiek smurto aplinkybes (vietą), tiek jam sudavusį asmenį ir šios aplinkybės, vertinant jas kartu su nukentėjusiojo parodymais toliau procese (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme), patvirtina, jog U. B. atžvilgiu smurtavo būtent kaltinamasis A. V..

Žemesnės instancijos teismas

31. A. V. inkriminuojamus veiksmus patvirtina ir netiesioginiai įrodymai. Nors pats įvykio teigė nematęs, R. R. patvirtino, jog jo draugas A. V. ar iš karto po įvykio, ar vėliau jam teigė, jog turėjo konfliktą naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Taigi šio liudytojo parodymai netiesiogiai patvirtina kaltinamojo veiksmus – jei, kaip teigė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, A. V. jokio smurto nebūtų vartojęs, draugui, liudytojui R. R. nebūtų pasakojęs apie konfliktą. Agresyvų asmenį, kuris kabinėjosi prie kitų lankytojų jau po įvykio, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas M. J., kaip šį agresyvų asmenį jis atpažino taip pat A. V. (t. 1, b. l. 118, 119, 122–128). Nors šie duomenys nepatvirtina paties įvykio aplinkybių (kadangi nei vienas liudytojas paties smurto fakto teigė nematę), jie visgi padeda formuotis teismo vidiniam įsitikinimui dėl A. V. atliktų veiksmų.

32. Galiausiai teismas atskirai aptaria liudytojo A. P. parodymus, kuris tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo ne A. V.. Peržiūrėjus naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašus akivaizdžiai matyti, jog šis liudytojas į įvykio vietą atvyko jau po paties įvykio (tuo metu, kuomet nukentėjusysis buvo išėjęs iš rūkymo patalpos, o ant grindų išėjus iš rūkomojo jau buvo nukentėjusiojo kraujo). Minėtas liudytojas teisme patvirtino, jog asmuo su šaliku vaizdo įraše yra būtent jis - vaizdo įraše, kurio paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), asmuo su šaliku, įeinantis į naktinį, klubą, matyti 01:11:23/02:11:23, tai yra, jau po U. B. išėjimo iš rūkymo patalpos sulaužyta nosimi. Taigi šio asmens parodymai kaltinamojo veiksmų vertinimui jokios reikšmės neturi. Jokios įrodomosios reikšmės dėl paties įvykio neturi ir liudytojo A. M. parodymai, kuris tvirtino dėl suvartoto alkoholio visai nieko neprisimenantis.

33. Aptarti įrodymai (nukentėjusiojo, liudytojo B. Š. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, vaizdo įrašai iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, kitų liudytojų parodymai) šiuo atveju patvirtina, jog smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą sudavė būtent A. V.. Atliktų veiksmų pobūdis, smūgio vieta šiuo atveju patvirtina, jog 1 pastraipoje nurodytus veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas netiesiogine tyčia – suvokdamas neteisėtą savo veiksmų pobūdį, numatydamas atitinkamus padarinius (trenkiant į veidą, akivaizdu, asmuo numato, jog gali sulaužyti asmeniui nosį), ir nors jų nenorėjo (duomenų, jog kaltinamasis norėjo būtent tokių sužalojimų, šiuo atveju nėra), sąmoningai leisdamas jiems atsirasti. Taigi A. V. veiksmai atitinka sudėtį nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas

34. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, nustatyti skiriamos bausmės dydį.

35. A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos jo veiksmams (dėl suvartoto alkoholio kaltinamasis teigė įvykio net nepamenantis) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kadangi šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką asmuo padarė būdamas tris kartus teistas (du kartus už smurtines nusikalstamas veikas), teismas pripažįsta A. V. recidyvistu ir vertina tai kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

36. A. V. padarė baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, už kurią straipsnio sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo asmuo nepripažino, teigė įvykio nepamenantis, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Ankstesni teistumai A. V. asmenybę apibūdina neigiamai. Visgi teismas pažymi, kad šiuo metu kaltinamasis savo gyvenimo būdą yra pakeitęs – (duomenys neskelbtini), šioje byloje nagrinėjama veika buvo padaryta daugiau nei prieš metus, per šį laikotarpį kaltinamojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo, administracine tvarka jis nebaustas (2 t., b. l. 1). Svarbu šiuo atveju ir tai, kad A. V. yra jauno amžiaus, nukentėjusiojo atstovė baigiamųjų kalbų metu griežčiausios (laisvės atėmimo) bausmės skirti jam taip pat neprašė. Taigi net ir įvertinus dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog teisinga bausmės rūšis šiuo atveju būtų laisvės apribojimas, jos terminą nustatant 1 metus, įpareigojant A. V. per 9 mėnesius atlyginti U. B. padarytą neturtinę žalą ir Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (dėl kurių dydžio teismas argumentus pateiks vėliau), taip pat visą bausmės laikotarpį įpareigojant dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje, mokytis arba toliau (duomenys neskelbtini) (BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

37. Kadangi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą A. V. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtos (subendrintos) bausmės, tai yra, nesumokėjęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, paskirtos (subendrintos) baudos bausmės (1 776,09 Eur), šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme visiškai jas sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos numato bausmių bendrinimą su neatlikta bausmės dalimi. Kadangi 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę A. V. jau yra atlikęs (iš probuojamųjų asmenų registro jis išregistruotas 2025 m. vasario 12 d.), šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė su minėta atlikta bausme nėra bendrinama.

38. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų

39. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo gydymo išlaidas – 235,69 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą AB „Swedbank“ LT21 7300 0100 0248 4333 (2 t., b. l. 48–55, 149–151). Kadangi gydymo išlaidos šiuo atveju buvo patirtos dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys tenkinamas ir žala priteisiama iš A. V..

40. Nukentėjusysis U. B. teisme pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą – 2 000 Eur. Ieškinyje nurodoma, jog dėl traumos U. B. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinius išgyvenimus, stresą, kvėpavimo bei išvaizdos pokyčius. Po traumos buvo nedarbingas, tačiau nedarbingumo išmokų negavo (2 t., b. l. 74, 75). Teisme nukentėjusysis paaiškino, jog įvykio metu buvo išgėręs, todėl už nedarbingumo laikotarpį jam nebuvo mokama, dvi savaites negavo darbo užmokesčio. Visas dienas svaigo galva. Buvo nemalonu dėl nosies lūžio, negalėjo niekur eiti, turėjo vaikščioti užsidėjęs kaukę (2–3 savaites). Yra likę liekamieji reiškiniai, reikia daryti nosies pertvaros operaciją. Operaciją planuoja darytis žiemą, nes vasarą reikia dirbti.

41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

42. Svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 700 Eur iki 1 800 Eur: kasacinė nutartis Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); kasacinė nutartis Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), kasacinė nutartis Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); kasacinė nutartis Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); kasacinė nutartis Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); kasacinė nutartis Nr. 2K-221-648/2016 – 6 000 Lt (1 738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); kasacinė nutartis Nr. 2K-21-942/2016 – 1 500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai).

43. Įvertinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl patirtų išgyvenimų, taip pat aktualią kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog nukentėjusiajam U. B. šiuo atveju priteistina 1 200 Eur dydžio neturtinė žala.

44. Nukentėjusiojo atstovė pateikė teismui pažymą dėl U. B. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, nurodyta bendra 1 550 Eur suma, pateikti išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 65–70).

45. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokatė Kristina Vezbergaitė nukentėjusįjį U. B. šioje byloje atstovavo nuo 2025 m. birželio 17 d. (3 t., b. l. 97–99), ji dalyvavo 5 teisiamuosiuose posėdžiuose:

45.1. 2025 m. liepos 24 d. posėdyje, kuris vyko nuo 14.09 val. iki 15.01 val. (2 t., b. l. 157–162);

45.2. 2025 m. rugsėjo 10 d. posėdyje, kuris vyko nuo 14.09 val. iki 14.53 val. (3 t., b. l. 3–6);

45.3. 2025 m. rugsėjo 23 d. posėdyje, kuris vyko nuo 14 val. iki 15 val. (3 t., b. l. 33–35);

45.4. 2025 m. spalio 29 d. posėdyje, kuris vyko nuo 10 val. iki 11.23 val. (3 t., b. l. 51–53);

45.5. 2025 m. lapkričio 11 d. posėdyje, kuris vyko nuo 10 val. iki 11.16 val.

46. Kaip matyti, nukentėjusiojo atstovė dalyvavo praktiškai visuose teisiamuosiuose posėdžiuose (visuose nuo jos įstojimo į bylą). Iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, jog atstovavimas atskiruose posėdžiuose buvo įvertintas skirtingomis sumomis – atitinkamai 350 Eur (3 t., b. l. 69), 350 Eur (3 t., b. l. 68); 500 Eur (du posėdžiai, 3 t., b. l. 67), 300 Eur (3 t., b. l. 66). Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos sudėtingumą (nors kaltinamasis kaltės nepripažino, byla nebuvo itin sudėtinga, ją sudaro 3 tomai, byloje apklausti 7 liudytojai, buvo tiriama viena veika, neilgai trukęs įvykis naktinio klubo rūkomajame), taip pat Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (patvirtintos 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184), teismas sprendžia, jog išieškotinų išlaidų suma mažintina iki 1 230 Eur.

VI. Kiti klausimai

47. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais – paliekami saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti U. B. padarytą 1 200 Eur neturtinę žalą ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą 235,69 Eur turtinę žalą, taip pat visą bausmės laikotarpį įpareigojant dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje, mokytis arba toliau (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, tai yra, 1 776,09 Eur dydžio bauda, ir skirti A. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti U. B. padarytą 1 200 Eur neturtinę žalą ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą 235,69 Eur turtinę žalą, taip pat visą bausmės laikotarpį įpareigojant dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje, mokytis arba toliau (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai), ir 1 776,09 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų devynių centų) baudą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Pripažinti A. V. recidyvistu.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. V. 235,69 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus šešiasdešimt devynis centus) turtinei žalai (gydymo išlaidoms) atlyginti, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą AB „Swedbank“ LT21 7300 0100 0248 4333.

Nukentėjusiojo U. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. V. U. B. naudai 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš A. V. 1 230 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt eurų) nukentėjusiojo U. B. patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos (2 tomo viršelio).

Išaiškinti A. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti A. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, taip pat paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Martyna Verbiejė