- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-793-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27209-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1818-869/2021 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. P. ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo - Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1818-869/2021 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų susijusių reikalavimų.
Šalies argumentai
2. 2021 m. sausio 6 d. atsakovė R. P. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo prašė: 1) priteisti šalių nepilnametei dukrai N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) laikiną išlaikymą iš ieškovo A. P. po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki 10 dienos ir lėšas pervedant į R. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę R. P.; 2) priteisti šalių nepilnametei dukrai M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) laikiną išlaikymą iš ieškovo A. P. po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki 10 dienos ir lėšas pervedant į R. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę R. P..
3. Pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė paaiškino, kad nepilnametės dukros gyvena su atsakove, o ieškovas A. P. pareigą išlaikyti nepilnametes dukras vykdo netinkamai - ieškovas nereguliariai ir tik iš dalies prisideda prie dukterų išlaikymo, kas mėnesį atsiųsdamas skirtingo dydžio sumas abiejų dukterų išlaikymui. Atsakovės vertinimu, egzistuoja grėsmė, kad ateityje ieškovas savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus gali nebevykdyti visiškai, o tokia situacija pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kadangi nebūtų užtikrinamas nepilnamečių vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas. Pažymėjo, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje siekia 642 Eur, kas reiškia, kad kiekvienas iš tėvų vieno vaiko išlaikymui turėtų skirti bent po 321 Eur per mėnesį - tokia laikino išlaikymo suma iš ieškovo turėtų būti priteisiama kiekvienai dukrai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi atsakovės R. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo A. P. nepilnametėms dukroms N. P. ir M. P. laikiną išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į atsakovės R. P. banko sąskaitą. Taip pat teismas paskyrė atsakovę R. P. nepilnamečiams vaikams N. P. ir M. P. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise bei nurodė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į byloje esančius duomenis apie ieškovo teikiamą išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms bei į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2021 m. sausio 1 d. sudarančios 642 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 468 Eur), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų.
6. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nesant išsamių duomenų, kurie bus surinkti ir įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės, teismas negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos, kurios nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro po 70 Eur vaikui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė R. P. (toliau – ir apeliantė) prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties Nr. e2-1818-869/2021 dalį pakeisti, nustatant, kad: 1) iš ieškovo A. P. nepilnametei dukrai N. P. priteisiamas laikinas išlaikymas po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į atsakovės R. P. banko sąskaitą; 2) iš ieškovo A. P. nepilnametei M. P. priteisiamas laikinas išlaikymas po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į atsakovės R. P. banko sąskaitą. Kitoje dalyje atsakovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 nutartį palikti nepakeistą.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Apeliantė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė aplinkybes, iš kurių galima matyti, kad mergaičių poreikiai skiriasi, o taip pat nustatyti, kokie preliminariai poreikiai yra. Nepilnametė dukra N. P. lanko privačią mokyklą, kurios mėnesinis mokestis mokslo metų eigoje yra didesnis, negu pirmos instancijos teismo nustatytas laikinas išlaikymas - tokia įmoka per mėnesį viršija 200 Eur.
8.2. Atsakovės prašytas priteisti laikinas išlaikymas – po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai iš dukrų, yra būtinas siekiant patenkinti minimalius, būtinuosius mergaičių mėnesinius poreikius. Tokia išlaikymo suma tiesiogiai siejasi su minimaliu mėnesio algos dydžiu ir šio dydžio neviršija.
8.3. Ieškovas prie nepilnamečių dukrų išlaikymo prisideda nereguliariai ir nepakankama suma, kai atsakovė nepilnamečių vaikų poreikius tenkina pilna apimtimi, t. y. ne tik būtinuosius poreikius, tačiau ir visus kitus pagal galimybes. Taip pat atsakovė moka būsto kredito įmokas ir išlaiko gyvenamąjį būstą, mokėdama tiek už komunalinius patarnavimus, tiek administracinius ir kitus mokesčius.
8.4. Teismas nepagrįstai atsižvelgė ir vadovavosi ieškovo iki šiol mokėtą išlaikymą, kadangi ieškovo mokėtas išlaikymas nebuvo teikiamas nuolatos, o išlaikymo suma buvo nepastovi bei neužtikrinanti nepilnamečių vaikų poreikių.
Atsiliepimas
9. Ieškovas A. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
10. Atsiliepimą į atskirąjį skundą ieškovas A. P. grindė šiais argumentais:
10.1. Teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje esančius duomenis apie ieškovo teikiamą išlaikymą nepilnametėms dukroms, tinkamai atsižvelgė į orientacinį minimalios mėnesio algos, skirtos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį, kriterijų; tinkamai vadovavosi aktualia teismų praktika. Be to, atsakovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovo.
10.2. Universali išmoka vaikui nuo 2021 m. sausio 1 d. padidinta iki 70 Eur, todėl nagrinėjamu atveju, ieškovui mokant kiekvienam vaikui po 200 Eur per mėnesį, kiekvienam vaikui kas mėnesį būtų skiriama po 470 Eur.
10.3. Atsakovė atskirajame skunde nepateikė duomenų, kad skundžiama teismo nutartimi iš ieškovo priteista laikino išlaikymo suma po 200 Eur kiekvienai dukrai (įvertinant, kad tokią pačią sumą turi skirti atsakovė, bei atsižvelgiant į 70 Eur socialinę išmoką, kas bendroje sumoje sudaro 470 Eur kiekvienam vaikui) neužtikrins vaikų poreikių.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovės R. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams), teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys turi dvi nepilnametes dukras – N. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad abi nepilnametės dukros gyvena su motina; šią aplinkybę šalys yra nurodžiusios savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktinės aplinkybės, susijusios su nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta ir atskirai gyvenančio nepilnamečių vaikų tėvo pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (šiame tarpe ir teikti laikiną išlaikymą), yra nustatytos.
18. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.
19. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad jos prašomas priteisti laikinas išlaikymas – po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai iš dukrų - yra būtinas siekiant patenkinti minimalius būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius. Apeliantės vertinimu, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodytos aplinkybės, iš kurių galima spręsti apie nepilnamečių vaikų poreikius. Taip pat apeliantė pažymėjo, kad viena iš nepilnamečių dukrų lanko privačią mokyklą, kurios mėnesinis mokestis mokslo metų eigoje yra didesnis, negu iš ieškovo priteistas laikino išlaikymo dydis.
20. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jau turėjo tam tikrus apeliantės pateiktus paaiškinimus (kurie buvo pateikti priešieškiniu) dėl nepilnamečių vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio. Kaip antai, atsakovė savo 2020 m. gruodžio 2 d. priešieškinyje paaiškino, kad nepilnametės dukros N. P. poreikius patenkintų 877,59 Eur suma per mėnesį, o nepilnametės dukros M. P. poreikius atitiktų 762,84 Eur suma per mėnesį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien nepilnamečių vaikų poreikius patenkinančių sumų nurodymas bei jų smulkus detalizavimas nesuteikia pagrindo, sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo, spręsti dėl nurodytų sumų būtinumo ir pagrįstumo.
21. Be to, vien atskirojo skundo argumentas, kad iš ieškovo priteista išlaikymo nepilnamečiui vaikui dalis per mėnesį (200 Eur) yra mažesnė nei mėnesio įmoka vaiko privačiai mokyklai, dar nesudaro pagrindo spręsti, kad abiejų tėvų kartu teikiamas išlaikymas, net ir įvertinus privačios mokyklos kainą, nepilnamečio vaiko (vaikų) poreikių negalėtų užtikrinti; būtų nepakankamas. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, tiksliai įvertinti būtino išlaikymo vaikams dydį bei realias tėvų galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą - šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Taigi tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis ir kokie yra realūs būtinieji vaiko poreikiai.
22. Atskirajame skunde apeliantė taip nurodė, kad 321 Eur periodinių kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam nepilnamečiui vaikui suma tiesiogiai siejasi su minimaliu mėnesio algos dydžiu ir šio dydžio neviršija, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytų sumų nepriteisė. Su pastaruoju atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, kad šiuo metu minimali mėnesio alga sudaro 642 Eur, kas, atskaičius mokesčius, sudaro apie 468 Eur (minimali mėnesio alga, atskaičius mokesčius, galėtų būti ir mažesnė, jei asmuo papildomai kauptų lėšas pensijų fonduose). Tačiau teismas teisingai pastebėjo, kad vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos, kurių dydis vienam nepilnamečiui vaikui nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 Eur.
25. Kaip antai, Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2021 metų sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis sudaro 40 Eurų. Taigi išmokos dydis, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sudaro 70 Eur (1,75 x 40).
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas).
27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
28. Taigi įvertinus tai, kad abu tėvai pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdo ta pačia apimtimi, o taip pat atsižvelgus į nagrinėjamu pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos vienam nepilnamečiam vaikui dydį (70 Eur), spręstina, kad iš ieškovo priteista periodinių išmokų per mėnesį suma, sudaranti 200 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui, nenukrypsta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį skirtinos minimalios sumos dydžio (200 Eur x 2 + 70 Eur).
29. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo); į tai, kad teismas privalo užtikrinti, jog vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos; preliminariai įvertinęs surinktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, vaikų amžiumi bei tokio amžiaus vaikų poreikius; atsakovės priešieškiniu prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį bei jo detalizaciją, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydis nėra nepagrįstai sumažintas. Teismo vertinimu, iš ieškovo priteistina 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų suma yra protingo ir racionalaus dydžio (per mėnesį abiejų tėvų bei valstybės skirtina suma vienam nepilnamečiui vaikui sudarytų 470 Eur) ir pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu būtų patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiai ir apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės R. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.