Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-1829-638/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-17
Bylos Nr.: 2S-1829-638/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11119-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Labokaitė
Pareiškėjas: V. S.

Kategorijos

3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-1829-638/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11119-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; (S) 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.20.2

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti - asmenys antstolis M. P., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja skundu dėl antstolio M. P. veiksmų, susijusių su nekilnojamojo turto vertinimu, prašė įpareigoti antstolį M. P. perkainuoti varžytinėse parduodamą V. S. priklausantį 1,7979 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) atliekant šio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. liepos mėn. pradžioje paskambinus pareiškėjos kaimynui paaiškėjo, kad nekilnojamam turtui(duomenys neskelbtini), paskelbtos varžytynės, jų pabaiga – 2020 m. liepos 13 d. Antstolis iki šiol nėra atsiuntęs pareiškėjai jokių dokumentų apie šio žemės sklypo įvertinimą, turto areštą ir informacijos apie skelbiamas varžytynes. Pareiškėja sužinojo, kad minėtas žemės sklypas įvertintas 1 860 Eur, nekilnojamasis turtas įvertintas neaiškiu metodu ir nežinant pareiškėjai. Apie tai, kad V. S. buvo paskirta bauda, didėjanti kiekvieną dieną, pareiškėja negavo jokių procesinių dokumentų, niekuomet nebuvo informuota apie jai priklausančio turto (duomenys neskelbtini)areštą, jo įvertinimą, apie skelbiamas varžytynes. Pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas niekuomet nesikeitė, kaip ir telefonas. Pareiškėjos teigimu, reali sklypo vertė yra 25 000 Eur, o išieškoma apie 4 000 Eur baudos. Kadangi pareiškėja nebuvo informuota apie pirmiau nurodytus antstolio priverstinio vykdymo veiksmus, ji prarado galimybę juos skųsti bei teikti prašymus dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo.

3. Antstolis 2020 m. liepos 13 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį teismui. Antstolis patvarkyme nurodo, kad skolininkei nevykdant teismų sprendimų 2018 m. gegužės 10 d. buvo areštuotas V. S. priklausantis turtas - žemės sklypai, (duomenys neskelbtini). Nepardavus iš 1-ųjų ir 2-ųjų varžytynių sodo sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)buvo nutarta realizuoti skolininkei priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 19 d. paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, 2020 m. sausio 22 d. nustatyta areštuoto turto vertė 3 100 Eur. 2020 m. vasario 17 d. – 2020 m. kovo 18 d. skelbtos 1-osios turto varžytynės neįvyko, 2020 m. balandžio 3 d. – 2020 m. gegužės 4 d. 2-osios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis pirkėjui nesumokėjus visos turto kainos, 2020 m. birželio 11 d. – 2020 m. liepos 13 d. paskelbtos pakartotinės 2-osios turto varžytynės. Antstolis pažymi, kad skolininkė nevykdo savo pareigų ir nesilaiko nei vieno vykdymo proceso principo, t. y. skolininkė nebendradarbiauja su antstoliu, skambinant telefonu neatsiliepia, kieme pamačiusi antstolį demonstratyviai užrakina duris ir antstolio neįsileidžia, antstolio siunčiamų laiškų nepriima, į siunčiamus el. paštu laiškus taip pat neatsiliepia. Šiuo atveju buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, ir turto vertė nustatyta ne bet kaip, o objektyviai CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka - ekspertui nustačius turto kainą.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau - inspekcija) atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja turėjo nurodyti antstolio skundžiamų veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančias aplinkybes, konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais pagrįsti šias aplinkybes, tačiau tokių nenurodo. Pareiškėja 2020 m. liepos 9 d. skundu siekia kitų tikslų - vilkinti teismo sprendimo įvykdymą. Inspekcijos nuomone, antstolis tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto realizavimo tvarką. Pareiškėjos argumentas, kad „iki šiol niekuomet neskundžiau antstolio veiksmų, tikėdamasi objektyvaus vykdymo proceso“, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms, nustatytoms teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-22989-615/2019. Teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-22989-615/2019 konstatavo, kad „antstolis, realizuodamas kitą pareiškėjai priklausantį žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)siekė informuoti pareiškėją apie vykdomus procesinius veiksmus, siųsdamas jai dokumentus pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, bet pareiškėja jų nepriimdavo, pati nesidomėjo vykdomųjų bylų eiga, nebendradarbiavo nei su išieškotoju, nei su antstoliu, nevykdė geranoriškai teismo sprendimo.“ Inspekcijos nuomone, pareiškėja vengė ir vengia priimti antstolio siunčiamus procesinius dokumentus ir bendradarbiauti su antstoliu .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjos V. S. skundą dėl antstolio veiksmų.

6. Teismas nurodė, kad nepavykus realizuoti skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimas. Antstolis 2020 m. sausio 22 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo nustatė turto kainą pagal 2020 m. sausio 17 d. UAB „Verslavita“ pateiktą išvadą Nr. PNE-20-002 dėl turto vertės, nustatyta areštuoto turto kaina 3 100 Eur, buvo paskelbtos dvejos turto varžytynės, kurios buvo paskelbtos neįvykusiomis. Laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. liepos 13 d. buvo paskelbtos pakartotinės 2-osios turto varžytynės. Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko UAB „Verslavita“, kuriai Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2012 m. liepos 31 d. įsakymu išduotas pažymėjimas Nr. 000125, kuriuo įrodoma, kad UAB „Verslavita“ įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (v. b. Nr. 0123/17/01042, 182 lapas). Taigi, turto vertę nustatė ekspertas. Pareiškėja su skundu nepateikė jokių įrodymų, jog turto vertė galėjo būti didesnė. Pareiškėja nurodo, kad turto vertė yra 25 000 Eur, tačiau jokių įrodymų nepateikia. Pareiškėja nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie realią turto rinkos kainą. Turto kainą apsprendžia rinka, kurioje turtas yra ar gali būti perkamas. Ekspertizės metu nustatyta turto kaina yra 3 100 Eur. Pirmosios varžytynės neįvyko neatsiradus pirkėjui, antrosios varžytynės taip pat paskelbtos neįvykusiomis, nes pirkėjai nesumokėjo visos turto kainos. Buvo paskelbtos pakartotinės antrosios varžytynės. Teismas sutinka su antstolio argumentais, kad skolininkės prie skundo pateikti nekilnojamojo turto skelbimai nėra pakankamas įrodymas vykdymo procese apie turto vertę. Kadangi skolininkės skelbimuose nurodyti žemės sklypai nėra nei toje pačioje vietovėje, nei panašaus dydžio, nei panašios paskirties. Teismas pažymi, kad pareiškėja galėjo savo iniciatyva atlikti turto vertinimą ir pateikti antstoliui ar teismui objektyvius įrodymus apie turto rinkos vertę, tačiau to neatliko.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nekilnojamasis turtas įvertintas neaiškiu metodu ir nežinant pareiškėjai. Teismas be teisinio pagrindo, esant formaliems antstolio išdėstytiems motyvams, skundą atmetė. Teismas visiškai nesidomėjo, kad apie antstolio priimtus patvarkymus V. S. nebuvo žinoma, jokie dokumentai nebuvo įteikti.

1.2. Teismas neanalizavo skunde dėstomos aplinkybės, kad antstolis nesiėmė papildomų priemonių ginčo turtui įvertinti. Antstolis šiuo konkrečiu atveju turėjo pats imtis iniciatyvos ir kreiptis dėl turto perkainavimo. Tiek išieškotojas, tiek skolininkas yra suinteresuoti turtą parduoti kuo brangiau. Turto pardavimas už mažesnę nei rinkos kaina, pažeistų abiejų vykdymo proceso šalių teises bei teisėtus interesus. Pareiškėja nebuvo informuota apie anksčiau atliktus antstolio priverstinio vykdymo veiksmus, prarado galimybę juos skųsti ar teikti prašymus dėl nekilnojamojo turto realios rinkos vertės nustatymo. Turto pardavimas už mažesnę nei rinkos kainą pažeistų abiejų vykdymo proceso šalių teises bei teisėtus interesus.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog „2019 m. gruodžio 19 d. patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo skolininkei išsiųstas 2019 m. gruodžio 19 d., reg. siuntos (duomenys neskelbtini) bei skolininkės el. paštu”, ir pareiškėjos argumentus, kad ji neva nebuvo tinkamai informuota apie antstolio priverstinio vykdymo veiksmus atmetė kaip nepagrįstus, kadangi iš byloje esančių dokumentų matyti, kad „skolininkę apie turto areštą ir turto įkainojimą buvo siekiama informuoti siunčiant dokumentus jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau pareiškėja jų nepriimdavo (v. b. Nr. 0123/17/01042, 24, 34, <…> lapai). <…> pareiškėja iš esmės tais pačiais pagrindais jau yra skundusi antstolio veiksmus, tačiau teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-22989-615/2019 pareiškėjos skundą atmetė. Taigi pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma apie pradėtus priverstinius vykdymo veiksmus”.

2.2. Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko UAB „Verslavita“, kuriai turto vertinimo priežiūros tarnybos 2012 m. liepos 31 d. įsakymu išduotas pažymėjimas Nr. 000125, kuriuo įrodoma, kad UAB „Verslavita“ įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Pareiškėja nepateikė jokių leistinų ir tinkamų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad turto vertė galėjo būti nustatyta didesnė, todėl atmestini pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad žemės sklypo vertė nustatyta neaiškiu metodu, taip pat atmestinas reikalavimas paskirti ekspertizę, nes būtent ekspertizė žemės sklypo ir jame esančių statinių vertei nustatyti ir buvo UAB „Verslavita“ atlikta vykdymo procese.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-191-920/2015 įpareigojo pareiškėją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti inspekcijos 2011 m. spalio 18 d. reikalavimą Nr. REI-20-111018-00145, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – užtaisyti gyvenamojo namo (pažymėjimas plane 1A1m), esančio(duomenys neskelbtini), perdangoje iškirstą angą, kurios matmenys apie 1,0 m x 2,5 m, išmontuoti du gyvenamojo namo stoge įrengtus stoglangius ir sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2166-480/2015 Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5812-920/2017 skyrė pareiškėjai už teismo sprendimo nevykdymą 300 Eur vienkartinę baudą inspekcijos naudai. Inspekcija 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (15.24)-2D-12011 perdavė antstoliui priverstinai vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2VP-5812-920/2017. Antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. 0123/17/01042.

12. Pareiškėja atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie vykdymo veiksmus, skelbiamas varžytynes. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, taip pat įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Pareiškėja nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamo antstolio veiksmų neteisėtumą ir paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.

13. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkę apie turto areštą ir turto įkainojimą antstolis informavo išsiuntęs dokumentus jos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) (v. b. Nr. 0123/17/01042, 24, 34 101, 103, 113, 117A, 174, 119, 180, 223, 235, lapai). Tačiau skolininkė iš pašto skyriaus jos vardu saugomos korespondencijos neatsiėmė, korespondencija išsiųsta atgal antstoliui. Antstolio 2019 m. gruodžio 19 d. patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo skolininkei išsiųstas 2019 m. gruodžio 19 d., reg siuntos Nr. (duomenys neskelbitni) (v. b. Nr. 0123/17/01042, t. 2, b. l. 225, 235), bei skolininkės el. paštu (v. b. Nr. 0123/17/01042, t.2, b.l. 234, 235). Taip pat vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 9 d., 2020 m. liepos 13 d. skolininkė buvo atvykusi antstolio kontorą, bet nepriėmė antstolio dokumentų, susipažinti su byla nepageidavo (v. b. Nr. 0123/17/01042, t. 2, b. l. 20, t.2, b. l. 247).

14. CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus raginimo siuntimo atvejį (numatytą CPK 660 straipsnyje) ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. CPK neįtvirtina jokių išimčių dėl antstolio patvarkymo įteikimo būdo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors CPK 604 straipsnyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija, ji negali būti aiškinama atsietai nuo kitų reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgiant į šios normos tikslą – užkirsti kelią skolininkų piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015). Vykdomosios bylos medžiaga leidžia teismui daryti išvadą, kad antstolis viso proceso metu siekė išnaudoti ne vieną dokumentų įteikimo būdą. Kaip minėta, antstolio procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siųsti registruotu paštu jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu(duomenys neskelbtini). Šį adresą pareiškėja taip pat nurodo teismui pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų. Byloje nėra duomenų apie kitą pareiškėjos gyvenamąją vietą, tokių duomenų pareiškėja nepateikia ir atskirajame skunde. Taigi, vadovaujantis CPK 604, 644 straipsnių nuostatomis, procesiniai dokumentai pareiškėjai laikomi tinkamai įteiktais ir nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja nebuvo informuota. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, remiantis vien pareiškėjos nurodytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėja nebuvo ar negalėjo būti informuota apie vykdymo veiksmus ir priimtus procesinius dokumentus bei kad antstolis nesiėmė veiksmų informuoti skolininkę apie pradėtus vykdymo veiksmus.

15. Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas numato, jog skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

16. Pareiškėja teigia, kad nekilnojamasis turtas įvertintas neaiškiu metodu ir nežinant pareiškėjai, kad antstolis nesiėmė papildomų priemonių ginčo turtui įvertinti, kad antstolis šiuo konkrečiu atveju turėjo pats imtis iniciatyvos ir kreiptis dėl turto perkainavimo.

17. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

18. Byloje nustatyta, kad nepavykus realizuoti skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)vertinimas. Antstolis 2020 m. sausio 22 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo nustatė turto kainą pagal 2020 m. sausio 17 d. UAB „Verslavita“ pateiktą išvadą Nr. PNE-20-002 dėl turto vertės, nustatyta areštuoto turto kaina 3 100 Eur Eur (v. b. Nr. 0123/17/01042, t. 2, b.l.222). Buvo paskelbtos dvejos turto varžytynės, kurios buvo paskelbtos neįvykusiomis. Laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. liepos 13 d. buvo paskelbtos pakartotinės 2-osios turto varžytynės Eur (v. b. Nr. 0123/17/01042, t. 2, b.l. 224–235).

19. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą, turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytus reikalavimus. Pagal TVVPĮ 9 straipsnio 1 dalį, turto vertintoju gali būti fizinis asmuo, atitinkantis TVVPĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas. Taigi, vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti TVVPĮ turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turto vertės nustatymo ekspertizę atliko UAB „Verslavita“, kuriai Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2012 m. liepos 31 d. įsakymu išduotas pažymėjimas Nr. 000125, kuriuo įrodoma, kad UAB „Verslavita“ įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (v. b. Nr. 0123/17/01042, 38 lapas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta tinkamai, paremta VĮ Registrų centre užregistruotų panašių sandorių, įvykusių (duomenys neskelbtini)savivaldybėje, duomenimis. Tokios ekspertizės atlikimas atitiko Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ nuostatas, pagal kurias nustatant turto rinkos vertę lyginamuoju metodu, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius, ir šios kainos palyginamos. Ekspertizės akte yra nurodyti vertinimo metodai, aprašytas vertinamas turtas, pateikta jo techninė charakteristika, vertės nustatymo pagrindai bei pagrįstos išvados.

20. Pareiškėja nurodo, kad turto vertė yra 25 000 Eur, tačiau jokių įrodymų apie tokią vertę nepateikia. Šiuo atveju buvo skelbiamos turto varžytynės, kuriose nedalyvavo nei vienas pirkėjas, pirkėjo nesudomino turto kaina nei 1-ųjų, nei 2-ųjų varžytynių metu, kas akivaizdžiai rodo, kad turtas yra nepaklausus arba jo kaina yra per didelė. Todėl atmetamas skundo argumentas, kad turto vertė yra žymiai didesnė, nei nustatė ekspertas. Pareiškėja galėjo savo iniciatyva atlikti turto vertinimą ir pateikti antstoliui ar teismui objektyvius įrodymus apie turto rinkos vertę, tačiau to neatliko. Dar daugiau, pareiškėja galėjo ir gali pati surasti pirkėją, kuris sutiktų įsigyti turtą už jos nurodomą kainą. Todėl šiuo atveju subjektyvi pareiškėjos nuomonė dėl turto vertės negali būti laikoma pakankamu pagrindu naikinti visus atliktus vykdymo veiksmus. Pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį, iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ta aplinkybė, kad pareiškėja iki šiol nėra pasiūliusi savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už jos nurodytą didesnę kainą, patvirtina, kad pagal ekspertizės aktą nurodyta turto vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę. Situacija, kai pati skolininkė neieško ir nepaveda kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėjo, patvirtina, kad skolininkė nėra suinteresuota operatyviais vykdymo veiksmais.

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, pareiškėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė