Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2166-480/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-11-27
Bylos Nr.: 2A-2166-480/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-13313-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Galina Blaževič
Atsakovas: V. S.
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: D. L., A. S., L. P.

Kategorijos

2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. 2A-2166-480/2015Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13313-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1.; 2.3.2.12.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-191-920/2015 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. S., dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bei atsakovės V. S. priešieškinį ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys D. L., A. S., L. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė įpareigoti atsakovę V. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2011-10-18 reikalavimą Nr. REI-20-111018-00145, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius - užtaisyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdangoje iškirstą angą, kurios matmenys apie 1,0 m x 2,5 m, išmontuoti du namo stoge įrengtus stoglangius ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti atsakovei 1000,00 Lt baudą. Ieškovė nurodė, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius gavo V. S. skundą dėl galimai savavališkai atliktų statybos darbų. Skyriaus specialistai 2011-10-13 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu buvo nustatyta, kad gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims A. S., L. P., D. L. ir atsakovei V. S.. Atsakovės gyvenamoje namo dalyje įrengti laiptai į pastogę, perdangoje iškirsta anga, pastogės patalpos apšiltintos iš vidaus ir įrengta pertvara pastogėje, kuri padalino pastogės patalpą į dvi patalpas, o atsakovės naudojamoje pastogės patalpoje sumontuoti du stoglangiai. Atsakovė statytoja V. S. angos namo perdangoje iškirtimui, stoglangių stoge įrengimui, t. y. namo kapitaliniam remontui, privalėjo rengti namo kapitalinio remonto projektą ir gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą. Tam, kad gautų rašytinį pritarimą statinio projektui, statytojas savivaldybės administracijos direktoriui be kitų dokumentų turi pateikti ir statinio bendraturčių sutikimus. Inspekcija už savavališką namo kapitalinį remontą 2011-10-18 surašė statytojai savavališkos statybos aktą ir įteikė jį statytojai pasirašytinai tą pačią dieną. Savavališkos statybos aktu nustatyta, kad V. S. savavališkai atliko neypatingo statinio kapitalinį remontą, t. y. įrengdama laiptus į namo pastogę iškirto angą namo perdangoje (angos matmenys 1,0 m x 2,5 m) ir stoge įstatė du stoglangius. 2011-10-18 Inspekcija surašė reikalavimą, kuriuo pareikalavo iš statytojos V. S. ne vėliau kaip iki 2012-04-18 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - užtaisyti perdangoje angą, išmontuoti stoglangius, atstatant į prieš remontą buvusią padėtį, užfiksuotą 1994-06-10 kadastrinių matavimų byloje. Minėtu reikalavimu atsakovė taip pat buvo informuota, kad Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 ir 2 p. nurodytais atvejais turi teisę kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Minėtas reikalavimas pasirašytinai įteiktas statytojai tą pačią dieną. 2012-04-02 skyriuje buvo gautas statytojos prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Skyrius 2012-04-04 sprendimu reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą pratęsė iki 2012-07-18. 2012-07-25 Inspekcijos pareigūnams atlikus reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimą, buvo nustatyta, kad atsakovė neįvykdė Inspekcijos reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, o per reikalavimo įvykdymo terminą statybą leidžiančio dokumento savavališkos statybos padarinių šalinimui taip pat negavo.

Atsakovė V. S. su ieškiniu nesutiko, byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė pripažinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-10-18 Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-2011/10/18-00139 bei reikalavimą Nr. Rn-20-111018-00145, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), padarinių šalinimo nepagrįstu ir todėl negaliojančiu; priteisti išlaidas projekto parengimui 4000 Lt, topografinei nuotraukai 500 Lt, kanalizacijos projektui 200 Lt, žyminio mokesčio ir kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, 85 Lt, iš viso 4785 Lt. Atsakovė nurodė, kad ieškovės atstovai, surašydami savavališkos statybos aktą, viršijo kompetencijos ribas atsakovės tėvo P. R. S. atliktus ir po jo mirties (duomenys neskelbtini) paveldėtus remonto darbus priskirdami kapitalinio remonto darbų kategorijai, todėl yra pagrindas šį aktą pripažinti neteisėtu. Pašalinti pripažintus savavališkos statybos darbus būtų ypač sudėtinga ir neteisinga, nes bendraturčiai, vietoj to, kad įrodytų, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami įstatymai, įrodinėja tik kokių neigiamų padarinių (žalos) jiems sukelia tokios statybos, nors šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jų subjektine teise, todėl tokia sankcija galėtų būti taikoma tiktai kraštutiniu atveju, jei atsakovė iš tiesų šiurkščiai pažeistų STR reikalavimus. Ieškovė pateikė ieškinį, vadovaudamasi neteisingai priimtu 2011-10-18 sprendimu akte Nr. SSA-20-111018-00139 nustatant atliktų darbų kategoriją, kuriuo savo savanaudiškiems tikslams įgyvendinti pasinaudojo bendraturčiai, todėl visi atsakovės nuostoliai patirti dėl padarytų ieškovo veiksmų yra atlygintini, nes 2011-10-18 akto pagrindu atsakovė buvo įpareigota parengti projektą šiems darbams įteisinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; įpareigojo atsakovę V. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-10-18 reikalavimą Nr. REI-20-111018-00145, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius - užtaisyti gyvenamojo namo (pažymėjimas plane lAlm), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) perdangoje iškirstą angą, kurios matmenys apie 1,0 m x 2,5 m, išmontuoti du namo stoge įrengtus stoglangius ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei V. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, nusprendė skirti atsakovei V. S. 1000,00 Lt baudą; priteisė iš atsakovės V. S. valstybės naudai 22,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad Inspekcija, gavusi 2011-08-24 V. S. skundą dėl atsakovės savavališkos statybos, kaip viešojo administravimo institucija, atlikdama jai priskirtas funkcijas, atliko administracinę procedūrą ir priėmė sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, t. y. kaip institucija, kuriai teisės aktų suteikta teisė vykdyti valstybinę statybos priežiūrą, neviršydama savo įgaliojimų, pagrįstai atsakovei surašė savavališkos statybos aktą ir reikalavimą. Savavališkos statybos akto surašymo metu ir 2012-10-05 ieškinio pateikimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 32 p. buvo nurodyta, kad atvejai, kada privaloma rengti atitinkamos rūšies statinio projektą ir gauti šiam projektui rašytinį pritarimą, pateikiami reglamento 6 priede. Šio reglamento 6 priedo 1 p. nustatyta, kad rašytiniai pritarimai kapitalinio remonto projektui privalomi visais atvejais. Tai reiškia, kad ieškovė pagrįstai konstatavo savavališkos statybos faktą ir 2011-10-18 surašė atsakovei reikalavimą Nr. REI-20-111018-00145 pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Tačiau nuo 2014-01-01 įsigaliojusio STR 1.07.01:2010 redakcijoje 6 priedo 1 p. neliko įpareigojimo, pagal kurį atsakovei priklausančio statinio kapitalinio remonto atveju būtų privaloma gauti ieškovės institucijos pritarimą remiantis Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 4 p. nuostata, kad neypatingo statinio kapitaliniam remontui rengiamas kapitalinio remonto projektas; 23 str. 1 d. 4 p. nuostata, kad reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 str. 1 d. 4 p. nurodytam statinio projektui. Atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio STR 1.07.01:2010 redakcija ginčo nagrinėjimo metu buvo pakeista, o savavališkos statybos santykis yra tęstinis, teismas vertino teisinį santykį ne tik savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusios, bet ir teismo sprendimo metu galiojančios STR 1.07.01:2010 redakcijos reikalavimų kontekste, tokiu būdu siekdamas nustatyti, ar ieškovė pagal pasikeitusį reglamentavimą galėtų pripažinti atsakovės atliktus statybos darbų savavališka statyba ir tuo atveju, jei nebūtų reikalavimo gauti ieškovo institucijos pritarimą. Ikiteisminėje stadijoje tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų buvo siekta taikaus susitarimo, teismo proceso metu, remiantis ieškovės išsakyta pozicija, atsakovei ne kartą buvo sudaryta galimybė tartis su trečiaisiais asmenimis dėl jų pritarimo atliktoms statybos darbams gavimo, tačiau paskutinio teismo posėdžio metu atsakovė nurodė negalinti atsižvelgti į trečiųjų asmenų siūlomas sąlygas pašalinant tam tikrus savavališkos statybos padarinius. Tai reiškia, kad atsakovės atlikti darbai jai su trečiaisiais asmenimis bendros dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje buvo atlikti nesusitarus su bendraturčiais, tokiu būdu pažeidžiant CK 75 str. 1 d. reikalavimus. Pagal šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d. redakciją, ieškovės atlikti veiksmai ir 2011-10-18 surašytas statybos aktas Nr. SSA-20-111018-00139, taip pat 2011-10-18 reikalavimas Nr. REI-20-111018-00145, kuriuo Inspekcija pareikalavo atsakovės ne vėliau kaip iki 2012-04-18 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra pagrįsti ir teisėti. Atsižvelgęs į STR 1.01.08:2002 ir STR 1.12.07:2004 nuostatas, o taip pat ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, kad ieškovė įrengė laiptus į namo pastogę, iškirto angą namo perdangoje ir stoge įstatė du stoglangius, kurios buvo patvirtintos 2015-02-23 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, teismas konstatavo, kad atsakovės priešieškinio teiginiai yra nepagrįsti, nes jai priklausančiose patalpose buvo pertvarkytos statinio laikančiosios konstrukcijos (STR 1.01.08:2002 10 p.), t. y. perdanga ir stogas, nes jos buvo susilpnintos iškertant angas laiptams ir stoglangiams, o tai atitinka STR 1.12.07:2004 19 p. nuostatas, pagal kurias neleidžiama silpninti konstrukcijų išpjaunant ar įpjaunant atskiras jų dalis ar elementus, gręžiant ar išmušant angas bei skyles perdangose, denginiuose, santvarose, sijose, kolonose, sienose ir kitose laikančiosiose konstrukcijose. Tai reiškia, jog atsakovė nepagrįstai nurodo, kad jai ir bendraturčiams priklausančiose patalpose atlikti remonto darbai nepriskirtini kapitalinio remonto darbams. Teismas pripažino pagrįstais ieškovės nurodytus argumentus, kad Kauno apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-1441-199/2011 (2-392-199/2012) ir Nr. 2-2084-329/2013 teisminiai ginčai iš esmės vyko tarp atsakovės ir namo bendraturčių, o Inspekcija šiuose teisminiuose ginčuose buvo įtraukta ne savo iniciatyva ir ne dėl suinteresuotumo minėtų bylų baigtimi. Teismas pripažino, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl ieškovės 2011-10-18 reikalavimo Nr. Rn-20-111018-00145 pripažinimo negaliojančiu, 4785 Lt priteisimo iš ieškovės atsakovės naudai, yra nepagrįsti. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas priešieškinio reikalavimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-10-18 d. Savavališkos statybos akto Nr. SSA-2011/10/18-00139 pripažinimo nepagrįstu ir todėl negaliojančiu, paliko nenagrinėtu. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013-09-25 raštas Nr. 70-2-2495 yra informacinio pobūdžio, nekonstatuojantis ir neįvertinantis jokių šiame ginče nagrinėjamų konkrečių faktų. Atsakovė, nuo 2011-10-18 žinodama apie jai surašytus administracinius aktus ir juose suformuluotus reikalavimus, įstatymo nustatytais terminais jų neginčijo, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2084-329/2013 konstatuotas esmingas namo bendraturčių interesų pažeidimas tęsiasi, teismas konstatavo, kad kraštutinė Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 2 d. ir 7 d. 2 p. numatyta priemonė šiame ginče nepažeidžia proporcingumo ir protingumo, o taip pat teisingumo, kaip šalių interesų pusiausvyros, reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė V. S. apeliaciniame skunde (2 t. b. l. 101-110) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-06-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti: pripažinti, kad senaties terminas paduoti skundui dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-10-18 akto Nr. SSA-20-111018-00139 su reikalavimu Nr. REI-20-111018-00145 praleistas dėl svarbių priežasčių ir atsakovei V. S. atnaujinti šį terminą; pripažinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-10-18 aktą Nr. SSA-20-111018-00139 dėl savavališkos statybos kartu su reikalavimu Nr. REI-20-111018-00145 pašalinti savavališkos statybos padarinius negaliojančiais; priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovės patirtas išlaidas: projekto parengimui 4000 Lt (1158,48 Eur), topografinei nuotraukai 500 Lt (144,81 Eur), kanalizacijos projektas 200 Lt (57,92 Eur)), žyminio mokesčio ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu 85 Lt (24,61 Eur), iš viso 4785 Lt (1383,83 Eur); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

1. Teismo argumentai dėl Inspekcijos akto išvados priskiriant atsakovės velionio tėvo atliktus remonto darbus kapitalinio remonto, o ne paprasto remonto darbų kategorijai yra neteisingos, įrodo teismo neobjektyvumą ir šališkumą, ginant tik ieškovės teises. Teismas ir ieškovė nenurodė nei vieno į kapitalinio remonto statybos rūšį patenkančio darbo, kuris paminėtas statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 VI ir VII skyriuose. Pagal šio reglamento 13 p. pagrindinis principas, kuris lemia statybos darbų priskyrimą paprastajam remontui - šiais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Teismas sprendime nenurodė statybos darbų, kuriais būtų pakeistos, šalintos, stiprintos ir silpninamos statinio laikančios konstrukcijos. Laikančių konstrukcijų deformacijų priežastis yra ne atlikti statybos darbai, o laikas.

2. Teismas, suteikdamas Inspekcijai pačiai pakartotinai atlikti reidą galimoms neteisėtoms statyboms išaiškinti, o po to skundžiamą sprendimą grįsdamas Inspekcijos darbuotojų išvadomis, pažeidė ne tik šalių procesinio lygiateisiškumo principą, bet ir CPK 212 straipsnį, pagal kurį teismas ekspertizes atlikti gali pavesti kompetentingai ekspertizės įstaigai. Ieškovės atsakymuose į atsakovės užklausimus dėl bendraturčių (trečiųjų asmenų) sanmazgo įrengimo, buvo atsakyta, kad tretieji asmenys perstatinėjo sienas, taip pat tvirtinama, kad jie nėra kompetentingi statybos įstatymų srityje, nors savo kaltinimus atsakovei ieškovė grindžia Statybos įstatymų pagrindu, iš ko darytina išvada, kad ieškovės darbuotojai, priimdami sprendimus, naudoja dvigubus standartus ir proporcingumo principas Inspekcijos darbe netaikomas tretiesiems asmenims.

3. Teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visetą. Atsakovė priešieškiniu prašo įrodyti aplinkybes, kurių pagrindu Inspekcija priėmė sprendimą priskirti remonto darbus kapitalinio remonto darbų kategorijai, o ne ginčija, kaip skundžiamajame teismo sprendime tvirtinama, aktų surašymo teisingumą. LAT yra išaiškinęs, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos.

4. Teismas netinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes. Apie savo pažeistas teises apeliantė sužinojo iš Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013-09-05 rašto ir ruošiantis 2014-05-21 teismo posėdžiui apsilankiusi teisinės pagalbos centre, todėl nuo šio apsilankymo turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Būtent savavališkos statybos padarinių šalinimo rekonstravimo projekto rengimas ir lėmė termino skundui dėl Inspekcijos 2011-10-18 akto ir nurodymo paduoti praleidimą. Todėl teismo sprendimas dėl senaties termino pabaigos tik pagal ABTĮ 33 str. 1 d. yra neteisingas ir neteisėtas. Individualus administracinis aktas, įsiterpęs į civilinių santykių tarp dviejų bendraturčių sritį neturi tapti skydu, kuris vienam iš bendraturčių ribotų galimybę ginti savo teises.

5. Teismas klaidingai interpretavo atsakovės pateiktą turtinį reikalavimą dėl 4785 Lt žalos atlyginimo, kurį atsakovė patyrė rengdama Inspekcijos darbuotojo patarimu savavališkos statybos padarinių šalinimo rekonstravimo projektą. Apie kapitalinio remonto darbų įteisinimui privalomą projekto rengimą atsakovė sužinojo tik iš 2013-09-02 Inspekcijos atsakymo į atsakovės užklausimą, todėl pakoreguoti jau parengtą rekonstrukcijos projektą nebebuvo galimybės, nes jau buvo pradėta nagrinėti c. b. Nr. 2-2084-329/2013, kurios pagrindu likusi 85,00 Lt suma, tai mokestis valstybės naudai už procesinių dokumentų įteikimą. Atsakovės patirti turtiniai nuostoliai yra tiesiogiai susiję su Inspekcijos pateiktu kaltinimu atsakovei ir Inspekcijos darbuotojų neatsakingumo pasėkoje atsakovė patyrė turtinius nuostolius.

6. Teismo sprendime išreikšta nuomonė, kad atsakovė neva pažeidinėja bendraturčių interesus, neatitinka tikrovės, nes atsakovė vykdė visus teismo įpareigojimus, o tretieji asmenys piktnaudžiavo savo teisėmis. Trečiųjų asmenų atstovė D. L. pripažino, kad atlikti remonto darbai nei jai, nei kitiems bendraturčiams netrukdo. Būtent atsakovė nuo 2010 m. gyvena be elektros tiekimo, o tretieji asmenys naudojasi atsakovės velionio tėvo ir atsakovės lėšomis pagerinto elektros tiekimo privilegijomis. Bendraturčiai nepateikė teismui atsakovės raštiško sutikimo savo sanitarinio mazgo įrengimui ar sutikimo pakeisti bendro naudojimo sanitarinio mazgo paskirtį į sandėliuką, kas traktuojama kaip savavalinė statyba, tačiau tiek statybos Inspekcija tiek ir teismas tame nusižengimo neįžvelgė, iš ko darytina išvada, kad teismas nesilaikė ginčo šalių interesų derinimo.

7. Pagal SĮ 23 straipsnio 25 dalyje įtvirtinta, kad 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Inspekcijai pretenzijos dėl minėtų paprastojo remonto darbų pareikštos tik 2009 m., t. y. po dvejų metų. Be to, bendraturčių sutikimas atsakovei būtu reikalingas kapitalinio remonto projekto teisinimui, o ne UAB „Kupola“ parengtam savavališkos statybos padarinių šalinimo rekonstravimo projektui.

8. Teismas, įpareigodamas apeliantę pašalinti savavališkos statybos padarinius, neatsižvelgė į apeliantės sunkią finansinę padėtį, taip pat nei į vieną Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 8 d. normą. Pats teismas turėjo galimybę įvertinti atsakovės gyvenimo sąlygas bei situaciją vietoje išvažiuojamo teismo posėdžio metu 2015-02-23 ir priimti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. 1 p. numatytą sprendimą - leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, jei toks dokumentas dar yra būtinas pagal SĮ 23 str. 25 d.

Atsiliepimas

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 120-132) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:

1. Apeliantės atlikti statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, nes angos iškirtimas perdangoje ir stoge, kurio paskirtis (pagal SĮ 2 str. 68 p. ir Reglamento 1.01.08:2002 6.18 p.) - laikyti apkrovas (sniego), angų iškirtimas stoglangiams įrengti yra laikančiosios konstrukcijos silpninimas, o stoglangių įrengimas yra gyvenamojo namo fasado išvaizdos pakeitimas, t. y. buvo įrengti nauji elementai. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2084-329/2013 surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad gyvenamojo namo perdangoje - laikančioje konstrukcijoje, esančioje tarp gyvenamojo namo pirmo aukšto ir pastogės, buvo iškirsta anga ir tokiu būdu susilpnintos gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos. Apeliantė nenurodė nei vieno tinkamo pagrindo, dėl kurio turėtų būti panaikintas Inspekcijos savavališkos statybos aktas ir reikalavimas.

2. Teismas tinkamai įvertino šalių byloje pateiktus įrodymus ir sprendė, kad Inspekcija pateikė pakankamus rašytinius įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, todėl priėmė teisingą išvadą, kad ieškovės atlikti veiksmai - surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas - yra pripažintini pagrįstais ir teisėtais, nes savavališkos statybos faktą ir atliktų statybos darbų rūšį nustatė atestuotas statybos specialistas, o apeliantės teiginiai dėl savavališkos statybos akto teisingumo yra niekuo nepagrįsti, neįrodyti ir todėl atmestini.

3. Šiuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų. Nagrinėjamu atveju, savavališkos statybos akte taip pat buvo užfiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Pati apeliantė pripažįsta aplinkybę, kad statybos darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2007 m. liepos mėnesio, o savavališkos statybos akto surašymo metu statybos darbai name nebebuvo vykdomi.

Šalies argumentai

4. Apeliantės teiginiui, jog teismo išvažiuojamajame posėdyje dalyvavę Inspekcijos darbuotojai priskirti ekspertams, nėra jokio teisinio pagrindo. CPK 210 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo posėdžio forma buvo nustatyta ieškovės Inspekcijos prašymu skirti išvažiuojamąjį teismo posėdį (o ne ekspertizę, kaip apeliaciniame skunde nurodo apeliantė), o atsakovė dėl tokio prašymo neprieštaravo, išreiškė savo sutikimą, todėl teismas šį prašymą tenkino ir šalys suderino posėdžio laiką.

5. Teismas teisingai įvertino, kad apeliantė apie surašytus administracinius aktus ir juose suformuluotus reikalavimus žinojo jau nuo 2011-10-18, tačiau ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais jų neginčijo. Apeliantės 2015-01-20 prašyme nurodyti teiginiai yra nepagrįsti jokiais dokumentais, pagrįsti tik apeliantės interpretacijomis, nenurodant nei vienos svarbios priežasties, kodėl įstatymo nustatytas terminas turėtų būti atnaujintas. Prie atsiliepimo pridėtos 2011-11-22 projektavimo darbų sutarties Nr. 56/11, sudarytos tarp apeliantės ir UAB „Kupola“, 3.2 punktu numatytas darbų atlikimo terminas yra 3 mėnesiai, kuris jau seniai suėjęs. Apeliantė nėra pateikusi duomenų, kad terminas buvo pratęstas ar buvo sutartas kitas projektavimo darbų atlikimo terminas.

6. Inspekcija, kaip institucija, kuriai teisės aktų suteikta teisė vykdyti valstybinę statybos priežiūrą, neviršydama savo įgaliojimų, pagrįstai apeliantei surašė savavališkos statybos aktą ir reikalavimą. Apeliantė laisva savo valia pasirinko elgesio modelį (pasirengė gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, kreipėsi j teismą dėl galimybės įteisinti savavališką statybą), kuris jai ir sukėlė atitinkamas materialines pasekmes. Taigi priežastinio ryšio tarp apeliantės nurodytų neva patirtų išlaidų ir Inspekcijos veiksmų nėra.

7. Nagrinėjama byla yra dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl skunde nurodyti nesutarimai tarp apeliantės ir gyvenamojo namo bendraturčių dėl elektros laidų ir įrenginių, taip pat dėl bendraturčių įrengto sanitarinio mazgo yra nesusiję su nagrinėjama byla.

Šalies argumentai

8. Apeliantės nurodoma SĮ 23 straipsnio 25 dalis ginčo atveju netaikoma, nes ji numato žemės sklypo bendrasavininkų sutikimus. Apeliantės argumentas, jog gyvenamojo namo bendrasavininkas V. S. pirmą kartą skundą dėl ginčo savavališkų statybos darbų Inspekcijai pateikė tik 2009 m., t. y. po dvejų metų, nelemia Inspekcijos ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, nes ši nuostata įsigaliojo 2010-10-01 ir negali būti taikoma atgal. Apeliantės nurodyti teiginiai dėl bendraturčių sutikimo yra nepagrįsti, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisės aktų reikalavimams.

9. Apeliantė nuo 2011-10-18, kai buvo surašyti savavališkos statybos aktas ir reikalavimas, iki 2012-10-05, kai Inspekcija su ieškiniu kreipėsi į teismą, turėjo pakankamai laiko įvykdyti Inspekcijos reikalavimą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė turėjo galimybę įvykdyti Inspekcijos reikalavimą, tačiau jo neįvykdė, o skunde išdėstyti motyvai yra apeliantės siekis vilkinti pagrįstą Inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimas, kuriuo visiškai patenkintas Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinys įpareigoti atsakovę V. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos 2011-10-18 reikalavimą Nr. REI-20-111018-00145, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius - užtaisyti gyvenamojo namo (pažymėjimas plane lAlm), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) perdangoje iškirstą angą, kurios matmenys apie 1,0 m x 2,5 m, išmontuoti du namo stoge įrengtus stoglangius ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo įpareigojimo, skirti jai 1000,00 litų (289,62 Eur) baudą.

Byloje nustatyta, kad 2011-08-24 Inspekcija gavo V. S. skundą dėl atsakovės savavališkos statybos (t. 1, b. l. 10). 2011-10-13 ieškovės darbuotojas surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3682 (t. 1, b. l. 14-21). Inspekcija už savavališką namo kapitalinį remontą 2011-10-18 surašė statytojai savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-111018-00139 ir įteikė jį statytojai pasirašytinai tą pačią dieną. Savavališkos statybos aktu nustatyta, kad V. S. savavališkai atliko neypatingo statinio kapitalinį remontą, t.y. įrengdama laiptus į namo pastogę iškirto angą namo perdangoje (angos matmenys 1,0 m x 2,5 m) ir stoge įstatė du stoglangius (t. 1, b. l. 22-23). 2011-10-18 Inspekcija surašė reikalavimą Nr. REI-20-111018-00145, kuriuo pareikalavo iš statytojos V. S. ne vėliau kaip iki 2012-04-18 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - užtaisyti perdangoje angą, išmontuoti stoglangius, atstatant į prieš remontą buvusią padėtį, užfiksuotą 1994-06-10 kadastrinių matavimų byloje (t. 1, b. l. 24-25). 2012-04-02 ieškovė gavo statytojos prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą (t. 1, b. l. 26). Ieškovė, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 38 p., 2012-04-04 sprendimu Nr. RE-190-(15.29) reikalavimo pašalinti savavališkos stybos padarinius terminą pratęsė iki 2012-07-18 (t. 1, b. l. 27- 28). 2012-07-25 Inspekcijos pareigūnams atlikus reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. RPA-20-120725-00049), buvo nustatyta, kad atsakovė neįvykdė Inspekcijos reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, o per reikalavimo įvykdymo terminą statybą leidžiančio dokumento savavališkos statybos padarinių šalinimui taip pat negavo (t. 1, b. l. 29). 2015-01-25 ieškovės darbuotojas surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-150-(15.31) (t. 2, b. l. 67-70). Byloje taip pat nustatyta, kad 2013 m liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų dalys pirmame aukšte atidalintos tarp trečiųjų asmenų A. S., L. P., D. L. ir atsakovės V. S., šio namo pastogė nepasidalinta, priklauso nurodytiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise (LITEKO duomenys, civ. byla Nr. 2-652-199/2013, prijungtos apžiūrai civ. bylos t. 1, b. l. 163-174). 2013 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu atmetė ieškovės V. S. ieškinį dėl teisės atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos įteisinimą be atsakovių sutikimo (LITEKO duomenys, civ. byla Nr. 2-2084-329/2013, CPK 279 str. 4 d., prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-2084-329/2013).

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog sprendžiant ginčą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, esminis klausimas šioje byloje nustatyti ir pasisakyti dėl apeliantės (atsakovės) atliktų remonto darbų kvalifikavimo, t. y. ar apeliantė (atsakovė) atliko paprastąjį remontą, kurio atlikimui atitinkamų dokumentų rengti nereikėjo, ar kapitalinį, kurio atlikimas neturint kapitalinio remonto projekto bei pritarimo šiam projektui vertintinas kaip savavališka statyba.

Nuosekliai plėtojamoje Lietuos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra gana dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad statyba (rekonstrukcija, remontas) yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas.

Siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas/pertvarkytas ginčo statinys, byloje turi būti tinkamai nustatyta, kada vyko jo statyba/pertvarkymas ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo/pertvarkymo laikotarpis.

Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-2084-329/2013 atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovės specialistų užfiksuoti darbai buvo atlikti laikotarpyje nuo 1994 iki 2007 m. liepos mėn., juos atliko tuometinis namo bendrasavininkas, atsakovės tėvas P. R. S., miręs (duomenys neskelbtini), o atsakovė paveldėjo pastatą su jau savavališkai atlikta pastogės rekonstrukcija, iš esmės nėra paneigtos bylos medžiaga. Be to, 2013 m. gruodžio 9 d. sprendime konstatuota, jog į bylą pateikti mokėjimo kvitai ir PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2004 m. iki 2007 m. ieškovė (nagrinėjamoje byloje – atsakovė) savo vardu pirko įvairias statybines medžiagas, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ir ji pati neprisidėjo prie savavališkų palėpės rekonstrukcijos darbų. Taigi, pakankamai tikėtina, kad dėl Savavališkos statybos akte konstatuotų atliktų darbų, t. y. laiptų įrengimo į namo pastogę iškirtus angą namo perdangoje (angos matmenys 1,0 m x 2,5 m) ir stoge įstatytų dviejų stoglangių, teisėtumo turi būti sprendžiama pagal 2007 metais galiojusius teisės aktus, įvertinus, kokie reikalavimai buvo keliami būtent tuo metu vykdomam remontui, kokius veiksmus statytojas turėjo atlikti, siekdamas teisėtai pertvarkyti statinį, ar buvo reikalingi tam tikri leidimai ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas; jo 1 str. 1 d. (2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1780 redakcija). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija) statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį.

Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 7 punkte nurodytos tokios statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba; statinio rekonstravimas; statinio remontas: statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas; statinio nugriovimas.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje pateikiama tokia statinio remonto sąvoka: ,,statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti“. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą, kurie yra apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 dalyse.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami papildomai nauji elementai - balkonai, durys, langai, architektūros detalės, keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtas statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai - šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai - pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Pagal Reglamento (2004-03-25 įsakymo Nr. D1-132 redakcija) 13 punktą pagrindinis principas, kuris lemia statybos darbų priskyrimą paprastajam remontui – šiais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Tuo tarpu statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Laikančiąsias konstrukcijas Reglamento 6.18 punktas apibrėžia kaip konstrukcinius statinio elementus, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.).

Statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus statinio paprastąjį remontą. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.2 punkte (2005 -12-12 įsakymo Nr. D1-599 redakcija) taip pat nurodyta, kad statybos leidimas vykdyti statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą yra privalomas, išskyrus statinio paprastąjį remontą. Statinio (jo dalies) statyba be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo buvo pripažįstama savavališka statinio statyba (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.).

Savavališkos statybos akte konstatuota, kad gyvenamajame name, kuris priskiriamas neypatingo statinio kategorijai, yra įrengti laiptai į pastogę, iškertant angą perdangoje (angos matmenys 1,0 m x 2,5 m) ir stoge įtaisyti du stoglangiai. Aptartu teisiniu reglamentavimu ir savavališkos statybos akte užfiksuotais duomenimis, angų iškirtimas perdangoje ir stoge, yra laikančiųjų konstrukcijų silpninimas (Reglamento 6.18 p, 13 p., LR aplinkos ministro 2004-06-21 įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto STR 1.12.07:2004 19 p.), o stoge įrengus du stoglangius buvo iš dalies pakeista namo fasavo išvaizda (Reglamento 10.5 p., 6.7p.), leidžia daryti išvadą, jog atlikti namo darbai priskirtini statinio kapitaliniam remontui.

Kaip jau paminėta, byloje nustatyta, kad Inspekcija už savavališką namo kapitalinį remontą 2011-10-18 surašė statytojai (apeliantei) savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-111018-00139 ir reikalavimą Nr. REI-20-111018-00145, kuriuo pareikalavo iš statytojos V. S. ne vėliau kaip iki 2012-04-18 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - užtaisyti perdangoje angą, išmontuoti stoglangius, atstatant į prieš remontą buvusią padėtį užfiksuotą 1994-06-10 kadastrinių matavimų byloje. Tenkindama 2012-04-02 atsakovės prašymą, Inspekcija 2012-04-04 sprendimu Nr. RE-190-(15.29) reikalavimo pašalinti savavališkos stybos padarinius terminą pratęsė iki 2012-07-18, tačiau ir 2012-07-25 Inspekcijos pareigūnams atlikus reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. RPA-20-120725-00049), buvo nustatyta, kad atsakovė neįvykdė Inspekcijos reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, o per reikalavimo įvykdymo terminą statybą leidžiančio dokumento savavališkos statybos padarinių šalinimui taip pat negavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išanalizavęs ir įvertinęs galiojančius teisės aktus tiek neteisėtos statybos nustatymo metu, tiek ir jos šalinimo metu, nustatęs faktines bylos aplinkybes, kolegijos nuomone, iš esmės pagrįstai sprendė, kad atlikti statybos darbai – įrengti laiptai į pastogę, perdangoje iškirsta anga, įrengta pertvara pastogėje, sumontuoti du stoglangiai - priskirtini kapitalinio remonto darbams. Kaip teisingai pažymėjo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą, savavališkos statybos faktą ir atliktų statybos darbų rūšį nustatė kompetentingas statybos specialistas, 2011-10-18 surašydamas savavališkos statybos aktą, kuriame buvo fiksuojamos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numatė, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o jos funkcijas, kompetenciją, teises apibrėžė to paties straipsnio 3 – 4 dalys bei minėto įstatymo 28 straipsnio 1 dalis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatus, Inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą ( Nuostatų 1 ¹ p., 2010-05-04 įsakymu Nr. D1-356 red.), ji turi užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai (Nuostatų 6.2 p., 2010-09-27 įsakymo Nr. D1-822 red.), o įgyvendindama nurodytą tikslą, ji tikrina statybos teisėtumą (Nuostatų 7.2.2. p.), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytais atvejais sustabdo statybą (Nuostatų 7.2.3. p.); atlieka savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą (Nuostatų 7.2.4 p.) ir kt. CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, Savavališkos statybos aktas yra laikomas oficialiu raštiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Teigdama, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl Inspekcijos akto išvados priskiriant atsakovės velionio tėvo atliktus remonto darbus kapitalinio remonto, o ne paprastojo remonto darbų kategorijai yra neteisingos, apeliantė šias aplinkybes įrodinėja asmeniniu liudijimu, tačiau asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai. Kitų įrodymų į bylą nepateikta. Pirmosios instancijos teismas, Inspekcijos prašymu 2015 m. vasario 23 d. išvažiuojamajame teismo posėdyje atliko vietos apžiūrą vadovaudamasis CPK 210 straipsnio nuostatomis, bet ne pavedė Inspekcijai atlikti ekspertizę CPK 212 straipsnio prasme, ir tuo, kaip teigiama apeliaciniame skunde, šalių lygiateisiškumo principo procese nepažeidė. Pažymėtina, kad nesutikdama su Inspekcijos statinio statybos rūšies nustatymu, apeliantė nepareiškė prašymo statybos ekspertizės paskyrimui atliktos statybos rūšiai nustatyti (CPK 212 str. 1 d.), o apeliaciniame skunde nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį jos prašymą atmetė ir todėl šio prašymo būtinybė iškilo teikiant apeliacinį skundą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Inspekcija - valstybės institucija, neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. nuo bylos išsprendimo nepriklauso valstybės institucijos, kaip asmens, subjektinių teisių ir pareigų apimtis; šiuo atveju ji turi tik procesinį teisinį suinteresuotumą, kai ieškinį pareiškė viešajam interesui ginti (CPK 5 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Inspekcijos nuomone, kad apeliantė nei patikslintame priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno tinkamo pagrindo, dėl kurio turėtų būti panaikintas Inspekcijos savavališkos statybos aktas ir reikalavimas. Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 89 straipsniu, skundžiamas aktas (arba jo dalis), turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Skundžiamo akto neteisėtumą apeliantė iš esmės grindžia tuo, jog savavališkos statybos akte neteisingai nurodyta statinio statybos rūšis, tačiau įrodinėdama šias aplinkybes remiasi tik subjektyviais savo paaiškinimais, jų nepagrįsdama objektyvaus pobūdžio kitais pakankamais įrodymais. Savavališkos statybos akte yra užfiksuotas pats savavališkos statybos faktas ir jame yra pažymėta, kad atliktų darbų statybos mastas – pilnai įvykdyta. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (LVAT 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010; 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010; 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010; 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010 ir kt.). Priėmus tokį reikalavimą nagrinėti teisme, byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.). 2011 m. spalio 18 d., vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, atsakovei buvo surašytas reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE1-20-111018-00145, t. y., atsakovei buvo nustatytas terminas ne vėliau kai iki 2012 m. balandžio 18 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. spalio 18 d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius, t.y. užtaisyti perdangoje angą ir išmontuoti stoglangius, atstatant į prieš remontą buvusią padėtį, užfiksuotą 1994-06-10 kadastrinių matavimų byloje, o toks reikalavimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes. Tačiau, kaip neginčijamai nustatyta bylos medžiaga, šis reikalavimas pasirašytinai atsakovei buvo įteiktas 2011 m. spalio 18 d. Sutinkamai su ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kaip jau buvo minėta, Inspekcija 2012-04-02 gavusi statytojos prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 str. 3 d. ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 38 p., 2012-04-04 sprendimu Nr. RE-190-(15.29) reikalavimo pašalinti savavališkos stybos padarinius terminą pratęsė iki 2012-07-18. Pažymėtina, kad pasirašydama 2011-10-18 reikalavimą, apeliantė buvo informuota, jog dėl šio reikalavimo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam nei 3 mėnesių terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą, tačiau nenustatyta, kad apeliantė su tokiu reikalavimu kreipėsi į teismą. Apeliantės priešieškinis teisme buvo gautas 2014 m. gegužės 5 d., o reikalavimas dėl Inspekcijos savavališkos statybos akto ir reikalavimo pripažinimo nepagrįstais suformuluotas tik patikslintame priešieškinyje, kuris teisme gautas 2014 m. spalio 27 d. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nurodė, kad atsakovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, ir pagrįstai šio termino neatnaujino, nes svarbiomis termino praleidimo priežastimis nelaikė apeliantės nurodytos aplinkybės, kad apie savo pažeistas teises ji sužinojo iš Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013-09-05 rašto, ruošiantis 2014-05-21 teismo posėdžiui apsilankiusi teisinės pagalbos centre, nes minėtas raštas (1, b. l. 142-143) yra informacinio pobūdžio, nekonstatuojantis ir neįvertinantis jokių konkrečių šiame ginče nagrinėjamų faktų (ABTĮ 34 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga taip pat yra pagrindas priešieškinio reikalavimui atmesti.

Skundžiamame sprendime iš esmės aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog savavališkos statybos nustatymo metu ginčo statybos pripažinimui teisėta buvo būtina pripažinti, kad tenkintini trys reikalavimai: pirma, parengtas kapitalinio remonto projektas (savavališkos statybos metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 4 p.); antra, kapitalinio remonto projektui gautas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p., STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 p., 6 priedo 1 p.); trečia, gautas statinio bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 28 str. 8 d. 5 p.). Nagrinėjamu atveju trečiasis reikalavimas netenkintinas, nes kaip jau minėta, negavus namo bendraturčių sutikimo, 2013 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu atmetė ieškovės V. S. ieškinį dėl teisės atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos įteisinimą be atsakovių sutikimo (LITEKO duomenys, civ. byla Nr. 2-2084-329/2013, CPK 279 str. 4 d., prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-2084-329/2013). Jau bylos nagrinėjimo metu pasikeitus kai kurioms statybą reglamentuojančioms teisės aktų nuostatoms, vadovaujantis Statybos įstatymo (2013-06- 27 įstatymo Nr. XII-424 redakcija) 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kapitalinio remonto projektas rengiamas ypatingo ar neypatingo statinio kapitaliniam remontui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais; o remiantis tos paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas) yra statybą leidžiantis dokumentas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (2014 09 24 įsakymo Nr. D1-772 redakcija) 6 priedo 1.2 punktą, rašytinis pritarimas kapitalinio remonto projektui privalomas, atliekant ypatingo ar neypatingo statinio – daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato kapitalinį remontą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti arba kai keičiamos laikančiąsias savybes praradusios pavienės konstrukcijos nesusilpninant ir nepašalinant kitų laikančiųjų konstrukcijų. Vadovaujantis minėta reglamento nuostata, stoglangių įrengimas priskiriamas prie pastato išvaizdos keitimo, o pagal VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ginčo gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) (prijungtos apžiūrai civ. bylos Nr. 2-2084-329/2013 priedas Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninės būklės įvertinimas). Kapitalinio remonto darbams reikalingas ir namo bendraturčių sutikimas (CK 4.75 str. 1 d.). Apeliantės nurodomos Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies galiojančios nuostatos nagrinėjamu atveju nedali būti taikomos, nes jos reglamentuoja žemės sklypo bendrasavininkų sutikimus. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms bei aptartam teisiniam reglamentavimui, kaip nepagrįstas atmestinas apeliantės argumentas, jog pats pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę įvertinti atsakovės gyvenimo sąlygas bei situaciją vietoje išvažiuojamo teismo posėdžio metu 2015-02-23 ir priimti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą sprendimą.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo jos pateiktą turtinį reikalavimą dėl 4785 Lt žalos atlyginimo, kurį šį patyrė rengdama Inspekcijos darbuotojo patarimu savavališkos statybos padarinių šalinimo rekonstravimo projektą. Su tokiais jos argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą apeliantė kildina iš Inspekcijos darbuotojo patarimo savavališkos statybos padarinių įteisinimui rengti rekonstravimo projektą ir šio projekto rengimui turėtų išlaidų, bei galimybės nebuvimu pakoreguoti jau parengtą rekonstrukcijos projektą, nes jau buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. 2-2084-329/2013, kurios pagrindu likusi 85,00 Lt suma, tai mokestis valstybės naudai už procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau, kaip nustatyta bylos medžiaga, negalimumą įteisinti savavališkos statybos padarinius sąlygoja ne galimai neteisingas Inspekcijos darbuotojo patarimas rengti kapitalinio remonto projektą, o kita aplinkybė - negautas namo bendraturčių sutikimas. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatavus, kad savavališkos statybos padariniai negali būti įteisinti be bendraturčių sutikimo, nėra pagrindo išvadai, kad Inspekcijos darbuotojo patarimas (jeigu toks ir buvo) savavališkos statybos padarinių įteisinimui rengti kapitalinio remonto projektą buvo galimai neteisingas, o be šios deklaratyvaus, bendro pobūdžio aplinkybės, apeliantė kitų neteisėtų Inspekcijos darbuotojo veiksmų dėl atsiradusios žalos nenurodė ir neįrodinėjo. Nenustačius vienos iš sąlygų, reikalingų civilinei atsakomybei atsirasti, civilinė atsakomybė negalima. Apeliantės nurodytose civilinėse byloje Nr. 2-2084-329/2013 ir Nr. 2-2084-329/2013 teisminis ginčas vyko tarp apeliantės ir kitų namo bendraturčių, o įtrauktos į bylos Nr. 2-2084-329/2013 nagrinėjimą 2013-07-03 protokoline nutartimi teismas nusprendė nelaikyti Inspekcijos išvadą duodančia institucija byloje. Apeliantė taip pat tvirtina, kad dėl Inspekcijos darbuotojų neatsakingumo ji patyrė 85 Lt turtinę žalą (2013-12-09 teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-2084-329/2013 iš apeliantės valstybei priteista 80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu), tačiau ji nenurodė ir neįrodė konkrečių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ir šioje reikalavimo dalyje (CPK 178 str., 185 str.).

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui ir priešieškiniui aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl atsakovės (apeliantės) priešieškinio reikalavimo (CPK 327 str. 2 d.), tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, remdamasi surinktais įrodymais ir nutartyje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis bei aptartu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų pažeidimą galima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 str.), papildant priimto skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylos nutraukimo priešieškinio dalyje pripažinti Inspekcijos 2011-10-18 Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-2011/10/18-00139 nepagrįstu ir todėl negaliojančiu bei kitų priešieškinio reikalavimų atmetimo (CPK 293 str. 1p., CPK 178 str., 185 str.).

Todėl skundžiamas teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, papildant jo rezoliucinę dalį dėl neišspręstų priešieškinio reikalavimų (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, papildant jo rezoliucinę dalį dėl priešieškinio reikalavimų:

Civilinės bylos dalį dėl atsakovės V. S. priešieškinio reikalavimo pripažinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-10-18 Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-2011/10/18-00139 nepagrįstu ir todėl negaliojančiu, nutraukti; kitus priešieškinio reikalavimus atmesti.

Teisėjai Galina BlaževičAlbina RimdeikaitėArvydas Žibas