Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei V. S., atsakovei D. L., pagal įgaliojimą atstovaujančiai taip pat atsakoves A. S. ir L. P., atsakovių D. L., A. S. ir L. P. atstovei advokato padėjėjai Ingridai Šimkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovėms D. L., A. S., L. P. dėl teisės atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos įteisinimą be atsakovių sutikimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos įteisinimo darbus be atsakovių A. S., L. P. ir D. L. rašytinių sutikimų pagal ieškovės pateiktą Gyvenamojo namo preliminarų projektą (1 tomo 3-7 b.l.).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji po savo tėvo P. R. S. mirties 2007-11-10 priėmė tėvo palikimą ir 2008-03-14 paveldėjo pagal įstatymą ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 81,48kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis minėto gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovės dėdės V S. paveldėtojams atsakovėms A. S., L. P. ir D. L.. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspenkcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus specialistai 2011-10-13 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise tuometiniam bendrasavininkui V. S. ir ieškovei, bendro naudojimo patalpoje įrengti laiptai į pastogę, perdangoje iškirsta anga, įrengta pastogėje pertvara dalinanti pastogę į dvi patalpas, viena iš kurių apšiltinta iš vidaus ir sumontuoti du stoglangiai. Ieškovė nurodo, kad Statybos inspekcijos specialistų užfiksuoti darbai atlikti 1994-2007 m. liepos mėnesį, palėpės rekonstrukcijos darbus atliko jos tėvas P. R. S., ji paveldėjo pastatą su jau savavališkai atlikta pastogės rekonstrukcija. Siekdama pašalinti tėvo P. R. S. atliktus savavališkus statybos padarinius, užfiksuotus 2011-10-13 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte per Statybos inspekcijos nustatytą terminą, remiantis Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 4 p., 23 str. 8 d. 2 p., ieškovė 2011-11-22 sudarė su UAB „Kupola“ projektavimo darbų rangos sutartį, pagal kurią turėjo būti parengtas neypatingo statinio kapitalinio remonto projektas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspenkcija prie Aplinkos ministerijos 2011-10-18 Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatė terminą iki 2012-04-18. Vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2012-07-18. Norint gauti leidimą namo rekonstrukcijai, reikėjo turėti statinio bendraturčių sutikimus, todėl ieškovė 2012-06-12 kreipėsi raštu į atsakoves, prašydama raštiško jų sutikimo atlikti pastogės rekonstrukcijos darbų įteisinimą. Tačiau atsakovės sutikimo nedavė. Tuo metu dar nebuvo parengtas rekonstrukcijos projektas, nes neatitiko kadastriniai matavimai. Patikslinus kadastrinius matavimus UAB „Kupola“ parengė preliminarų gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. 2012-11-02 ieškovė pakartotinai pateikė atsakovėms prašymą dėl raštiško jų sutikimo įteisinti savavalinę namo rekonstrukciją pagal UAB „Kupola“ pateiktą preliminarų projektą. Tačiau atsakovės iš esmės dar kartą atsisakė duoti sutikimą. Atsakovės, atsisakydamos duoti rašytinį sutikimą pagal UAB „Kupola“ parengtą projektą dėl P. R. S. savavališkai atliktų palėpės rekonstrukcijos darbų, užkerta ieškovei kelią tinkamai įteisinti savavališkos statybos padarinius, pažeidžia jos, kaip savininko, teisę savo nuožiūra valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Todėl prašo teismo pripažinti jai teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos įteisinimo darbus be atsakovių A. S., L. P. ir D. L. rašytinių sutikimų pagal ieškovės pateiktą Gyvenamojo namo preliminarų projektą. Savo reikalavimus ieškovė grindžia CK 4.75 str, Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 4 p., 23 str. 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad šalys yra bendraturčiai gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini), 81,48kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 tomo 41-55 b.l.).

Ieškovė po savo tėvo P. R. S. mirties 2007-11-10 priėmė tėvo palikimą ir 2008-03-14 paveldėjo pagal įstatymą ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 81,48kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini).

Kita ½ dalis minėto gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvo brolio V. S. paveldėtojams atsakovėms žmonai A. S. ir dukroms L. P. bei D. L..

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspenkcija prie Aplinkos ministerijos 2011-10-13 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise bendro naudojimo patalpoje įrengti laiptai į pastogę, perdangoje iškirsta anga, įrengta pastogėje pertvara dalinanti pastogę į dvi patalpas, viena iš kurių apšiltinta iš vidaus ir sumontuoti du stoglangiai (1 tomo 16-17 b.l.).

2011-10-18 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspenkcija prie Aplinkos ministerijos ieškovei surašė Savavališkos statybos aktą (1 tomo 23-24 b.l.) ir Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2012-04-18 savo lėšomis atstatant namą į prieš remontą buvusią padėtį, užfiksuotą 1994-06-10 kadastrinių matavimų byloje(1 tomo 21-22 b.l.). Savavališkų padarinių pašalinimi terminas ieškovei buvo pratęstas iki 2012-07-18 (1 tomo 19-20 b.l.).

2012-07-25 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspenkcija prie Aplinkos ministerijos surašė Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinių įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad ieškovė reikalavimo nęįvykdė ir savavališkos statybos padarinių nepašalino (1 tomo 18 b.l.).

Nustatyta, kad ieškovė, siekdama pašalinti savavališkus statybos padarinius, 2011-11-22 sudarė su UAB „Kupola“ projektavimo darbų rangos sutartį, pagal kurią turėjo būti parengtas neypatingo statinio kapitalinio remonto projektas (1 tomo 13-14 b.l.).

UAB „Kupola“ atliko preliminarų projektą savavališkos statybos padariniams šalinti, ruošiant šį projektą, buvo atsižvelgta į jau atliktus savavališkus pastato rekonstravimo darbus ir jie buvo įtraukti į projektą (atskirai prijungtas prie nagrinėjamos bylos).

Remiantis Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 4 p., 23 str. 8 d. 2 p., norint gauti leidimą namo rekonstrukcijai, šiuo atveju ieškovei reikėjo turėti neypatingo statinio kapitalinio remonto projektą ir bendraturčių sutikimus.

Atsakovės atsisakymą duoti sutikimą savavališkos statybos padarinių įteisinimui motyvuoja tuo, kad ieškovė įsirengė pastogės dalį virš kambario, kuris įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-652-199/2013 paskirtas naudotis atsakovėms; ieškovė savavališkai palėpėje įrengė pertvarą be jokio sutvirtinimo, todėl atsakovių naudojamose gyvenamosiose patalpose įlinko lubos ir jų padėtis vis labiau blogėja; po palėpės neteisėtos rekonstruksijos esant smarkiam lietui į atsakovių patalpą bėga lietaus vanduo, šio gedimo atsakovės negali pašalinti, kadangi dėl ieškovės atliktų darbų joms užtvertas praėjimas iki nesandarios vietos pastogėje, pro kurią sunkiasi vanduo. Atsakovės pateikė į bylą UAB „Skena“ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninės būklės įvertinimo aktą Nr 13-04 /05 2013-04-15, iš kurio matyti, kad A. Zeltinis, turintis kvalifikacinį atestatą, suteikiantį teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas, pagal ieškovės D. L. užsakymą atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) techninės būklės įvertinimą. Akte nurodytos aplinkybės, kad namo perdanga medinė, deformuota, po pastogėje ant nesutvirtintos perdangos įrengta atitvara, perdanga pavojingai įlinkusi; kad gyvenamojo namo techninė būklė netenkina LR Statybos įstatymo 4str. statinio patvarumo esminių reikalavimų; sienų ir perdangų konstrukcijos netenkina STR 1.01.01./1/:2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ esminių reikalavimų; pastato lauko sienų ir perdangų būklė netenkina STR 2.01.01/2/:1999 “Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo“ pagrindinių rodyklių.

Teismo posėdyje apklaustas UAB „Kupola“ atlikto projekto vadovas A. J. patvirtino, kad priimant projektinius sprendinius jis buvo nuvykęs apžiūrėti namo, jo niekas neįleido į atsakovėms priklausančias patalpas, todėl neturėjo galimybės įvertinti atsakovių gyvenamųjų patalpų lubų būklės. Liudytojas neatmetė galimybės, kad dėl savavališkai įrengtos palėpėje atitvaros galėjo nesutvirtinus perdangos įlinkti lubos. Mano, kad ieškovė turėtų atsižvelgti į bendraturčių pastabas, siekti bendro sutarimo ir turėtų savo lėšomis papildomai atlikti perdangos sutvirtinimo darbus.

Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovė teismo posėdyje neišreiškė valios dėl ketinimų savo lėšomis atlikti namo perdangos sutvirtinimo darbus, tuo užtikrinant atsakovių teisę į saugų būstą, teismas mano esant pagrįstu atsakovių atsisakymą duoti sutikimą atlikti namo rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Kupola“ paruoštą preliminarų projektą.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.).

Kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šią statytojo pareigą pabrėžė ir Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad nuosavybės teisinių santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

Nagrinėjamoje byloje šalys yra gyvenamojo pastato bendraturčiai, ieškovė, neturėdama bendraturčių rašytinio sutikimo, rekonstravo priestatą (palėpę). Bendraturčio teisė būti statytoju yra vienas iš statinio ir žemės sklypo savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo aspektų ir ši teisė turi būti įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatyta tvarka: parengtas statybos projektas ir gautas statybos leidimas. Statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1, 4–6 straipsniai). Minėta, kad nors nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau, nepaisant to, ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali būti ribojama. Tokie ribojimai yra nustatyti ir statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vienas jų – pareiga pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą rekonstruoti statinį.

Statinys turi būti rekonstruotas taip, kad ne tik atitiktų esminius statinio reikalavimus, kurie nustatyti Statybos įstatymo 4 straipsnyje, bet taip pat statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybos veiklos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), t. y. pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė naudotis inžineriniais tinklais, patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2012).

Taigi, įvertinęs auksčiau nurodytas motyvus, teismas konstatuoja, kad gyvenamojo namo atlikti savavališki pastogės rekonstrukcijos darbai esmingai pažeidžia atsakovių namo bedraturčių interesus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą, ir todėl ieškinys atmestinas kaip nepahrįstas ir neįrodytas- CPK 178 str.

Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovių prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą teise, kadangi įstatymas numato piliečiams teisę ginti savo esamas ar tariamas teises ( CK 1.138 str.), todėl ieškinio pateikimą teismui šioje byloje nėra pagrindo vertinti kaip ieškovės piktnaudžiavimą.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovės iki sprendimo priėmimo nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nenurodė šių išlaidų, tame tarpe ir atstovavimo išlaidų, dydžio ir nepateikė šių išlaidų pagrindimo.

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu byloje, sudaro 80,00 Lt (1 tomo 2 b.l.).

Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 96 str. 5 d.). Ieškovei 2012-11-13 Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr.TP-2(2.2)-12-T-3891-4568 nagrinėjamoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti ją pirmosios instancijos teisme, atleidžiant ieškovę 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (1 tomo 8 b.l.). Minėtas sprendimas galiojo iki 2013-09-30. Teismo sprendimo priėmimo metu ieškovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina valstybei 80,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268-270 str., 279 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 banke „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.