Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-556-383/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-28
Bylos Nr.
AN2-556-383/2020
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00239-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Valdas Vitunskas (pirm.)
Pažeidėjas
L. V.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-556-383/2020Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00239-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10., 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria netenkintas L. V. skundas dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. birželio 17 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2020 m. birželio 17 d. nutarimu L. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. gegužės 5 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) miško kelyje į (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų rodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams gyventojams, akseleratoriaus pagalba priversdamas vairuojamą automobilį slysti šoniniu slydimu, keldamas triukšmą ir gadindamas miško kelio dangą, „piešė saules“ aplink pušį, augančią prie poilsiavietės „(duomenys neskelbtini)“. Važiuodamas miško keliu, iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo, staigiai keitė važiavimo kryptis, greitai didino greitį bei greitai stabdė, taip leisdamas automobilio ratams praslysti, slysti šonu ir susikasti, tokiu važiavimu gadino kelio dangą, vairuojamos transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje augantį blindės medį. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinta žvyrinė kelio danga, vairuojama transporto priemonė, apgadintas medis. L. V. apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė, bandė iš eismo įvykio vietos pasišalinti, bet dėl įvykio metu padarytų apgadinimų vairuojamai transporto priemonei to padaryti negalėjo. Savo veiksmais jis sukėlė pavojų sau ir vairuojamo automobilio keleivei, sugadino miško kelio dangą, apgadino blindės medį, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 9, 127, 219, 220, 222 punktų reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą L. V. buvo paskirta 500 Eur bauda ir specialiosios teisės - vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, L. V. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Šio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi skundas netenkintas ir Institucijos 2020 m. birželio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu L. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliantas teigia, kad neatliko jokių veiksmų, kurie pasireikštų pavojingu ir chuliganišku vairavimu. Pavažiavus miško keliuku 200-300 metrų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išgirdo pašalinį garsą, kuris sklido iš vairuojamo automobilio priekinio dešinės pusės rato, tuo pat metu vairuojamas automobilis tapo nevaldomas ir užvažiavus ant kelio dešinės pusės kelkraščio automobilio dešiniu šonu buvo kliudytas medis, kuris augo prie pat kelio, t. y. kelio važiuojamos dalies ribose. Kaip paaiškėjo vėliau, automobilis tapo nevaldomu, nes sulūžo automobilio važiuoklė, t. y. lūžo automobilio dešinės pusės šakė. Atsitrenkus į medį, buvo apgadintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis. L. V. po atsitrenkimo į medį dar bandė su apgadintu automobiliu važiuoti link namų, tačiau bevažiuojant tolyn nuo įvykio vietos, automobilis dar kartą įvažiavo į kelio šalikelę ir užklimpo šalikelės grunte. Po to telefonu susisiekė su draugu M. B. ir paprašė pagalbos.

3.2. Skundo autoriaus teigimu, kaltinimas jo atžvilgiu buvo grindžiamas tik liudytojų A. K. ir L. S. parodymais, tačiau šių liudytojų parodymai yra nepagrįsti ir tolygūs liudytojų pasvarstymams ir prielaidoms kokio automobilio variklio garsą jie girdėjo būdami kelių šimtų metrų atstumu nuo miško kelio ir kaip tuo metu tas automobilis galbūt judėjo miško keliu. Liudytojai A. K. ir L. S. davė parodymus tiek administracinio tyrimo metu, taip pat buvo apklausti teismo posėdžio metu ir šie liudytojai visą laiką tvirtino, kad tik girdėjo automobilio variklio gausmą, tačiau akivaizdžiai nematė kokio automobilio variklis tą gausmą skleidė, nematė kas vairavo automobilį ir kokia trajektorija automobilis važiavo miško keliu. Šias faktines aplinkybes patvirtina 2020 m. spalio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas, kuriame yra užfiksuoti liudytojų parodymai.

3.3. Skunde pažymima, jog liudytojai nurodydami aplinkybę, jog neva apgadinto kelio pėdsakai vedė būtent prie ,,BMW“ apgadinto automobilio, galėjo ir suklysti, kadangi yra miško darbuotojai ir specialių žinių vertinti ir identifikuoti automobilio ridos pėdsakus galimai neturi, nes į įvykio vietą atvykę institucijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo pačią įvykio vietą ir fiksavo (fotografavo ir filmavo) visus duomenis, reikšmingus tiriant šį administracinį nusižengimą ir nėra užfiksavę jokių neva kelio apgadinimo pėdsakų, kurie vestų būtent prie konkretaus automobilio. Šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje esančios fotonuotraukos ir vaizdo medžiaga. Patys liudytojai į bylą taip pat yra pateikę įvykio vietos fotonuotraukas, kurias atliko savarankiškai, tačiau tirtose nuotraukose nėra užfiksuota jokių duomenų, kad kažkokie kelio apgadinimo pėdsakai vestų būtent prie apelianto automobilio.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad institucijos pareigūnai, apžiūrėdami įvykio vietą, visiškai nedėjo jokių pastangų, kad ant kelio neva rasti ridos pėdsakai, kurie buvo palikti net kelių kilometrų atkarpoje būtų kaip nors fiksuojami (pvz. fotografuojami su masteline liniuote ar būtų daromos ridos pėdsakų fragmentų atliejos) siekiant identifikuoti konkretų pėdsaką, nors pačioje įvykio vietoje (atvykus pareigūnams) buvo du ,,BMW“ markės automobiliai. Institucija nėra ištyrusi ir paneigusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltos versijos, kad jo vairuojamas automobilis kliudė pakelės medį, dėl automobilio važiuoklės gedimo (šakės lūžimo), o ne dėl neva pavojingo manevravimo. Teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodo, kad <....> liudytojų teigimu, jie atvykę į įvykio vietą pirmieji užvažiavo ant šviežiai paliktų provėžų, viršutinis smėlis dar nebuvo nudžiūvęs <...>. Šie liudytojų teiginiai akivaizdžiai parodo, kad pėdsakus galėjo palikti bet kuris iš automobilių, buvusių įvykio vietoje, nes per šiuos pėdsakus niekas nebuvo pervažiavęs.

3.5. Skunde akcentuojama, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad buvo padaryta žala keliui. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad L. V. važiavimas miško keliuku būtų sukėlęs aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kad savo kažkokiais veiksmais L. V. būtų demonstravęs visuomenės negerbimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į L. V. apeliacinį skundą, Institucijos viršininkas prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. L. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Remiantis ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama, kad L. V. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

Žemesnės instancijos teismas

9. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. V. savo kaltės nepripažįsta, teigdamas, kad važiavo miško keliu ir išgirdo garsą, sklindantį iš automobilio priekinio dešinės pusės rato. Lūžus važiuoklei, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant kelio dešinės pusės kelkraščio, buvo kliudytas medis. Atkreiptinas dėmesys, kad iškart po nusižengimo fakto konstatavimo, jis teigė, kad važiuojant pro medį apie 30-40 km/h ant smėliuko stipriai užmetė ir pataikė į medį (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 3), o versija dėl sugedusio automobilio atsirado tik teikiant paaiškinimą Institucijai, galimai pasitarus su advokatu. Šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto L. V. paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, laiko gynybine versija, kadangi jo keliamą versiją paneigia byloje esanti įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

11. Tai, kad L. V. iš chuliganiškų paskatų, padidinęs variklio apsukas, privertė prasisukti galinius ratus, automobilį slysti šonu ir gadinti miško kelio dangą, patvirtina liudytojo L. S. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme apie tai, kad įvykio dieną su padėjėju dirbo miške, tuo metu girdėjo važiuojant automobilį. Važiuojant po darbo apie 15.00 val. aptiko chuliganiško vairavimo vėžias, buvo važiuota ne tiesiai, o pirmyn ir atgal, dideliu greičiu išvažinėtas visas kelias iš kairės į dešinę ir atgal. Prie „(duomenys neskelbtini)“ taip pat matėsi gilios vėžės, buvo apvažinėta ratais. Važiuodami link girininkijos, rado L. V. ir jo automobilį „BMW“. Pagal vėžes matėsi, kad ten buvo važinėta jo, o ant lygaus kelio chuliganiškai išvažinėtos vėžės ties minėtu automobiliu baigėsi, toliau jų nebuvo. Nurodė, kad ryte važiuojant tuo keliu į kitą objektą, vėžių dar nebuvo, nuo to laiko buvo praėję apie 5 val. „BMW“ vairuotojas sakė, kad ne jie išvažinėjo kelią, prašė nekviesti policijos. L. V. automobilio priekis buvo apgadintas, o šalikelėje buvo apibrozdintas medis. Liudytojo L. S. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo A. K. parodymai apie tai, kad įvykio dieną su girininku dirbo miške ir išgirdo pergazuojamo automobilio variklio gausmą, iš kurio suprato, kad kažkas gadina kelią, todėl nusprendė patikrinti. Pagal garsą ėjo suprasti, jog ten buvo vienas automobilis. Važiuodami garso sklidimo kryptimi, ant kelio rado šviežias slydimo žymes. Pravažiavę poilsiavietę rado, kad toje vietoje buvo daug kartų apsisukta. Toje vietoje smėlio su žvyru danga, todėl posūkių darymo vietose matėsi žvyro ir smėlio sustūmimai. Vėžės buvo visiškai šviežios, dar neapdžiūvusios saulėje. Visą kelią buvo važiuota zigzagais, vienoje pusėje matėsi užmetimas, tuomet kita kelio puse nuvažiuota tolyn. Važiuojant ryte, toje pačioje vietoje kelias dar nebuvo sugadintas. Sekdami vėžėmis, kurios vedė tiesiai link kaimo, pakelėje rado įstrigusį „BMW“ automobilį su nelietuviškais numeriais. Privažiavus šį automobilį, užmetimai baigėsi. Važiuodami į įvykio vietą, pakeliui jokių kitų automobilių nesutiko. Automobilis „BMW“ buvo apgadintas, matėsi šviežiai išdaužtas dešinės pusės žibintas su apgadintu posparniu, buferiu. Girininkui kalbant su vairuotoju, šis lyg ir minėjo, kad kliudė medį. Pasakė, kad gailisi, nežinojo, jog ten negalima važinėti, prašė nekviesti policijos. Iš vairuotojo elgesio suprato, kad vairuotojas suprato blogai padaręs. Ir nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, šie liudytojai nematė pačių L. V. atliekamų chuliganiško vairavimo veiksmų, t. y. nėra tiesioginiai įvykio liudytojai, tačiau sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimą įstatymas nedraudžia remtis netiesioginiais įrodymais, juo labiau, kad byloje esantys įrodymai vieni kitus papildo, nėra prieštaringi ir susijungia į nuoseklią, vientisą įrodymų grandinę, kurių pakanka neginčijamai konstatuoti L. V. kaltę. Be to, liudytojai patvirtino girdėję pergazuojamo automobilio variklio garsą, girdėjo, kad važiavo tik vienas automobilis ir po to važiavo link triukšmo šaltinio. Akcentuotina, kad šie liudytojai sekė šviežiomis apgadinto miško kelio vėžėmis, kurios vedė būtent prie apelianto automobilio ir ties juo baigėsi. Be to, abu liudytojai patvirtino aplinkybę, kad L. V., jiems atvykus, kaltės iš esmės neneigė, nurodė, kad nežinojo, jog ten negalima važinėti, atsiprašinėjo ir prašė nekviesti policijos. Byloje nenustatytas liudytojų L. S. ir A. K. suinteresuotumas byla ar kitos aplinkybės, galinčios rodyti liudytojų šališkumą, siekį pakenkti apeliantui, todėl jų parodymais pagrįstai vadovautasi tiek priimant Institucijos nutarimą, tiek apylinkės nutartį, šiais parodymais kaip patikimais remiasi ir apygardos teismas, juo labiau, kad juos patvirtina ir byloje esančių įrodymų visuma.

12. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, administraciniame nusižengimo protokole užfiksuotas aplinkybes patvirtina ne tik liudytojų L. S. ir A. K. parodymai, bet ir 2020 m. gegužės 6 d. Institucijos vyresniojo patrulio M. R. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, vienas iš ,,BMW“ automobilių buvo apgadintas ir nuvažiavęs nuo kelio. A. K. paaiškino, kad kelių kilometrų ruože yra apgadintas kelias, girdėjo kaip automobiliai ,,paišė saules“, o vykdami į girininkiją pastebėjo asmenis, kurie taip elgėsi. L. V. nurodė, kad posūkyje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 5). Byloje esančiose nuotraukose matyti išvažinėtas miško kelias, įvykio vietos vaizdas (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 9-13). A. K. apklausos protokole nurodyta, kad pastebėjo išvažinėtą miško keliuką, o privažiavus kelių sankirtą, joje ratu išvažinėta ,,piešta saulės“. Pavažiavus toliau, pastebėjo du ,,BMW“ automobilius, iš kurių vienas buvo nuvažiavęs nuo miško kelio bei įklimpęs. Prie automobilių stovėję vaikinai prašė nekviesti policijos ir patvirtino, kad važinėjo po mišką ir nesuvaldę automobilio, nuvažiavo nuo kelio (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 14-15). Liudytojo papildomos apklausos protokole nurodyta, kad išgirdo kaip miške apie 500-1000 m atstumu pergazuojamas automobilio variklis, didinamos variklio apsukos. Pagal garsą suprato, kad tai vienas automobilis. Tuomet su girininku važiavo link garso šaltinio, pamatė išpjautas vingiuotas vėžes ir jomis sekė. Privažiavus prie pavėsinės, ties miško kelių sankirta, pamatė, kad ji yra sugadinta ,,piešiant saules“. Pasekus vėžes, privažiavo prie dviejų ,,BMW“ automobilių. Apgadinto automobilio su angliškais numeriais vairuotojas teisinosi, kad čia taip važinėjo pirmą kartą, atsiprašinėjo dėl sugadinto kelio, prašė nekviesti policijos. Išvažinėti pėdsakai buvo švieži, nes nenudžiūvo viršutinis smėlis, jie vedė prie apgadinto ,,BMW“ automobilio, ties kuriuo ir baigėsi kelio apgadinimas. Iki atvažiuojant policijai, ,,BMW“ vairuotojas neneigė, kad tai jis išvažinėjo visą kelią ir slydo šonu sankryžoje (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 16-17). Liudytojo M. B. apklausos protokole nurodyta, kad draugas L. V. jo paprašė atvažiuoti, kadangi jis atsitrenkė su automobiliu į medį. Matė, kad miško kelių sankirtoje yra ,,pripiešta saulių“. Matė, kad kelio važiuojamoji dalis visa yra išvingiuota iš kairės į dešinę, todėl žymes palikęs vairuotojas turėjo važiuoti chuliganiškai, užtraukdamas rankinį stabdį ir priversdamas automobilio ratus slysti. Pavažiavus toliau, stovėjo L. automobilis, nuvažiavęs į kelkraštį ir užstrigęs (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 18-19). Liudytojo L. S. apklausos protokole nurodyta, kad išgirdo neįprastą automobilio variklio garsą, garsas sklido nuo poilsiavietės apie 1-1,5 km atstumu. Pagalvojo, kad kažkas važinėja chuliganiškai, gadina kelią. Ryte važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), kelias nebuvo sugadintas. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) pamatė, kad kelias yra sugadintas, išvažinėta nuo vieno kelio krašto iki kito, slysta šonu. Prie poilsiavietės buvo pilna priraižyta ,,saulių“, aplink augančią pušį. Buvo provėžos apie 15-20 cm gylio nuo šoninio slydimo, šviežiai užmestas smėlis. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), kelias buvo taip pat išvažinėtas nuo vieno krašto prie kito. Važiuojant nuo poilsiavietės, pastebėjo du ,,BMW“ automobilius. ,,BMW“ automobilis su angliškais numeriais buvo užbuksavęs, įsikasęs į smėlį, apgadinta dešinė priekinė dalis. Pažymėjo, kad kelio išvažinėjimas šoniniu slydimu baigėsi prie užklimpusio ,,BMW“ automobilio. Pagal ant kelio likusias vėžes, kurios vedė prie ,,BMW“ angliškais numeriais, suprato, kad būtent šis automobilis išvažinėjo kelią. Automobilio ,,BMW“ su angliškais numeriais vairuotojas V. prašė nekviesti policijos, atsiprašinėjo dėl savo vairavimo ir kelio sugadinimo, teigė, kad taip važinėjo pirmą kartą ir nesuvaldė automobilio. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo pastebėjo apgadintą blindę prie kelio, šviežiai subrozdintu kamienu. Pėdsakai toliau vedė nuo pažeistos blindės iki ,,BMW“ automobilio angliškais numeriais. Pažymėjo, kad pirmi važiavo per ką tik išraižytą kelią, dar viršutinis smėlis nebuvo nudžiūvęs (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 20-21). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek rašytiniai byloje esantys įrodymai, tiek ir liudytojų parodymai patvirtina, kad po administracinio nusižengimo padarymo, apeliantas prašė nekviesti policijos, kas rodytų tyčinius jo veiksmus ir kaltę.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad L. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys kad po administracinio nusižengimo padarymo apeliantas pripažino savo kaltę, liudytojams miško darbuotojams nurodė, kad būtent jis nesuvaldė automobilio ir išvažinėjo miško kelią, o ne, kaip teigia skunde, automobilis tapo nevaldomas dėl gedimo. Kaltės klausimą L. V. pradėjo kelti tik tyrimo metu, galimai pasitarus su advokatu. Tuo remiantis, skunde nurodomos aplinkybės, kad apeliantui neva lūžo automobilio važiuoklė, dėl to automobilis tapo nevaldomas ir atsitrenkė į medį, o vėliau ir nuvažiavo nuo kelio, vertinamos kaip gynybinė versija, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti. Juo labiau, kad šias apelianto aplinkybes paneigia jo paties nurodytos aplinkybės liudytojams iškart po nusižengimo padarymo ir byloje esanti įrodymų visuma. Be to, abejonių apelianto nurodytos versijos patikimumu kelia ir ta aplinkybė, kad lūžus automobilio priekinei šakei, automobilis tikėtina nebūtų važinėjęs nuo vieno kelio krašto iki kito, automobilio ratams besikasant į žemę, kaip šiuo atveju, o labiau tikėtina, kad automobilis tokio gedimo atveju sustotų arba tik į vieną pusę nepertraukiamai važiuotų. Be to, byloje pateiktas 2020 m. gegužės 8 d. defektavimo aktas, kuriame nurodyta, kad sulūžo dešinės pusės priekinė apatinė šakė, tačiau kartu su aktu nėra pateiktas joks automobilio remonto darbų atlikimą patvirtinantis dokumentas (kvitas, PVM sąskaita-faktūra ir pan.).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju buvo keliama grėsmė kelių eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai, kadangi pats L. V. pripažino, jog nusižengimo padarymo metu su juo važiavo ir jo draugė, kuri galėjo nukentėti nuo tokių neatsakingų, nesaugių apelianto veiksmų. Be to, įvertintina ir tai, kad buvo nesaugiai manevruojama miško keliuke, kuriame iš abiejų pusių auga medžiai, kas tik dar labiau padidino grėsmę nesaugiai manevruojant į juos atsitrenkti, taip susižalojant save ar automobilio keleivę bei padarant žalos valstybei, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju ir buvo atsitrenkta į pakelėje augantį medį. Vertintina, kad L. V. administracinei teisei priešingus veiksmus padarė sąmoningai, tyčia, iš chuliganiškų paskatų bei demonstratyviai, matant automobilyje kartu važiavusiai draugei, girdint liudytojams, demonstruodamas savo išskirtinumą, ypatingą nepagarbą nustatytai kelių eismo saugumo tvarkai, kas patvirtina jo tiesioginę tyčią. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog L. V. pasirinktas transporto priemonės manevravimo būdas atitinka teismų praktikoje formuojamą chuliganiško vairavimo sąvoką. Įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, jog minėtų veiksmų atlikimas – variklio apsukų padidinimas, priverčiant prasisukti galinius ratus bei automobilį slysti šonu, taip kelis kartus apsukant automobilį aplink savo ašį, slystant nuo vieno miško kelio pusės iki kitos, parodė vairuotojo norą parodyti savo išskirtinumą, kėlė grėsmę eismo saugumui bei aplinkiniams ir laikytinas chuliganišku vairavimu.

15. Skunde teigiama, kad liudytojai, nurodydami aplinkybę, jog neva apgadinto kelio pėdsakai vedė būtent prie ,,BMW“ apgadinto automobilio, galėjo klysti, kadangi neturi specialių žinių vertinti ir identifikuoti automobilio ridos pėdsakus. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jį atmeta kaip nepagrįstą, kadangi liudytojai L. S. ir A. K. nurodė, kad į įvykio vietą važiavo vedami garso, kai pergazuojamas automobilio variklis, kas jiems iškart pasirodė kaip chuliganiškas vairavimas. Liudytojai pažymėjo, kad važiuodami link triukšmo šaltinio, rado šviežiai apgadintą miško kelią ir šviežiai apgadintą pakelėje augančio medžio žievę. Sekdami sugadinto kelio dangos pėdsakais, privažiavo būtent L. V. automobilį, ties kuriuo baigėsi sugadinto kelio žymės. Liudytojai paaiškino, kad apie tai, kad kelio sugadinimai švieži, sprendė iš to, kad viršutinis smėlis dar net nebuvo sudžiūvęs ir jie pirmieji važiavo paskui automobilio padangų paliktas vėžes. Be to, liudytojai pažymėjo, kad ryte važiavo šiuo miško keliu ir kelio danga nebuvo sugadinta. Apie tai, kad pakelėje augantis medis šviežiai apgadintas, liudytojai sprendė iš to, kad medžio žievė buvo šviežiai nusilupusi, neparudavusi, neapdulkėjusi, ką patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas L. S. pažymėjo, kad ant chuliganiškai išvažinėtų vėžių daugiau niekieno nebuvo užvažiuota, jie pirmieji su padėjėju važiavo paskui. Paaiškino, kad pagal automobilio apgadinimus sprendė, kad kelią sugadino būtent L. V.. Pažymėtina, kad liudytojas nurodė, jog ant apgadinto kelio padangų protektoriaus nesimatė, o apelianto padangos buvo beveik be protektoriaus. Institucijos atstovas apylinkės teisme pažymėjo, kad ,,saulių“ žymės buvo pervažiuotos tik policijos pareigūnų ir miško darbuotojų, o L. draugas nurodė atvažiavęs iš kitos pusės, todėl joks kitas automobilis miško keliu, neskaitant L. V., nevažiavo. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, byloje esančiose nuotraukose matyti gilios provėžos ir nematyti konkrečios vietos, kur apelianto vairuojamą automobilį galimai sumėtė, kadangi zigzagais važiuota ilgą kelio atkarpą, gazuojant, vietomis matomi prasikasimai, o vietomis – kelyje staigiai apsisukinėjama ,,saulėmis“, palikti purūs, neišvažinėti smėlio su žvyru kauburėliai ir įdubos. Visos šios aplinkybės liudija, kad būtent L. V. vairuojamas automobilis apgadino miško kelią chuliganiškai vairuojant.

16. Atsakant į skundo argumentą, jog Institucijos pareigūnai apžiūrėdami įvykio vietą nedėjo pastangų ant kelio rastus ridos pėdsakus fiksuoti, pažymėtina, kad tiriant nusižengimo aplinkybes, buvo daromos įvykio vietos nuotraukos, kuriose matyti apgadintas miško kelias. Akcentuotina, kad Institucijos atstovas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, pažymėjo, jog „piešiant saules“ protektoriaus žymių nelieka, nes vyksta šoninis slydimas, visi pėdsakai yra su prasikasimu, todėl žymių pagal kurias būtų įmanoma identifikuoti padangos protektorių neįmanoma. Nurodė, kad visos žymės vedė iki L. V. automobilio ir šis nepravažiavo. Jeigu žymės jau būtų buvę prieš jam važiuojant, tuomet ant tų žymių būtų likę L. V. padangų žymės, bet to nebuvo. Ant minėtų padangų žymių viršaus matėsi tik dviejų automobilių padangų žymės – policijos pareigūnų ir miško darbuotojų. Objektų tyrimas dėl padangų rašto nebuvo daromas, kadangi pagal važiavimo būdą pėdsakų rašto nebuvo įmanoma identifikuoti. Atsižvelgiant į tai, atmestinas skundo argumentas, kad pareigūnai nedėjo pastangų fiksuoti automobilio paliktas žymes, padangos protektorių, kadangi miško keliui padaryti apgadinimai, išvažinėtos žymės fiksuotos nuotraukomis, o nustatinėti padangų protektoriaus raštą, kaip nurodė Institucijos atstovas, nebuvo tikslinga.

17. Kiti apeliacinio skundo argumentai kartojasi, jau buvo nurodyti skunde apylinkės teismui ir dėl jų plačiai pasisakyta, todėl apygardos teismas nesikartoja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas