Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Eleonorai Slovikaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovams I. S. ir T. S. dėl mokesčių priteisimo už buto nuomą, komunalines paslaugas, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė Eleonora Slovikaitė palaikė ieškinį dėl skolos ir atsakovų iškeldinimo jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovams be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį, apie kurį jie tinkamai ir laiku informuoti, prašo teismo priimti sprendimą už akių.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, kad skyrius sutinka su ieškovių reikalavimais dėl skolos priteisimo. Skyriaus nuomone, atsakovės ir kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų iškeldinimas, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams.

Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ieškovių pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovių atstovių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovei I. S. 2016 m. liepos 14 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl gyvenamųjų patalpų išnuomojimo I. S.“ Nr. 13B-1084 skirtas butas adresu: (duomenys neskelbtini), sudarant neterminuotą socialinio būsto nuomos sutartį. 2016 m. liepos 18 d. su atsakove pasirašyta socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 21T-70, pagal kurią nuomininkė įsipareigojo mokėti buto nuomos ir kitus mokesčius nustatyta tvarka. Nuomos sutartyje nurodyti I. S. šeimos nariai – T. S., K. B. ir U. V.. Butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei, jame atsakovė su vaikais gyvena nuomininkės teisėmis. Iš ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ pateiktų skaičiavimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. susidarė skola už butą – 904,44 Eur, iš jų: 710,05 Eur skola už komunalines paslaugas, 153 Eur už buto nuomą ir 41,39 Eur delspinigiai. Atsakovai yra skolingi už buto nuomą, šildymą, kaupiamąją įmoką, komunalinių atliekų tvarkymą, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, priskaitytą priklausomai nuo buto ploto. Nuomininkai skolingi už šaltą vandenį, paskaičiuotą pagal vidutinį suvartojamo vandens kiekį, nustatytą vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 10 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 989. Paslaugų kainos paskaičiuotos vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais 2016 m. gruodžio 15 d. – Nr. 13B-1979, 2011 m. lapkričio 24 d. – Nr. 1TS-386, 2017 m. lapkričio 30 d. – Nr. 1TS-266, Nr. 1TS-267, Nr. 1TS-268 patvirtintomis kainomis. Nuomos mokestis paskaičiuotas vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1TS-58 patvirtinta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Atsakovei I. S. 2018 m. kovo 15 d. surašytas ir išsiųstas įspėjimas dėl skolos už butą, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tačiau skolos nesumokėtos, butas nustatyta tvarka nepriduotas.

Dalyvaudama teismo posėdyje ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovė nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo ieškovei 605,66 Eur, todėl skola yra sumažėjusi. Atsižvelgiant į tai, prašo sumažinti ieškinyje reikalaujamą priteisti skolos sumą ir priteisti solidariai iš atsakovų 298,78 Eur, iš kurių 41,39 Eur sudaro delspinigiai. Šiai dienai bendra skola už butą (duomenys neskelbtini), sudaro 1 103,16 Eur.

Dėl skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.583 straipsnio 1 dalis numato, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. CK 6.589 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą laikytina, kad tiek nuomininkas, tiek jo šeimos nariai turi pareigą mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius bei atitinkamai yra atsakingi už šios pareigos nevykdymą.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ginčo bute gyvena ir naudojasi komunalinėmis paslaugomis pagrindinė buto nuomininkė I. S., ir jos nepilnamečiai vaikai K. B. ir U. V. bei pilnametis sūnus T. S.. CK 6.590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Tačiau atsakovai mokesčių už buto nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas nemoka.

Remiantis bylos duomenimis, ieškovių atstovių paaiškinimais, nagrinėjamoje byloje prašomas priteisti įsiskolinimas už buto (duomenys neskelbtini), nuomą ir komunalines paslaugas yra susidaręs nuo 2018 m. gegužės 1 d., tačiau atsakovai mokesčių nemokėjo ir anksčiau. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš atsakovės I. S. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. teismo įsakymu civilinėje byloje eL2-17910-490/2018 už buto komunalines paslaugas kreditorei UAB „Jonavos paslaugos“ priteista skola ir delspinigiai su bylinėjimosi išlaidomos – 558,15 Eur. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. teismo įsakymu civilinėje byloje eL2-17922-490/2018 už buto komunalines paslaugas kreditorei UAB „Jonavos paslaugos“ iš atsakovės priteista skola ir delspinigiai su bylinėjimosi išlaidomis – 100,26 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo dalį skolos, todėl ieškovės patikslino ieškinio reikalavimus, ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų 257,39 Eur įsiskolinimą už buto komunalines paslaugas ir buto nuomą, 41,39 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai skolingi už buto nuomą, šildymą, kaupiamąją įmoką, komunalinių atliekų tvarkymą, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, priskaitytą priklausomai nuo buto ploto. Nuomininkai skolingi už šaltą vandenį. Šią skolą ieškovės reikalauja priteisti solidariai iš atsakovų, vadovaujantis CK 6.589 straipsniu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, yra pagrindas sutikti su ieškovių išreikšta pozicija dėl nuomininkės ir nuomininkės šeimos narių pareigos sumokėti visą susidariusį įsiskolinimą už butą.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad už butą yra susidaręs įsiskolinimas, nurodė, kad mokesčių nemokėjo dėl sunkios finansinės padėties, tačiau didžiąją dalį skolos, t. y. 605,66 Eur, bylos nagrinėjimo metu ji padengė.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovai savo prievolės tinkamai nevykdė ir už būstą mokesčių nemokėjo, dėl ko susidarė skola, kurios atsakovai neginčijo, todėl 257,39 Eur skola už buto nuomą ir komunalines paslaugas priteistina solidariai iš atsakovų ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“. Kaip jau minėta, dalį skolos atsakovai sumokėjo, ieškovėms pareiškus ieškinį teisme, todėl ieškovėms patikslinus ieškinį ir nebeprašant priteisti sumokėtos skolos dalies – 605,66 Eur, tačiau neišreiškus atsisakymo nuo šios ieškinio dalies, ieškinio dalis dėl skolos priteisimo tenkinama visiškai, tačiau ši dalis nepriteisiama teismo sprendimu.

Lietuvos Respublikos įstatymo 1995 m. sausio 26 d. Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” (Lietuvos Respublikos 2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. 110-5431 redakcija) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius, todėl iš solidariai iš atsakovų ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ priteisiami 41,39 Eur delspinigiai.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl solidariai iš atsakovų ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.

Ieškovės prašo nutraukti buto Jonavoje, Kosmonautų g. 22-15, su Jonavos rajono savivaldybės administracija 2016 m. liepos 18 d. sudarytą tipinę nuomos sutartį; iškeldinti atsakovę I. S. ir jos nepilnamečius vaikus U. V., gimusį (duomenys neskelbtini), bei K. B., (duomenys neskelbtini), taip pat pilnametį sūnų (atsakovą) T. S. iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Pagrindinis argumentas, kuriuo remiantis, ieškovės prašo atsakovus iškeldinti iš ginčo buto, yra tas, kad atsakovai jau ilgą laiką nemoka buto nuomos ir kitų mokesčių.

Žmogaus teisę į būsto neliečiamybę ginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str.). Būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būstą neliečiamybės gerbimą apribojimo forma ir bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme, o skundžiamas apribojimas laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitinka primygtinį socialinį poreikį ir yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (E. Ž. Teisių Teismo bylos, pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009).

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas reglamentuotas Civiliniame kodekse, kuris numato, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei: nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio terminio) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas; nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį; nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi (CK 6.611 straipsnis). Teismų praktikoje numatyta, taikant CK 6.611 straipsnį, vadovautis teisingumo ir protingumo principais, įvertinti nuomininko kaltę dėl sutarties pažeidimo, o bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto nustatyti šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1124/2003, Nr. 3K-3-410/2010).

Atsakovė, dalyvaudama parengiamajame teismo posėdyje, su ieškinio reikalavimais dėl nuomos sutarties nutraukimo ir jos iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesutiko. Savo nesutikimą ieškovė grindė tuo, jog ji nenori būti iškeldinta, kitos gyvenamosios patalpos ji neturi, o dėl sunkios finansinės padėties, neturės galimybių išsinuomoti kitą būstą.

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 straipsnis).

Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.). Taigi Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur teisėtu pripažintas atsisakymas iškeldinti nuomos ir komunalinių mokesčių nemokantį bei butą subnuomojusį, į bedarbių sąrašą įrašytą bute nuolat gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), ilgalaikį ryšį su būstu turinčią socialiai remiamą šeimą, kurios materialinė padėtis sunki, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė sunki finansinė padėtis (objektyvios priežastys), atsakovai skolos neneigė, neginčijo apimties, bylos nagrinėjimo metu ją sumažino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013) ir panašūs atvejai (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2098-658/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai bute (duomenys neskelbtini), yra deklaravę gyvenamąsias vietas. Socialinio būsto nuomos sutartis su atsakove sudaryta 2016 m. liepos 18 d., nuomojamame bute atsakovai gyvena ilgiau nei trejus metus. Sutiktina su ieškovėmis, kad atsakovai tinkamai nevykdė pareigos mokėti nuomos mokesčio ir mokesčių už buto komunalines paslaugas, tačiau, sprendžiant dėl ieškovių prašomų taikyti CK 6.611 straipsnyje nustatytų padarinių, būtina įvertinti šios priemonės proporcingumą ir pagrįstumą.

Teismas, susipažinęs, su byloje pateiktais įrodymais, daro išvadą, jog pagrindinė buto nuomininkė atsakovė I. S. nuomos skolos už socialinį būstą ir komunalinių mokesčių, kuriame gyvena, negalėjo sumokėti dėl sunkios finansinės padėties. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovai sumokėjo didesnę dalį prašomos priteisti skolos sumos.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia skolos susidarymo priežasčių objektyvumą. Bylos duomenys patvirtina esminę faktinę aplinkybę, kad atsakovė gaunanti minimalias pajamas, ilgą laiką neturėjo galimybės susimokėti už buto nuomą ir komunalines paslaugas, ginčo bute nuolat gyvena nuo 2016 m. liepos 18 d. ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, kas Konvencijos 8 straipsnio taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą kaip prielaidą ginti tokio asmens teisę į būstą. Nėra duomenų, kad pagrindinė buto nuomininkė atsakovė I. S. ar jos nepilnamečiai vaikai piktnaudžiavo savo teisėmis, nesiekė padengti savo įsiskolinimų nors turėjo pakankamai lėšų ar pan., elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai, neteisingai, taip pat kad atsakovai vengia ir ateityje tikėtinai vengs tinkamai vykdyti prievoles, kylančias iš nuomos teisinių santykių, kadangi atsakovai didesnę dalį skolos sumokėjo. Atsakovė neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų asociali ar vestų asocialų gyvenimo būdą. Todėl teismas daro išvadą, jog šiuo atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimas, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui bei prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Kadangi teismas sprendžia, jog nėra pagrindo keldinti iš ginčo buto pagrindinę buto nuomininkę, ir nesant byloje duomenų, kad atsakovas T. S. šiuo metu gyvena kartu su pagrindine buto nuomininke, reikalavimas iškeldinti atsakovą T. S. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Žyminis mokestis priteisiamas ieškovui iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“, paduodama ieškinį teismui, už turtinį reikalavimą sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, sumažindama prašomos priteisti skolos dydį, kadangi dalis skolos buvo padengta. Atsakovai dalį ieškovės reikalavimo patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo žyminį mokestį už tuo metu buvusią atsakovų skolą, todėl ieškovės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina visa ieškovės sumokėta žyminio mokesčio suma – 20 Eur.

Už pareikštą reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinio dalį dėl nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos atmetus, žyminis mokestis už šį reikalavimą valstybei iš atsakovų nepriteisiamas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 8,78 Eur, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytos išlaidos valstybei priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei, t. y. po 4,39 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, juridinio asmens kodas 156916523, solidariai iš atsakovų I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. S., asmens (duomenys neskelbtini) 257,39 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 39 centų) įsiskolinimą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., 41,39 Eur (keturiasdešimt vieno euro 39 centų) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (298,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, juridinio asmens kodas 156916523, lygiomis dalimis iš atsakovų I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. S., asmens (duomenys neskelbtini) po 10 Eur (dešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,39 Eur (keturių eurų 39 centų) pašto išlaidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš T. S., asmens (duomenys neskelbtini) 4,39 Eur (keturių eurų 39 centų) pašto išlaidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovės turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.