Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui G. Ž. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. Ž. prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą, nustatant, kad E. K. naudosis žemės sklypo dalimis A/238, C/248 ir C1/58, atsakovas G. Ž. naudosis žemės sklypo dalimis A/218 ir B/267. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,1029 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 578/1093 sklypo dalys, o atsakovui – 515/1093. Ginčo sklype yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė ir atsakovas turi asmenine nuosavybe po butą, taip pat pagalbinio ūkio pastatai – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos asmeninės nuosavybės teise valdo ieškovė, o kiti kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nuosavybės teise valdomi lygiomis dalimis ieškovės ir atsakovo. Šiuo metu tarp ginčo šalių galioja Nekilnojamojo turto registre registruota 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi Nr. 4407 nustatyta naudojimosi ginčo sklypu tvarka, dėl kurios tarp šalių kilo ginčas. Šioje sutartyje naudojimosi tvarka nustatyta ginčo sklypui, kurio plotas nustatytas tik preliminariais matavimais ir kurio bendras plotas yra 0,1093 ha: ieškovei priklauso 578/1093 dalys, o atsakovui – 515/1093 dalių. Pagal šią tvarką buvo numatyta, kad ieškovė naudosis pridedamame žemės sklypo plane pažymėta dalimi Nr. 1 (540 kv. m) atskirai ir pažymėta dalimi Nr. 3 (38 kv. m) bendrai, o atsakovas – atitinkamai pažymėta dalimi Nr. 2 (477 kv. m) atskirai ir pažymėta dalimi Nr. 3 (38 kv. m) bendrai. Nors bendraturčiai tarpusavio susitarimu yra nusistatę naudojimosi ginčo sklypu tvarką, tačiau ji buvo nustatyta ydingai ir per laiką tarp bendraturčių atsirado trintis. Ydingumas pasireiškia tuo, kad žemės sklypo plane pažymėta dalimi Nr. 1, priskirta ieškovei naudotis atskirai, naudojasi ir atsakovas, nes ši dalis apima ir gyvenamąjį namą, kuriame yra ir atsakovo butas. Taigi, neišvengiamai ieškovės dalimi, priskirta jai asmeniniam naudojimui, naudojasi ginčo šalys bendrai ir ieškovei nebeliko ginčo sklypo ploto, kuriuo ji galėtų naudotis atskirai, kai tuo tarpu atsakovas asmeniškai naudojasi 477 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta Nr. 2. Ieškovė bandė su atsakovu susitarti dėl naujos ginčo sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau atsakovas nesutiko, nurodydamas, kad jam gera ir dabartinė tvarka. Ieškovė kreipėsi į UAB „Kartografijos biuras“ dirbantį matininką G. V., kad ant žemės sklypo plano parengtų naują naudojimosi tvarką, tačiau matininkas nurodė, kad ginčo sklypas yra pamatuotas tik preliminariais matavimais, todėl naudojimosi tvarkai parengti būtina pirma atlikti tikslius ginčo sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus ginčo sklypo plotas sumažėjo nuo 1 093 kv. m iki 1 029 kv. m, atsakovas pritarė šiems kadastriniams matavimams, nauji sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Įregistravus naujus sklypo kadastro duomenis matininkas G. V. parengė naują naudojimosi ginčo sklypu tvarką, pagal kurią yra didinama bendro naudojimo teritorija A (iki 456 kv. m) ir mažinamas atsakovui priskirtos asmeniniam naudojimui žemės plotas B (iki 267 kv. m), kartu realiai priskiriant ieškovei taip pat asmeniniam naudojimui atskirą žemės sklypo plotą C (248 kv. m) ir plotą C1 (58 kv. m). Bendram naudojimui išskirtame plote A ieškovės nuosavybės dalis sudaro 238 kv. m, o atsakovo – 218 kv. m, t. y. proporcingai turimai nuosavybės daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Su tokia tvarka atsakovas nesutinka, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad bendro naudojimo dalis padidinta todėl, kad atsakovas į savo butą patenka per ginčo sklypo šiaurinę dalį, o asmeninio naudojimo žemės dalį turi pietinėje ginčo sklypo dalyje, o ieškovė į savo butą patenka per pietinę ginčo sklypo dalį, o šiaurės vakarinėje dalyje turi pagalbinio ūkio pastatą, prie kurio prieiti (privažiuoti) gali tik per bendro naudojimo žemę. Taip pat apie gyvenamąjį namą paliktas 1 metro pločio takas langų ir namo fasado priežiūrai. Be to, dabar ginčo sklypo dalis po bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu gyvenamuoju namu yra priskirta bendram naudojimui, o ne vien tik ieškovės asmeniniam naudojimui, kaip buvo pagal seną tvarką. Ieškovės manymu, ši tvarka įteisina šalių lygiateisiškumą, proporcingumą turimai nuosavybės daliai, tinkamumą naudotis savo dalimis, nepažeidžiant kito bendraturčio interesų, ir beveik išsaugo asmeninio naudojimo teritorijas tose pačiose vietose, kur ir buvo pagal senąją tvarką. Visa tai leidžia pagrįstai tikėtis, kad daugiau jokių ginčų tarp bendraturčių nebeturėtų kilti.

3. Atsakovas G. Ž. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

4. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovė, siekdama pakeisti 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, elgiasi nesąžiningai, siekia tenkinti tik savo interesus ir neatskleidžia visų ginčo aplinkybių su atsakovu. 2020 m. birželio 26 d. buvo atlikti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Matavimų metu buvo nustatyta, kad sklypo ribos ir plotas pasikeitė. Su atliktais matavimais jis sutiko, kadangi prieš tai buvę preliminarūs matavimai galėjo ir neatitikti. Pagal sudarytą 2007 m. gegužės 24 d. sutartį ieškovė naudojasi jai nuosavybės teise atitenkančiomis 578/1093 dalimis žemės sklypo, pažymėjimas plane Nr. 1, atskirai: 540 kv. m, pažymėjimas plane Nr. 3; bendrai – 38 kv. m. Atsakovas naudojasi jam privatinės nuosavybės teise atitenkančiomis 515/1093 dalių žemės sklypo, pažymėjimas plane Nr. 2, atskirai: 477 kv. m, pažymėjimas plane Nr. 3; bendrai – 38 kv. m. Ieškovė reikalavimą grindžia tuo, kad sumažėjo bendras sklypo plotas, kad atsakovas naudojasi jai priklausančia sklypo dalimi patekdamas į butą, kad namas stovi jos sklypo dalyje, todėl jai yra sumažėjusi žemės ploto dalis, ja ji negali naudotis ir būtina suformuoti bendrą sklypą po namu, sumažinant atsakovui priklausančio sklypo dalį. Atsakovo manymu, namo sklypo formuoti nereikia, nes yra nustatytos raudonos linijos aplink namą, kuriomis naudotis turi teisę tiek ieškovė, tiek atsakovas. Formuodama sklypą po namu ir praplėsdama jo naudojimosi ribas iki šulinio (bendro naudojimo) ir garažo (ieškovės nuosavybė), kuriais atsakovas niekada nesinaudojo ir nesinaudoja, ieškovė siekia tokiu būdu pateisinti savo reikalavimą ir pažeistas teises ir kaip kompensaciją dėl prarastos sklypo dalies ją kompensuoti iš atsakovo sklypo. Taip pat ieškovė teikia teismui duomenis apie tai, kad atsakovas, patekdamas į savo butą per ieškovės sklypo dalį, elgiasi nesąžiningai, ir nenurodo tam tikrų svarbių aplinkybių. Ieškovė nenurodo priežasčių, kodėl atsakovas yra priverstas į savo butą patekti iš pietinės pusės, nors namas turi du butus ir bendrą laiptinę. Šia bendro naudojimo laiptine naudojasi tik ieškovė. Patekimo į namą tvarka buvo nustatyta dar 1999 m. balandžio 26 d. sutartimi, sudaryta tarp atsakovo G. Ž. ir L. B. (buvęs savininkas). Pagal šią sutartį šalys buvo susitarusios, kad įėjimais į gyvenamąjį namą abu savininkai naudosis atskirais, šuliniu abu bendraturčiai naudosis bendrai. Taigi, šias aplinkybes puikiai žinojo ir ieškovė. Ši tvarka buvo nusistovėjusi dar iš anksčiau 1988 m. rugsėjo 4 d. ir 1995 m. rugsėjo 22 d. sudarytomis sutartimis ir ji niekam jokių problemų nekėlė. Atsakovas ne kartą prašė ieškovės leisti naudotis bendra laiptine ir tokiu būdu išvengti vaikščiojimo per pietinę pusę, tačiau ieškovė prašymus ignoruodavo. Nurodė, jog ieškovės pateiktas naujas naudojimosi žemės sklypu planas yra ydingas. Pagal šį planą ieškovė padidino bendro naudojimo plotą, plane žymimą A, kuriuo atsakovas nesinaudoja, jam juo naudotis netikslinga ir nėra jokio poreikio, nes atsakovo garažas yra šiaurinėje pusėje, šalia bendros laiptinės, automobilis laikomas prie garažo. Patekti į butą užtenka raudonųjų linijų iš šiaurinės pusės, nustatytų aplink namą. Taigi ieškovė, žinodama, kad atsakovas nesinaudos sklypu A, sąmoningai padidindama jo plotą, siekia atimti dalį sklypo B, kuriuo atsakovas naudojasi ir prižiūri. Pažymėjo, jog ieškovės pateiktas planas neatitinka racionalumo ir patogumo kriterijų ir daro žalą tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, todėl ieškinys atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kartografijos projektai“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. parengtą žemės sklypo planą, t. y. ieškovei E. K. priskyrė naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais A (238 kv. m), C (248 kv. m) ir C1 (58 kv. m), atsakovui G. Ž. priskyrė naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis A (218 kv. m), B (267 kv. m). Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 725 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

6. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatė, kad atsakovas G. Ž. 1988 m. rugpjūčio 4 d. sutarties pagrindu pardavė ieškovės tėvui L. B. dalį gyvenamojo namo ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Kretingoje. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad L. B. naudosis atskiru įėjimu į namą iš kiemo pusės. 1995 m. rugsėjo 22 d. G. Ž. ir L. B. sudarė mainų sutartį, pagal ją sutarties šalys apsikeitė iki tol turėtomis pastato dalimis. Šios sutarties 5 punkte numatyta, kad G. Ž. naudosis tomis pačiomis patalpomis, įėjimu į namą, kuriais iki mainų sutarties naudojosi L. B., o L. B. naudosis tomis pačiomis patalpomis, įėjimu į namą, kuriais naudojosi G. Ž.. 1999 m. balandžio 26 d. L. B. ir G. Ž. sudarė gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pasidalijimo sutartį, pagal ją sutarties šalys pasidalijo gyvenamojo namo dalis ir ūkinius pastatus, numatė, kad įėjimais į namą abu bendraturčiai naudosis atskirais, šuliniu abu bendraturčiai naudosis bendrai. 2000 m. kovo 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė E. K. įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, butą, sandėlį, garažą, 1/2 dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi G. Ž. ir E. K. susitarė dėl jiems priklausančio 0,1093 ha ploto pagal preliminarius matavimus suformuoto žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Šia sutartimi šalys susitarė, kad E. K. naudosis jai nuosavybės teise priklausančiomis 578/1093 dalimis žemės sklypo tokia tvarka: sklypo dalimi, pažymėta plane Nr. 1, atskirai (540 kv. m), pažymėjimas plane Nr. 3 – bendrai (38 kv. m); G. Ž. naudosis jam nuosavybės teise priklausančiomis 515/1093 dalių sklypo tokia tvarka: sklypo dalimi, pažymėta plane Nr. 2, atskirai (477 kv. m), pažymėjimas plane Nr. 3 – bendrai (38 kv. m). Atlikus šalims priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos buvo suformuota 2020 m. vasario 26 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir duomenys buvo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, šalims priklausančio žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 0,1093 ha iki 0,1029 ha. Aktualiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė E. K. ir atsakovas G. Ž. yra 0,1029 ha ploto ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 578/1093 dalys (544 kv. m), atsakovui G. Ž. – 515/1093 dalių (485 kv. m) minėto žemės sklypo. Žemės sklype yra gyvenamasis namas (dviejų butų pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra šalims nuosavybės teise priklausantys butai. Taip pat minėtame sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir abiem šalims po 1/2 dalį priklausantys kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Kartografijos biuras“ matininko G. V. parengtą žemės sklypo planą. Pagal šį planą ieškovei ir atsakovui bendrai tektų naudotis 238 kv. m sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, ieškovei atskirai tektų naudotis 248 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C, ir 58 kv. m sklypo dalimi, pažymėta indeksu C1, atsakovui atskirai tektų naudotis 267 kv. m sklypo dalimi, pažymėta indeksu B.

7. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pagal šiuo metu galiojančią 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kurios planas sudarytas dar 1998 m. birželio 20 d., šalių bendram naudojimui yra priskirta tik nedidelė žemės sklypo dalis – kiemas (38 kv. m), plane pažymėta Nr. 3. Žemės sklypo dalis, ant kurios yra gyvenamasis namas su šalims priklausančiais butais, yra priskirta naudotis ieškovei E. K., plane pažymėta Nr. 1, o atsakovui priskirta naudotis sklypo dalis yra arčiau Transporto gatvės, plane pažymėta Nr. 2. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė į gyvenamąjį namą patenka pro įėjimą, esantį arčiau (duomenys neskelbtini), o atsakovas į gyvenamąjį namą patenka pro įėjimą iš kiemo pusės. Iš šalių paaiškinimų ir analizuojamo plano matyti, kad pagal nustatytą naudojimosi sklypu tvarką atsakovui nei bendrai, nei atskirai nėra priskirta naudotis sklypo dalis, esanti aplink gyvenamąjį namą. Nors atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad į savo butą jis patenka apeidamas namą palei jį padarytu takeliu, aplinkybės, kad šis takelis yra žemės sklypo dalyje, priskirtoje naudotis ieškovei, neginčijo. Iš plano taip pat matyti, kad kiemo pusėje, priskirtoje naudotis ieškovei, yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas ir abiem šalims bendrai priklausantis šulinys. Iš šiuo metu galiojančios naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano matyti, kad atsakovas ne tik neturi galimybės patekti prie bendro naudojimo konstrukcijų – išorinių namo sienų, bet ir apskritai neturi galimybės patekti į gyvenamąjį namą ir savo butą, prieiti prie šulinio, nes visas sklypas, ant kurio yra gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai, priskirtas naudotis ieškovei. Išanalizavus šiuo metu galiojančią naudojimosi sklypu tvarką ir šalių paaiškinimus sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu nustatyta naudojimosi tvarka yra iš esmės ydinga, nes nenumato galimybės atsakovui patekti prie jam priklausančio gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių (šulinio, kiemo aikštelės), todėl vien ši aplinkybė sudaro pagrindą keisti tarp šalių nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nė viena iš šalių teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kaip 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi buvo nustatyta būtent tokia tvarka, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad faktiškai sutartyje įtvirtinta tvarka šalys vadovaujasi tik iš dalies, t. y. atsakovas atskirai naudojasi jam priskirta sklypo dalimi Nr. 2, nors į gyvenamąjį namą patenka per ieškovei priskirtą naudotis žemės sklypo dalį Nr. 1, taigi dalis ieškovei priskirto sklypo faktiškai yra naudojama abiejų bendraturčių. Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad jis kiemu ir šuliniu nesinaudoja, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kiemas ir šulinys šalims priklauso po 1/2 dalį, todėl šiuo metu galiojanti tvarka, nenumatanti galimybės atsakovui naudotis jam priklausančiais inžineriniais statiniais, iš esmės pažeidžia paties atsakovo teises.

8. Teismas iš ieškovės pateikto prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos plano, parengto 2020 m. rugpjūčio 18 d., nustatė, kad pagal naująją tvarką bendram naudojimui yra priskiriama kur kas didesnė žemės sklypo dalis (456 kv. m), t. y. žemės sklypo dalis, esanti aplink namą, taip pat kiemas, per kurį atsakovas patenka į savo butą ir kuriame yra šalims bendrai priklausantis šulinys, taip pat privažiuojamasis kelias prie namo nuo Transporto gatvės. Nors pagal pateiktą variantą bendro naudojimo žemės sklypo plotas gerokai padidėja, teismo vertinimu, toks bendro naudojimo ploto nustatymas būtų racionalus, nes pagal šį planą abu bendraturčiai turėtų galimybę prieiti prie pastato bendro naudojimo konstrukcijų, bendraturčiai turėtų galimybę nevaržomai rūpintis pastato priežiūra ir eksploatavimu, be to, atsakovas nevaržomai ir nepažeisdamas ieškovės teisių galėtų patekti į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį pagal nusistovėjusią tvarką pro įėjimą iš kiemo pusės, taip pat naudotis jam priklausančiais kitais inžineriniais statiniais (kiemo aikštele ir šuliniu).

9. Teismas nurodė, kad byloje ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo ir dėl to, kad padidinus bendro naudojimo sklypo plotą, siekiant, kad šalims atskirai tektų naudotis sklypo dalimis, proporcingomis jų turimai nuosavybės daliai, ieškovei pagal pateiktą planą atitektų dalis šiuo metu ieškovo naudojamo sklypo, plane pažymėto C. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 544 kv. m, atsakovui – 485 kv. m žemės sklypo. Pagal ieškovės pateiktą planą bendram naudojimui priskirta ieškovės dalis sudaro 238 kv. m, atsakovo dalis sudaro 218 kv. m, ieškovei atskirai naudotis priskirtina 306 kv. m, atsakovui – 267 kv. m. Iš pateiktų duomenų matyti, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui atskiram naudojimui tenkančios sklypo dalys sudaro apie 55 proc. kiekvieno iš jų turimos nuosavybės dalių, todėl, teismo vertinimu, ieškovės pateiktame plane numatytos kiekvienam savininkui priskirtinos sklypo dalys yra proporcingos jų turimai nuosavybės daliai. Akivaizdu, kad, padidinus bendro naudojimo sklypo dalį, atskiram naudojimui priskirtinos sklypo dalys kiekvienam iš savininkų turi sumažėti, todėl, palikus atsakovui atskirai naudotis visą iki šiol jam atskiram naudojimui priskirtą sklypo dalį, ieškovei atskirai naudotis tenkanti dalis neproporcingai sumažėtų. Esant tokioms aplinkybėms tai, kad ieškovei pagal naują tvarką atitektų dalis sklypo C, kuri iki šiol buvo naudojama atsakovo, yra teisinga ir sąžininga, nes tik tokiu būdu šalims atskirai liks naudotis sklypo dalys, proporcingos jų turimai nuosavybės daliai. Ištyrus ir kompleksiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, kad ieškovė, prašydama pakeisti 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi nustatytą tvarką, įrodė, kad šiuo metu galiojanti tvarka yra ydinga, pažeidžianti abiejų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, šalys ja faktiškai vadovaujasi tik iš dalies, todėl yra pagrindas ją pakeisti. Pripažintina, kad ieškovės siūloma nustatyti nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą yra racionali, atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, todėl yra pagrindas pakeisti 2007 m. gegužės 24 d. sutarties pagrindu nustatytą tvarką ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kartografijos biuras“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. parengtą žemės sklypo planą.

10. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė E. K. pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 925 Eur išlaidas (75 Eur žyminis mokestis, 200 Eur už ginčo sklypo kadastrinius matavimus, 50 Eur už ginčo sklypo naudojimosi tvarkos parengimą ir 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos), jas prašė priteisti iš atsakovo. Ieškovė visas nurodytas išlaidas įvardijo kaip bylinėjimosi išlaidas ir prašė priteisti jas iš atsakovo, tačiau, teismo vertinimu, 200 Eur išlaidos už kadastrinius matavimus negali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir priteisiamos iš atsakovo. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali būti priskiriamos tik tokios išlaidos, kurių iš viso nebūtų, jeigu šalims netektų ginčo spręsti teisme. Tuo tarpu išlaidos, kurios neišvengiamai patiriamos dar net nesant teisminio ginčo, ir tokios, be kurių šalis savo teisių negalėtų realizuoti, net jeigu ginčo iš viso nereikėtų spręsti teisme, nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju kadastrinių matavimų išlaidos buvo patirtos išimtinai ieškovės iniciatyva ir ieškovė neišvengiamai būtų jas patyrusi, net jeigu atsakovas ir būtų sutikęs bendru sutarimu pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl jos negali būti pripažįstamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytomis išlaidomis ir negali būti priteisiamos iš atsakovo kaip bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu svarstyti šių išlaidų priteisimą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.76 straipsniu, kuris įpareigoja bendraturčius proporcingai prisidėti prie įmokų už bendrą turtą mokėjimo, teismas neturi teisės, nes ginčo teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio reikalavimai (dalykas), kurių teismas savo nuožiūra viršyti negali. Kadangi išlaidas už kadastrinius matavimus ieškovė prašo priteisti kaip bylinėjimosi išlaidas, o šios išlaidos, teismo vertinimu, nėra susijusios su bylos nagrinėjimu ir būtų patirtos net jei nebūtų šalių ginčo teisme, prašymo dalis dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už kadastrinius matavimus atmestina. Atsakovui atsisakius prisidėti prie išlaidų už kadastrinius matavimus apmokėjimo, ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovo. Kitos ieškovės nurodytos išlaidos pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis, yra pagrįstos ir įrodytos, todėl ieškinį patenkinus priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovas G. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo yra keičiama 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi Nr. 4407 numatyta ir nusistovėjusi tarp šalių sklypo naudojimosi tvarka, tik iš dalies atitinka faktines bylos aplinkybes, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos pakeitimo, pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamą panašiose bylose civilinių teisinių santykių stabilumo principą, todėl turi būti naikinamas visa apimtimi priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti. Tarp šalių 2007 m. gegužės 24 d. sudaryta žemės sklypo naudojimo sutartis Nr. 440 turi įstatymo galią ir ją keisti galima tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, pasikeitus aplinkybėms. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu keičiant tarp šalių nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką yra pasisakoma, kad galiojanti tvarka yra ydinga, pažeidžianti abiejų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Jokių kitų galiojančios žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo pagrindų, numatytų įstatyme ar sutartyje, juridinių faktų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl ko būtų reikalinga keisti nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, sprendime nenurodoma. Skundžiamame sprendime paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nieko nėra minima apie nusistovėjusios žemės sklypo tvarkos pakeitimą ir ji yra taikoma dėl žemės sklypo tvarkos nustatymo.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog 2007 m. gegužės 24 d. bylos šalys, būdamos veiksnios, sudarė žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartį Nr. 440, ja išreiškė savo valią naudotis žemės sklypu pagal numatytą planą, kuris atitiko abiejų šalių interesus. 2007 m. gegužės 24 d. sudarytame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane buvo numatyta, kaip šalys patenka prie joms numatyto įėjimo į namą, numatyta galimybė apeiti aplink namą. Tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka tenkino abi šalis ir šalys gera valia pasirašė sutartį, jokių trikdžių pasirašyti sutartį šalys nematė. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartį šalys įregistravo Nekilnojamojo turto registre ir ji šalims yra privaloma. Pagal nusistovėjusią tvarką žemės sklypu šalys naudojasi daugiau kaip trylika metų, todėl jokių įstatymo ar sutarties pagrindų keisti nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką nebuvo nustatyta.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškinyje yra minima dar viena įsiteisėjusios žemės sklypo naudojimosi sutarties pakeitimo priežastis, kad „per laiką tarp bendraturčių atsirado trintis“. Su šiuo teiginiu atsakovas nesutinka. Ieškovė name, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, o jį nuomoja nuomininkams, todėl tarp bendraturčių trinties nėra. Nors teismo posėdžio metu ieškovė pasisakė, kad kyla konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos, tačiau kokie konkrečiai kyla konfliktai, tarp ko jie kyla, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų apie tariamai vykstančius konfliktus. Dėl konfliktinių situacijų teismo posėdžio metu ieškovė pasisakė prieštaringai. Į teisėjos klausimą dėl patekimo į butą ji pasisakė, kad dėl patekimo į butą konfliktų nėra buvę, vėliau mini, kad kyla konfliktų. Atsakovas pažymi, kad jokių konfliktų tarp jo ir kaimyninio buto nuomininkų nekyla, jie sugyvena gerai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ketina parduoti savo namo dalį, todėl viena iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos keitimo priežasčių gali būti noras kuo greičiau parduoti namą, nes pirkėjams nusistovėjusi sklypo naudojimosi tvarka gali būti nepatogi. Ieškinyje teigiama, kad „sumažėjęs Ginčo sklypo plotas ir pasikeitusios ribos taip pat yra ta priežastis, dėl ko turėtų keistis naudojimosi Ginčo sklypu tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad sklypo ribų pasikeitimas buvo nustatytas sudarant žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą pagal ieškovės pateiktą projektą. Sklypo ploto sumažėjimas nekeičia sklypo naudojimosi tvarkos ribų, todėl jokios esmės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimui neturi. Skundžiamame apylinkės teismo sprendime nėra minima, kad sklypo ploto pasikeitimas turi įtakos žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimui.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovas sutinka, kad šiuo metu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra iš dalies neracionali dėl pagal šalių susitarimą nustatyto patekimo į namą, nes ieškovė į gyvenamąjį namą patenka pro įėjimą pietinėje sklypo dalyje, arčiau (duomenys neskelbtini), nors ji naudojasi žemės sklypu, esančiu šiaurinėje dalyje, o atsakovas į gyvenamąjį namą patenka pro įėjimą, esantį šiaurinėje sklypo dalyje iš kiemo pusės, nors naudojasi žemės sklypu, esančiu pietinėje dalyje. Tai matydamas atsakovas siūlė ieškovei apsikeisti įėjimais į gyvenamąjį namą, kad ieškovė į namą patektų iš šiaurinės sklypo pusės, kur yra jos naudojamas žemės sklypas, o atsakovas patektų į namą iš pietinės pusės, kur yra jo naudojamas žemės sklypas. 1999 m. balandžio 26 d gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos sutartyje nustatyta, kad įėjimais į namą abu bendraturčiai naudosis atskirais. Kokiu konkrečiu įėjimu naudosis šalys, sutartyje nenumatyta, todėl pakeisti įėjimus į namą galima net nekeičiant 1999 m. balandžio 26 d namo naudojimo sutarties, tuo labiau kad šalys naudojasi atskirais namo aukštais. Teismo posėdžio metu ieškovė dėl pateikto pasiūlymo pasisakė, kad yra įmanoma įrengti įėjimą, tačiau kėlė klausimą, „ar yra tokia būtinybė“. Atsakovas sutiktų apsikeisti įėjimais į gyvenamąjį namą ir taip išspręsti ginčą nekeičiant nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau ieškovė tuo klausimu tartis nesutinka.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas, kuriuo keičiama nusistovėjusi naudojimosi tvarka, neatitinka racionalumo ir patogumo kriterijų, daroma tik vieno žemės sklypo savininko interesų sąskaita, daro žalą tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Pagal šį planą ieškovė padidino bendro naudojimo plotą, plane žymimą A, kuris atsakovui nereikalingas ir kuriuo jis nesinaudoja, jam juo naudotis nėra būtinybės, nes atsakovo naudojamas žemės plotas yra pietinėje sklypo dalyje, garažas taip pat yra pietinėje sklypo dalyje. Padidinus bendro naudojimo plotą, plane žymimą A, kartu proporcingai sumažinama atsakovo naudojama sklypo dalis, plane žymima B, ir atitinkamai padidinama ieškovei naudotis priskiriama sklypo dalis, plane žymima C. Taigi iš atsakovo yra paimama dalis sodo, kuris yra sklypo pietvakarinėje dalyje. Šį sodą atsakovas pats sodino, prižiūri, todėl jo paėmimas daro atsakovui moralinę skriaudą. Ieškovės teikiamame žemės sklypo naudojimo plane pasilieka tie patys nesklandumai, nes ieškovė ir toliau pateks į namą iš pietinės sklypo dalies, kur yra atsakovo naudojamas žemės sklypas, o atsakovas bendrai su ieškove naudosis šiaurine sklypo dalimi, plane žymima A, nors jam ja naudotis nereikia, nes jo naudojamas žemės plotas yra pietinėje sklypo dalyje. Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamas apylinkės teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes byloje nebuvo nustatyta įstatyme numatytų aplinkybių, dėl ko turi būti keičiama jau įsiteisėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, siūlomas naujas naudojimosi žemės sklypo planas yra neracionalus, pažeidžiantis atsakovo interesus. Sprendimas turi būti panaikintas, byloje priimant naują teismo sprendimą – atmetant ieškinį visa apimtimi. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

17. Ieškovė E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo ieškovės patirtas apeliacinės instancijos teisme atstovavimo išlaidas – 600 Eur.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, jog atsakovas turi galimybę pagal sutartį patekti į savo butą, nepatekęs tik į ieškovei naudotis priskirtą žemės dalį. Atsakovas ne tik neturi galimybės patekti prie bendro naudojimo konstrukcijų – išorinių namo sienų, bet ir apskritai neturi galimybės patekti į gyvenamąjį namą ir savo butą, prieiti prie šulinio, nes visas žemės sklypas, ant kurio yra gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai, priskirtas naudotis ieškovei, todėl šiuo metu nustatyta naudojimosi tvarka yra iš esmės ydinga ir vien ši aplinkybė sudaro pagrindą keisti tarp šalių nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Faktiškai sutartyje įtvirtinta tvarka šalys vadovaujasi tik iš dalies, t. y. atsakovas atskirai naudojasi jam priskirta sklypo dalimi Nr. 2, tačiau į gyvenamąjį namą patenka per ieškovei priskirtą naudotis žemės sklypo dalį Nr. 1, taigi dalis ieškovei priskirto žemės sklypo faktiškai yra naudojama abiejų bendraturčių. Šiuo metu galiojanti tvarka, nenumatanti galimybės atsakovui naudotis jam priklausančiais inžineriniais statiniais, iš esmės pažeidžia ir paties atsakovo teises. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 0,1093 ha iki 0,1029 ha. Ši aplinkybė reikšminga tuo, kad sumažėjęs žemės sklypo plotas ir pasikeitusi jo konfigūracija lemia tai, jog sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nebeegzistuoja ir nebegali būti taikoma, nes, pasikeitus žemės sklypo kadastro duomenims, pasikeitė ir pats nekilnojamasis daiktas, o to daikto, kuriam sutartimi buvo nustatyta naudojimosi tvarka, nebeliko, todėl darytina išvada, kad būtina iš naujo nustatyti tokią naudojimosi tvarką.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles. Nenurodo, kokiam konkrečiam suformuotam teismo precedentui skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja. Apelianto teiginiai apie tai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, yra visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti. Dėl atsakovo sunkaus charakterio su juo nuolat kyla konfliktų. Ieškovė ne kartą bandė su atsakovu susitarti gražiuoju dėl ydingos naudojimosi tvarkos pakeitimo, bandė jam įrodyti, kad jis net neturi teisės pagal šią tvarką įeiti į gyvenamąjį namą, tačiau atsakovas tik šiurkščiai atsikalbinėdavo. Jau vien faktas, kad ieškovė kreipėsi į teismą, įrodo kilusį ginčą tarp bendraturčių, todėl šio fakto įrodinėti nebereikia, tuo labiau kad atsakovas nesutiko su ieškiniu. Atsakovas neteisingai nurodo, kad siūlė ieškovei apsikeisti įėjimais į gyvenamąjį namą. To niekada nebuvo, todėl atsakovas ir į bylą nepateikė tai įrodančių duomenų. Jei atsakovas būtų ketinęs keistis įėjimais į gyvenamąjį namą, tai šioje byloje būtų pateikęs tokį pasiūlymą, tačiau to atsakovas nepadarė, o tai ir patvirtina, kad atsakovo gynybinė pozicija niekuo neparemta. Keitimas įėjimų į gyvenamąjį namą reiškia naudojimosi gyvenamu namu tvarkos keitimą, tačiau šios aplinkybės nėra nei ieškinio pagrindas, nei ieškinio dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas negali priimti sprendimų, susijusių su materialiniais teisiniais šalių santykiais, kurie byloje nėra ginčo objektai.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovas atsisako patekti į gyvenamąjį namą. Tokia atsakovo gynybinė pozicija prasilenkia su logika, nes jis neatsisako naudotis gyvenamuoju namu, tačiau atsisako į jį patekti, t. y. privažiuoti ar prieiti prie jo. Atsakovas šiuo metu laisvai naudojasi visu žemės sklypu, t. y. tiek atskirai pietine žemės sklypo dalimi, kur yra sodas ir daržas, tiek bendrai šiaurine – kur yra gyvenamasis namas ir kiti namo priklausiniai ir kur jis laiko savo automobilį. Tuo tarpu ieškovė apskritai neturi galimybės naudotis žemės sklypu atskirai ir naudojasi tik šiaurine žemės sklypo dalimi bendrai su atsakovu. Ieškovė ir jos atstovas atsakovui siūlė pateikti savo naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantą, tačiau atsakovas atsisakė ir nurodė, kad jis nieko keisti nenori ir jam yra gerai, kaip yra. Nenustačius tarp šalių naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ginčas tarp šalių dar labiau išsiplėstų, nes ieškovė būtų priversta pareikalauti iš atsakovo laikytis sutartimi nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, t. y. nesiartinti prie žemės sklypo dalies Nr. 1, sutartimi priskirtos naudotis tik ieškovei, o tai atsakovui atimtų bet kokią galimybę naudotis gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimas, kuriuo teismas ieškinį tenkino ir nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kartografijos projektai“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. parengtą žemės sklypo planą, t. y. ieškovei E. K. priskyrė naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais A (238 kv. m), C (248 kv. m) ir C1 (58 kv. m), atsakovui G. Ž. priskyrė naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis A (218 kv. m), B (267 kv. m), be to, priteisė iš atsakovo 725 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes byloje nebuvo nustatyta įstatyme numatytų aplinkybių, dėl ko turi būti keičiama jau nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, siūlomas naujas naudojimosi žemės sklypo planas yra neracionalus, pažeidžiantis atsakovo interesus.

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas G. Ž. 1988 m. rugpjūčio 4 d. sutarties pagrindu pardavė ieškovės tėvui L. B. dalį gyvenamojo namo ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Kretingoje.

25. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad L. B. naudosis atskiru įėjimu į namą iš kiemo pusės. 1995 m. rugsėjo 22 d. G. Ž. ir L. B. sudarė mainų sutartį, pagal ją sutarties šalys apsikeitė iki tol turėtomis pastato dalimis. Šios sutarties 5 punkte numatyta, kad G. Ž. naudosis tomis pačiomis patalpomis, įėjimu į namą, kuriais iki mainų sutarties naudojosi L. B., o L. B. naudosis tomis pačiomis patalpomis, įėjimu į namą, kuriais naudojosi G. Ž..

26. 1999 m. balandžio 26 d. L. B. ir G. Ž. sudarė gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pasidalijimo sutartį, pagal kurią sutarties šalys pasidalijo gyvenamojo namo dalis ir ūkinius pastatus, numatė, kad įėjimais į namą abu bendraturčiai naudosis atskirais, šuliniu abu bendraturčiai naudosis bendrai.

27. 2000 m. kovo 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė E. K. įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, butą, sandėlį, garažą, 1/2 dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

28. 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi G. Ž. ir E. K. susitarė dėl jiems priklausančio 0,1093 ha ploto pagal preliminarius matavimus suformuoto žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Šia sutartimi šalys susitarė, kad E. K. naudosis jai nuosavybės teise priklausančiomis 578/1093 dalimis žemės sklypo tokia tvarka: sklypo dalimi, pažymėta plane Nr. 1, atskirai (540 kv. m), pažymėjimas plane Nr. 3 – bendrai (38 kv. m); G. Ž. naudosis jam nuosavybės teise priklausančiomis 515/1093 dalių sklypo tokia tvarka: sklypo dalimi, pažymėta plane Nr. 2, atskirai (477 kv. m), pažymėjimas plane Nr. 3 – bendrai (38 kv. m).

29. Byloje nustatyta, kad faktiškai sutartyje įtvirtinta tvarka šalys vadovaujasi tik iš dalies, t. y. atsakovas atskirai naudojasi jam priskirta sklypo dalimi Nr. 2, tačiau į gyvenamąjį namą patenka per ieškovei priskirtą naudotis žemės sklypo dalį Nr. 1.

30. Atlikus šalims priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos buvo suformuota 2020 m. vasario 26 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir duomenys buvo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, šalims priklausančio žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 0,1093 ha iki 0,1029 ha.

31. Aktualiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė E. K. ir atsakovas G. Ž. yra 0,1029 ha ploto ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 578/1093 dalys (544 kv. m), atsakovui G. Ž. – 515/1093 dalių (485 kv. m) minėto žemės sklypo. Žemės sklype yra gyvenamasis namas (dviejų butų pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra šalims nuosavybės teise priklausantys butai. Taip pat minėtame sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir abiem šalims po 1/2 dalį priklausantys kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

32. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Kartografijos biuras“ matininko G. V. parengtą žemės sklypo planą. Pagal šį planą ieškovei ir atsakovui bendrai tektų naudotis 238 kv. m sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, ieškovei atskirai tektų naudotis 248 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C, ir 58 kv. m sklypo dalimi, pažymėta indeksu C1, atsakovui atskirai tektų naudotis 267 kv. m sklypo dalimi, pažymėta indeksu B.

Dėl nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos keitimo

33. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi G. Ž. ir E. K. susitarė dėl jiems priklausančio 0,1093 ha ploto pagal preliminarius matavimus suformuoto žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir šioje byloje nėra pagrindo keisti jau nusistovėjusią naudojimosi tvarką.

34. Byloje nustatyta, kad atlikus šalims priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos buvo suformuota 2020 m. vasario 26 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir duomenys buvo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, šalims priklausančio žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 0,1093 ha iki 0,1029 ha, t. y. 0,64 aro, ir teisėjų kolegija šį plotą vertina ne kaip galimą paklaidą, o reikšmingą šalių 2007 m. gegužės 24 d. sutarties pakeitimui.

35. Dėl to teisėjų kolegija pasisako ir dėl tų argumentų, kurie susiję su žemės bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kai tikslinami kadastro duomenys pagal naujai parengtą žemės sklypo planą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), teisinės reikšmės.

36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai.

37. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

38. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką, tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017 38 punktą).

39. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinta galimybė prieiti iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

40. Ieškovės ir atsakovo yra sudaryta Nekilnojamojo turto registre registruota 2007-05-24 sutartis Nr. 4407 (toliau – Sutartis), nustatanti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią buvo numatyta, kad ieškovė naudosis pridedamame Žemės sklypo plane pažymėta dalimi Nr. 1 (540 kv. m) atskirai ir pažymėta dalimi Nr. 3 (38 kv. m) bendrai, o atsakovas – atitinkamai pažymėta dalimi Nr. 2 (477 kv. m) atskirai ir pažymėta dalimi Nr. 3 (38 kv. m).

41. Tačiau byloje nustatyta, kad apeliantas atskirai naudojasi jam priskirta sklypo dalimi Nr. 2 pagal jo nurodomą 2007-05-24 sutartį, tačiau į gyvenamąjį namą patenka per ieškovei priskirtą naudotis žemės sklypo dalį Nr. 1, taigi dalis ieškovei priskirto žemės sklypo faktiškai yra naudojama abiejų bendraturčių. Todėl byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog galiojanti šalių naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina kiekvienam naudotojui galimybės prieiti iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti.

42. Apeliacinio skundo 21 punkte nurodoma, jog atsakovas sutinka, kad šiuo metu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra iš dalies neracionali dėl pagal šalių susitarimą nustatyto patekimo į namą, nes ieškovė į gyvenamąjį namą patenka pro įėjimą pietinėje sklypo dalyje, arčiau (duomenys neskelbtini), nors ji naudojasi žemės sklypu, esančiu šiaurinėje dalyje, o atsakovas į gyvenamąjį namą patenka pro įėjimą, esantį šiaurinėje sklypo dalyje iš kiemo pusės, nors naudojasi žemės sklypu, esančiu pietinėje dalyje. Apelianto nurodomais motyvais dėl apsikeitimo įėjimais į namą atmesti ieškovės siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra pagrindo, nes naudojimosi bendru namu tvarka yra kito ginčo dalykas. Šioje byloje įrodyta, jog pagal apelianto siūlomą palikti naudojimosi žemės sklypu tvarką šalys į savo bendro namo dalis patenka ne per jiems priskirtas žemės sklypo dalis, todėl tokia žemės sklypu naudojimosi tvarka neatitinka šios nutarties 39 punkte nurodomo teisinio reglamentavimo.

43. Byloje nustačius, jog pagal apelianto siekiamą palikti naudojimosi tvarką ieškovė neturi galimybės naudotis žemės sklypo atskira dalimi ir naudojasi tik šiaurine žemės sklypo dalimi bendrai su atsakovu, nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog atsakovui turi būti palikta išimtinai naudotis pietvakarinė sklypo dalis, kur yra jo sodas, ir neturi būti didinamas bendras ginčo sklypo naudojimosi plotas.

44. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad jis kiemu ir šuliniu nesinaudoja, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kiemas ir šulinys šalims priklauso po 1/2 dalį, todėl šiuo metu galiojanti tvarka, nenumatanti galimybės atsakovui naudotis jam priklausančiais inžineriniais statiniais, nes bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams, nėra racionali. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

45. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo plotas gerokai sumažėjo – nuo 0,1093 ha iki 0,1029 ha, t. y. 0,64 aro. Ši aplinkybė reikšminga tuo, kad sumažėjęs žemės sklypo plotas ir pasikeitusi jo konfigūracija lemia tai, jog sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nebegali būti taikoma, nes, pasikeitus žemės sklypo kadastro duomenims, pasikeitė ir pats nekilnojamasis daiktas, todėl darytina išvada, kad būtina iš naujo nustatyti kitą naudojimosi tvarką. Ieškovė naują tvarką pasiūlė, o atsakovas naujos tvarkos nesiūlo, tačiau byloje įrodžius, jog nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka nebegali būti taikoma, atmesti ieškinio apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

46. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).

47. Šioje byloje atsakovas neįrodė, kad ieškovės pateiktas projektas yra netinkamas ar ydingas. Byloje nustatyta, kad ieškovės pateiktas projektas yra susietas su naujai nustatytu žemės sklypo dydžiu, sudaro galimybę naudotis šalims jiems priklausančiomis nekilnojamojo turto dalimis, atskirais esamais įėjimais į bendrą gyvenamąjį namą, todėl palikti atsakovui išimtinai naudotis pietvakarine sklypo dalimi ir nedidinti bendro ginčo sklypo naudojimosi ploto byloje nėra teisinio pagrindo, nes bendras sklypo plotas sumažėjo gerokai – 0,64 aro.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą sumokėjo 600 Eur, ši suma neviršija paminėtų rekomendacijų, todėl priteistina iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti E. K. iš G. Ž. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.