Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui G. Ž. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. Ž. prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą, nustatant, kad E. K. naudosis žemės sklypo dalimis A/238, C/248 ir C1/58, atsakovas G. Ž. naudosis žemės sklypo dalimis A/218 ir B/267. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,1029 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 578/1093 sklypo dalys, o atsakovui – 515/1093. Ginčo sklype yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė ir atsakovas turi asmenine nuosavybe po butą, taip pat pagalbinio ūkio pastatai – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos asmenine nuosavybės teise valdo ieškovė, o kiti kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nuosavybės teise valdomi lygiomis dalimis ieškovės ir atsakovo. Šiuo metu tarp ginčo šalių galioja Nekilnojamojo turto registre registruota 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi Nr. 4407 nustatyta naudojimosi ginčo sklypu tvarka, dėl kurios tarp šalių kilo ginčas. Šioje sutartyje naudojimosi tvarka nustatyta ginčo sklypui, kurio plotas nustatytas tik preliminariais matavimais ir, kurio bendras plotas yra 0,1093 ha: ieškovei priklauso 578/1093 dalys, o atsakovui - 515/1093 dalys. Pagal šią tvarką buvo numatyta, kad ieškovė naudosis pridedamame žemės sklypo plane pažymėta dalimi Nr.1 (540 kv. m.) atskirai ir pažymėta dalimi Nr. 3 (38 kv. m.) bendrai, o atsakovas – atitinkamai pažymėta dalimi Nr. 2 (477 kv. m.) atskirai ir pažymėta dalimi Nr. 3 (38 kv. m.) bendrai. Nors bendraturčiai tarpusavio susitarimu yra nusistatę naudojimosi ginčo sklypu tvarką, tačiau ji buvo nustatyta ydingai ir per laiką tarp bendraturčių atsirado trintis. Ydingumas pasireiškia tuo, kad žemės sklypo plane pažymėta dalimi Nr.1, priskirta ieškovei naudotis atskirai, naudojasi ir atsakovas, nes ši dalis apima ir gyvenamą namą, kuriame yra ir atsakovo butas. Taigi, neišvengiamai ieškovės dalimi, priskirta jai asmeniniam naudojimui, naudojasi ginčo šalys bendrai ir ieškovei nebeliko ginčo sklypo ploto, kuriuo ji galėtų naudotis atskirai, kai tuo tarpu atsakovas asmeniškai naudojasi 477 kv. m. ploto dalimi, plane pažymėta Nr. 2. Ieškovė bandė su atsakovu susitarti dėl naujos ginčo sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau atsakovas nesutiko, nurodydamas, kad jam gera ir dabartinė tvarka. Ieškovė kreipėsi į UAB „Kartografijos biuras“ dirbantį matininką G. V., kad ant žemės sklypo plano parengtų naują naudojimosi tvarką, tačiau matininkas nurodė, kad ginčo sklypas yra pamatuotas tik preliminariais matavimais, todėl naudojimosi tvarkai parengti būtina pirma atlikti tikslius ginčo sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus ginčo sklypo plotas sumažėjo nuo 1093 kv. m. iki 1029 kv. m., atsakovas pritarė šiems kadastriniams matavimams, nauji sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Įregistravus naujus sklypo kadastro duomenis matininkas G. V. parengė naują naudojimosi ginčo sklypu tvarką, pagal kurią yra didinama bendro naudojimo teritorija A (iki 456 kv. m.) ir mažinamas atsakovui priskirtos asmeniniam naudojimui žemės plotas B (iki 267 kv. m.), tuo pačiu realiai priskiriant ieškovei taip pat asmeniniam naudojimui atskirą žemės sklypo plotą C (248 kv. m.) ir plotą C1 (58 kv. m.). Bendram naudojimui išskirtame plote A ieškovės nuosavybės dalis sudaro 238 kv. m., o atsakovo – 218 kv. m., t. y. proporcingai turimai nuosavybės daliai bendroje dalinėje nuosavybėje. Su tokia tvarka atsakovas nesutinka, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad bendro naudojimo dalis padidinta todėl, kad atsakovas į savo butą patenka per ginčo sklypo šiaurinę dalį, o asmeninio naudojimo žemės dalį turi pietinėje ginčo sklypo dalyje, o ieškovė į savo butą patenka per pietinę ginčo sklypo dalį, o šiaurės vakarinėje dalyje turi pagalbinio ūkio pastatą, prie kurio prieiti (privažiuoti) gali tik per bendro naudojimo žemę. Taip pat apie gyvenamą namą 1 metro pločio juosta paliktas apėjimas langų ir namo fasado priežiūrai. Be to, dabar ginčo sklypo dalis po bendraturčių bendra daline nuosavybe turimu gyvenamu namu yra priskirta bendram naudojimui, o ne vien tik ieškovės asmeniniam naudojimui, kaip buvo senoje tvarkoje. Ieškovės manymu ši tvarka įteisina šalių lygiateisiškumą, proporcingumą turimai nuosavybės daliai, tinkamumą naudotis savo dalimis, nepažeidžiant kito bendraturčio interesų, ir beveik išsaugo asmeninio naudojimo teritorijas tose pačiose vietose, kur ir buvo senojoje tvarkoje. Visa tai leidžia pagrįstai tikėtis, kad daugiau jokių ginčų tarp bendraturčių nebeturėtų kilti.

Atsakovas G. Ž. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, siekdama pakeisti 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką elgiasi nesąžiningai, siekia tenkinti tik savo interesus ir neatskleidžia visų ginčo aplinkybių su atsakovu. Nurodė, kad 2020 m. birželio 26 d. buvo atlikti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Matavimų metu buvo nustatyta, kad sklypo ribos ir plotas pasikeitė. Su atliktais matavimais jis sutiko, kadangi prieš tai buvę preliminarūs matavimai galėjo ir neatitikti. Pagal sudarytą 2007 m. gegužės 24 d. sutartį ieškovė naudojasi jai nuosavybės teise atitenkančiomis 578/1093 dalimis žemės sklypo, pažymėjimas plane Nr. 1, atskirai: 540 kv. m., pažymėjimas plane Nr. 3: bendrai – 38 kv. m. Atsakovas naudojasi jam privatinės nuosavybės teise atitenkančiomis 515/1093 dalimis žemės sklypo, pažymėjimas plane Nr. 2, atskirai: 477 kv. m., pažymėjimas plane Nr. 3: bendrai - 38 kv. m. Ieškovė reikalavimą grindžia tuo, kad sumažėjo bendras sklypo plotas, kad atsakovas naudojasi jai priklausančia sklypo dalimi patekdamas į butą, kad namas stovi jos sklypo dalyje, todėl jai yra sumažėjusi žemės ploto dalis, kuria ji negali naudotis ir būtina suformuoti bendrą sklypą po namu, sumažinant atsakovui priklausančio sklypo dalį. Atsakovo manymu namo sklypo formuoti nereikalinga, nes yra nustatytos raudonos linijos aplink namą, kuriomis naudotis turi teisę tiek ieškovė, tiek atsakovas. Formuodama sklypą po namu ir praplėsdama jo naudojimosi ribas iki šulinio (bendro naudojimo) ir garažo (ieškovės nuosavybė), kuriais atsakovas niekada nesinaudojo ir nesinaudoja, ieškovė siekia tokiu būdu pateisinti savo reikalavimą ir pažeistas teises, ir kaip kompensaciją dėl prarastos sklypo dalies, jį kompensuoti iš atsakovo sklypo. Taip pat ieškovė teikia teismui duomenis apie tai, kad atsakovas, patekdamas į savo butą per ieškovės sklypo dalį, elgiasi nesąžiningai ir nenurodo tam tikrų svarbių aplinkybių. Ieškovė nenurodo priežasčių, kodėl atsakovas yra priverstas į savo butą patekti iš pietinės pusės, kai tuo tarpu namas turi du butus ir bendrą laiptinę. Šia bendrojo naudojimo laiptine naudojasi tik ieškovė. Patekimo į namą tvarka buvo nustatyta dar 1999 m. balandžio 26 d. sutartimi, sudaryta tarp atsakovo G. Ž. ir L. B. (buvęs savininkas). Pagal šią sutartį šalys buvo susitarusios, kad įėjimu į gyvenamąjį namą abu savininkai naudosis atskiru, šuliniu abu bendrasavininkai naudosis bendrai. Taigi, šias aplinkybes puikiai žinojo ir ieškovė. Ši tvarka buvo nusistovėjusi dar iš anksčiau 1988 m. rugsėjo 4 d. ir 1995 m. rugsėjo 22 d. sudarytomis sutartimis ir ji niekam jokių problemų nekėlė. Atsakovas ne kartą prašė ieškovės leisti naudotis bendra laiptine ir tokiu būdu išvengti vaikščiojimų per pietinę pusę, tačiau ieškovė prašymus ignoruodavo. Nurodė, jog ieškovės pateiktas naujas naudojimosi žemės sklypu planas yra ydingas. Pagal šį planą ieškovė padidino bendrojo naudojimo plotą, plane žymimą A, kuriuo atsakovas nesinaudoja, jam juo naudotis netikslinga ir nėra jokio poreikio, nes atsakovo garažas yra šiaurinėje pusėje, šalia bendros laiptinės, automobilis laikomas prie garažo. Patekti į butą užtenka raudonųjų linijų iš šiaurinės pusės, nustatytų aplink namą. Taigi ieškovė, žinodama, kad atsakovas nesinaudos sklypu A, sąmoningai padidindama jo plotą, siekia atimti dalį sklypo B, kuriuo atsakovas naudojasi ir prižiūri. Pažymėjo, jog ieškovės pateiktas planas neatitinka racionalumo ir patogumo kriterijų bei daro žalą tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, todėl ieškinys atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu ieškovė E. K. ir jos atstovas advokato padėjėjas V. P. ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ankstesnė tvarka buvo parengta pagal tai, kad seniau gyveno priešingose namo pusėse. Apsikeitus gyvenamosiomis patalpomis, buvusi naudojimosi tvarka atrodo nelogiška, nes įėjimai į butus yra priešingose pusėse nei priklauso žemės. Taip pat visa žemė, ant kurios stovi pastatas priklauso naudotis jai. Ji gyvenamojo namo dalį įgijo dovanojimo sutarties pagrindu ir jos įėjimas yra arčiau gatvės, atsakovo įėjimas yra iš kiemo pusės, o žemės yra atvirkščiai. 2007 m. naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta atsakovo iniciatyva. Tuo metu sutarė su atsakovu gerai, nekilo konfliktinių situacijų, todėl ir negalvojo, kad iškils problemų ateityje. Šiuo metu su atsakovu nuolat kyla konfliktinės situacijos, santykiai tapo sudėtingesni, iš ten dėl sudėtingų santykių išsikėlė jos tėvai ir brolis, todėl ir reikia nustatyti naują naudojimosi tvarką. Jai priklausančioje namo dalyje šiuo metu gyvena nuomininkai, nes jos šeimos nariai ten gyventi negali. Sklypo dalis, kuria iki šiol naudojosi atsakovas, o prašoma priskirti ieškovei, yra sodas. Su atsakovo argumentais dėl bendros laiptinės nesutinka, nes pagal dokumentus ji naudojasi jai priklausančiu įėjimu. Bendra laiptinė niekaip nėra atskirta nuo jos buto, tai pašaliniai žmonės patektų tiesiai į jos butą. Įėjimais į namą taip, kaip naudojasi dabar, naudojosi visą laiką. Mano, kad siūloma nustatyti tvarka yra proporcinga turimai nuosavybei, buvo atsižvelgta į turimus pastatus, buvo apgalvota, kad per bendrojo naudojimo žemę būtų galima prieiti prie inžinerinių tinklų, nebūtų kliūčių niekam privažiuoti iki pat atsakovo įėjimo ir pan. Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ginčo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nėra, tačiau yra kurioziška situacija, kad pagal nustatytą tvarką atsakovas iš kiemo pusės negali niekaip patekti į namą, nes visa ši sklypo dalis priskirta naudotis ieškovei. Kaip 2007 m. buvo nustatyta tokia ydinga tvarka neaišku, bet akivaizdu, kad abi šalys nesuprato ką daro. Sudarant naują naudojimosi tvarkos planą kartu su matininkais buvo sprendžiama, kaip užtikrinti, kad abu savininkai galėtų patekti į jiems priklausančias patalpas. Taip pat yra būtina palikti praėjimą aplink namą, privažiavimą prie atsakovo įėjimo, komunikacijos taip pat yra šioje dalyje, todėl ir buvo nustatyta tokia bendro naudojimo sklypo dalis. Siekiant išlaikyti nuosavybės dalių proporcingumą, ieškovė pasirinko C1 dalį ir C dalį, kur yra ieškovei priklausantis negyvenamas ūkinis pastatas, o taip pat ieškovei turi atitekti dalis iki šiol atsakovo naudotos sklypo dalies. Pagrindą pakeisti nustatytą tvarką sudaro šiuo metu nustatytos tvarkos ydingumas ir tai, kad atlikus kadastrinius matavimus pasikeitė sklypo plotas ir ribos.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. Ž. ir jo atstovas advokatas P. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Atsakovas G. Ž. papildomai paaiškino, kad pagal žodinį susitarimą užrašė namo dalį ieškovės tėvui L. B., nors buvo sutarę, kad turtas vis tiek priklausys jam (G. Ž.), o L. B. tą namo dalį padovanojo ieškovei, t. y. jį apgavo. 1988 m. pardavė L. B. namo dalį, L. B. turėjo naudotis įėjimu į namą iš kiemo pusės. 1995 m. pasikeitė su L. B. namo dalimis, bet kaip pateks į namą neaptarė. 2007 m. su ieškove susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Jis į savo namo dalį patenka apeidamas takeliu namą, pjauna sklype žolę. Nesutinka su ieškovės siūloma tvarka, nes ieškovė nori užgrobti jo sklypo dalį. Aplink namą esantis takelis yra ieškovei priskirtoje naudotis žemėje. Kieme yra bendras šulinys, jo yra tik variklis ir vamzdžiai, jam prie šulinio eiti nereikia. Ieškovė namą yra pardavusi naujam šeimininkui, su kuriuo kalbėjo ir tas žmogus jam taip sakė. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad naudojimosi žemės sklypo tvarkos pakeitimai galimi tik esant objektyviam pagrindui. Šiuo atveju šalys 2007 m. susitarė dėl naudojimosi sklypu tvarkos ir šiuo metu niekas nepasikeitė. Ieškovės siūloma tvarka ydinga, nes ieškovė nori atimti iš atsakovo jo naudojamą sodą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas G. Ž. 1988 m. rugpjūčio 4 d. sutarties pagrindu pardavė ieškovės tėvui L. B. dalį gyvenamojo namo ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje buvo numatyta, kad L. B. įėjimu į namą naudosis atskiru iš kiemo pusės. 1995 m. rugsėjo 22 d. G. Ž. ir L. B. sudarė mainų sutartį, pagal kurią sutarties šalys apsikeitė iki tol turėtomis pastato dalimis. Šios sutarties 5 punkte numatyta, kad G. Ž. naudosis tomis pačiomis patalpomis, įėjimu į namą, kuriomis iki mainų sutarties naudojosi L. B., o L. B. naudosis tomis pačiomis patalpomis, įėjimu į namą, kuriais naudojosi G. Ž.. 1999 m. balandžio 26 d. L. B. ir G. Ž. sudarė gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pasidalijimo sutartį, pagal kurią sutarties šalys pasidalijo gyvenamojo namo dalimis ir ūkiniais pastatais, numatė, kad įėjimu į namą abu bendrasavininkai naudosis atskiru, šuliniu abu bendrasavininkai naudosis bendrai. 2000 m. kovo 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė E. K. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, butą, sandėlį, garažą, ½ dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi G. Ž. ir E. K. susitarė dėl jiems priklausančio 0,1093 ha ploto, pagal preliminarius matavimus suformuoto žemės sklypo, naudojimosi tvarkos. Šia sutartimi šalys susitarė, kad E. K. naudosis jai nuosavybės teise priklausančiomis 578/1093 dalimis žemės sklypo tokia tvarka: sklypo dalimi, pažymėta plane Nr. 1 atskirai (540 kv. m.), pažymėjimas plane Nr. 3 bendrai (38 kv. m.); G. Ž. naudosis jam nuosavybės teise priklausančiomis 515/1093 dalimis sklypo tokia tvarka: sklypo dalimi, pažymėta plane Nr. 2 atskirai (477 kv. m.), pažymėjimas plane Nr. 3 bendrai (38 kv. m.). Atlikus šalims priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos buvo suformuota 2020 m. vasario 26 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir duomenys buvo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, šalims priklausančio žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 0,1093 ha iki 0,1029 ha. Aktualiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė E. K. ir atsakovas G. Ž. yra 0,1029 ha ploto ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 578/1093 dalys (544 kv. m.), atsakovui G. Ž. 515/1093 dalys (485 kv. m.) minėto žemės sklypo. Žemės sklype yra gyvenamasis namas (dviejų butų pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra šalims nuosavybės teise priklausantys butai. Taip pat minėtame sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir abiem šalim po ½ dalį priklausantys kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Kartografijos biuras“ matininko G. V. parengtą žemės sklypo planą. Pagal šį planą ieškovei ir atsakovui bendrai tektų naudotis 238 kv. m. sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, ieškovei atskirai tektų naudotis 248 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C ir 58 kv. m. sklypo dalimi, pažymėta indeksu C1, atsakovui atskirai tektų naudotis 267 kv. m. sklypo dalimi, pažymėta indeksu B.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal šiuo metu galiojančią 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kurios planas sudarytas dar 1998 m. birželio 20 d., šalių bendram naudojimui yra priskirta tik nedidelė žemės sklypo dalis – kiemas (38 kv. m.), plane pažymėta Nr. 3. Žemės sklypo dalis, ant kurios yra gyvenamasis namas su šalims priklausančiais butais, yra priskirta naudotis ieškovei E. K., plane pažymėta Nr. 1, o atsakovui priskirta naudotis sklypo dalis yra arčiau Transporto gatvės, plane pažymėta Nr. 2. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė į gyvenamąjį namą patenka per įėjimą, esantį arčiau Transporto g., o atsakovas į gyvenamąjį namą patenka per įėjimą iš kiemo pusės. Iš šalių paaiškinimų ir analizuojamo plano matyti, kad pagal nustatytą naudojimosi sklypu tvarką, atsakovui nei bendrai, nei

atskirai nėra priskirta naudotis sklypo dalis, esanti aplink gyvenamąjį namą. Nors atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad į savo butą jis patenka apeidamas namą palei jį padarytu takeliu, aplinkybės, kad šis takelis yra žemės sklypo dalyje, priskirtoje naudotis ieškovei, neginčijo. Iš plano taip pat matyti, kad kiemo pusėje, priskirtoje naudotis ieškovei, yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas ir abiem šalims bendrai priklausantis šulinys.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-964/2003). Kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. To paties straipsnio 3 dalis butų ir kitų patalpų savininkams numato imperatyvią pareigą rūpintis pastato, jo bendrojo naudojimo konstrukcijų, išlaikymu ir išsaugojimu.

Iš šiuo metu galiojančios naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano matyti, kad atsakovas ne tik neturi galimybės patekti prie bendrojo naudojimo konstrukcijų – išorinių namo sienų, bet apskritai neturi galimybės patekti į gyvenamąjį namą ir savo butą, prieiti prie šulinio, nes visas sklypas, ant kurio yra gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai priskirtas naudotis ieškovei. Išanalizavus šiuo metu galiojančią naudojimosi sklypu tvarką ir šalių paaiškinimus sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu nustatyta naudojimosi tvarka yra iš esmės ydinga, nes nenumato galimybės atsakovui patekti prie jam priklausančio gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių (šulinio, kiemo aikštelės), todėl vien ši aplinkybė sudaro pagrindą keisti tarp šalių nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nei viena iš šalių teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kaip 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi buvo nustatyta būtent tokia tvarka, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad faktiškai sutartyje įtvirtinta tvarka šalys vadovaujasi tik iš dalies, t. y. atsakovas atskirai naudojasi jam priskirta sklypo dalimi Nr. 2, tačiau į gyvenamąjį namą patenka per ieškovei priskirtą naudotis žemės sklypo dalį Nr. 1, taigi dalis ieškovei priskirto sklypo faktiškai yra naudojama abiejų bendrasavininkų. Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad jis kiemu ir šuliniu nesinaudoja, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis kiemas ir šulinys šalims priklauso po ½ dalį, todėl šiuo metu galiojanti tvarka, nenumatanti galimybės atsakovui naudotis jam priklausančiais inžineriniais statiniais, iš esmės pažeidžia paties atsakovo teises.

Iš ieškovės pateikto prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos plano, parengto 2020 m. rugpjūčio 18 d. matyti, kad pagal naująją tvarką bendram naudojimui yra priskiriama kur kas didesnė žemės sklypo dalis (456 kv. m.), t. y. žemės sklypo dalis, esanti aplink namą, taip pat kiemas, per kurį atsakovas patenka į savo butą ir, kuriame yra šalims bendrai priklausantis šulinys, taip pat privažiavimas prie namo nuo Transporto gatvės. Nors pagal pateiktą variantą bendro naudojimo žemės sklypo plotas ženkliai padidėja, teismo vertinimu toks bendro naudojimo ploto nustatymas būtų racionalus, nes pagal šį planą abu bendrasavininkai turėtų priėjimą prie pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų, bendrasavininkai turėtų galimybę nevaržomai rūpintis pastato priežiūra ir eksploatavimu, be to atsakovas nevaržomai ir nepažeisdamas ieškovės teisių galėtų patekti į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį pagal nusistovėjusią tvarką per įėjimą iš kiemo pusės, o taip pat naudotis jam priklausančiais kitais inžineriniais statiniais (kiemo aikštele ir šuliniu).

Byloje ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo ir dėl to, kad padidinus bendrojo naudojimo sklypo plotą, siekiant, kad šalims atskirai tektų naudotis sklypo dalimis, proporcingomis jų turimai nuosavybės daliai, ieškovei pagal pateiktą planą atitektų dalis šiuo metu ieškovo naudojamo sklypo, plane pažymėto C. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 544 kv. m., atsakovui G. Ž. 485 kv. m. žemės sklypo. Pagal ieškovės pateiktą planą bendram naudojimui priskirta ieškovės dalis sudaro 238 kv. m., atsakovo dalis sudaro 218 kv. m., ieškovei atskirai naudotis priskirtina 306 kv. m., atsakovui – 267 kv. m. Iš pateiktų duomenų matyti, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui atskiram naudojimui tenkančios sklypo dalys sudaro apie 55 proc. kiekvieno iš jų turimos nuosavybės dalių, todėl teismo vertinimu, ieškovės pateiktame plane numatytos kiekvienam savininkui priskirtinos sklypo dalys yra proporcingos jų turimai nuosavybės daliai. Akivaizdu, kad padidinus bendro naudojimo sklypo dalį, atskiram naudojimui priskirtinos sklypo dalys kiekvienam iš savininkų turi sumažėti, todėl palikus atsakovui atskirai naudotis visą iki šiol jam atskiram naudojimui priskirtą sklypo dalį, ieškovei atskirai naudotis tenkanti dalis neproporcingai sumažėtų. Esant tokioms aplinkybėms tai, kad ieškovei pagal naują tvarką atitektų dalis sklypo C, kuri iki šiol buvo naudojama atsakovo, yra teisinga ir sąžininga, nes tik tokiu būdu šalims atskirai liks naudotis sklypo dalys, proporcingos jų turimai nuosavybės daliai.

Ištyrus ir kompleksiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, kad ieškovė, prašydama pakeisti 2007 m. gegužės 24 d. sutartimi nustatytą tvarką, įrodė, kad šiuo metu galiojanti tvarka yra ydinga, pažeidžianti abiejų bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus, šalys ja faktiškai vadovaujasi tik iš dalies, todėl yra pagrindas ją pakeisti. Pripažintina, kad ieškovės siūloma nustatyti nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Kartografijos biuras“ parengtą planą yra racionali, atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, todėl yra pagrindas pakeisti 2007 m. gegužės 24 d. sutarties pagrindu nustatytą tvarką ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kartografijos biuras“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. parengtą žemės sklypo planą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė E. K. pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 925,00 Eur išlaidas (75,00 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur už ginčo sklypo kadastrinius matavimus, 50,00 Eur už ginčo sklypo naudojimosi tvarkos parengimą ir 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos), kurias prašė priteisti iš atsakovo.

Ieškovė visas nurodytas išlaidas įvardino kaip bylinėjimosi išlaidas ir prašė priteisti jas iš atsakovo, tačiau teismo vertinimu 200,00 Eur išlaidos už kadastrinius matavimus negali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir priteisiamos iš atsakovo. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali būti priskiriamos tik tokios išlaidos, kurių iš viso nebūtų, jeigu šalims netektų ginčo spręsti teisme. Tuo tarpu išlaidos, kurios neišvengiamai patiriamos dar net nesant teisminio ginčo, ir tokios, be kurių šalis savo teisių negalėtų realizuoti, net jeigu ginčo iš viso nereikėtų spręsti teisme, nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju kadastrinių matavimų išlaidos buvo patirtos išimtinai ieškovės iniciatyva ir ieškovė neišvengiamai būtų jas patyrusi, net jeigu atsakovas ir būtų sutikęs bendru sutarimu pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl jos negali būti pripažįstamos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytomis išlaidomis ir negali būti priteisiamos iš atsakovo kaip bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu svarstyti šių išlaidų priteisimą remiantis CK 4.76 straipsniu, kuris įpareigoja bendraturčius proporcingai prisidėti prie įmokų už bendrą turtą mokėjimo, teismas neturi teisės, nes ginčo teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio reikalavimai (dalykas), kurių teismas savo nuožiūra viršyti negali. Kadangi išlaidas už kadastrinius matavimus ieškovė prašo priteisti kaip bylinėjimosi išlaidas, o šios išlaidos teismo vertinimu nėra susijusios su bylos nagrinėjimu ir būtų patirtos net jei nebūtų šalių ginčo teisme, prašymo dalis dėl 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už kadastrinius matavimus atmestina. Išaiškintina ieškovei, kad atsakovui atsisakius prisidėti prie išlaidų už kadastrinius matavimus apmokėjimo, ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovo.

Kitos ieškovės nurodytos išlaidos pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis, yra pagrįstos ir įrodytos, todėl ieškinį patenkinus priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kartografijos projektai“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. parengtą žemės sklypo planą, t. y. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais A (238 kv. m.), C (248 kv. m.) ir C1 (58 kv. m.), G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis A (218 kv. m.), B (267 kv. m.).

Priteisti iš atsakovo G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 725,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.