- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-469-576/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35428-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- G. E., G. A., J. R.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 1.2.23.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. A. (E.) gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. (E.) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu devyneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. A. (E.) nustatyta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – trejus metus, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į G. A. (E.) paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir skundžiamame nuosprendyje įskaityti laikotarpiai. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, G. A. (E.) pripažinta pavojinga recidyviste. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, G. A. (E.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei nuspręsta konfiskuoti 793,45 Eur. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms – 793,45 Eur paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos, po turto konfiskavimo įvykdymo laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta panaikinti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas J. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. A. (E.) pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad neteisėtai pardavė didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent – ji 2022 m. rugsėjo 15 d. apie 20.15 val., būdama prie pastato, adresu Vilnius, Apkasų g. 10, J. R. už 793,45 Eur neteisėtai pardavė 1 polietileninį maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga - karfentanilis, kurio masė yra 0,00758 g.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistosios G. A. (E.) gynėjas advokatas Olegas Šibkovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį:1) panaikinti G. A. (E.) pripažinimą pavojinga recidyviste; 2) pripažinti G. A. (E.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką; 3) paskirti jai švelnesnę bausmę.
2.1. Skunde gynėjas teigia, kad yra nuteistosios G. A. (E.) atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad ji prisipažinimo padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė šios G. A. (E.) atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu G. A. (E.) savo kaltę kategoriškai neigė, analogiškai elgėsi ir pirmojo teisiamojo posėdžio metu, o kaltę pripažino tik 2024 m. gegužės 16 d. posėdžio metu. Pabrėžia, kad pagal kasacinio teismo praktiką kaltininko prisipažinimas nustatomas, kai jis savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nustatomas pagal aplinkybių visumą. G. A. (E.) pripažino savo kaltę savanoriškai ir laisva valia, jos prisipažinimas turėjo įrodomąją galią, ji prisipažino ne dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų. Būtent savanoriškas nuteistosios prisipažinimas turi lemiamą reikšmę, o ne tokio prisipažinimo momentas.
2.2. Toliau nuteistosios gynėjas nurodo, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas nereikalauja, jog nuoširdus gailėjimasis būtų kaltininko išreikštas iš karto po nusikalstamos veikos padarymo ar tik pradedant ikiteisminį tyrimą. Nors G. A. (E.) padarė ne pirmą nusikalstamą veiką, tačiau tai neeliminuoja jos nuoširdaus gailėjimosi. Mano, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė egzistuoja.
2.3. Skunde gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su prokurorės pozicija ir G. A. (E.) pripažino pavojinga recidyviste (BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pacituodamas aktualias nusikaltimų recidyvo nuostatas nuteistosios gynėjas pažymi, kad nors teismas laikėsi BPK nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų, t. y. aptarė G. A. (E.) ankstesnius teistumus, jos asmenybę, tačiau nuteistosios asmenybė nėra tiek pavojinga, kad ji būtų pripažinta pavojinga recidyviste. Atkreipia dėmesį, kad G. A. (E.) socialiniai ir šeiminiai ryšiai yra pozityvūs ir stiprūs, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su partneriu, turi vaikų, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Be to, nuteistosios vaikas serga ūminiu psichoziniu sutrikimu su šizofrenijos simptomais. Gynėjas sutinka, kad G. A. (E.) sūnaus būklė jos nusikalstamam elgesiui neturėjo įtakos, tačiau nors ir pasitelkdama kito sūnaus pagalbą, nuteistoji rūpinasi savo sergančiu sūnumi, o tai mažina nuteistosios pavojingumą visuomenei.
2.4. Gynėjas aptaria bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, teismų praktiką ir mano, kad paskirtoji G. A. (E.) bausmė yra per griežta. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino nuteistąją neigiamai charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad ji teista, be kita ko, ir už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Mano, kad parinktas laisvės atėmimo bausmės dydis (bausmės vidurkis) yra neproporcingas padarytam nusikaltimui ir G. A. (E.) asmenybei. Pastebi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog be kitų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų išskiriamas teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Nusikaltimus, tarp jų – ir labai sunkius, padaro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Gynėjas akcentuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pagal kurią bausmė teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
2.5. Gynėjo įsitikinimu, bausmės tikslai bus pasiekti G. A. (E.) paskyrus švelnesnę bausmę, nes jos asmenybė nėra tiek pavojinga, kad ją reikėtų pripažinti pavojinga recidyviste. Sutinka, kad nuteistosios asmenybė nėra pavyzdinga, visgi nėra tiek pavojinga, jog reikalautų tokios griežtos bausmės. Dar kartą pabrėžia, kad nors jo ginamoji buvo anksčiau teista už panašių nusikalstamų veikų padarymą, ji paskirtas bausmes atliko, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą. Be to, G. A. (E.) nuoširdžiai gailisi ir nors ne iš karto, tačiau prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taigi, yra galimybė nuteistajai skirti švelnesnę bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios G. A. (E.) gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinis skundas atmestinas
5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, apylinkės teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma gynėjo apeliaciniame skunde. Iš nuteistosios G. A. (E.) gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad faktinės bylos aplinkybės, įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra ginčijamos, apeliaciniame skunde suformuluoti trys prašymai: pripažinti G. A. (E.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi, panaikinti jos pripažinimą pavojinga recidyviste ir paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija pasisako pateikto apeliacinio skundo ribose.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
6. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl G. A. (E.) skirtinos bausmės, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti G. A. (E.) atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į kaltinamosios viso proceso metu pateiktus parodymus ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisinį reguliavimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. A. (E.) kaltę pripažino tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu, o didžiąją dalį baudžiamojo proceso (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu) neigė visas esmines jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismas vertino, kad pasirinkta gynybinė taktika nelaikytina pateisinančia viso proceso metu pateiktų parodymų kaitą ir suponuojančia išvadą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų nuostatų taikymo būtinumo.
7. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką , kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).Teismų praktikoje sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019 ir kt.). Reikšminga yra ir tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).
8. Aptariant gynėjo prašomą pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo apie nustatytą vieną šios aplinkybės aspektą – kaltininko prisipažinimą, nėra. Nustatyta, kad G. A. (E.) 2024 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, nurodė pardavusi J. R. narkotinę medžiagą – karfentanilį. Tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ji savo kaltę pripažino tik suvokusi, kad byloje yra surinkta pakankamai jos kaltę patvirtinančių duomenų, kurie laikytini įrodymais ir kurių niekaip neturėjo galimybės nuginčyti ar paneigti. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir teisėjų kolegija.
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš nuteistosios parodymų viso proceso metu matyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino. 2022 m. rugsėjo 16 d. apklausiama G. A. (E.) parodė, kad prie jos priėjo nepažįstamas asmuo, jį matė pirmą kartą, jis ją kalbino, tačiau prie jų pribėgo pareigūnai ir tiek nepažįstamam asmeniui, tiek jai uždėjo antrankius; 2022 m. gruodžio 15 d. apklausiama nuteistoji parodė, kad nepažįstamam vyrui jokių narkotinių medžiagų nepardavė, o dėl to, kad ant maišelio, kuriame buvo karfentanilis, rasti jos biologiniai pėdsakai, nieko negali paaiškinti. 2023 m. gruodžio 13 d. teisiamojo posėdžio metu G. A. (E.) kaltės nepripažino, parodė, kad tik paėmusi J. R. už rankos pajuto, kad jis rankoje kažką turi – tai buvo narkotinės medžiagos; ji norėjo J. R. subarti, tačiau juos sustabdė policija. Kaip jau minėta, 2024 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Vis tik jos kaltė byloje buvo aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (J. R. duotais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutapo su jo teisme duotais parodymais, pareigūnų T. M., A. T. parodymais, specialistų išvadomis), todėl jos prisipažinimą pirmosios instancijos teismas teisingai vertino kaip formalų, paremtą siekiu sušvelninti savo padėtį bei kylančias neigiamas pasekmes.
10. Pažymėtina, kad aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė susideda iš dviejų elementų – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, o nesant bent vieno iš jų, ši aplinkybė nenustatoma. Byloje nenustatyta, kad G. A. (E.) neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. G. A. (E.) sistemingas analogiškų nusikalstamų veikų darymas ir formalus kaltės prisipažinimas, neleidžia spręsti apie nuoširdų gailestį.
11. Šiame kontekste parėžtina, jog nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-77/2013, Nr. 2K-78/2014, Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-49-976/2020, Nr. 2K-210-697/2020). Kaip jau minėta nuteitoji pripažino kaltinime nurodytus veiksmus teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme 2024 m. gegužės 16 d., teigė supratusi, kad blogai paielgė ir daugiau taip nedarys, tačiau vertintina, kad iš esmės ji apgailestavo tik dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos. Kaip pagrįstai nustatyta skundžiamame nuosprendyje, ji sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis beveik visais atvejais jų platinimo tikslu (išskyrus veiką už kurią nuteista pirmuoju nuosprendžiu), būtent už šias veikas skundžiamu nuosprendžiu teisiama šeštą kartą. Tiek šiame, tiek ankstesniuose baudžiamuosiuose procesuose nuteistoji gailėdavosi padariusi nusikalstamas veikas, tačiau ir vėl, po teismo išreikšto pasitikėjimo bei atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo (pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendis), toliau elgdavosi analogiškai nusikalstamai, o tai rodo formalų G. A. (E.) gailėjimąsi, nenuoširdumą ir jos nepatikimumą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas G. A. (E.) atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir į ją neatsižvelgęs, skirdamas nuteistajai bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
12. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas pernelyg sureikšmina prisipažinimo savanoriškumą – savanoriškas prisipažinimas konstatuojamas tuo atveju, kai asmuo laisva valia, galbūt turėdamas siekį pakeisti savo elgesį tinkama linkme, nevaržomas surinktų jį kaltinančių įrodymų visumos, neturėdamas užslėptų motyvų, nusprendžia prisipažinti padarius nusikalstamą veiką. Sutiktina, kad prisipažinimo momentas iš tiesų nėra lemiamas veiksnys, tačiau būtina įvertinti, kokioms aplinkybėms susiklosčius asmuo nusprendžia prisipažinti. Atitinkamai G. E. nurodytos aplinkybės pareigūnams, teismui, bei jos sprendimas prisipažinti paskutinio teisiamojo posėdžio metu, kuriame ji buvo apklausta, jau aptartos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį.
Dėl pripažinimo pavojinga recidyviste
13. BK 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Pagal BK 27 straipsnio dalį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. Taigi, esant BK 27 straipsnyje nustatytoms sąlygos, teismas gali, tačiau neprivalo, asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu.
14. Kasacinis teismas nutartyje Nr. 2K-316-1073/2018 yra pasisakęs, kad BK 27 straipsnio 3 dalis suteikia galimybę teismui asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu atsižvelgus į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes tik tada, kai nustatytos bylos aplinkybės visų pirma atitinka formalias BK 27 straipsnio 2 dalies sąlygas arba bent vieną iš jų. BK 27 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti nusikaltimų, už kuriuos asmuo jau teistas, ir naujai padarytų deriniai, kurie sukuria pavojingo nusikaltimų recidyvo situaciją. Tokius derinius atitinkančių aplinkybių byloje nustatymas yra formalus pagrindas asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu remiantis BK 27 straipsnio 3 dalimi. BK 27 straipsnio atskirų dalių nuostatos turėtų būti aiškinamos ne atskirai viena nuo kitos, bet nuosekliai kaip visuma, tai reiškia, kad spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, visų pirma, teismas patikrina, ar byloje nustatytos aplinkybės atitinka bent vieną iš BK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, ir tik tada teismas, naudodamasis jam BK 27 straipsnio 3 dalyje suteikta galimybe vertinti nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar reikia asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu, priima sprendimą.??? ???
15. Pirmosios instancijos teismas tokių kasacinio teismo išaiškinimų laikėsi, o įvertinęs baudžiamojoje byloje kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, ją charakterizuojančius duomenis, juos sugretinęs su BK 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytu teisiniu reguliavimu, sprendė, kad kaltinamoji G. A. (E.) yra pavojinga visuomenei ir nustatęs BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų sąlygų visumą, pripažino pavojinga recidyviste. Nuteistosios gynėjas neginčija, kad jo ginamoji atitinka BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas formaliąsias sąlygas, tačiau mano, kad nuteistosios asmenybė nėra tiek pavojinga, kad ji būtų pripažinta pavojinga recidyviste.
16. Byloje iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie G. A. (E.) (2 t., b. l. 112-114) matyti, kad pirmą kartą ji nuteista Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 232¹ straipsnio 1 dalyje padarymą laisvės atėmimu 1 metams. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos, už kurią nuteista, metu ji buvo nepilnametė. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė šį nuosprendį, tačiau sprendžiant dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu jis nėra reikšmingas, be to, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pagal BK 27 straipsnio 4 dalį, teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų. Po to ji teista Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2000 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, kuriuo pripažinta kalta padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalyje ir 232¹ straipsnio 5 dalyje, jai paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams, konfiskuojant ½ dalį turto. Ši bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu ir nustatyta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, konfiskuojant ½ dalį turto. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai 24 dienos laisvės atėmimo, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. vasario 20 d. nutartimi paleista lygtinai 1 metams 1 mėnesiui 16 dienų. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu G. A. (E.) buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteista laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. 2007 m. liepos 2 d. nutartimi paleista lygtinai, neatlikus 1 metų 8 mėnesių 24 dienų bausmės, 2009 m. kovo 27 d. išbraukta iš įskaitos. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteista laisvės atėmimu 12 metų; 2020 m. kovo 25 d. sprendimu paleista lygtinai, o 2022 m. vasario 22 d. išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro.
17. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad G. A. (E.) būdama recidyviste, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus (nuteistosios teistumas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį), padarė naują sunkų (BK 260 straipsnio 2 dalis) nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju egzistavo formalus pagrindas jai taikyti BK 27 straipsnio 2 dalies nuostatas ir ją pripažinti pavojinga recidyviste. Nustatęs, kad egzistuoja formalus pagrindas pripažinti G. A. (E.) pavojinga recidyviste, pirmosios instancijos teismas vertino jos asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 3 dalis).
18. Be nuteistosios asmenybę charakterizuojančių duomenų (teista, nedirba, administracine tvarka nebausta, ištekėjusi), teisėjų kolegija įvertina ir praeityje buvusių bei skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį. Kaip matyti iš praeityje buvusių nuteistosios G. A. (E.) teistumų, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ji buvo nuteista vieną kartą daugiau nei prieš keturiolika metų Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu. Kitais atvejais ji buvo teisiama už nesunkių ir sunkių, nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Po Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžio iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos ji buvo nuteista dar vieną kartą - Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu už analogiškos veikos padarymą, jai visais atvejais buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu ir tai, kad praeityje ji buvo teisiama tik dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo, taip pat ir dideliais kiekiais. Tai teisėjų kolegijai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistosios disponavimas draudžiamomis medžiagomis buvo sietinas su pelnymusi iš minėtos veiklos.
19. Įvertinus pirmiau aptartų nuteistosios asmenybę apibūdinančių ir kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai G. A. (E.) pripažino socialiai pavojinga ir, atsižvelgęs į kaltininkės asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį (padarytas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas), nuteistosios vaidmenį darant nusikaltimą (nusikaltimo vykdytoja), pagrįstai, vadovaudamasis BK 27 straipsnio nuostatomis, pripažino ją pavojinga recidyviste bei padarė teisingas išvadas, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežtą baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
20. Gynėjas skunde akcentuoja tai, kad nuteistosios socialiniai ir šeiminiai ryšiai yra stiprūs, ji turi vaikų, gyvenamąją vietą, rūpinasi sergančiu sūnumi. Nurodytos aplinkybės yra svarbios, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jos nesudaro pagrindo keisti išvados dėl pripažinimo pavojinga recidyviste.
Dėl bausmės
21. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, vienas iš svarbiausių teismo uždavinių yra teisingos bausmės paskyrimas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
22. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
23. Įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 2 dalyje numatė vienintelę galimą bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 8 iki 10 metų (vidurkis 9 metai). Taigi, įstatymų leidėjas šią nusikalstamą veiką vertino kaip itin pavojingą. Šis nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia ir priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nes už jį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Nagrinėjamoje byloje G. A. (E.) už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtas sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – devyneri metai, o paskirta bausmė, be kita ko, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu.
24. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai G. E. laisvės atėmimo bausmę, parenkant šios bausmės vidurkį, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas įvertino, kad padarytas vienas baigtas tyčinis sunkus nusikaltimas, G. A. (E.) atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat teismas tinkamai ištyrė ir įvertino G. A. (E.) asmenybę charakterizuojančius duomenis (ji anksčiau teista, administracine tvarka nebausta, nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, tačiau buvo registruota Užimtumo tarnyboje). Be to, įvertino ir tai, kad narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis G. A. (E.) disponuodavo, turėdama tikslą jas platinti arba jas platino. Teismas akcentavo, kad sistemingai priimami apkaltinamieji nuosprendžiai ir paskirtos griežtos, su laisvės atėmimu susijusios, bausmės nuteistosios G. A. (E.) elgesio nepakeitė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, G. A. (E.) skyrė BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį bei taikė BK 64¹ straipsnį ir sumažino bausmę vienu trečdaliu.
25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė G. E. per giežtą bausmę, prašoma iš naujo įvertinti bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nes, gynėjo įsitikinimu, teismas pernelyg sureikšmino G. A. (E.) turimus teistumus, neatsižvelgė į tai, kad jos šeiminiai ryšiai pozityvus, kad ji turi vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą ir į kitas apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes.
26. Teisėjų kolegija, tikrindama bausmės nuteistajai G. A. (E.) paskyrimo teisingumą bei pagrįstumą ir spręsdama dėl pagrindų skirti nuteistajai švelnesnę negu BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę buvimo ar nebuvimo, dar kartą įvertina G. A. (E.) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį – padarytas sunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia. Narkotinė medžiaga, kurią G. A. (E.) pardavė J. R. - karfentanilis, kurio masė - 0,00758 g; pavartojus šios narkotinės medžiagos neigiami padariniai žmogaus sveikatai yra iš tiesų dideli, o kartais – ir lemtingi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nustatyta, kad karfentanilio nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,00006 g, didelis kiekis yra daugiau kaip 0,0006 g, o labai didelis kiekis yra daugiau kaip 0,018 g. Taigi, G. A. (E.) parduotos narkotinės medžiagos kiekis aiškiai viršija įstatyme įtvirtintą didelį kiekį, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
27. Kartu teisėjų kolegija dar kartą įvertina ir nuteistosios asmenybę – nustatyta, kad G. A. (E.) su teisėsaugos institucijomis susidūrė dar būdama nepilnametė, tiek pirmasis jos teistumas, tiek vėlesni teistumai buvo susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, taip pat po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo G. A. (E.) atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 112–114). Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad G. A. (E.) yra linkusi nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Įvertinus Sodros išrašo turinį matyti, kad nuteistoji ne kartą keitė darbovietes, o išdirbti laikotarpiai – labai trumpi (2 t., b. l. 119). Pažymėtina, kad nuteistoji G. A. (E.) buvo laisva pasirinkti savo elgesio modelį ir tai, kokiu būdu ji uždirbs pragyvenimui, tačiau pati sąmoningai, nieko neverčiama, nusprendė platinti (parduoti) narkotines medžiagas.
28. Nuteistosios G. A. (E.) gynėjas akcentuoja, kad nuteistosios vaikas serga ūminiu psichoziniu sutrikimu su šizofrenijos simptomais, tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ši aplinkybė nesuponuoja švelnesnės bausmės skyrimo nuteistajai. G. A. (E.) nusikalto augindama vaiką, ji savo elgesio nekeitė, nors prieš tai buvo ne kartą nuteista. Vaikas, jo liga nebuvo paskata nuteistajai padaryti atitinkamas išvadas dėl savo elgesio. Pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
29. Visos išdėstytos aplinkybės tik patvirtina ypatingai pavojingą nuteistosios elgesį visuomenės atžvilgiu, buvo neteisėtai parduodamas vienas iš didžiausią žalą darančių narkotikų – karfentanilis. Svarbu ir tai, kad tik policijos pareigūnams sulaikius G. A. (E.), buvo sustabdyti jos tolesni neteisėti ir pavojingi veiksmai (nors karfentanilio pardavimo faktas įvyko). Šiuo atveju nuteistoji įvykdė sunkų nusikaltimą, nusikalstami veiksmai (narkotinių medžiagų pardavimas) nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Šių aptartų aplinkybių visuma patvirtina didelį G. A. (E.) veiksmų pavojingumą, todėl jai pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas paskyrė vienintelę bausmę, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, t. y. terminuotą laisvės atėmimą
30. Pažymėtina ir tai, kad skunde akcentuojamas teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020, 2K-111-511/2021, 2K-125-689/2021, 2K-155-489/2023).
31. Švelnesnė bausmė, nei nustatyta įstatymu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, rodančių, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023 ir kt.).
32. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę (tiek už atskirą nusikalstamą veiką, tiek ir subendrintą bausmę). Mažinti paskirtos bausmės terminą ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajai galėtų būti pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo, ypač, kai byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog paskirta bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta ir neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistosios G. A. (E.) gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.