- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-1501-430/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17787-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
- Atsakovas
- K. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei K. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“ (toliau – UAB „Mano Būstas Neris“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės K. Š. 882,54 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. Ieškovė teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė K. Š. yra buto / patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė nuosavybės teise turi anksčiau nurodytą butą ir jai taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.
1.2. Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 metų spalio 1 d. iki 2022 metų gegužės 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiai patalpai, yra 882,54 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė K. Š. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. Ieškovė teikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), tačiau šių paslaugų teikimo sutartis su atsakove nepateikta, todėl formaliai vertinant negalima įvertinti paslaugų turinio, laikotarpio, paslaugų teikimo priėmimo procedūrų ir dokumentų bei atsiskaitymo už paslaugas.
2.2. Ieškovė pateikė mokesčių suvestinę, tačiau kitų dokumentų, patvirtinančių atsakovei keliamą skolos reikalavimą, nepateikė.
2.3. Teigė, kad ieškovė pažeidė Nuostatų 7 punkto reikalavimą, numatantį informuoti patalpų savininkus ar jų įgaliotinius asmenis apie jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas.
2.4. Pažymėjo, kad ieškovė nurodytuoju teismui laikotarpiu (2021 m. spalio mėn. – 2022 m. birželio mėn.) tiek Civiliniame kodekse, tiek Nuostatuose savo pareigų nevykdė ir paslaugų atsakovei neteikė, nes 2021 m. spalio 12 d. adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame gyvena atsakovė. Dėl šio gaisro kilimo priežasčių ieškovė nesiėmė jokių veiksmų ir neteikė jokių ieškinyje nurodytų paslaugų, numatytų tiek Nuostatuose, tiek pagal jai priskirtą įstatymais kompetenciją.
2.5. Nurodė, kad ieškovė nevykdė anksčiau nurodytų pareigų, o jos neveikimas atsakovės atžvilgiu nesudaro pagrindo teigti apie skolos ieškovei susidarymą ir priteisimą ieškovės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės K. Š. ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ 49,98 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 49,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės K. Š. ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ 23,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ atsakovei K. Š. 1 349,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Mano Būstas Neris“ 2021 m. spalio 14 d. statinio apžiūros akte Nr. DA428476 nenurodytas bendras ir dėl gaisro apgadintas stogo plotas, tačiau iš daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo, sudaryto 2014 m. spalio 29 d. Nr. ŽB-OA-1349, matyti, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), aukštų skaičius – 1, bendras plotas – 230,86 kv. m (e.b.l. 143-147). Atliktų darbų priėmimo akte nurodyta, kad po gaisro likusių nestabilių konstrukcijų demontavimo darbai bei armuotos plėvelės užtraukimo darbai atlikti tik 100 kv. m plote, kas sudaro mažiau nei 50 proc. viso pastato ploto (e.b.l. 115). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog pastato dalyje, kurioje yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, stogas neuždengtas armuota plėvele (e.b.l. 112-114). Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog stogo remonto darbai buvo atlikti tik dalyje pastato, kuri akte pažymėta kaip apgyvendinta. Remdamasis minėtais rašytiniais įrodymais teismas darė išvadą, jog ieškinyje nurodyti stogo atstatymo po gaisro remonto darbai pagal bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą buvo skirti tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, atliekant šiuos darbus tik dalyje pastato, sudarančioje 100 kv. m ploto iš 230,86 kv. m bendro ploto. Pastato dalyje, kurioje yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, stogo remonto darbai, susiję su gaisro pasekmių šalinimu, nebuvo atlikti.
5. Nurodė, kad ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, ar buvo įgyvendinta UAB „Mano Būstas Neris“ 2021 m. spalio 14 d. statinio apžiūros akte Nr. DA428476 nurodyta priemonė – kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl kompensacijos skyrimo, ar kompensacija buvo paskirta ir kaip ji buvo panaudota. Sprendė, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog ieškinyje nurodytu laikotarpiu ji teikė kitas namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto paslaugas.
6. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti susidėvėjusias ir pažeistas pastato konstrukcijas ir pan. Ieškovė tokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, pareigų vykdymą laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., nepateikė. Ieškovė nepateikė namo techninės priežiūros žurnalo, nuolatinių apžiūrų aktų, techninių ataskaitų, kitokių įrodymų, patvirtinančių anksčiau nurodytuose teisės aktuose numatytų jos, kaip namo administratorės, pastato techninės priežiūros vykdymą, t. y. kad atsakovė būtų ėmusis veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, periodine apžiūra, teikusi informaciją gyventojams apie bendrojo naudojimo objektų būklę, defektus ir pan.
7. Nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ji vykdė savo, kaip administratorės, pareigas tik iš dalies. Ieškovė atliko ne viso, o tik dalies stogo remonto darbus, susijusius su gaisro padarinių šalinimu. Ieškovės organizuoti stogo remonto darbai ir su tuo susijusios išlaidos buvo skirtos ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikių tenkinimui. Šie darbai atlikti ne toje daugiabučio gyvenamojo namo dalyje, kurioje yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas. Namo dalyje, kurioje yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, ieškovė neatliko stogo remonto darbų, susijusių su gaisro padarinių šalinimu, nors pačios ieškovės 2021 m. spalio 14 d. sudarytame statinio apžiūros akte Nr. DA428476 nurodyta, kad sunaikinta viso stogo danga, grebėstai, pažeistos stogo medinės konstrukcijos, taip pat kad reikalinga skubiai imtis stogo likusių nestabilių medinių konstrukcijų demontavimo darbų; naujų stogo konstrukcijų, murlotų-mūrtašių, gegnių, grebėstų atstatymo; įrengti stogo plėvelę, uždengti šiferio imitacinės dangos lakštais. Minėtame akte buvo nurodyta stogo atstatymo darbų pirmenybė toje namo dalyje, kurioje gyvena žmonės, tačiau šių darbų būtinumas ir kitoje namo dalyje, kurioje yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, nepaneigtas.
8. Teismas darė išvadą, jog atsakovė neįgijo prievolės sumokėti už minėtus remonto darbus, nes šie darbai ir su jais susijusios išlaidos buvo skirti ne atsakovės, o kitų butų ir patalpų bendraturčių interesų tenkinimui.
9. Ieškovė neįrodė, jog atliko stogo remonto darbus, susijusius su gaisro padarinių šalinimu, toje namo dalyje, kurioje yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas. Ieškovė taip pat neįrodė, jog ginčo laikotarpiu ji faktiškai teikė bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir remonto paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 768,26 Eur už remonto darbus ir 53,48 Eur priteisimo už techninės priežiūros paslaugas atmetamas.
10. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji ginčo laikotarpiu teikė namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, t. y. organizavo pastato valdymą, tvarkė ūkines – finansines operacijas, apskaičiuodavo mokesčius, kaupiamųjų įmokų dydį ir kt. Administravimo mokestis apskaičiuotas vadovaujantis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką. Už ieškovės suteiktas administravimo paslaugas susidariusi 23,24 Eur skola priteisiama iš atsakovės ieškovei (CK 4.82 straipsnio 2 dalis). Ginčo laikotarpiu susidariusi 26,74 Eur kaupiamųjų įmokų skola priteisiama iš atsakovės ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1225-608/2023 pakeisti toje dalyje, kurioje ieškinys atmestas, ir tenkinti ieškinį visiškai bei priteisti visa apimtimi ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės K. Š. ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys įrodymai bus pateikti CPK nustatyta tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas klaidingai taikė CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir klaidingai konstatavo nesant atsakovės pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų (stogo) išlaikymo.
11.2. Teismas sprendime vien tik remdamasis tuo, jog ieškovės suremontuota daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dalis nėra virš atsakovei priklausančio buto Nr. 5, paneigė CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatytą bendraturčių pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Ši išvada yra nepagrįsta.
11.3. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad namo (duomenys neskelbtini) stogas yra bendrojo naudojimo objektas. Tai reiškia, kad teismas privalėjo vertinti, ar šiuo atveju yra taikoma CK 4.82 straipsnio 3 dalis, ar ne, ir tuo remdamasis spręsti dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo pagrįstumo dalyje dėl 768,26 Eur priteisimo.
11.4. Teigia, kad vienintelė išimtis, kuri gali atleisti bendraturtį nuo CK 4.82 straipsnio 3 dalies numatytos pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo – namo bendrojo naudojimo objektų aprašas, kuriame gali būti numatyta namo inžinerinių sistemų naudojimo ir išlaikymo tvarka, nukrypstanti nuo CK 4.82 straipsnio 3 dalies numatyto imperatyvo bendraturčiams proporcingai turimos nuosavybės daliai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Teisinis pagrindas, leidžiantis nukrypti nuo CK 4.82 straipsnio 3 dalies įtvirtintos pareigos, privalo būti teismo įvertinamas ir pagrindžiamas priimant sprendimą bei būtent tuo remdamasis teismas sprendime privalo pagrįsti, kodėl konkrečiu atveju nukrypsta nuo CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatytos imperatyvaus pobūdžio pareigos daugiabučio namo bendraturčiams.
11.5. Teismas nenustatė, jog į bylą ieškovės pateiktame 2014 m. spalio 29 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. ŽB-OA-1349 (toliau – Aprašas) būtų nustatyta kitokio turinio negu CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga ginčo gyvenamojo namo bendraturčiams – įskaitant ir atsakovę – prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo.
11.6. Teismas nepagrįstai ir nenurodydamas jokių motyvų sprendime paneigė CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatytą imperatyvaus pobūdžio nuostatą kiekvienam iš bendraturčių – įskaitant ir atsakovę – prisidėti prie bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo proporcingai turimai daliai.
11.7. Apraše visas ginčo namo stogas yra priskiriamas prie bendrųjų pastato (duomenys neskelbtini), konstrukcijų. Su stogu – bendrąja ginčo namo konstrukcija – yra susijęs ir atsakovei priklausantis butas Nr. 5. Duomenų, kad Aprašas būtų pripažintas negaliojančiu kitose civilinėse bylose, atsakovė į bylą nepateikė. Taip pat atsakovė nereiškė savarankiško reikalavimo priešieškiniu civilinėje byloje, kuriuo Aprašą prašytų pripažinti negaliojančiu. Tai reiškia, kad Aprašas yra galiojantis ir turintis teisinę galią atsakovei. Apraše visas namo stogas yra numatytas kaip bendroji pastato konstrukcija, Apraše nėra numatyta, kad stogas būtų atskiromis, aiškiai apibrėžtomis dalimis priskirtas kuriam (kuriems) nors iš namo (duomenys neskelbtini) bendraturčių arba kad būtent Atsakovei priklausantis butas Nr. 5 nebūtų laikomas teisiškai ir (arba) faktiškai susijęs su namo (duomenys neskelbtini).
11.8. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 768,26 Eur dydžio reikalavimo dalį už stogo remonto darbus. Vien tik fizinis sutvarkytos stogo dalies nebuvimas tiesiogiai būtent virš atsakovės buto nepaneigia atsakovės pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Stogas pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra priskirtinas prie bendrųjų pastatų konstrukcijų CK 4.82 straipsnio prasme ir tai suponuoja neabejotiną pareigą bendraturčiams prisidėti ir prie namo stogo išlaikymo. Teismas sprendime konstatuoja tik deklaratyvaus pobūdžio išvadą, jog stogo remontas buvo atliktas kitų bendraturčių, o ne atsakovės, interesais. Jokių įrodymų ir motyvų, dėl ko tokia išvada yra konstatuota sprendime, teismas nenurodė.
11.9. Pažymėjo, jog vien pats teisinis stogo, kaip bendrosios nuosavybės objekto, pobūdis suponuoja, jog bet kokie jo remonto darbai yra atliekami siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi stogu kaip bendrosios nuosavybės objektu, bet ne remontą išskirtinai kurio nors vieno bendraturčio interesais.
11.10. Teismas sprendime klaidingai nustatė, jog ieškovė neįrodė suteikusi techninės priežiūros paslaugas. Teismas pažeidė CPK 178 straipsnio numatytą pareigą tirti įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, grindžiančius suteiktų paslaugų realumą. Dėl to teismas klaidingai pritaikė procesinės teisės normas ir tai lėmė neteisingą sprendimą šioje dalyje.
11.11. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė skolų valdymo ataskaitą, kurioje atsispindi ieškovės suteiktos techninės priežiūros paslaugos. Iš jų matyti, kad per ginčo laikotarpį už techninės priežiūros paslaugas susidarė 53,48 Eur dydžio atsakovės skola, kurią ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės. Teismas sprendime visiškai nevertino šios ataskaitos turinio. Iš jos matyti, kad atsakovė visą skolos laikotarpį už suteiktas techninės priežiūros paslaugas sumokėti atsisakė ir dėl to periodiškai augo atsakovės skola ieškovei šioje dalyje. Ieškovės į civilinę bylą pateiktos sąskaitos už suteiktas paslaugas pagrindžia techninės priežiūros darbų atlikimo realumą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl nesuteiktų techninės priežiūros paslaugų (susirašinėjimo el. paštu, telefono išklotinių, bendravimo per ieškovės elektroninę savitarnos sistemą). Taip pat Atsakovė nenurodė jokių duomenų, kad ieškovės nuginčytos sąskaitos būtų nuginčytos kaip negaliojančios kituose Lietuvos Respublikos teismuose, bei nereiškė jokio atskiro priešieškinio reikalavimo civilinėje byloje, kuriuo prašytų ieškovės pateiktas sąskaitas pripažinti negaliojančiomis. Atsakovė, keldama abejones ieškovės suteiktų techninės priežiūros paslaugų realumu, privalėjo pateikti įrodymus, jog tokios paslaugos nebuvo suteiktos.
11.12. Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti teismo sprendimą dalyje, kurioje atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 53,48 Eur priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
12. Atsakovė K. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1225-608/2023 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantės subjektyvi nuomonė dėl teismo sprendimo ir nesutikimas su teismo nuomone, jo argumentais dar nereiškia, kad priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
12.2. Daugiabutį namą, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, administruojanti ieškovė patyrė išlaidų organizuodama 100 m² (iš 230,86 m²) laikiną stogo uždengimą po įvykusio gaisro. Stogas yra būtinas pastato, taip pat ir gyvenamojo namo konstrukcinis elementas, jo funkcionalumo užtikrinimas yra priskirtas prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Todėl atsakovės argumentas, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, nes ieškovė nevykdė pareigos po gaisro uždengti visą pastato stogą, o ne jo mažesnę dalį, tokiu atveju ji pažeidė statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimą, yra pagrįstas, nes ieškovė visapusiškai neatliko darbų, susijusių su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
12.3. Atsakovės vertinimu, ieškovės nurodyti darbai nebuvo atlikti, paslaugos nesuteiktos. Šios nustatytos aplinkybės ir skundžiamame teismo sprendime nurodyti teisiniai argumentai dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvės, turtinės prievolės nevykdymo sudaro pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl ieškovės (ne)turėtų išlaidų, patirtų (ne)teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat išlaidas iš dalies bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti.
12.4. Paminėjo, kad ieškovės patirtos išlaidos neturėjo jokios esminės įtakos bendraturčių, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų išlaikymui, išsaugojimui, atnaujinimui, būtinais statinio pagerinimais, nes, šios bylos duomenimis, ieškovė, atlikusi „dėl akių“ 100 m² stogo plėvele uždengimą, nepasiekė esminio tikslo – bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, atnaujinimo po gaisro, įvykusio 2021 m. spalio 12 d.
12.5. Teigia, kad atsakovė savo lėšomis atliko stogo remonto darbus, kurie sustabdė inžinerinių konstrukcijų patiriamą atmosferos ir meteorologinių sąlygų poveikį ir taip apsaugojo savo namo dalį nuo sunkesnių kilusio gaisro padarinių visam namui. Dar šio ginčo dieną ir rengiant apeliacinį skundą situacija iš esmės nepasikeitusi, o atsakovės duomenimis, ieškovė nebeadministruoja šio namo (nei pranešimo, nei kitų svarbių dokumentų bendraturčiams nėra pateikta).
12.6. Nurodė, kad, ieškovės subjektyviuoju vertinimu, duomenų valdymo ataskaitos duomenys tariamai įrodo, kad ieškovė teikė pastato (namo) techninės priežiūros paslaugas, ginčo laikotarpiu už 53,48 Eur, nes tokia susidarė skola. Paminėjo, kad techninės priežiūros paslaugų suteikimas yra ieškovės pareiga, kurią ginčo metu privalėjo įrodinėti ieškovė, o ne tik deklaratyviais teiginiais apie skolos sudarymą grįsti savo reikalavimą.
12.7. Nurodė, kad ieškovė, kaip namo administratorė, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą administruoja remdamasi Civilinio kodekso 4.240 straipsniu, kuriame nustatomas paprastojo administravimo turinys, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, ieškovė turėjo pareigą įrodyti apskaičiuotų atsakovei mokesčių pagrįstumą ir realumą. Ieškovei byloje teko pareiga įrodyti, kad ji atsakovei apskaičiuotą mokėti mokestį apskaičiavo pagal administravimui priskirtų taisyklių nuostatas.
12.8. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu neneigė, jog ieškovė turėjo nuolatinės techninės priežiūros veiksmus fiksuoti, pvz., pildyti statinio techninės priežiūros žurnalą; sudaryti statinio, inžinerinių sistemų apžiūros aktus, jog ieškovė organizavo ir vykdė nuolatinę namo (-), bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Tačiau ieškovė tokių įrodymų į bylą nepateikė, todėl konstatuoti, kad techninio prižiūrėtojo nuolatiniai stebėjimai vykdomi ir sezoninės (periodinės) apžiūros atliekamos reguliariai ar buvo vykdomi skolos susidarymo laikotarpiu, nėra teisinio pagrindo.
12.9. Atsakovės vertinimu, šioje civilinėje byloje ieškovei buvo suteiktos visos įmanomos ir leistinos galimybės pateikti į bylą įrodymus, reikšmingus ieškinio reikalavimams pagrįsti. Ieškovei nepateikus tam tikrų įrodymų arba pateikus jų nepakankamai, jai tenka neigiamos įrodinėjimo pareigos netinkamo vykdymo pasekmės – tam tikri ieškinio reikalavimai teismo gali būti pripažinti neįrodytais ir atmesti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
12.10. Civilinėje byloje teismas nuosekliai, pakankamai išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo visus proceso šalių pateiktus įrodomuosius šaltinius, juos lygino ir pritaikęs įrodymų vertinimo reikalavimus priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 768,26 Eur skolos už remonto darbus ir 53,48 Eur skolos už techninės priežiūros paslaugas laikotarpiu.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
16. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ buvo paskirta namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Atsakovei K. Š. nuosavybės teise priklauso 76,40 kv. m bendro ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 12 d. kilo gaisras daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu sudegė gyvenamojo namo stogas, išdegė mansardos aukšte buvusių gyvenamųjų butų vidus ir jame buvęs turtas, bendrojo naudojimo patalpos, vietomis išdegė perdengimas, apdegė pastato lauko sienos bei jų apdailinės medžiagos; apdegė buto Nr. 5 vidus ir jame buvęs turtas. Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ 2021 m. spalio 14 d. statinio apžiūros aktu nustatė gaisro metu padarytus pastato (duomenys neskelbtini), pažeidimus ir rekomenduojamus atlikti defektų pašalinimo darbus. 2021 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas patvirtina, kad buvo atlikti namo (duomenys neskelbtini), po gaisro likusių nestabilių konstrukcijų demontavimo darbai; likusių vinių užlankstymas ant grebėstų, šiferio likučių surinkimas nuo grebėstų, lentų pritvirtinimas ant gegnių, armuotos plėvelės užtraukimas, armuotos plėvelės pritvirtinimas mediniais tašais, bendra darbų kaina – 2 127,52 Eur, darbų kiekis – 100 kv. m plotas. Ieškovė patirtas išlaidas paskirstė butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimai turto daliai apmokėti. Ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. pateikė sąskaitas už suteiktas paslaugas apmokėti atsakovei, kurių ieškinio pareiškimo teismui skolos dydis sudarė 882,54 Eur (768,26 Eur skola už remonto darbus, 53,48 Eur skola už techninės priežiūros paslaugas, 23,24 Eur skola už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, 26,74 Eur skola už kaupiamąsias lėšas, 10,82 Eur palūkanos).
Žemesnės instancijos teismas
17. Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir atmetė reikalavimą dalyje dėl 768,26 Eur skolos už remonto darbus ir 53,48 Eur priteisimo už techninės priežiūros paslaugas, sprendimą motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog vykdė namo administratorės pareigas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., jas vykdė tik iš dalies, bei tuo, kad laikino stogo įrengimas buvo skirtas ne visų daugiabučio namo gyventojų interesų tenkinimui. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neišsprendė ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 10,82 Eur skolos (palūkanų) dalies priteisimo. Apeliantei neskundžiant dėl šios sprendimo dalies, apeliacinės instancijos teismas dėl palūkanų nepriteisimo nepasisako. Išaiškintina, kad, pirmosios instancijos teismui neišsprendus šio ieškinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo gali priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti ieškovei už laikino stogo remonto išlaidas ir už techninės priežiūros paslaugas.
20. Akcentuotina, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą, negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė byla iškelta pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei K. Š. yra 882,54 Eur skolos, 5 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Civilinėje byloje atsakovė priešieškinio nėra pareiškusi. Nagrinėjamu atveju bylos dalyką pagal ieškovės pareikšto ieškinio ribas sudarė skolos priteisimo klausimas, ieškovės prašomą priteisti 882,54 Eur skolą sudaro 768,26 Eur skola už remonto darbus, 53,48 Eur skola už techninės priežiūros paslaugas laikotarpiu, 23,24 Eur skola už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, 26,74 Eur skola už kaupiamąsias lėšas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. Atsakovei neapmokėjus jai išrašytų sąskaitų, ieškovė apskaičiavo 10,82 Eur palūkanas. Pabrėžtina, kad atsakovė pripažino, jog nėra apmokėjusi jai išrašytų sąskaitų, tačiau sąskaitų nesutiko apmokėti tuo pagrindu, kadangi laikino stogo įrengimas buvo atliktas ne virš jai nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovės vertinimu, ieškovė netinkamai vykdė pareigas, nevykdė daugiabučio namo techninės priežiūros paslaugų.
22. Aplinkybę, kad ieškovė bylai aktualiu laikotarpiu nevykdė namo administratorės pareigų, jas vykdė netinkamai, nurodė atsakovė, todėl pareiga įrodyti šią aplinkybę tenka atsakovei (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, kad šias aplinkybes atsakovė grindė pačios atsakovės padarytomis ginčo daugiabučio namo nuotraukomis, po kuriomis nurodyta, jog gaisro padarinių darbai neatlikti bei pažymėta „iš atsakovės žodžių“. Pastebėtina, kad atsakovės pateiktose nuotraukose užfiksuotas ieškovės atliktų laikino stogo įrengimo darbų rezultatas. Kitų objektyvių įrodymų, kuriuose kompetentingų institucijų būtų užfiksuotas ieškovės, kaip daugiabučio namo administratorės, netinkamas pareigų vykdymas bylai aktualiu laikotarpiu, į bylą nėra pateikta. Pažymėtina, kad savivaldybėms priskirta funkcija butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir mero paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūra ir kontrolė (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, jų atmetimą grįsdamas netinkamu ieškovės pareigų atlikimu. Duomenų, kad atsakovė kreipėsi dėl ieškovės pareigų netinkamo vykdymo ir buvo tai pripažinta, byloje nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bylai aktualiu laikotarpiu tik iš dalies vykdė namo administratorės pareigas. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl skolos priteisimo, byloje nebuvo pareikšta atsakovės savarankiškų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas bylą privalėjo nagrinėti pagal pareikšto ieškinio ribas ir spręsti klausimą dėl skolos priteisimo pagrįstumo, o ne dėl ieškovės, kaip namo administratorės, pareigų netinkamo vykdymo.
23. Civilinėje byloje kilo ginčas, ar atsakovei tenka pareiga apmokėti išlaidas už laikino stogo įrengimą po daugiabučiame name kilusio gaisro.
24. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.
25. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Vadinasi, sprendžiant dėl namo bendraturčių pareigos sumokėti už namo remonto darbus, visų pirma reikia nustatyti, ar remonto darbai atlikti bendrojo naudojimo objektui. Jei darbai atlikti bendrojo naudojimo objektui, tuomet pareiga apmokėti už šiuos darbus bendraturčiams kyla tuo atveju, jei darbai susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Jei darbai su minėtais reikalavimais nesusiję, tuomet pareiga sumokėti už darbus atsiranda tada, jei bendraturtis yra davęs sutikimą dėl tokių išlaidų arba dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas.
26. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
27. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.40 papunktį stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą stogas laikomas objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei.
28. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji savo lėšomis atliko stogo keitimo darbus kitoje daugiabučio namo dalyje, nei ieškovės įrengtas laikinas stogas, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės išlaidų dėl laikino stogo įrengimo išlaidų. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovės subjektyvus vertinimas, kad ieškovė netinkamai ar tam tikru metu, atsakovės nuomone, nevykdė jai paskirtų pareigų, byloje nesant pateiktų objektyvių įrodymų, nepagrindžia, jog atsakovei nekilo pareiga apmokėti jai išrašytų sąskaitų.
29. Vadovaujantis Nuostatų 7.7 papunkčiu administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Pažymėtina, kad tokiu atveju namo administratorius neprivalo iš anksto gauti namo gyventojų ir kitų patalpų savininkų išankstinio sutikimo / pritarimo. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad gaisro metu buvo sugadintos stogo konstrukcijos, jos sudegė, nėra. Ginčo, jog po gaisro buvo sunaikintas stogas, nėra. Ieškovė, vykdydama jai pavestas namo administratoriaus pareigas, atliko statinio apžiūrą, ką patvirtina 2021 m. spalio 14 d. statinio apžiūros aktas, bei nustatė gaisro metu padarytus pastato (duomenys neskelbtini), pažeidimus ir rekomenduojamus atlikti defektų pašalinimo darbus, taip pat įvardijo darbus, kurie privalo būti atlikti nedelsiant, siekiant išvengti žalos ir pašalinti kilusias grėsmes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turėjo teisę be daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo atlikti veiksmus, kurie buvo būtini pagal esamą situaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikino stogo įrengimo darbai buvo būtini įvertinus gaisro pasekmes, todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai juos atliko, neturėdama atsakovės sutikimo. Pripažinus, kad darbai buvo būtini, atsakovei kyla pareiga apmokėti už atliktus darbus proporcingai jai priklausančiai buto / patalpos daliai. Ieškovė, kaip namo administratorė, turėjo teisę ir pareigą nedelsiant imtis veiksmų, kad grėsmė bendro naudojimo objektams būtų nedelsiant pašalinta, o atitinkamai atsakovė, kaip bendrasavininkė, įgijo pareigą už tokius laikino stogo įrengimo darbus apmokėti jai tenkančią dalį (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovei nekilo pareiga mokėti stogo remonto išlaidų vien tuo pagrindu, kad darbai atlikti ne virš atsakovei priklausančio buto / patalpos bei kad darbai atlikti kitų butų / patalpų savininkų interesais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo byloje, jog stogas priklauso dalinės nuosavybės teise visiems butų ir kitų patalpų savininkams, nėra. Esant šiai aplinkybei, atsakovei kyla pareiga apmokėti proporcingai pagal turimą nuosavybės dalį už ieškovės atliktus laikino stogo įrengimo darbus. Atsakovės argumentai, kad ieškovė neatliko kitos dalies laikino stogo, esančio virš atsakovės buto, remonto ar kad dalį stogo remonto darbų atliko pati atsakovė, neeliminuoja atsakovės pareigos apmokėti už laikino stogo remonto dalies darbus, kurie buvo būtini, siekiant likviduoti avarinius padarinius, kilusius po įvykusio gaisro. Akcentuotina, kad iš pačios atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad laikinas stogas buvo įrengtas toje daugiabučio namo dalyje, kurioje faktiškai po gaisro liko gyventi gyventojai, todėl darytina išvada, kad ieškovė atliko darbus įvertinusi, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patirtų kuo mažesnes išlaidas dėl laikino stogo.
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, atsakovei teigiant, jog ieškovė netinkamai vykdė pareigas, atsakovės teiginius, pagrindžiančius įrodymus, įpareigojo teikti ieškovę. Pabrėžtina, kad ieškovės išrašytos sąskaitos atsakovei, ieškovės mokesčių suvestinė, 2014 m. spalio 29 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas Nr. ŽB-OA-1349, 2021 m. spalio 14 d. Statinio apžiūros aktas Nr. DA428476, Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-BST-V21-1341996-3 už 2021 m. gruodžio mėn., kuriais ieškovė įrodinėjo atliktus darbus ir skolos dydį, nėra pripažinti negaliojančiais, panaikinti, todėl laikytina galiojančiais. Atsakovei nepateikus įrodymų, paneigiančių jos pareigą apmokėti ieškovei skolą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl 768,26 Eur skolos už remonto darbus ir 53,48 Eur skolos už techninės priežiūros paslaugas.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl 768,26 Eur skolos už remonto darbus ir 53,48 Eur skolos už techninės priežiūros paslaugas priteisimo netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 768,26 Eur skolos už remonto darbus ir 53,48 Eur skolos už techninės priežiūros paslaugas priteisimo ir priima naują sprendimą, tenkindamas ieškovo ieškinį dėl 768,26 Eur skolos už remonto darbus ir 53,48 Eur skolos už techninės priežiūros paslaugas priteisimo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
35. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 20,00 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 392,75 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 430,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį tenkino, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinama, o ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 415,39 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteisiamos.
36. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 19 Eur bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį ir 726 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės ieškovei.
37. Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 800 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos atsakovei nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą dalyje dėl 768,26 Eur skolos už remonto darbus, 53,48 Eur skolos už techninės priežiūros paslaugas ir bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, 768,26 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 26 ct) skolą už remonto darbus ir 53,48 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 48 ct) skolą už techninės priežiūros paslaugas, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, 415,39 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 745,00 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.