- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- II-1295-1017/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01523-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Nukentėjusysis
- G. B.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K. (K.; ir nuotoliniu būdu per programą Zoom),
nukentėjusiajam G. B. (nuotoliniu būdu per programą Zoom);
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. K. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-20747-2024 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-20747-2024 (toliau – ir Nutarimas) A. K. buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus dėl to, kad jis 2024 m. birželio 6 d., 9.33 val., Vilniuje, Dangeručio g. 1, vairuodamas automobilį Dacia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101, 222 punktų reikalavimus. A. K. paskirta galutinė subendrinta 1 200 Eur bauda (b. l. 5-6).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas A. K. pateikė skundą, kuriuo jis prašo pakeisti priimtą nutarimą ir skirti jam atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį bei sumažinti paskirtą nuobaudą. Nurodė, kad jis nusižengimo padarymo metu kliudė tik transporto priemonės valstybinius numerius (tai matosi vaizdo įraše), kas neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Transporto priemonė nebuvo apgadinta taip, kad jos nebūtų galima vairuoti. Pripažįsta, kad pasielgė neapdairiai, galėjo sulaukti automobilio savininko ir pasiaiškinti su juo, bet dėl laiko stokos (kadangi skubėjo į statybų objektą), išskubėjo, nesulaukęs savininko. Nurodė, kad jam, kaip auginančiam tris mažamečius vaikus iki 10 metų, paskirtos baudos dydis yra per didelis. Dėl to prašo skirti mažesnę baudą (b. l. 2).
Institucija nepateikė atsiliepimo į skundą, nors tokia galimybė buvo sudaryta (b. l. 28).
Teismo posėdžio metu apklaustas pareiškėjas A. K. pripažino, jog pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, kad jis pirko parduotuvėje „Senukai“ santechnikos įrenginius, viską susidėjo į automobilį, jo vėluojančio laukė statybų objekte. Pajudėjo iš automobilių aikštelės ir pajautė, kad atsitrenkė į kitą automobilį – nepastebėjo gale stovinčio didelio mikroautobuso. Jo vairuotas automobilis buvo darbinis, prikrautas prekių, dėl to pajuto kaip atsitrenkė. Ant jo automobilio gale buvo kablys. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad smūgis buvo į numerį ir tiesiog iššoko iš plastmasinio apvado kito automobilio valstybinis numeris. Pabandė atlenkti numerį atgal, bet rėmelis nesifiksavo, nes buvo sulaužytas. Tuomet atsisėdo atgal į automobilį, laukė grįžtančio vairuotojo. Tada dar kartą pabandė gražinti valstybinį numerį į vietą, kas matosi ir vaizdo įraše. Jam pradėjo skambinėti iš darbo, klausti kur jis yra, nes buvo reikalingos medžiagos. Pagalvojęs, kad nieko čia baisaus, pataisys valstybinio numerio rėmelį, išvažiavo. Supranta, kad reikėjo palikti lapelį su numeriu ir būtų taip išsisprendęs viską, o dabar automobilio savininkas pasinaudojo situacija ir išsireikalavo iš draudimo įmonės maksimalios sumos už remontą. Nurodė, kad jo vairuoto automobilio buvo sugadintos virš kablio durelės – jos buvo įlenktos į vidų. Prašo sumažinti jam paskirtą baudą, pripažįsta savo kaltę. Dėl padaryto pažeidimo dabar turi sumokėti pusę algos. Nurodė, kad jis dirba dvejose įmonėse, faktinės jo pajamos per mėnesį sudaro apie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Eur, jo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), paskolų lizingų neturi, augina tris vaikus (b. l. 36-37).
Teismo posėdžio metu papildomai apklaustas pareiškėjas A. K. atsiprašė nukentėjusiojo dėl sukelto eismo įvykio, nurodė, kad dėl didelio skubėjimo taip nutiko. Manė, kad padarytas apgadinimas yra mažesnis. Bandė laukti automobilyje kito vairuotojo, tačiau skubėdamas jo nesulaukė, manė, jog nieko rimto nenutiko. Po praėjusio posėdžio susisiekė su BTA draudimu, susipažino su draudimo bylos dokumentais, dabar supranta, kad galėjo eismo įvykio metu būti padaryti didesni pažeidimai nei jis įsivaizdavo. Neturi abejonių, kad taip galėjo būti, kaip nurodo nukentėjusysis. Jam tik apmaudu, kad BTA draudimas dėl to, kad jiems nepavyko su juo susisiekti, jį perdavė skolų išieškojimo bendrovei ir dabar jam reikia viso mokėti 760 Eur žalą bei 120 Eur išieškojimo kontorai. Neginčija padarytos žalos, prašo tik sumažinti paskirtą baudą, kadangi dabar turi sumokėti nemažai pinigų dėl šio įvykio (b. l. 46-48).
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. B. nurodė, kad žino dėl kokio įvykio yra nagrinėjama byla. Neatsimena tikslios datos, įvykio dieną buvo parduotuvėje „Senukai“, išėjęs iš jos pamatė, kad jo automobilis Opel Vivaro, kurio tikslaus valst. Nr. negalėjo nurodyti (skaičiai (duomenys neskelbtini), raidžių neprisimena), buvo sudaužytas, voliojosi automobilio detalės. Stovėjo pasimetęs, tada prie jo priėjo moteris, pasakė, jog matė kaip atsitrenkė žmogus ir nuvažiavo. Matė, kad aplink yra kameros, dėl to nuėjo į „Senukai“ parduotuvės apsaugos skyrių, pažiūrėjo per kameras ir pamatė, kuris automobilis įvažiavo, po ko išsikvietė policiją. Įvykio metu buvo apgadinta priekinė automobilio dalis – automobilio numeris, priekinis bamperis, priekyje buvę „plastmasiukai“. Po to, važiuodamas iki namų (kurie yra maždaug (duomenys neskelbtini) km atstumu nuo parduotuvės), prie namų pastebėjo, kad iš automobilio radiatoriaus pradėjo tekėti aušinimo skystis. Tą pamatęs iškart nufilmavo, padarė nuotraukas ir pateikė draudimui. Po 3 dienų nebeveikė ir kondicionierius, nes priekyje daug detalių buvo sudaužytų. Iki įvykio automobilis buvo tvarkingas, pradžioje ir pats manė, kad apgadinimas yra nedidelis, bet vėliau paaiškėjo, kad susigadino daug detalių. Visas nuotraukas ir vaizdo įrašus pateikė draudimui, jie apskaičiavo sąmatą ir išmokėjo jam draudimo išmoką. Dėl šio įvykio jam teko tvarkyti automobilio radiatorių, kondicionierių, numerio apdailą, „plastmasiukus“, varžtelius. Nurodė, kad „Senukai“ vaizdo įraše matosi, jog dėl šio eismo įvykio metu buvusio smūgio jo automobilis pavažiavo net apie pusę metro (b. l. 46-48).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės D. D. 2024 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad 2024 m. birželio 6 d., 9.45 val., gavo pranešimą, kad „Senukai“ aikštelėje apgadintas stovintis pranešėjo automobilis Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta eismo įvykio schema su papildomais duomenimis (b. l. 15-17).
Prie bylos pridėtuose vaizdo įrašuose bei foto nuotraukose užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 27).
AAS „BTA Insurance Company“ Lietuvos filialo pateiktoje sąmatoje nurodyti įvykio metu automobiliui Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai (b. l. 23-25).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 417 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Pažymėtina, jog šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administraciniam nusižengimui konstatuoti yra būtina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami KET reikalavimai. ANK 426 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t. y. 750 Eur), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 222 punkto nuostatomis, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pareiškėjui A. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų faktinių aplinkybių bei jo kaltės. Byloje esančių įrodymų (tarp jų – pareiškėjo ir nukentėjusiojo paaiškinimų teisme, taip pat administracinio nusižengimo protokolo, tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos schemos, papildomų duomenų apie transporto priemonėms padarytus apgadinimus, vaizdo įrašo duomenų) visuma patvirtina, jog pareiškėjas A. K. 2024 m. birželio 6 d., 9.33 val., prie parduotuvės „Senukai, esančios Vilniuje, Dangeručio g. 1, vairuodamas automobilį Dacia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, padarydamas 761,28 Eur turtinę žalą, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais jis pažeidė KET 9, 101, 222 punktų reikalavimus. Taip jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdžio metu apklaustas pareiškėjas A. K. prisipažino pasišalinęs iš įvykio vietos nurodytomis aplinkybėmis; nurodė, jog labai skubėjo, prašė jam sumažinti paskirtą baudą, kadangi, jo vertinimu, eismo įvykio metu kitam automobiliui buvo padaryta nedidelė žala – tik įlenktas kito automobilio valstybinis numeris. Atsižvelgiant į tai, kad kilo neaiškumų dėl pareiškėjo sukelto eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nukentėjusio asmens automobiliui, buvo iškviestas apklausai nukentėjusysis G. B. Nukentėjusysis nurodė, kad pradžioje jam taip pat atrodė, jog eismo įvykio metu padaryti apgadinimai buvo pakankamai nedideli, tačiau po įvykio grįžęs namo pamatė, kad iš jo automobilio bėga aušinimo skystis, po kelių dienų nuvykus į autoservisą nustatė ir kitus gedimus – reikėjo pakeisti aušinimo radiatorių, kondicionierių, priekinę apdailą tvarkyti, jos detales, valstybinio numerio lentelę (t. y. detaliau nukentėjusiojo G. B. automobiliui padaryta žala nurodyta draudimo bendrovės pateiktoje žalos Nr. (duomenys neskelbtini) sąmatoje). Po nukentėjusiojo apklausos papildomai teismo posėdžio metu apklaustas A. K. nurodė pripažįstantis, jog galėjo eismo įvykio metu nukentėjusiojo automobiliui padaryti tokio dydžio žalą, kokia nurodyta draudimo bendrovės pateiktoje sąmatoje, tačiau prašė sumažinti jam paskirtą baudą, kadangi dėl šio įvykio jam reiks sumokėti papildomai didelę sumą draudimui bei skolų išieškojimo įmonei (iš viso 880 Eur), jis turi tris mažamečius vaikus, piniginės lėšos reikalingos šeimos pragyvenimui. Taigi, pareiškėjas neginčija nagrinėjamo įvykio aplinkybių, eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio ir nesutinka tik su jam paskirta nuobauda, kurią prašo sumažinti.
Minėta, kad ANK 426 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 100 iki 2 000 Eur. Pareiškėjui paskirta 1 200 Eur bauda, t. y. bauda, artima sankcijoje numatytam baudos minimumui.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. yra brandaus, darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis dvejose įmonėse, gaunantis pastovias, pakankamai dideles pajamas ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimą), vedęs, jo sutuoktinė taip pat nuolat dirba, turi tris mažamečius vaikus, paskolų ar kitų finansinių įsipareigojimų neturi. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro, A. K. daug kartų baustas administracine tvarka – daugiausia už įvairius KET pažeidimus, paskirtas baudas linkęs sumokėti. Be to, nagrinėjami pareiškėjo A. K. padaryti administraciniai nusižengimai savo esme yra šiurkštūs ir pavojingi KET pažeidimai, keliantys realų pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui – ką iš esmės patvirtina ir nagrinėjamo įvykio aplinkybės – dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų buvo apgadintas nukentėjusiojo G. B. automobilis, dėl ko nukentėjusysis patyrė turtinės žalos, kitų nepatogumų, pareiškėjui savavališkai pasišalinus iš įvykio vietos. Įvykio aplinkybės patvirtina, jog A. K. aiškiai suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį, kuris įvyko prie parduotuvės „Senukai“, t. y. turėjo galimybę ne tik palikti savo kontaktinius duomenis ant nukentėjusiojo automobilio, bet ir kreiptis į parduotuvės apsaugos darbuotojus, kad jie paprašytų nukentėjusio automobilio savininko (valdytojo) skubiai ateiti prie savo automobilio, arba bent jiems nurodyti savo kontaktinius duomenis. Vis tik, pareiškėjas pasielgė priešingai ir net nebandęs surasti nukentėjusio asmens ar palikti jam savo kontaktinių duomenų, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Tai rodo atsainų pareiškėjo požiūrį į Kelių eismo taisykles bei galimus nukentėjusio asmens nepatogumus ir patirtą žalą. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, buvo pagrįstai nustatyta A. K. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju aplinkybių, sudarančių pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą, pagrindo nėra. Pažymėtina, jog skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Dėl to vien ta aplinkybė, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo metu pareiškėjas A. K. patyrė ir papildomus neigiamus turtinius padarinius, t. y. turi sumokėti ne tik paskirtą administracinę nuobaudą, bet ir atlyginti padarytą žalą draudimo bendrovei bei sumokėti administravimo išlaidas skolų išieškojimo įmonei, nesudaro pagrindo mažinti pareiškėjui paskirtą baudą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį keisti nėra. Teismas sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Teismas sprendžia, kad pritaikyta atsakomybė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas atmestinas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui papildomai išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo A. K. (K.) skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20747-2024.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.