Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-138-307/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-07
Bylos Nr.: 1A-138-307/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14390-2018-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
Nuteistasis: (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Linas Stanislovas Bagdonas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-307/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14390-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.7.4.1.; 1.2.23.3.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 2.4.6.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalį (2018 m. rugsėjo 14 d. veika) laisvės atėmimu dvejiems metams;

– pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir (duomenys neskelbtini) paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir (duomenys neskelbtini) paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (2018 m. kovo 25 d. veika ), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir pagal BK 261 straipsnį nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 25 d., laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 5.00 val., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, tyčia neatlygintinai perdavė jai mažiausiai tris psichotropinės medžiagos MDMA tabletes, po ko nepilnametė (duomenys neskelbtini) šias tabletes suvartojo, tuo būdu platino psichotropines medžiagas nepilnametei.

2. Be to, jis pripažintas kaltu ir pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 2.00 val., garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas pilnametis asmuo, žinodamas, kad nepilnametė (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, įvedė savo varpą į jos makštį ir su ja lytiškai santykiavo, nesant išžaginimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, tuo būdu tenkino savo lytinę aistrą pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjas advokatas Linas Stanislovas Bagdonas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir priimti naują (duomenys neskelbtini) išteisinantį nuosprendį.

3.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) padarė kaltinamajame akte jam inkriminuotus nusikaltimus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas atkreipia dėmesį į in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltininko naudai) principą, kurio tinkamą laikymąsi pirmosios instancijos teismas pademonstravo išteisindamas nuteistąjį pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį dėl jam inkriminuotos 2018 m. kovo 25 d. veikos. Tačiau pripažindamas (duomenys neskelbtini) kaltu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. rugsėjo 14 d. veikos ir pagal BK 261 straipsnį, pirmosios instancijos teismas pažeidė minėto principo reikalavimus, taip pat įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-140-788/2017, Nr. 2K-7-84-489/2018 Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain, Telfner v. Austria ir kt.).

3.2. Nesutikdamas su (duomenys neskelbtini) nuteisimu pagal BK 261 straipsnį apeliantas nurodo, jog nagrinėjamu atveju netgi nustačius, kad (duomenys neskelbtini) buvo nepilnametė ir, kad kaltinime nurodytu laiku ji galimai buvo apsvaigusi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pastaroji narkotines medžiagas įgijo ar gavo iš (duomenys neskelbtini). Apeliantas cituoja (duomenys neskelbtini) parodymus apie tai, kad 2018 m. kovo 25 d. ji leido laiką su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jai davė tablečių, kurias ji pasiėmė su savimi. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad parodymų patikrinimas vietoje pagal šiuos nukentėjusiosios parodymus neatliktas. Kitos apklausos metu (duomenys neskelbtini) nurodė priešingas aplinkybes, t. y. kad suvartojo (duomenys neskelbtini) jai atneštą vieną tabletę, o kiti kartu buvę asmenys taip pat jas vartojo. Tačiau tyrimo metu tik pas (duomenys neskelbtini) šlapime buvo rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA) (t. 4, b. l. 7), nes (duomenys neskelbtini) šlapime rasta tetrahidrokanabinoliokarboksido rūgšties (t. 4, b. l. 30), (duomenys neskelbtini) šlapime rasta amfetamino ir metamfetamino pėdsakų (t. 4, b. l. 28), o (duomenys neskelbtini) šlapime jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų iš viso nerasta. Apelianto vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) parodymai yra nepatikimi, iš liudytojų parodymų taip pat matyti, kad ji linkusi meluoti.

3.3. Apelianto teigimu, tai, kad kratos (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje buvo surasta ir paimta įvairių MDMA tablečių, neįrodo, jog (duomenys neskelbtini) buvo išplatintos būtent šios tabletės ir, kad tai darė (duomenys neskelbtini). Liudytojai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nepatvirtino, kad 2018 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) siūlė ar kam nors davė kokias nors tabletes. Taigi, jie paneigė (duomenys neskelbtini) parodymus apie tablečių vartojimą. Be to, (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai atnešė „ružavos“ ir „pilkos“ spalvos galimai per pusę perlaužtas tabletes; vaikinai savo tabletes suvartojo, o ji tabletę pasiliko. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei minėti asmenys būtų vartoję tas pačias psichotropines medžiagas, tai jų šlapime būtų surastos identiškos medžiagos, tačiau aptiktos medžiagos buvo skirtingos.

3.4. Be to liudytojas (duomenys neskelbtini) parodė, kad tikrindamas į globos įtaigą sugrįžusią (duomenys neskelbtini) iš jos kišenės ištraukė pusę „mėlynos“ spalvos tabletės, kurią numetė ant stalo, o nukentėjusioji jam nematant tabletę prarijo ir apsvaigo. Apelianto teigimu, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių išvadą, kad (duomenys neskelbtini) iki sugrįžimo į globos įstaigą buvo vartojusi kokias nors psichotropines medžiagas. Apelianto vertinimu, vadovautis liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais, kad ji grįžo galimai apsvaigusi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų negalima, kadangi jis nėra specialistas ar medikas, neturi specialių žinių, testų ir įgaliojimų tokios aplinkybėms nustatyti, konstatuoti bei užfiksuoti. Be to, nepaneigta, kad (duomenys neskelbtini) vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas jau po to, kai bendravo su (duomenys neskelbtini). Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jai siūlė „ruožavos“ ir „pilkos“ spalvos tabletes. „Mėlynos“ spalvos tablečių atlikus kratą (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje nesurasta. Dėl to akivaizdu, kad liudytojo (duomenys neskelbtini) nurodytą „mėlynos“ spalvos tabletę (duomenys neskelbtini) įgijo ne iš (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė teisme nebuvo tiriama, nes (duomenys neskelbtini) teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausiama. Apelianto vertinimu, tokiu būdu buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, nes buvo užkirstas kelias užduoti (duomenys neskelbtini) klausimus, todėl ši klaida turi būti ištaisyta bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

3.5. Nesutikdamas su (duomenys neskelbtini) nuteisimu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pastarasis padarė šią nusikalstamą veiką yra pagrįsta tik selektyviu įrodymų vertinimu ir prielaidomis. (duomenys neskelbtini) nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 2.00 val. tenkino savo lytinę aistrą pažeisdamas nepilnametės (duomenys neskelbtini) seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) buvo pabėgusi iš globos įstaigos ne tik 2018 m. rugsėjo 14 d., bet laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 19 d. elektroninis laiškas Vaikų teisių apsaugos tarnybai (t. 2, b. l. 26), kuriame jis nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) valkatavo (duomenys neskelbtini) ir aplinkiniuose kaimuose, kol buvo surasta (duomenys neskelbtini) kaime. Apeliantas pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kelis kartus lytiškai santykiavo su (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo surasta. Tiksli (duomenys neskelbtini) buvimo vieta laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d iki 2018 m. rugsėjo 18 d. nebuvo žinoma. Apeliantas daro prielaidą, kad neturėdama transporto priemonės, ji 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 2.00 val. nakties negalėjo atsidurti (duomenys neskelbtini) esančiuose garažuose. Nepaisant to, kad buvo atliekamas parodymų patikrinimas įvykio vietoje, tačiau nesiaiškinta kokiu maršrutu (duomenys neskelbtini), jos teigimu, ėjo iki garažo ir kaip iš jo grįžo. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatė ir teismas, nors liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) išėjo pas savo draugą ir ji daugiau jos nematė (t. 4, b. l. 176-178). Taigi, liudytoja paneigė (duomenys neskelbtini) parodymus, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 2.30 val. ji grįžo atgal pas (duomenys neskelbtini). Liudytoja (duomenys neskelbtini) taip pat nepatvirtino (duomenys neskelbtini) parodymų, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį leido laiką su ja ir (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 181-182). Liudytojas (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 185-188) nurodė, kad jo žiniomis (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. vakaro iki 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 193-195). Be to, bylos medžiagoje užfiksuotuose šios liudytojos susirašinėjimuose su (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 68-70) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra linkusi meluoti. Apelianto teigimu, bylos medžiagoje nėra duomenų, paneigiančių, kad kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2018 m. rugsėjo 14 d., (duomenys neskelbtini) pažeidė teismo jam skirtą įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose. Nepaisant to, kad tyrimo metu ant (duomenys neskelbtini) priklausančio lovos užtiesalo buvo rasti jo spermos likučiai, duomenų, patvirtinančių, kad šie spermos likučiai atsirado pastarajam kaltinime nurodytu laiku lytiškai santykiaujant su (duomenys neskelbtini), nėra. Taigi, anot gynėjo, nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 2.00 val. (duomenys neskelbtini) lytiškai santykiavo su (duomenys neskelbtini).

3.6. Apeliantas pažymi, kad net ir nustačius, kad (duomenys neskelbtini) būdamas pilnametis (24 metų amžiaus) ir žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) yra jaunesnė negu šešiolikos metų (15 metų amžiaus), lytiškai su ja santykiavo, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, turėtų būti taikomos BK 151¹ straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kurias BK 151¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra pakankamai lytiškai, fiziškai ir dvasiškai subrendusi, ji nepaiso nei tėvų nei globėjų nuomonės, vartoja alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas, gyvena pilnavertį lytinį gyvenimą. Be to, (duomenys neskelbtini) stengiasi (duomenys neskelbtini) patikti, jaučia padėką kad jai yra padėjęs, ir tuo pačiu jaučia savo kaltę prieš jį. Iš jos parodymų taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) jaučiasi laiminga būdama kartu su (duomenys neskelbtini), o lytiniai santykiai su juo neturėjo įtakos pastarosios psichologinei būsenai ir bendravimui. Todėl, net ir konstatavus, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) lytiškai santykiavo, turi būti taikomos BK 151¹ straipsnio 5 dalies nuostatos.

3.7. Nesutikdamas su nuteistajam (duomenys neskelbtini) paskirta bausme apeliantas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė yra pernelyg griežta, paskirta nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentų, suformuotų baudžiamosiose bylose. Pavyzdžiui baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340-648/2017 šis teismas, netgi pripažinus asmenį kaltu dėl kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltininkui paskyrė laisvės atėmimą septyniems mėnesiams. Nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017 asmeniui už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo, kuris yra pavojingesnis nei BK 261 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika, padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams. Apelianto vertinimu, nurodyta teisminė praktika leidžia pagrįstai teigti, kad (duomenys neskelbtini) skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir neatitinka teisingumo bei protingumo principų reikalavimų.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas

Dėl BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

5. Pagal BK 261 straipsnį atsako tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Išanalizavusi bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai (duomenys neskelbtini) pripažino kaltu padarius BK 261 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

6. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus konstatuodamas nuteistojo kaltę padarius BK 261 straipsnyje numatytą nusikaltimą, rėmėsi prielaidomis. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

7. Nors nuteistasis neigia padaręs šį jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką įrodo pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojo (duomenys neskelbtini), mačiusio nukentėjusiąją tuoj po to, kai prieš ją buvo atlikti nusikalstami veiksmai, parodymai, kratos, atliktos (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados, kiti bylos duomenys. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino įrodymus bei šioje dalyje priėmė neteisėtą nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

8. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, jog (duomenys neskelbtini) neatlygintinai perdavė (duomenys neskelbtini) mažiausiai tris psichotropinės medžiagos MDMA tabletes, kurias nepilnametė (duomenys neskelbtini) suvartojo. Taip pat teismas padarė išvadą, kad kaltininkas žinojo ir suprato, kad šios (duomenys neskelbtini) inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo nepilnametė.

9. Iš nuteistojo (duomenys neskelbtini) parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad jis neneigia aplinkybės, kad įvykio naktį savo gyvenamojoje vietoje buvo kartu su draugais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiąja, vartojo alkoholinius bei nealkoholinius gėrimus, tačiau tvirtina, jog niekam iš kartu buvusių asmenų nedavė narkotinių medžiagų. (duomenys neskelbtini) parodė, kad namuose turėjo didelį kiekį tablečių, jas atsisiuntė užsisakęs internetu. Taip pat (duomenys neskelbtini) parodė, jog buvo įsitikinęs, kad nukentėjusiajai yra 17 metų (t. 7, b. l. 175-178). Tokias (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kartu buvę liudytojai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 148-154). Jie parodė, kad besisvečiuojant pas (duomenys neskelbtini) gėrė alų, tačiau narkotinių medžiagų niekas nevartojo. Nors (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, tačiau jų aiškinimas apie įvykio aplinkybes yra paneigtas byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

10. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini), apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog su (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pažįstama apie du mėnesius. (duomenys neskelbtini) žinojo, jog ji vartoja narkotines medžiagas. Įvykio dieną ji jam parašė, jog nori pabėgti iš (duomenys neskelbtini), tarėsi, kad jis automobiliu atvažiuos jos pasiimti. (duomenys neskelbtini) atvažiavo apie 1 val. nakties pilkos spalvos automobiliu BMW, raudonais ratlankiais, su juo buvo dar du vaikinai. Visi nuvyko į (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini). Atvykus jai buvo pasiūlyta išgerti alaus. Vėliau (duomenys neskelbtini) iš kito kambario visiems atnešė po lygiai tablečių, ji suprato, kad tai „Ekstazi“. Tabletės buvo pilkos ir rožinės spalvos. Teigė, kad visi vartojo tabletes, tačiau iš (duomenys neskelbtini) elgesio nesijautė, kad jis būtų vartojęs tabletes. Ji pirmą tabletę suvartojo apie 4 val. (t. 2, b. l. 134-138). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Atlikus nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) šlapimo tyrimą (mėginys paimtas 2018 m. kovo 28 d.), buvo nustatyta, kad jame rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA) (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), t. 4, b. l. 7). Bylos duomenimis, 2018 m. kovo 28 d. policijos pareigūnams atlikus kratą (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta: nenustatytos sudėties milteliai ir jų gabaliukai bei 193 vnt. kelių spalvų tablečių, trys tušti plastikiniai maišeliai (t. 3, b. l. 155-169). Atlikus tablečių, jų dalių ir miltelių cheminį tyrimą, nustatyta, kad 85 vnt. rausvos spalvos stačiakampio formos tablečių su gėlių įspaudais vienoje pusėje ir „VL“ įspaudu kitoje pusėje sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė yra 9,268 g; 100 vnt. rausvos spalvos stačiakampio formos tablečių su gėlių įspaudais vienoje pusėje ir „VL“ įspaudu kitoje pusėje sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė yra 9,577 g; 2 vnt. rausvos spalvos stačiakampio formos tablečių su gėlių įspaudais vienoje pusėje ir „VL“ įspaudu kitoje pusėje sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė yra 0,219 g; violetinės spalvos stačiakampio formos tabletės dalies sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė yra 0,115 g; 5 vnt. rausvos spalvos stačiakampio formos tablečių su gėlių įspaudais vienoje pusėje ir „VL“ įspaudu kitoje pusėje sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurio masė yra 0,503 g; geltonos spalvos miltelių ir 2 vnt. geltonos spalvos stačiakampio formos tablečių dalių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė yra 0,131 g; pilkos spalvos stačiakampio formos tabletės dalies sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė yra 0,052 g; ant 2 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių ir baltos spalvos plastikinio maišelio su užrašu „Gintarinė vaistinė” vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos - MDMA pėdsakai (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), t. 4, b. l. 15-17).

11. Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra gimusi (duomenys neskelbtini), taigi nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 14-os metų (t. 2, b. l. 114).

12. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs, skunde teigiama, kad nuketėjusioji prieštaringai aiškino kai kurias įvykio aplinkybes, t. y. tablečių kiekį, jų spalvą. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad duodama parodymus nukentėjusioji nebuvo absoliučiai tiksli, įvertinus tai, kad įvykio metu ji vartojo psichotropinę medžiagą, todėl tiksliai atkurti visas aplinkybes gali būti sudėtinga, taip pat, jog jos parodymai apie esmines įvykio aplinkybes išliko nuoseklūs, atsižvelgus į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nedaro jos parodymų nepatikimais. Siekiant įsitikinti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurioje pateikta išvada apie (duomenys neskelbtini) gebėjimą duoti parodymus, įvykių suvokimą, polinkį fantazuoti. Ekspertizę atlikusioms ekspertėms nuketėjusioji taip pat paaiškino, kad būnant (duomenys neskelbtini) bute, jis paryčiais atnešė narkotikų (teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 4, b. l. 84-100). Taigi nukentėjusioji, apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nurodė tas pačias įvykio aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) atliktų veiksmų. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Juo labiau, kad atlikus nukentėjusiajai ambulatorinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę, nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti (duomenys neskelbtini) parodymais, taip pat nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.

13. Apeliantas savo skunde abejodamas nukentėjusiosios parodymų patikimumu taip pat teigia, kad apklausiama nukentėjusioji nurodė, jog (duomenys neskelbtini) atneštų tablečių ji nevartojo, jas esą pasiėmė su savimi, tačiau kitos apklausos metu nurodė, kad vis tik suvartojo tabletę. Tokie skundo teiginiai yra nepagrįsti. Nukentėjusioji apie 2018 m. kovo 25 d. įvykius ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus (pirmą kartą ji apklausta kaip liudytoja, antrą kartą – kaip nukentėjusioji pas ikiteisminio tyrimo teisėją). Pirmosios apklausos metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) tabletes atnešė apie 4 val. ryto. Vieną iš atneštų tablečių ji suvartojo po pusvalandžio ar vėliau, dar vėliau suvartojo antrą tabletę, o trečią tabletę suvartojo bevažiuojant pakeliui į Ukmergę (t. 2, b. l. 111-113). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji taip pat parodė, kad pirmą tabletę ji suvartojo apie 4 val. ryto. Šiame kontekste pažymėtina, kad nepilnamečio nuketėjusiojo parodymų patikimumas negali būti vertinamas taip griežtai kaip suaugusių asmenų parodymai. Netikslumai nepilnamečio asmens parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifika dėl amžiaus, fizinio ir protinio išsivystymo. Be to, kaip jau minėta, skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiosios parodymai nebuvo vieninteliai nuteistojo (duomenys neskelbtini) kaltės įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas nuteistojo kaltę pagal BK 261 straipsnį tinkamai įvertino liudytoju apklausto (duomenys neskelbtini) darbuotojo (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios motinos (duomenys neskelbtini) parodymus. Liudytojas (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad 2018 m. kovo 24-25 dienomis (duomenys neskelbtini) savavališkai pasišalino iš (duomenys neskelbtini). Kovo 25 d. ji grįžo, kaip suprato, ją parvežė vaikinai BMW automobiliu. (duomenys neskelbtini) atėjus į kabinetą suprato, kad ji apsvaigusi nuo narkotikų, tai matėsi iš jos veido išraiškos, mimikų, akių vyzdžiai buvo padidėję, lūpos apdžiūvę, be to, jos kalba buvo kitokia. Kadangi anksčiau pats yra turėjęs tokio pobūdžio problemų, todėl jam puikiai žinoma ir suprantama kaip atrodo psichotropinių medžiagų pavartojęs žmogus. Liudytojas parodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) papasakojo, jog su draugais buvo (duomenys neskelbtini), kur jai vienas iš draugų davė tris tabletes su narkotine medžiaga. Be to, (duomenys neskelbtini) grįžus, jis apieškojo jos kišenes, rado melsvos spalvos nulaužtą dalį, lyg pastelinį saldainį. Jį išmetė į šiukšlių dėžę. Pati (duomenys neskelbtini) tuo metu pasakė, kad tai saldainis (t. 2, b. l. 150-153). Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) kišenės išėmė pusę mėlynos tabletės, ją padėjo ant stalo, tačiau (duomenys neskelbtini) ją sugriebė ir įsidėjo į burną (t. 7, b. l. 148-154). Liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad apie įvykį žino iš dukros ((duomenys neskelbtini)) pasakojimo. Dukra jai sakė, kad su (duomenys neskelbtini) ir dar dviem vaikinais buvo (duomenys neskelbtini) bute, gėrė alų, vėliau (duomenys neskelbtini) visiems atnešė po tris tabletes, kurias ji suvartojo, tačiau ar visas tris, nežino. Dukra lyg sakė, kad gal pusę tabletės parsivežė į (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 132-135). Teismas tinkamai įvertino ir liudytoja apklaustos nukentėjusiosios draugės (duomenys neskelbtini) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ši liudytoja parodė, kad apie įvykio aplinkybes žino iš (duomenys neskelbtini) draugės (duomenys neskelbtini), kuri pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) būdama pas (duomenys neskelbtini) vartojo tabletes, tai buvo narkotinės medžiagos. Šias tabletes jai davė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 127-131).

15. Tai, kad pas (duomenys neskelbtini), grįžusią į (duomenys neskelbtini), buvo rasta, kaip nurodė liudytojas (duomenys neskelbtini), pusė melsvos spalvos saldainio ar mėlynos spalvos tabletės, o (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasta dalis violetinės spalvos tabletės, savaime nepatvirtina gynėjo teiginio, kad ši tabletė buvo įgyta ne iš (duomenys neskelbtini). Būtina atsižvelgti į tai, kad mėlyna ir violetinė spalvos yra artimos spalvų gamoje, tikslus spalvos apibūdinimas priklauso ir nuo esančio apšvietimo, taigi akivaizdu, jog liudytojas (duomenys neskelbtini) apibūdindamas rastą dalį tabletės galėjo klysti, todėl vien netikslus spalvos įvardinimas nėra tiek reikšmingas, kad paneigtų kitais bylos duomenimis nustatytą aplinkybę dėl (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai duotų trijų tablečių su narkotine medžiaga. Be to, pati (duomenys neskelbtini), apklausta kaip liudytoja, buvo nurodžiusi, jog viena iš (duomenys neskelbtini) atneštų tablečių buvo violetinės spalvos. Be to, bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog kratos metu (duomenys neskelbtini) bute buvo rasta ir paimta įvairių spalvų tablečių, jų dalių ar tablečių likučių, kurių sudėtyje rasta viena ir ta pati psichotropinė medžiaga MDMA. Taigi šios bylos kontekste svarbu nustatyti ne kokios spalvos tabletė buvo perduota nepilnametei, o tai, kad jos sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga.

16. Nuteistojo gynėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodo, kad atlikti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šlapimo tyrimai rodo, kad jie vartojo kitas narkotines ar psichotropines medžiagas, nei nurodo nukentėjusioji. Atlikus (duomenys neskelbtini) šlapimo tyrimą, nebuvo nustatyta jokių draudžiamų medžiagų pėdsakų. Iš bylos duomenų matyti, kad atlikus (duomenys neskelbtini) šlapimo tyrimą, rasta amfetamino ir metamfetamino (šlapimas paimtas 2018 m. balandžio 5 d.) ( t. 4, b. l. 28 ); (duomenys neskelbtini) šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (šlapimas paimtas 2018 m. balandžio 5 d.) ( t. 4, b. l. 30 ); (duomenys neskelbtini) šlapime amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta, taip pat nerasta kokaino, kokaino metabolitų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, opiatų (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), t. 6, b. l. 104). Įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) šlapimo mėginiai paimti tik 2018 m. balandžio 5 d., t. y. praėjus vienuolikai parų po įvykio, negalima vienareikšmiškai teigti, kad naktį iš 2018 m. kovo 24 d į 25 d., jie nevartojo metilendioksimetamfetamino (MDMA). Be to, iš liudytojo (duomenys neskelbtini) teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad prieš tyrimą jis rūkė „žolę“. Tai atsispindėjo ir atliktame jo šlapimo tyrime. Be to, ši aplinkybė, ar (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 25 d. vartojo (duomenys neskelbtini) namuose laikytas tabletes su psichotropine medžiaga MDMA, viena savaime neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl nuteistojo (duomenys neskelbtini) baudžiamosios atsakomybės už psichotropinės medžiagos platinimą nepilnametei ir savaime nepaneigia nuteistojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 261 straipsnį.

17. Taigi pirmiau išdėstytais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, o ne prielaidomis, kaip teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, (duomenys neskelbtini) kaltė padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Priešingai nei teigia gynėjas, byloje esančių duomenų pakanka (duomenys neskelbtini) kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybinę versiją, kad nuteistasis neatlygintinai neperdavė nepilnametei (duomenys neskelbtini) mažiausiai trijų psichotropinės medžiagos MDMA tablečių.

Dėl BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

18. Pagal BK 151 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla pilnamečiam asmeniui, lytiškai santykiavusiam ar kitaip tenkinusiam lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. (duomenys neskelbtini) nuteistas už tai, kad žinodamas, jog (duomenys neskelbtini) yra jaunesnė nei 16 metų amžiaus, 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 2 val., garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), lytiškai santykiavo su (duomenys neskelbtini), gimusia (duomenys neskelbtini)

19. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina ir šį (duomenys neskelbtini) pareikštą kaltinimą.

20. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. kartu su drauge ((duomenys neskelbtini)) praleido pamokas. Dieną buvo mieste, o vakare abi nuėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį, kuriame būdama ji susirašinėjo su (duomenys neskelbtini), tarėsi susitikti, taip pat susitarė dėl lytinių santykių. Apie 2 val. nakties ji išėjo susitikti su (duomenys neskelbtini), kuris sakė galintis iš namų išeiti tik pusvalandžiui. Jis parašė žinutę, nurodydamas kur yra jo garažas. Nuo rūsio iki garažo nepilnai 10 min. kelio pėsčiomis. (duomenys neskelbtini) iki garažo atvažiavo automobiliu. Eidama link garažo siuntė žinutes (duomenys neskelbtini), jis jai nurodė koordinates kur eiti. Garažą surado, nes (duomenys neskelbtini) sakė, jog bus matoma jo automobilio žibintų šviesa. Atėjęs (duomenys neskelbtini) priekaištavo jai dėl jos gyvenimo būdo, vėliau ji nuėjo į garažą ir ten pasimylėjo su (duomenys neskelbtini). Maždaug 4.30 val. ji grįžo į namo rūsį ir ten praleido likusią nakties dalį (t. 4, b. l. 129-132, 161-166). Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 169-172). Šio procesinio veiksmo metu nukentėjusioji nurodė, kad jai atėjus prie garažų, ji pamatė automobilyje sėdintį (duomenys neskelbtini). Jie kartu nuėjo į garažą, kurio vartai buvo tamsiai žalios spalvos. Vartus (duomenys neskelbtini) jau buvo atrakinęs. Nukentėjusioji apibūdino garaže buvusius baldus, daiktus. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 4, b. l. 105-113) matyti, kad nukentėjusioji tiksliai apibūdino garaže buvusius daiktus. Atlikus garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą, buvo paimtas pledas, kuriuo buvo užtiesta garaže buvusi lova. Atlikus biologinį tyrimą, nustatyta, kad ant pateikto tirti pledo rasta spermos, tinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurios genotipas sutampa su (duomenys neskelbtini) genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų (duomenys neskelbtini) lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000002 proc. (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), t. 5, b. l. 147-148). Apie įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos tyrimą atlikusioms ekspertėms. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini) susitiko prie garažo, buvo parūkiusi „žolės“, prieš tai telefoninėmis žinutėmis susitarė ką juodu veiks, t. y. turės lytinius santykius. Po to ji grįžo pas (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymai. Ši liudytoja parodė, kad joms kartu būnant rūsyje, (duomenys neskelbtini) telefonu susirašinėjo su (duomenys neskelbtini), siūlėsi atsiduodama jam tokiu būdu atlyginti pirmiau padarytą žalą, o vėliau, pasakiusi, kad eina pas draugą, išėjo (t. 4, b. l. 176-178). Tokiais nukentėjusiosios ir liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymais paneigiama gynėjo skunde keliama abejonė, kad nukentėjusioji 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo nežinia kur ir negalėjo naktį būti prie garažo (duomenys neskelbtini) gatvėje.

21. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino liudytoja (duomenys neskelbtini), kuriai (duomenys neskelbtini) praėjus dienai po įvykio papasakojo įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiosios motina liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad dukra jai pasakojo, jog tuomet kai ji buvo pabėgusi iš namų, telefonu susiekė su (duomenys neskelbtini), buvo su juo susitikusi prie garažo (duomenys neskelbtini) ir ten vieną kartą mylėjosi (t. 4, b. l. 189-191). Šiuos parodymus liudytoja patvirtino apklausiama teisiamajame posėdyje. Kaip liudytojas apklaustas (duomenys neskelbtini) parodė, kad nukentėjusiosios motina jam persiuntė žinutę, kurioje buvo kalbama apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pabėgus iš namų, ji buvo nuėjusi pas (duomenys neskelbtini) į garažą ir ten vėl mylėjosi. Po to, kai nukentėjusioji buvo surasta, liudytojas su ja susirašinėjo žinutėmis ir pati (duomenys neskelbtini) rašė, kad buvo su (duomenys neskelbtini), leido suprasti, kad su juo mylėjosi (t. 4, b. l. 185-188, t. 7, b. l. 148-154). Taigi nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) buvo nuosekli duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl prieš ją (duomenys neskelbtini) atliktų nusikalstamų veiksmų, taip pat pasakodama įvykio aplinkybes, jas atskleisdama pirmiau nurodytiems liudytojams bei ekspertėms, atlikusioms teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę. Be to, šie jos parodymai buvo patvirtinti atliekant parodymų patikrinimą vietoje.

22. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, jog kažkas iš pažįstamu jai sakė apie tai, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos ji neprisimena, (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) mylėjosi garaže (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 193-195). Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad maždaug po savaitės (duomenys neskelbtini) jai pati pasakojo, jog mylėjosi garaže, nors asmens neįvardijo (t. 7, b. l. 172-174).

23. Apygardos teismas pagrįstai šiuos vienas kitą papildančius duomenis vertino kaip patikimus įrodymus ir pagrįstai jų visuma rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes, o šių įrodymų visumai prieštaraujančius (duomenys neskelbtini) parodymus, pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už atliktus nusikalstamus veiksmus.

24. Nuteistasis savo gynybinę poziciją, kad jis lytiškai nesantykiavo su nukentėjusiąja, grindžia tuo, kad jis kaltinime nurodytu laiku garaže nebuvo, tuo metu buvo namuose su dabartine žmona. Be to, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis garažo nebenuomojo, garažo raktas buvo pas (duomenys neskelbtini). Tokiais nuteistojo parodymais vadovautis nėra pagrindo, nes (duomenys neskelbtini) parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad iki 2018 m. vasaros pradžios su (duomenys neskelbtini) nuomojosi garažą (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis buvo pasirašyta, bet kam priklauso garažas nežino. Niekas iš jo draugų neturi garažo (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 140-142). Vėlesnės apklausos metu nurodė, jog tiksliai prisimena, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. po 24 val. namuose jį tikrino pareigūnai, nes jam buvo taikoma kardomoji priemonė, kurios sąlyga – nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose. Šios apklausos metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad garažą (duomenys neskelbtini), nuomojosi. Garažo nuomos sutartis nebuvo pasirašyta. Ankstesnės apklausos metu neteisingai nurodė garažo adresą, tai suprato po (duomenys neskelbtini) apklausos. Šį garažą nuomojosi iš moters. Šiuo metu tuo garažu galimai naudojasi jo draugas (duomenys neskelbtini), kurio pavardės nežino (t. 6, b. l. 146-148). Teisiamajame posėdyje (duomenys neskelbtini) parodė, kad įvykio metu garažo jau nebesinuomojo, garažo raktą turėjo (duomenys neskelbtini). Taip pat parodė, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį galėjo lankytis garaže, nes ten buvo jo daiktai. Tokius nuteistojo parodymus paneigia liudytojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimai apie garažo nuomininką bei liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 9 d. apklaustas kaip liudytojas (duomenys neskelbtini) parodė, kad garažas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo broliui (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) brolis (duomenys neskelbtini) sakė, kad garažą nuo 2018 m. pavasario nuomojosi vaikinas, vardu (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis šis telefono numeris priklauso (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtino ir pats nuteistasis, t. 6, b. l. 140-142). Nuomininkas paskutinius tris mėnesius nebemokėjo už garažo nuomą (t. 5, b. l. 6-7). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino apklausiamas teisiamajame posėdyje (t. 7, b. l. 172-174). Liudytojas (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su (duomenys neskelbtini) nuomojosi garažą (duomenys neskelbtini). Garažo raktas būdavo tai pas jį, tai pas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) raktą nuo garažo galėjo turėti 2018 m. rugsėjo mėnesį (t. 5, b. l. 2-4). Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas (duomenys neskelbtini) tokių parodymų nepaneigė.

25. Liudytoja, nuteistojo žmona (duomenys neskelbtini) parodė, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini) vakarais būdavo namuose, nes jį tikrindavo pareigūnai. Tačiau toks liudytojos, o taip pat (duomenys neskelbtini) aiškinimas, jog 2018 m. rugsėjo 14 d. po 24 val. jis buvo namuose, nes buvo būtent šią dieną jį tikrino pareigūnai, paneigtas byloje esančia Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus informacija, kad (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., buvo tikrintas tik vieną kartą – 2018m. rugsėjo 12 d. 1 val. 43 min. (t. 5, b. l. 81).

26. Darant išvadą dėl (duomenys neskelbtini) kaltumo pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, nėra reikšmingi gynėjo skundo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) turėjo lytinius santykius su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kur ji ir buvo surasta; kad (duomenys neskelbtini) nepatvirtino (duomenys neskelbtini) parodymų, kad buvo vienoje kompanijoje su ja bei (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo mėnesį. Gynėjo skunde pažymima ir tai, kad (duomenys neskelbtini) nurodė, jog (duomenys neskelbtini) prieš įvykį iš namo rūsio išėjo apie 22 val. ir jos daugiau nematė. Tačiau vien šis faktas abejonių dėl (duomenys neskelbtini) parodymų atitikimo tikrovei nekelia ir nėra pagrindas jos parodymus vertinti kaip nepatikimus. Tai, kad kaimynas matė (duomenys neskelbtini) prie savo namo laiptinės rūkantį apie 23 val., įvertinus nusikaltimo įvykdymo laiką ir atstumą nuo nuteistojo namų iki garažo (duomenys neskelbtini), nepaneigia nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) su ja atliktų veiksmų rugsėjo 14 d. apie 2 val. nakties. Apelianto argumentas, kad nėra nustatytos tikslios nuteistojo spermos atsiradimo ant garaže rasto pledo aplinkybės, teismo išvadų, paremtų byloje surinktais įrodymais ir jų analize, dėl (duomenys neskelbtini) kaltės lytiškai santykiavus su (duomenys neskelbtini), taip pat nepaneigia. Gynėjo skunde nurodoma ir tai, jog nebuvo aiškinamasi kokiu maršrutu (duomenys neskelbtini) ėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki garažo ir kaip grįžo. Iš tikrųjų ši aplinkybė nebuvo tiriama, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kitų byloje surinktų įrodymų visumą, toks tyrimas, akivaizdu, būtų perteklinis, todėl ši gynėjo nurodyta aplinkybė įrodinėjimo proceso trūkumu nelaikytina. Galiojančioje teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-252-677/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

27. Apelianto argumentai dėl BK 151¹ straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo taip pat nepagrįsti. BK 151¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju konstatuoti tokią aplinkybę nėra pagrindo. Nuteistojo (duomenys neskelbtini) (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) (gimusios (duomenys neskelbtini)) amžiaus skirtumas yra itin didelis, t. y. beveik 10 metų. Net ir vertinant paties nuteistojo (duomenys neskelbtini) aiškinimą, jog jis manė, kad nukentėjusioji yra 17 metų amžiaus, tarp jų vis tiek yra didelis amžiaus skirtumas. Nuteistasis nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo 24 metų amžiaus, o nukentėjusioji tik 14 metų, taigi akivaizdu, kad egzistuoja didelis ir nuteistojo bei nukentėjusiosios dvasinės bei fizinės brandos skirtumas. Juo labiau, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su drauge, kuri vėliau ((duomenys neskelbtini), t. 7, b. l. 180) tapo jo žmona, be to, tuo metu jo draugė laukėsi vaiko. Taigi, akivaizdu, kad šiuos skirtumus suvokė ir nuteistasis. Apie nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) būdingą emocinį ir socialinį nebrandumą nurodyta ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadose.

28. Byloje surinkta įrodymų visuma – nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymai apie įvykio aplinkybes, jos paaiškinimai parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, liudytojų, kuriems po įvykio jo aplinkybes pasakojo nukentėjusioji, parodymai, teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenys, patvirtina (duomenys neskelbtini) pareikštą kaltinimą dėl lytinio santykiavimo su nepilnamete (duomenys neskelbtini), t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija atmeta nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikiami motyvai yra išsamūs, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje surinktų įrodymų analizę daro tokią pat išvadą dėl nuteistojo (duomenys neskelbtini) kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl skundžiamas nuosprendis ir šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

29. Nesutikdamas su (duomenys neskelbtini) priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantas nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo principo reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-7-173/2014 ir kt.). Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Iš tiesų sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, reiškiančiu, kad visos baudžiamojo proceso metu nepašalintos abejonės ir neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų bylai reikšmingų aplinkybių turi būti vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Pagal galiojančią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Tačiau pirmiau aptartos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pripažindamas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius BK 151¹ straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, apygardos teismas vadovavosi ne prielaidomis, kaip yra teigiama apeliaciniame skunde, o tik abejonių nekeliančiais bylos duomenimis, byloje surinktų įrodymų analize. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo (duomenys neskelbtini) naudai.

Dėl paskirtos bausmės

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

31. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Ji turi atitikti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes (duomenys neskelbtini), teisingai taikė BK 41 straipsnio bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas.

33. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) padarė nusikaltimus, numatytus BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, BK 261 straipsnyje. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 6 dalys). (duomenys neskelbtini) padaryti nusikaltimai baigti, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Už BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato bausmę – baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laivės atėmimą iki penkerių metų. BK 261 straipsnio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų metų iki dvylikos metų.

34. Įvertinus nuteistojo (duomenys neskelbtini) asmenybę (vedęs, vykdo individualią veiklą, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas penkis kartus, tris kartus buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, vėl nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, jog baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės, tiek jų rūšis – laisvės atėmimas, tiek ir jų dydis (už apysunkį nusikaltimą paskirta mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį, už labai sunkų – straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis), ir galutinė subendrinta bausmė, yra aiškiai per griežtos. Nuteistajam (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

35. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta bendros taisyklės išimtis, teismas gali paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, taikyti nuteistajam (duomenys neskelbtini) minėto įstatymo nuostatas, nėra pagrindo. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-115-648/2016 ir kt.) teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl tokių aplinkybių egzistavimo spendžia teismas, vertindamas kiekvieną situaciją atskirai. Nagrinėjamoje byloje išimtinių aplinkybių, rodančių, kad nuteistajam (duomenys neskelbtini) paskirtos BK 151¹ straipsnio 1 dalies, BK 261 straipsnio sankcijose nustatytos bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistojo gynėjas. Byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių (duomenys neskelbtini) padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam už nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Apeliantas skunde remiasi kasacinės instancijos teismo nutartimis bylose Nr. 2K-340-648/2017, 2K-296-788-2017, kuriose spręsta dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Vis tik, būtina pažymėti, kad tiek kaltės, tiek ir bausmės parinkimo ir skyrimo klausimą teismas sprendžia individualiai dėl kiekvieno asmens, todėl tai, kad kitose bylose teismai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šios nuostatos turi būti taikomos ir (duomenys neskelbtini). Apeliantas skunde prašo pakeisti nuosprendį paskirtos bausmės dalyje ir neskirti (duomenys neskelbtini) realios laisvės atėmimo bausmės. Toks apelianto prašymas netenkintinas. Nuteistojo nusikalstamų veikų įvykdymo metu (2018 m. kovo 25 d., 2018 m. rugsėjo 14 d.) galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi 2017 m. spalio 6 d. (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), kurioje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Iš šios normos turinio akivaizdu, kad jos taikymas (duomenys neskelbtini) negalimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono apeliacinį skundą.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta