Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-04 · Civilinė byla Nr. e2S-874-603/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-04
Bylos Nr.
e2S-874-603/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20462-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
V. S.
Trečiasis asmuo
valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-874-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20462-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei V. S. ir tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savininko teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti priestato 2A1p nuosavybės teisių teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre – priestatą pastatytą, plane pažymėtą 2a1p prie atsakovei priklausiančios gyvenamosios namo dalies, plane pažymėtos A1/m, esančios (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo su ieškovės pateiktu ieškiniu nesutiko. Teismo posėdyje ieškovės atstovė pareiškė, kad ieškovė atsisako nuo ieškinio. Prašė teismo atsisakymą nuo ieškinio priimti, civilinę bylą nutraukti, grąžinti ieškovei 75 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 25 proc. žyminio mokesčio dalis, 750 Eur už advokato teisines paslaugas, taip pat išlaidos, kurias ieškovė patyrė tikslindama nekilnojamojo turto registro duomenis apie šalims priklausančias gyvenamojo namo dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. nutarė priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, nutraukė civilinę bylą, grąžino ieškovei 56,25 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovės ieškovei 18,75 Eur žyminio mokesčio ir 750 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 768,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmetė, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, grąžino atsakovei 37,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atmetė atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia imperatyvių įstatymo reikalavimų ir viešojo intereso, todėl priimamas, civilinė byla nutraukiama. Ieškovei grąžinama 75 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, kas sudaro 56,25 Eur.

5. Nagrinėjamu atveju šalių pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog po ieškinio pareiškimo ir bylos iškėlimo teisme atsakovė ieškinio reikalavimą patenkino geruoju, t. y. įregistravo Nekilnojamojo turto registre bendro ieškovės ir atsakovės nekilnojamojo turo rekonstrukciją; įrašas apie tai Nekilnojamojo turto registre atliktas 2019 m. vasario 8 d., t. y. jau po ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme, ieškovei esant informuotai apie byloje pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškinio reikalavimus patenkino po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, laikyta, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 25 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 750 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas.

6. Išlaidos, kurias ieškovė patyrė dėl bendraturčių susitarimo dėl nuosavybės dalių ir naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos yra susiję su procesinių veiksmų civilinėje byloje atlikimu. Tuo tarpu minėtos ieškovės patirtos išlaidos yra susiję su ieškovės materialinių (daiktinių), o ne procesinių teisių įgyvendinimu. Todėl tokios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, o dėl jų išieškojimo iš atsakovės ieškovė gali kreiptis į teismą su ieškiniu.

7. Atsakovė taip pat prašė grąžinti jai už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtą žyminį mokestį, nes priešieškinis byloje nebus reiškiamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumokėjo 37,50 Eur žyminį mokestį. Teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovei terminą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo trūkumams pašalinti, tačiau atsakovė pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu prašymo trūkumų nepašalino. Nurodė, kad prašymą atsiima. Todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, taip pat grąžintas atsakovės už prašymą sumokėtas žyminis mokestis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį faktinių-teisinių aplinkybių, byloje esančių įrodymų net nesvarstė, todėl neteisingai, vien tik formaliai, priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo pirminiu 2018 m. birželio 20 d. ieškiniu, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti savavališką statybą – priestatą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas trūkumus ieškovei, be kita ko, nurodė: “Ieškovė nurodo, kad jai nėra žinomos aplinkybės, ar atsakovė turi leidimą statyti priestatą, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. 2 p., 3 p. numato ieškovo pareigą nurodyti aplinkybes, patvirtinančias ieškinio dalyką ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, todėl nagrinėjamu atveju nurodyti atsakovės neteisėtus veiksmus dėl priestato statybos ir juos pagrįsti leistinais įrodymais yra ieškovės pareiga. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė faktinių aplinkybių, kas ir kada pastatė ieškinyje nurodytą priestatą, taip pat faktinių aplinkybių ir įrodymų, kuriais grindžiama atsakovės atsakomybė dėl minėto priestato statybos teisėtumo.“ Šios aplinkybės parodo, kad ieškovė padavė ieškinį neįvertinusi viešajame registre esančių duomenų, pirminis ieškinys buvo nepagrįstas. Reaguojant į tai, ieškovė 2018 m. liepos 23 d. patikslino ieškinį ir jame, be kita ko, vėlgi, nepagrįstai nurodė: “Pažymėtina, kad minėtas priestatas priklauso atsakovei V. S.. Ieškovei nėra žinomos aplinkybės, ar atsakovė turi jam leidimą statyti. Ieškovė sutikimo priestato statybai nėra davusi, o ir atsakovė dėl tokio sutikimo gavimo nėra kreipusis. <...> Kadangi bendraturtis nėra kreipęsis į ieškovę dėl sutikimo gavimo dėl priestato statybos, todėl bet kokie atlikti darbai privalo būti laikytini atlikti savavališkai.”

9. Toliau minėtame ieškinyje deklaratyviai, be įrodymų, ieškovė teigė, kad “Kuomet ieškovei tapo žinoma, kad atsakovės veiksmai, ar tiksliau neveikimas, riboja jos kaip savininkės teises, konkrečiai teisę disponuoti jai priklausančiu turtu, kreipėsi į V. S., kad pastaroji įteisintų jai priklausančius pastatus. Tačiau atsakymas visada buvo tas pats, kad ji neturinti pinigų ir nesiruošianti nieko daryti.”

Atsiliepimas

10. Tuo tarpu atsakovė savo atsiliepime nurodė, kad: 1) atsakovė (jos tuometinis sutuoktinis) visiškai teisėtai, pagal tuometinius teisės aktus gavo statybą leidžiantį – namo rekonstravimo projektą; 2) 1991 m. kovo 27 d. Vilniaus m. valdybos Naujininkų seniūnijos valdybos potvarkiu Nr. 22 leista rekonstruoti gyvenamojo namo dalį, ir statyti ūkinį sandėlį, vietoje griaunamo sandėlio individualiame sklype (duomenys neskelbtini); 3) 1991 m. rugsėjo 5 d. buvo suderintas su Vilniaus m. Naujininkų seniūnijos valdybos architektu projektas ir uždėta viza – leidžiama statyti – gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija; 4) gautas B. Ž. (ieškovės motinos) sutikimas rekonstrukcijai; 5) apie 1994 m. prasidėjo namo statybos; 6) mirus atsakovės vyrui namo statybos sustojo; 7) 1996 m. rekonstrukcija buvo inventorizuota, nurodant, kad pastatyta 19 proc. priestato; 8) 2005 m. VĮ Registrų centrui pateikti bei patikrinti duomenys apie gyvenamąjį namą lAlm bei priestatus, rūsį, pagal kuriuos paskaičiuota vidutinė rinkos vertė; 9) atsakovė pagal savo galimybes pastatė namo tiek, kiek galėjo ir dokumentus nunešė į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą, pagal kuriuos atliktas namo įvertinimas.

11. Atsakovei keista, kad ieškovės advokatė negalėjo susipažinti su minėtais dokumentais, nes jie yra VĮ Registrų centre. Kreiptis i teismą nebuvo būtina. Jei ieškovei minėtų duomenų, esančių registre, nepakanka, ieškovė galėjo kreiptis į atsakovę su prašymu atlikti naują namo inventorizaciją, nustatant naujas dalis, atsižvelgiant į atsakovės rekonstruoto namo dalį, bendrame namo plote, arba tiesiog atidalinti ieškovės seno namo dalį nuo atsakovės naujai rekonstruotos namo dalies, suformuojant du atskirus nekilnojamuosius daiktus. Vietoje to, pareiškė ieškinį bei patyrė nereikalingas ieškinio parengimo išlaidas. Pateiktas ieškinys yra ieškovės piktnaudžiavimo ar neapdairumo pasekmė. Jos teiginiai, kad ji kreipėsi į atsakovę dėl prašymo įregistruoti namo rekonstrukciją bei kad atsakovė tai atsisakė atlikti, yra deklaratyvūs, siekiantys pateisinti ieškinio padavimą. Ieškinyje teigiama, kad ieškovė nedavė sutikimo namo rekonstrukcijai, nors atsakovė pridėjo dokumentus, kad ieškovės mama tokį sutikimą davė, kad namo rekonstrukcijos dokumentai pagal tuometinį baigtumą buvo viešinti VĮ Registrų centre, tačiau nepaisant to, ieškovė nesikreipė į atsakovę su pretenzija ar prašymu pateikti informaciją dėl namo rekonstrukcijos teisėtumo, taip pat nesikreipė į VĮ Registrų centrą su prašymu susipažinti su visa (duomenys neskelbtini) byla, vadinasi, ieškovė, paduodama ieškinį buvo neapdairi, nerūpestinga neišnaudojo elementarios galimybės pateikti atsakovei prašymą dėl informacijos ir / ar pretenzijos dėl galimų jos nuosavybės teisių suvaržymų.

12. Nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas taip ir nenurodė, nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu klausė ieškovės atstovės, koks teisės aktas numato, per kiek laiko, kada, kokiais terminais ir tvarka namo rekonstrukciją vykdantis asmuo privalo baigti rekonstrukciją ir ją įregistruoti VĮ Registrų centre. Kadangi, atsakovės nuomone, teisės aktai nenumatė atsakovei tokios pareigos, todėl atsakovė nepažeisdama teisės aktų, būdama našlė ir turėdama nedidelį uždarbį, namo rekonstrukciją vykdė pagal išgales metai iš metų ir iki šiol rekonstrukcija nėra 100 proc. užbaigta. Todėl, jei ieškovei rekonstrukcijos baigtumo neužregistravimas kėlė kokių nors jos nuosavybės teisių suvaržymus, ieškovė tai turėjo aiškiai ir konkrečiai pagrįsti ir išdėstyti pretenzijoje ar prašyme, o ne teikti ieškinį.

13. Vietoje to, kad ieškovė bendradarbiautų ir kooperuotųsi, ieškovė ir toliau nepagrįstai bylinėjosi, kėlė nepagrįstus klausimus ir reikalavimus, dėl ko buvo ne vieną kartą ieškovės iniciatyva atidedami teismo posėdžiai, nors atsakovės atstovas turėjo atvykti į teismo posėdį, tam patirdamas pasirengimo teismo posėdžiui, raštų rengimo bei nuvykimo į teismą kaštus. Paskyrus teismo posėdį, ieškovės atstovė, neskaitant jos ligos bei atostogų, kelis kartus prašė atidėti teismo posėdį, o 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų kvitą, nors nėra pateikta ataskaita, už ką konkrečiai buvo patirtos šios bylinėjimosi išlaidos.

14. Vertinant ieškovės elgesį, pastebi, kad 2018 m. gruodžio 6 d. posėdyje ieškovės atstovė teikė prašymą įtraukti į bylą Statybų inspekciją dėl neva tai atsakovės rekonstrukcijos teisėtumo, nors kaip minėta, atsakovė buvo pateikusi dokumentus apie leidimą atlikti rekonstrukciją bei apie ieškovės motinos tam pritarimą. Dėl šio prašymo buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. Tai rodo, kad ieškovė ir toliau kėlė byloje klausimus, apie kuriuos buvo gavusi informaciją ir tokiu būdu vilkino procesą, didino bylinėjimosi kaštus.

Atsiliepimas

15. Vėliau, ieškovės atstovė ir vėl 2019 m. sausio 10 d. teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nurodydama tokius menamus motyvus: „Susipažinę su Valstybinės Teritorijų Planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos atsiliepimu, manome yra būtina kreiptis į minėtą inspekciją su prašymu įvertinti ar priestato plane pažymėto 2alp statyba vykdyta teisėtai pagal jo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo nuostatomis, tokia pareiga, o būtent statybos vykdymo teisėtumo tikrinimas, yra išskirtai priskirtina Valstybinės Teritorijų Planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos funkcijai.“

16. Ieškinys buvo reiškiamas ne dėl statybų teisėtumo, o net ir iškėlus tokias abejones, atsakovė pateikė statybą (rekonstrukciją) leidžiantį dokumentą bei ieškovės motinos sutikimą. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį teisėja 2019 m. kovo 7 d. posėdžio metu, jei jau ieškovė abejojo dėl rekonstrukcijos teisėtumo, ji į Statybų inspekciją galėjo kreiptis iki teikiant ieškinį ir šį klausimą, vėlgi, spręsti be teismo ir atitinkamų bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

17. Reaguojant į ieškovės nuolatinius prašymus tirti rekonstrukcijos teisėtumą bei atsisakymą bendradarbiauti, susidariusią pasitikėjimo stoką, 2019 m. vasario 12 d. atsakovės atstovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei kartu pateikė VĮ Registrų centro išrašą, kuriame nurodyta, kad gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas rekonstruoti 1996 m., baigtas rekonstruoti 2018 m., kad išrašo 4.1 bei 10.1. punktuose yra įregistruota pastato rekonstrukcija remiantis 2019 m. sausio 17 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-190117-00103.

18. Tokiu būdu pagrįsta, kad ieškovės nuolatos be teisinio pagrindo, remiantis deklaratyviais samprotavimais keltas klausimas dėl rekonstrukcijos menamo neteisėtumo, kuris galėjo būti keliamas ir nesikreipiant į teismą, yra nepagrįstas ir neaktualus. Reaguojant į atsakovės atstovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei jame išdėstytus argumentus jog, jei ieškovė nebendradarbiaus, tuomet atsakovė artimiausiu metu teiks priešieškinį dėl dalių bendroje dalinėje nuosavybėje nustatymo, atsižvelgiant į po rekonstrukcijos padidėjusį namo plotą, ieškovė pagaliau pradėjo bendradarbiauti. Atsakovės atstovas parengė 2019 m. vasario 27 d. susitarimą įregistruoti nuosavybės dalių pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pasikeitimą bei naudojimosi patalpomis tvarką, kurį pasirašė šalys, ieškovė ir atsakovė. Šį susitarimą abi šalys užregistravo VĮ Registrų centre. Sutartyje, be kita ko, nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka bei tai, kad bendrasavininkui nėra reikalingas kito bendrasavininko sutikimas valdant, naudojant ar disponuojant savo patalpomis.

19. Visa tai dar kartą įrodo, kad atsakovė negalėjo viena užregistruoti jos dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitimo po rekonstrukcijos be ieškovės bendradarbiavimo. Vadinasi, tai dar kartą pagrindžia atsakovės poziciją, kad nuo pat pradžių ieškovė turėjo geranoriškai su prašymu kreiptis į atsakovę dėl naujų dalių po rekonstrukcijos nustatymo bendroje nuosavybėje, o ne teikti ieškinį su menamais argumentais, kad neva tai atsakovė darė rekonstrukciją be sutikimo, kad rekonstrukcija yra galimai neteisėta ir t.t. ir pan., o jei tokios abejonės kilo, galėjo kreiptis į Statybų inspekciją.

20. Nepabandžius išnaudoti elementarių ikiteisminių priemonių, yra neprotinga, neteisinga ir nesąžininga priteisti ieškovės, kuri neapdariai ir nerūpestingai teikė ieškinį atsakovei remiantis neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atvirkščiai, 400 Eur bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos atsakovės naudai.

Šalies argumentai

21. Atskirajame skunde prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucinės dalies dvi nuostatas: 1) „Priteisti iš atsakovės V. S. ieškovei I. M. 18,75 Eur žyminio mokesčio ir 750 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 786,75 Eur bylinėjimosi išlaidų“ bei 2) „Atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.“ Pakeisti, nutariant priteisti iš ieškovės I. M. atsakovei V. S. 400 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Ieškovės prašymą dėl advokato teisinių paslaugų apmokėjimo atmesti.

Atsiliepimas

22. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su tokiu prašymu ieškovė kategoriškai negali sutikti ir mano, kad teismo nutartis yra pagrįsta, argumentuota ir teisėta, o skundas paremtas vien deklaratyviais teiginiais, kurie nėra paremti įrodinėjimo priemonėmis bei neatitinka byloje esančių faktinių aplinkybių.

23. Negali sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė piktnaudžiavo savo teise, nesikreipė tiesiogiai į atsakovę, o iškarto pateikė ieškinį į teismą. Į bylą yra pateikti 2011 m. sausio 25 d., 2018 m. gegužės 28 d. išrašai iš VĮ Registrų centro, kurie išduoti I. M. įgaliotam asmeniui D. B.. Taip pat ieškovė yra kreipusis į VĮ Registrų centrą ir 2009 m. liepos 23 d., 2011 m. vasario 1 d. šiuos rašytinius įrodymus ieškovės atstovė taip pat prašė prijungti prie bylos 2019 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu, bet teismas atsisakė priimti, motyvuodamas, kad byloje yra pakankamai išrašų, patvirtinančių šį faktą. Visus šiuos kartus ieškovės atstovė kreipdavosi po pokalbio su atsakove, kuomet ji pažadėdavo susitvarkyti priestato įteisinimo dokumentus. Tačiau eilinį kartą, gavusi išrašą pamatydavo, kad situacija yra nepakitusi. Akivaizdu, kad ieškovė neturėjo kito tikslo nuolat lankytis VĮ Registrų centre ir teikti prašymus dėl išrašų apie gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) gavimą, nes iš gautų išrašų matyti, kad su savo nuosavybe veiksmų ji nėra atlikusi. Tai, kad ieškovė, kaip nurodo atsakovė, nesikreipė į ją raštu su prašymu įteisinti priestatą, nėra pagrindas teigti ir įžvelgti I. M. nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą savo teisėmis, nes kiti įrodymai tokius atsakovės samprotavimus paneigia ir jie galėtų būti vertinti tik kaip gynybinė pozicija.

24. Akivaizdu, kad atsakovės neveikimas, apribojo ieškovės teises ir teisėtus interesus. I. M. yra garbaus amžiaus moteris, jai priklausančią nuosavybės dalį ji jau daug metų pageidavo padovanoti savo dukrai D. B., tačiau šio veiksmo ji negalėjo atlikti dėl atsakovės neveikimo, kadangi ne vieną kartą kreipusis į notarų biurą, VĮ Registrų centras atsisakydavo išduoti dovanojimo sandoriui reikalingą pažymą, nes VĮ Registrų centro pastabose ir nuorodose vis būdavo įrašas, jog „pagal kadastrinius matavimus yra statiniai :stoginė 2I1m, priestatas 2a1p, į kuriuos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Gyvenamojo namo su Nekilnojamojo turto registre neįregistruotu priestatu 2a1p bendras plotas 149,69 kv. m...“, o ir pati atsakovė neketino imtis veiksmų. Paskutinis ieškovės dukters D. B. susitikimas su atsakove buvo prieš paduodant į teismą ieškinį, kuomet V. S. pareiškė, kad neturinti pinigų teisinei registracijai atlikti. Tokiu būdu ieškovė nematydama kitos išeities ir kreipėsi į teismą tam, kad apgintų savo pažeistas teises, konkrečiai ribojimą disponuoti jai nuosavybės teise priklausančia namo dalimi.

25. Negali sutikti su atsakovės išsakyta pozicija, kad ji siūlė sudaryti taikos sutartį: parengti viso namo planą, nustatant naujas nuosavybės dalis visame name nei naudojimosi tvarką ir, kad, kaip teigiama atskirtajame skunde, be pačios ieškovės bendradarbiavimo, atsakovė viena negalėjo atlikti visų šių veiksmų. Tačiau galimai ieškovė ir toliau norėjo bylinėtis, keldama nepagrįstus klausimus ir t.t. Pažymi, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jei V. S. būtų sutikusi su ieškiniu, bylinėjimosi procesas būtų baigtas jau daug mėnesių atgal. Ir ieškinyje suformuluotą reikalavimą ji būtų įgyvendinusi, t. y. savo lėšomis, kaip ir buvo prašoma, per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikusi priestato 2A1p nuosavybės teisių teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre – priestatą pastatytą, plane pažymėtą 2a1p prie atsakovei priklausančios gyvenamosios namo dalies, plane pažymėtos AI/m, esančios (duomenys neskelbtini).

26. Iš atsakovės pusės buvo visiškai nelogiški pasiūlymai, kaip parengti viso namo planą, nustatant naujas nuosavybės dalis visame name nei nusistatyti naudojimosi tvarką. Ieškovė pakeitimų savo namo dalyje nėra atlikusi, tokiu būdu jai visiškai nėra reikalingi papildomi matavimai ir naujų planų rengimai, kurie beje kainuoja, o ieškovė yra pensininkė. Kita vertus, lygiai taip pat visiškai nėra reikalingas naudojimosi tvarkos nustatytas, ji nustatyta prieš daug metų 1971 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

27. Atsakovė visame atskirajame skunde vis cituoja, kad ieškovė nepadarė, neįleido, nesikreipė, nebedradarbiavo. Šiai dienai, kuomet jau yra atlikta teisinė registracija, akivaizdu, kad veiksmų iš ieškovės pusės (tokių kaip atlikti matavimus jai nuosavybės teise priklausančios dalies), be kurių atsakovė negalėjo atlikti ieškinyje suformuluoto reikalavimo, nebuvo reikalinga. Atkreipia dėmesį, kad net iki pirmo parengiamojo teismo posėdžio, atsakovė nebuvo atlikusi veiksmų dėl teisinės registracijos atlikimo.

28. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovė buvo geranoriška iškart kooperavosi, siūlė sudaryti taikos sutartį, derėjosi su ieškove, ar ji galėtų padengti dalį kadastrinės bylos, topo-nuotraukos ir kitas išlaidas. Atsakovė vis stengėsi visomis priemonėmis bent dalį piniginės naštos perkelti ieškovei. Nors šioje situacijoje ieškovė visiškai nėra atsakinga: ne ji pasistatė priestatą, ne ji neatliko jo teisinės registracijos daugiau nei kelis dešimtmečius. Akivaizdu, kad su tokiomis siūlomomis sąlygomis I. M. negalėjo sutikti.

29. Atsakovė skunde daug dėmesio skyrė ieškovės elgesiui atidedant posėdžius, teikiant prašymus ir pan. Kiekviena šalis turi teisę rinktis įrodymus, tuo labiau, kad atsakovė su ieškiniu nesutiko. Kita vertus tie procesiniai prašymai, kuriuos teikė ieškovė visiškai neužvilkino bylos nagrinėjimo. Atsakovės atstovas informavo teismą, kad atsakovė tvarko dokumentus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, išskyrus, kad V. S. yra kreipusis į uždarąją akcinė bendrovę (toliau – UAB) „Laureksa“ dėl naujos kadastrinės bylos suformavimo.

Atsiliepimas

30. Visi procesiniai prašymai iš ieškovės pusės atlikti reaguojant į trečiųjų asmenų pateiktus atsiliepus. VĮ Registrų centras, pateikęs atsiliepimą pasisakė, kad būtų tikslinga į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Valstybinę teritorijų ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą. Teismui patenkinus prašymą ir įtraukus minėtą įstaigą, gautas atsiliepimas. Atsiliepime inspekcija pasisakė, jog sprendžiant dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti priestato, plane pažymėto 2a1p, nuosavybės teisių teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, turėtų būti vertinama, ar minėta statyba vykdyta teisėtai pagal jo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir ar jos padariniai gali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre laikantis teisės aktų reikalavimų dėl nebaigtos / baigtos statybos.

31. Tokiu būdu ieškovė ir kreipėsi su prašymu, kad būtų atsakyta ar priestato statyba vykdyta teisėtai pagal jo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir ar jos padariniai gali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre laikantis teisės aktų reikalavimų dėl nebaigtos / baigtos statybos. Atsakovės teigimu, visi dokumentai buvo VĮ Registrų centre ir su jais ieškovė galėjo susipažinti prieš paduodant ieškinį. Teigtina, kad ieškovė buvo susipažinusi su minėtais dokumentais, tačiau neturi specialių žinių juos įvertini. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, tokia pareiga, o būtent statybos vykdymo teisėtumo tikrinimas, yra išskirtai priskirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos funkcijai.

Šalies argumentai

32. Ieškovė nebūtų teikusi šių prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, o jų negavusi būtų teikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, jei atsakovė būtų sutikusi su ieškinio reikalavimu. Pažymi, kad atsakovės atstovui buvo puikiai žinoma aplinkybė, kad ieškovė 2019 m. sausio 7 d. kreipėsi į Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su prašymu. Lygiagrečiai atsakovė taip pat buvo kreipusis dėl pažymos gavimo, kad nėra nukrypta nuo projekto ir pan., bet atsakovės atstovas neinformavo kitos proceso šalies apie turimus jų dispozicijoje dokumentus. Beje ieškovė taip ir negavo atsakymo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Ir tuomet, kai tapo žinoma apie atsakovės gautą 2019 m. sausio 17 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, (tai ieškovei tapo žinoma tik tuomet kai VĮ Registrų centre buvo suformuotas naujas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), atsiėmė savo prašymą. Akivaizdu, kad atsakovė kaltindama ieškovę nebendradarbiavimu ir nesikooperavimu, pati tokiais savo veiksmais nedarė nieko, kad kuo greičiau ir mažiausiomis sąnaudomis būtų baigtas procesas. Atsakovė priestato nuosavybės teisių teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre atliko tik 2019 metų vasario mėnesį. Tuo tarpu patikslintas ieškinys teismui paduotas 2018 m. liepos 24 d., beje iškarto po to ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsisakymo nuo ieškinio. Akivaizdu, kad ieškovė neturėjo kito pasirinkimo kaip savo pažeistas teises ginti teisme, nes daug metų prašymas atsakovės susitvarkyti priestato įteisinimo dokumentus, nedavė rezultatų. Atsiliepime prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirtąjį skundą surašymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutraukus bylą ieškovei iš atsakovės priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

35. Atskirajame skunde iš esmės teigiama, jog ieškovė į teismą kreipėsi nepagrįstai, ginčą buvo galima spręsti nesikreipiant į teismą. Ieškovė vilkino bylos nagrinėjimą, teikė nepagrįstus prašymus, o jos ieškinio reikalavimai nepagrįsti. Teigia, jog atsakovė proceso metu buvo geranoriška, siekė taikos, tačiau ieškovė be pagrindo siekė tęsti ginčą teisme.

36. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

38. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatyta, jog šalių pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog po ieškinio pareiškimo ir bylos iškėlimo teisme atsakovė ieškinio reikalavimą patenkino geruoju, t. y. įregistravo Nekilnojamojo turto registre bendro ieškovės ir atsakovės nekilnojamojo turo rekonstrukciją; įrašas apie tai Nekilnojamojo turto registre atliktas 2019 m. vasario 8 d., t. y. jau po ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme, ieškovei esant informuotai apie byloje pareikštus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškinio reikalavimus patenkino po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, laikė, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovės kaltės.

39. Ieškinys pirmosios instancijos teisme priimtas 2018 m. rugpjūčio 20 d., parengiamasis posėdis vyko 2018 m. gruodžio 6 d. Pažymėtina, jog kaip matyti iš byloje esančių šalių procesinių dokumentų, atsakovei buvo aiškūs ieškovės keliami reikalavimai, ginčo esmė, atsakovė suprato kokius veiksmus turi atlikti, jog ieškovės reikalavimai būtų patenkinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės reikalavimai patenkinti tik po ieškinio pateikimo teismo, po parengiamojo posėdžio, praėjus maždaug pusei metų po civilinės bylos iškėlimo. Taip pat matyti, jog ieškovės reikalaujamus veiksmus atsakovė atlikti galėjo be ieškovės sutikimo ar pritarimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ieškinys pareikštas nepagrįstai, kadangi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ar interesų gynimo, o nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad ieškovė piktnaudžiavo teise kreiptis teisminės gynybos. Be to, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės nepasisakė, o bylą nutraukė ieškovei atsisakius ieškinio, dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo nepasisako ir apeliacinės instancijos teismas.

40. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

42. Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atskirasis skundas atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (apeliantės) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-899-608/2019 palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apeliantės (atsakovės) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Loreta Bujokaitė