Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Valdo Ciesiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-04-30 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) ir jam paskirta 63 MGL (3150 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. N. paskirta 42 MGL (2100 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. N. 2019-01-05, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžyje, Klaipėdos g. vairavo jam, priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0424, turinčiu metrologinę patikrą Nr. 0845671, galiojančia iki 2019-03-18, jam buvo nustatytas 1,61 promilės girtumas), o pagal 2019-01-28 Lietuvos Respublikos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 530/2019(01) jo kraujyje nustatyta mažiausia 1,93 promilių etilo alkoholio koncentracija, kol 2019-01-05 apie 07.20 val. jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo girtumą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju nuteistasis neneigia savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neginčija veikos kvalifikacijos bei paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone - E. N. vardu registruoto automobilio „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Taip pat nesutinka su nuosprendžiu nustatyta specialiosios teisės atėmimo termino pradžios skaičiavimo tvarka bei kelia klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

Dėl automobilio konfiskavimo

6. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018).

7. Byloje nustatyta, kad M. N. vairavo transporto priemonę - automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesteriu nustatytas 1,61 promilės girtumas, o pagal specialisto išvadą - mažiausia 1,93 promilių etilo alkoholio). Pirmosios instancijos teismas automobilį konfiskavo kaip nusikalstamos veikos priemonę, pateikdamas išsamius tokio sprendimo motyvus. Teismas nustatė, kad VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymo metu nuosavybės teise priklausė M. N., tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis jau buvo perregistruotas E. N. vardu ir pakeistas jo valstybinis numeris į (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu E. N. paaiškino, kad automobilį persirašė savo vardu, nes sūnus šį automobilį įsigijo už iš jos skolintus pinigus, kurių negrąžino ir kol pinigai nėra grąžinti, faktiniu savininku ji laiko save (E. N.). Spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, teismas paneigė E. N. argumentą dėl faktinio neišmokėto automobilio savininko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis paskolinius bei nuosavybės teisinius santykius, pagal kurias E. N. būdama paskolos davėju, suėjus paskolos terminui, gali tik susigrąžinti suteiktą paskolą, tačiau neturi jokių nuosavybės teisių į sūnaus M. N. automobilį, kuris buvo nupirktas už paskolintas lėšas. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas ir pažymi, kad automobilio, kuris buvo nusikaltimo priemonė ir nusikaltimo metu priklausė nuteistajam, perregistravimas kitam šeimos nariui, neturi jokios reikšmės sprendžiant jo konfiskavimo klausimą (BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

8. Apeliaciniame skunde keliamas proporcingumo tarp viešo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, nes automobilio, kurio vertė yra 12 662 eurų, konfiskavimu patiriami suvaržymai būtų didesni nei būtina įstatymu numatytiems bausmės tikslams pasiekti. M. N. mano, kad bausmės tikslams pasiekti pakaktų skirtos 2100 eurų baudos bei draudimo vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Kolegija nesutinka su minėtu skundo argumentu, kad taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas neatitinka proporcingumo tarp viešo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų. Visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Šiuo atveju automobilio BMW, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, įvertinus visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, susijusių su vairuotojo ir jo padarytos veikos pavojingumu, negali būti laikoma kaip neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Bylos duomenimis M. N. už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio baudžiamas ne pirmą kartą – Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015-12-29 nutarimu už vairavimą su aiškiais girtumo požymiais (girtumą tikrintis atsisakė) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį paskyrė jam 585 eurų baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemonę 24 mėnesiams. Tačiau skirta gan griežta nuobauda ir administracinio poveikio priemone prevenciniai tikslai nebuvo pasiekti – pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, jis neužilgo ir vėl sėdo už vairo neblaivus. Sistemingai viršija leistiną greitį, už ką taip pat baudžiamas administracine tvarka, yra teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Aptartos aplinkybės rodo, kad pakankamai jauno amžiaus (gim. 1993 m.) ir dėl to pakankamos vairavimo patirties neturintis M. N. nesilaiko visuomenėje priimtų teisės normų ir nejaučia jokios atsakomybės nei dėl savo, nei dėl kitų eismo dalyvių sveikatos bei turto. Tokio asmens vairavimas galingo automobilio, kurio variklio darbinis tūris 2993 cm ³ , o galia 180 kW/244AG, yra itin pavojingas ir gali sukelti labai sunkius ar net nepataisomus padarinius, kurių išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka. Todėl, nors automobilis ir brangus, tačiau šiuo atveju aukščiau iškeliama ne asmens teisė netrukdomai naudotis savo turtu, bet prevenciniai bausmės ir su ja skirtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslai siekiant apsaugoti visuomenę nuo neblaivių vairuotojų keliamų grėsmių.

9. Pirmosios instancijos teismas paskyrė dvi tarpusavyje logiškai susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą ir automobilio konfiskavimą, kuris buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamos veikos padarymui, vadovaudamasis tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais, todėl naikinti šią nuosprendžio dalį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo

10. Atmestinas M. N. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

11. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

12. Byloje pateiktas prašymas atleisti M. N. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį motinos E. N. atsakomybėn pagal laidavimą. Teismas teigiamai įvertino pasirinkto galimo laiduotojo E. N. asmenybę ir jos nuoširdų norą daryti teigiamą įtaką kaltinamajam M. N., tačiau atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, suabejojo jo pažadu laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o taip pat motinos galimybe įtakoti sūnaus elgesį.

13. Vadovaujantis teismų formuojama praktika, išvada dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos buvimo – pagrįsto teismo manymo, kad kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti pagrįsta objektyviais faktais, t. y. turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas įvertino, kad M. N. sistemingai baudžiamas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių dauguma yra susiję su leistino greičio viršijimu, vieną kartą administracine tvarka baustas už vairavimą neblaivaus. Teismas taip pat įvertino nuteistojo įžūlų elgesį pažeidimo padarymo metu, kai šis neblaivus pagal praeivių iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų užtiktas užvestame automobilyje ir įspėtas, kad nedrįstų jo vairuoti, buvo neužilgo sulaikytas gatvėje vairuojantis. Minėtų aplinkybių visuma buvo pakankamas pagrindas teismo išvadai, kad nėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrįsto manymo, kad nuteistasis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant šiai sąlygai, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas.

Dėl specialiosios teisės atėmimo termino pradžios skaičiavimo

14. Nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nustatyta specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžios skaičiavimo tvarka. Teigia, kad teismas nuosprendyje nurodė specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas 2019-01-05, t .y. sulaikymo metu ir jam buvo paaiškinta, kad teisė vairuoti atimta, todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019-01-05.

15. Su šiuo skundo argumentu kolegija sutinka ir pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018) teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikaltimas padarytas 2019-01-05. Tą pačią dieną Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu M. N. paskirta kardomoji priemonė - vairuotojo pažymėjimo paėmimas (1 t., b.l. 105). Duomenų, kad apeliantui būtų išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, byloje nėra. Taigi, 2019-01-05 apeliantui realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas būtent nuo šios dienos. Remiantis išdėstytu, nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-04-30 nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad M. N. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuojamas nuo 2019-01-05.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.