Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, ūkininkas, dirba pagal individualią veiklą, teistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 258 straipsnio 2 dalį 8 MGL (1040 litų) bauda, bausmę atlikęs, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. 2019 m. sausio 5 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) vairavo jam, priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0424 turinčiu metrologinę patikrą Nr. 0845671, galiojančia iki 2019-03-18 jam buvo nustatytas 1,61 promilės girtumas), o pagal 2019-01-28 Lietuvos Respublikos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatyta mažiausia 1,93 promilių etilo alkoholio koncentracija, kol 2019 m. sausio 5 d. apie 07.20 val. jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo girtumą.

Šiais savo veiksmais M. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu M. N. parodė, kad prisipažįsta, kad 2019-01-05 vairavo neblaivus ir gailisi dėl padaryto. Iš vakaro vartojo alkoholį su draugu ir nesugebėjo pareiti namo, todėl užmigo automobilyje. Kažkas iškvietė policiją, jam sakė, kad buvo iškviesta ir greitoji pagalba, bet jis to neatsimena, nes „kalbėjo su anuo pasauliu“, t. y., buvo, kaip ne savas. Neatsimena, kad elgtųsi įžūliai su policijos pareigūnais. Pamena tik tą momentą, kai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir pamatė policijos švyturėlius. Tada sustojo, išlipo iš automobilio ir atidavė pareigūnams raktelius, tik tada atsitokėjo. Mano, kad nebuvo pavojingas, nes neužvažiavo ant žmogaus, bet sutinka, kad vairuoti „BMW“ su 3 l varikliu ir 180 kw galia yra pavojinga. Parodo, kad vairuotojo pažymėjimą pirmą kartą įgijo būdamas 18 metų amžiaus, po to buvo padarytas administracinis nusižengimas dėl vairavimo išgėrus ir 2 metams atimta teisė vairuoti. Po to, kai atgavo teisę vairuoti yra viršijęs greitį, kiek kartų nepamena, bet daugiau, nei vieną kartą. Po 2019-01-05 įvykio alkoholio nebevartoja, planuoja ateityje iš vis atsisakyti alkoholio. Oficialiai ūkininkauja 6 metus, jo vardu yra registruotas ūkininko ūkis su 32 ha žemės ir žemės ūkio technika: traktorius „John Deere“, purkštuvas „argodilerio“ ir plūgas. Ūkininkauja kartu su tėvu, kiek gauna pajamų iš ūkio veiklos negali atsakyti, to reikia klausti mamos. Sau pragyvenimui per mėnesį skiria 500 – 600 Eur, gyvena kartu su drauge, kuri dirba, todėl jiems abiem pinigų užtenka. Kai automobilį „BMW“ pasiėmė iš saugomos aikštelės, automobilis buvo perrašytas mamos E. N. vardu. Automobilį perrašė, kadangi mamai buvo skolingas už automobilį, tai „gavosi, kaip automobilio pardavimas mamai už paskolą“. Jei teismas mamą paskirs laiduotoja, pasižada jos klausyti, prašo nekonfiskuoti automobilio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-01-05 apie 07.20 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 102 buvo pastebėtas automobilis „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo M. N.. Pradėjus bendrauti su vairuotoju buvo juntamas iš vairuotojo burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotojo girtumą alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1, 61 promilių girtumas. Vairuotojas sutiko su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis. Automobilis „BMW“ buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. (b. l. 30)

Liudytojas T. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Panevėžio AVPK Patrulių kuopos 1-mojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019-01-05 dirbo kartu su savo kolegomis A. G. ir E. S.. Apie 07.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) Nutarė automobilį sustabdyti dėl vairuotojo patikrinimo. Šį automobilį sustabdė ties (duomenys neskelbtini) pastatu. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. N.. Tik pradėjus bendrauti su šiuo vairuotoju iš karto pajuto iš vairuotojo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojo klausė ar jis vartojo alkoholinius gėrimus ar kokius nors vaistus. Vairuotojas atsakė, kad maždaug prieš valandą vartojo daug alkoholio, t. y., gėrė degtinę ir brendį. Be to, M. N. pasakė, kad dar važiuoja nusipirkti alkoholio. Su alkoholio kiekio matuokliu M. N. nustatė 1,61 promilių girtumą. 07.38 val. M. N. buvo sulaikytas ir nušalintas nuo automobilio vairavimo. M. N. sutiko su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis. Automobilis „BMW“ buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o M. N. pristatė į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę kraujo mėginiui paimti. Ten buvo paimtas M. N. kraujo mėginys. (b. l. 33-36)

Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-01-05 dirbo ekipaže kartu su vyr. patruliais T. D. ir A. G.. Apie 07.00 val. Panevėžio apskrities VPK OVS pranešė, kad (duomenys neskelbtini) pastato, pranešėjas kieme mato automobilį „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio variklis užkurtas, o keleivio vietoje miega vyriškis. Pranešėjas bandė jį žadinti, tačiau vyriškis nesikelia. Nuvykus nurodytu adresu prie minėto automobilio jau buvo greitosios medicinos darbuotojai, kurie visaip žadino vyriškį miegantį automobilyje. Automobilio variklis buvo įjungtas. Tuomet ėmė jį žadinti, garsiniu signalu. Vyriškiui pabudus ir atidarius duris jį apžiūrėjo medicinos darbuotojai. Kol medicinos darbuotojai apžiūrėjo vyriškį, ji nustatė, kad automobilyje miegojęs vyriškis buvo M. N.. M. N. elgėsi įžūliai, jis sakė, kad vartojo alkoholį, tačiau jo automobilį vairavo draugas, kuris ir pastatė automobilį. Ji M. N. perspėjo kelis kartus garsiai ir aiškiai, kad jis tokios būklės negali vairuoti. Nuo M. N. sklido stiprus alkoholio kvapas, M. N. jai pasakė, kad suprato. M. N. teiravosi ar jam reikia policijos pagalbos, tačiau M. N. pagalbos atsisakė, atsisėdo į automobilį į keleivio vietą ir užsirakino. Ji su kolegomis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir apsisukdami pastebėjo, kaip automobilis „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį nesenai tikrino atvažiuoja tiesiai į juos. Kolega įjungė švyturėlius ir automobilis pavažiavęs į aikštelę prie (duomenys neskelbtini), sustojo, o vairuotojas išlipo iš automobilio, dar jai ir kolegai nepriėjus prie jo. Vairuotojo klausė, ar jis suprato, kai ji jį perspėjo, kad nevairuotų, jis atsakė, kad suprato, tačiau sakė, kad važiavo pirkti cigarečių. M. N. alkotesteriu buvo nustatytas 1, 61 promilių girtumas. Apie sulaikytą neblaivų vairuotoją informavo OVS budėtojus. M. N. pristatė į ligoninės priimamąjį kraujo paėmimui, o po to pristatė į laikino sulaikymo patalpas. (b. l. 39-42)

Liudytoja E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra M. N. mama. 2018 metų spalio mėnesį, tiksliai datos nepamena, ji pati sūnaus prašymu skolino pinigus, kad sūnus nusipirktų norimą automobilį. Ji su sūnumi surašė paskolos sutartį, kad sūnus atsakingai grąžintų pinigus ir su sūnumi sutarė, kad kol jis grąžins visus pinigus duotus automobilio pirkimui ji taip pat naudosis automobiliu „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo registruotas jos sūnaus M. N. vardu. Jos vardu neregistravo, nes nenorėjo vėliau, kai sūnus atiduos skolintus pinigus perrašyti automobilio dokumentus. Jai pačiai labai reikalingas automobilis, kadangi reikia važinėti į ūkį esantį (duomenys neskelbtini) rajone dirbti. Jos abu tėvai serga, ji juos prižiūri, jie taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, ir jai reikia kasdien važinėti juos prižiūrėti. Jos vyras turi jo vardu registruotą automobilį ir jis dažnai išvažinėja ūkio reikalais po visą Lietuvą, todėl ji šiuo metu lieka be automobilio. Kadangi po 2019-01-05 įvykio jos sūnus negali naudotis automobiliu ir kaip supranta dabar negalės vairuoti jokios transporto priemonės, jai labai reikalingas sulaikytas automobilis „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) kadangi reikia važiuoti darbo reikalais ir asmeniniais. Kadangi šiuo metu jos sūnus negali atiduoti jam duotos paskolos už automobilio pirkimą, nes esant šioms aplinkybėms jis neteko pajamų šaltinio, reiškia, kad už automobilį „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) pinigus mokėjo ji ir automobilis priklauso jai. (b. l. 45-48)

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2019-01-05 07.38 val. M. N. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,61 promilių girtumas. (b. l. 14-15)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. N. kraujyje, paimtame 2019-01-05 08.15 val., nustatyta mažiausia 1.93 promilės etilo alkoholio koncentracija. (b. l. 49)

Iš 2019-01-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Automobilis „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į vakarus. (b. l. 7-13)

Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019-01-05 nutarimu automobilis „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę adresu Elektronikos g. 80, Panevėžyje (b. l. 16-18), o prokuroro G. K. 2019-03-07 nutarimu grąžintas E. N. pagal pakvitavimą. (b. l. 116-119)

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2019-01-07 išrašo matyti, kad automobilio „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2018-11-16 yra M. N.. Automobilio variklio tūris yra 2993 kūb. cm., variklio galia 180 kw, gamybos metai 2011. (b. l. 19)

Iš VšĮ „Emprekis“ (autotransporto kainos Lietuvoje) pažymos matyti, kad automobilio „BMW“, 2011 m. gamybos, 2993 kūb. cm., 180 kw, vidutinė kaina Lietuvoje 2019 m. vasario mėnesį yra 12 662 Eur be PVM. (b. l. 20)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.). M. N. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir detaliai išdėstė jos padarymo aplinkybes. Be M. N. parodymų jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, liudytojų T. D. ir E. S. parodymai bei kiti anksčiau aptarti įrodymai.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio taikymo

Teismo posėdžiu metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą atleisti M. N. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį motinos E. N. atsakomybėn pagal laidavimą. Prokuroras su kaltinamojo gynėjo prašymu dėl laidavimo nesutiko.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

M. N. buvo teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir bausmę yra atlikęs, todėl Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme jis yra laikytinas pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. M. N. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo veiksmais žala nebuvo padaryta (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 2-3 punktais). Kaltinamojo motina E. N. yra neteista ir nebausta. (b. l. 145-146) Teismo posėdžio metu E. N. nurodė, kad yra susituokusi, santuokoje užaugino 3 vaikus, kartu su vyru ūkininkauja. Su sūnumi M. N. bendrauja kasdien, kadangi jie iš (duomenys neskelbtini) važinėja į ūkį (duomenys neskelbtini) rajone. Esant šioms aplinkybėms, teismas teigiamai vertina pasirinkto galimo laiduotojo E. N. asmenybę ir jos nuoširdų norą daryti teigiamą įtaką kaltinamajam M. N..

Nors dalis anksčiau paminėtų M. N. skirtų administracinių nuobaudų jau yra įvykdytos ir nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra reikšmingos kaltinamojo asmenybės vertinimui ir teismui darant išvadą, ar yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, sprendžia, kad M. N. padaryti 6 administraciniai nusižengimai kelių eismo saugumui, po to, kai jis atgavo teisę vairuoti transporto priemones rodo, kad šis asmuo nėra linkęs laikytis KET reikalavimų. Taigi, naujai padarytas šiurkštus KET 14 punkto pažeidimas, kuris yra kvalifikuojamas, kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, negali būti laikomas atsitiktine kaltinamojo veika. M. N. yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir šiuo atveju laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių dėl jo nusikalstamų veiksmų, todėl nėra pagrindo M. N. taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Skirdamas bausmę M. N. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei M. N. charakterizuojančias aplinkybes, kurios jau yra aptartos šiame nuosprendyje. M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje, išnagrinėjus bylą nenustatyta. Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaip jau buvo minėta, M. N. yra laikomas pirmą kartą teisiamu asmeniu, todėl jam yra skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia baudos bausmė parenkant kiek didesnį, nei už nesunkaus nusikaltimo padarymą galimas skirti baudos dydis (Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat, į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad M. N. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į M. N. paskirtąją bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 5 d. 07.38 val. iki 2019 m. sausio 5 d. 15.18 val. (viena para), vieną parą laikino sulaikymo prilyginant 2 MGL dydžio baudai (Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis).

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones atsižvelgtina į vairuotojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nustatytą girtumo laipsnį bei ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, kadangi baudžiamojo poveikio priemonė turi taisomai veikti asmenį. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį laiko, kad M. N. turi būti uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Pažymėtina, kad nuo 2019-04-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio redakcija numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis net iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 3 dalis numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Byloje esantis VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad automobilis „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuo 2018-11-16 nuosavybės teise priklauso M. N.. Iš karto po nusikaltimo padarymo šis automobilis ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019-01-05 nutarimu buvo nugabentas į UAB „Tomadas“ automobilio saugojimo aikštelę. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis M. N. 2019-02-27, o jo tėvai G. N. ir E. N. 2019-03-01 kreipėsi į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą G. K. dėl automobilio grąžinimo. (b. l. 113-115) Prašymuose buvo teigiama, kad automobilis buvo tik registruotas M. N. vardu, tačiau iš tikrųjų buvo pirktas iš Norvaišų šeimos santaupų ir naudotas, kaip šeimos automobilis. 2019-03-07 prokuroras priėmė nutarimą grąžinti automobilį E. N.. (b. l. 116-117) Iš pakvitavimo matyti, kad automobilis „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) 2019-03-08 buvo grąžintas E. N.. Teisiamojo posėdžio metu padaręs pertrauką teismas užsiklausė VĮ „Regitra“ apie E. N. vardu registruotas transporto priemones. Iš gauto duomenų bazės išrašo paaiškėjo, kad E. N. vardu nuo 2019-03-12 buvo registruotas automobilis „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) Sulyginus VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2019-01-07 išrašą (b. l. 19) ir 2019-04-17 išrašą (b. l. 148) matyti, kad automobilių „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas yra toks pats. Teismo posėdžio metu E. N. paaiškino, kad po to, kai automobilis buvo grąžintas, automobilį ji persirašė savo vardu bei pakeitė valstybinį numerį, kadangi ankstesnis valstybinis numeris jai kelia nemalonias asociacijas. Taip padarė, kadangi sūnus M. N. buvo šeimai skolingas už automobilį. Sūnus dabar teisės vairuoti neturi, ir kai sūnus pinigus uždirbs ir atiduos, tada automobilį jam atgal perrašys, čia, kaip motyvacinė priemonė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis ir jo tėvai iškėlė versiją, kad automobilis „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas už šeimos pinigus. Liudytoja apklausta E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 metų spalio mėnesį ji sūnui M. N. paskolino pinigų šio automobilio pirkimui ir surašė paskolos sutartį. Su sūnumi sutarė, kad kol jis grąžins visus pinigus duotus automobilio pirkimui ji taip pat naudosis automobiliu. Automobilis buvo registruotas M. N. vardu. Savo vardu neregistravo, nes nenorėjo vėliau, kai sūnus atiduos skolintus pinigus perrašyti automobilio dokumentų. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis ir jo tėvai su prašymais kreipėsi į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą dėl automobilio grąžinimo. Prokuroras 2019-03-07 nutarime, kuriuo nusprendė grąžinti automobilį, padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti versija dėl automobilio faktinio savininko bei nurodė, kad baigus ikiteisminį tyrimą teisme, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltininko, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis. Su tokia prokuroro pozicija teismas nemato pagrindo sutikti, kadangi Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tuomet, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių.

Nagrinėjamu atveju, netgi patikėjus kaltinamojo ir jo šeimos narių versija dėl paskolos (nors byloje ir nėra rašytinės paskolos sutarties), būtina vadovautis CK nuostatomis, reglamentuojančios paskolos sutartį bei nuosavybės teisę. CK 6.870 straipsnio 3 dalis numato, kad paskolos gavėjas tampa jam perduotų pinigų savininku, o CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atitinkamai CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą. Taigi, aptartos CK nuostatos patvirtina, kad E. N. būdama paskolos davėju suėjus paskolos terminui gali tik susigrąžinti suteiktą paskolą, tačiau neturi jokių nuosavybės teisių į sūnaus M. N. automobilį, kuris buvo nupirktas už paskolintas lėšas. Tai, kad sūnus M. N. leidžia E. N. naudotis įsigytu automobiliu nėra teisiškai reikšminga aplinkybė identifikuojant asmenį, kuris turi nuosavybės teisę į daiktą.

Teisiamajame posėdyje paaiškėjo, kad šiuo metu nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis, kurį vairavo kaltinamasis M. N. yra perregistruotas jo motinos E. N. vardu ir automobiliui yra išduotas naujas valstybinis numeris - (duomenys neskelbtini) Tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė po nusikaltimo padarymo buvo perleista kaltinamojo motinai nėra kliūtis taikyti turto konfiskavimą. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 2) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Teisiamojo posėdžio metu E. N. paaiškino, kad automobilis buvo laikinai perrašytas jos vardu, o kai sūnus M. N. atsiskaitys už automobilį, automobilį vėl perrašys atgal sūnui. Šios aplinkybės patvirtina, kad automobiliui gali būti taikomas turto konfiskavimas, kadangi susidariusi situacija atitinka Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą.

Automobilis, kurį būdamas neblaivus vairavo kaltinamasis, yra 2011 metų gamybos „BMW“ markės su 3 litrų ir 180 kw galingumo varikliu. Vidutinė tokios transporto priemonės vertė yra 12662 Eur. Taigi, kaltinamojo automobilis yra galingas ir gana prabangus, kokį įsigyti gali ne kiekvienas vidutines pajamas gaunantis šalies gyventojas. Kaltinamasis bylos duomenimis vykdo individualią žemės ūkio veiklą, ir teisme nurodė, kad turi 32 ha žemės bei savo vardu registruotos brangios žemės ūkio technikos. Kaltinamojo motina E. N. nurodė, kad ūkininkauja ir kartu su sūnumi turi 260 ha žemės.

Nuteisus asmenį pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas yra privalomas. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Teismo nuomone, kaltinamasis ir jo šeima verčiasi žemės ūkio veikla tokiu mastu, kad iš gaunamų pajamų gali nesunkiai įsigyti kitą automobilį šeimos poreikių tenkinimui, nepatirdami neproporcingų pasekmių, todėl nusprendžia automobilį „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu M. N. 2019-01-05 buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kurios paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M. N. vairuotojo pažymėjimas (b. l. 110) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Automobilio „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas jau atlygino E. N. 2019-03-08 pasiimdama automobilį, todėl teismas jų iš kaltinamojo neišieško.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) ir paskirti jam 63 MGL (3150 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. N. paskirti 42 MGL (2100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į M. N. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 5 d. 07.38 val. iki 2019 m. sausio 5 d. 15.18 val. (viena para), kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir paskirti M. N. galutinę 40 MGL (2000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, paskirti M. N. baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, konfiskuoti E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą automobilį „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WBAMX51080DL74189.

M. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o M. N. vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti nuteistajam, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB „DNB“ bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB“ bankas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo rūmų raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.