Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo iškeldinti R. L., T. L., M. L. ir E. L. iš jam- R. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastato - garažo, unikalus (duomenys neskelbtini)ir pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) su visais jų daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Ieškovas pateiktu ieškiniu nurodo, kad jis- R. S. (toliau Ieškovas) asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs nekilnojamuosius daiktus : gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamųjų daiktų įgijimo pagrindas : 2019-07-23 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-01-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į pastatus patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr(duomenys neskelbtini).

Ankstesnieji pastatų savininkai buvo jo tėvai A. S., miręs (duomenys neskelbtini) ir G. S., mirusi (duomenys neskelbtini). Ieškovas daiktus įgijo paveldėjimo pagal įstatymą būdu. Įregistravęs nuosavybės teisę į daiktus Ieškovas pastatus apdraudė AB “Lietuvos draudimas“, ką patvirtina būsto draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini); sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-07-26 apmokėjimas už pastatų draudimą 150,41 Eur. Ieškovas rūpinasi savo turtu, tačiau negali pilna apimtimi įgyvendinti savininko teisių, nes Atsakovai trukdo naudotis nuosavybe: nevykdo reikalavimo išsikelti iš savavališkai užimtų pastatų, gyvendami Ieškovui priklausančiuose pastatuose daro Ieškovui žalą.

Atsakovai R. L. ir T. L. su vaikais M. L. ir E. L. be teisėto pagrindo užvaldė svetimą turtą ir be teismo sprendimo nesutinka jo atlaisvinti. Ieškovas turi mažametį vaiką A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ką patvirtina teismui teikiamas vaiko gimimo įrašas. Ieškovas su sūnumi ir vaiko motina S. J. yra pasirengęs grįžti į Lietuvą ir su šeima gyventi jam priklausančiame gyvenamajame name, tačiau negali to padaryti dėl Atsakovų neteisėtų veiksmų. Ieškovo sūnus kitos gyvenamosios patalpos neturi, dėl vaiko teisės turėti būstą ir tinkamas gyvenimo sąlygas byloje įtraukta institucija, teikianti išvadą - VTAS.

Priėmęs palikimą po tėvo A. S. ir motinos G. S. mirties Ieškovas 2009 m. gegužės 15 d.Pareiškimu, išsiųstu per Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarą R. M. ,pareikalavo Atsakovus per 14 kalendorinių dienų nuo pareiškimo gavimo dienos išsikelti iš Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, atlaisvinti garažą ir viralinę, esančius (duomenys neskelbtini), nes Atsakovai šiais daiktais naudojasi neteisėtai. Atsakovai reikalavimo atlaisvinti gyvenamąjį namą ir kitus pastatus neįvykdė, be teisėto pagrindo tęsė neteisėtą naudojimąsi svetimais daiktais. Be pastatų savininko žinios jie ardė, gadino ir niokojo svetimus daiktus, neleido Ieškovui jais naudotis. 2019 m. liepos 23 d. Ieškovas pakartotinai Pareiškimu kreipėsi į Atsakovus, reikalaudamas per septynias dienas nuo Pareiškimo gavimo dienos išsikelti iš Ieškovui priklausančių gyvenamojo namo ir kitų statinių. Kaip ir pirmąjį kartą, Atsakovai į Pareiškimą nereagavo, prašymo gera valia atlaisvinti neteisėtai užimtus pastatus, neįvykdė.

Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos CK 4.98 str.). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu {CK 4.35 str. 1 d.). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Lietuvos Respublikos CK 6.612 straipsnis aiškiai numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos, panaudos ar kitos panašios sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovo reikalavimo teisėtumą pagrindžia įrodymai : 1) Ieškovas turi nuosavybės (valdymo) teisę į nekilnojamuosius daiktus; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktus valdo Atsakovai; 4) daiktus Atsakovai valdo neteisėtai; 5) daiktai yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

Ieškovas dubliku į atsakovų atsiliepimą nurodė, kad Atsakovų pateiktos faktinės aplinkybės ne tik kad neatitinka tiesos kriterijaus, bet ir nėra paremtos jokiais įrodymais. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis imperatyviai nurodo, kad kiekviena šalis savo nurodytas faktines aplinkybes privalo pagrįsti įrodymais. Gindamas savo pažeistą teisę naudotis nuosavybe savo nuožiūra, Ieškovas teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. (duomenys neskelbtini)vienareikšmiškai įrodantį nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus ir teisės į minėtus daiktus atsiradimo pagrindą. Civilinio kodekso 4.262 straipsnis reglamentuoja, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų, kad Atsakovai minėtus duomenis ginčytų, nėra. Iš to seka, kad viešo registro duomenys apie nekilnojamųjų daiktų priklausomybę Ieškovui ir nuosavybės atsiradimo pagrindą yra prima facie įrodymas ( CPK 197 str.2d.), kuriuo teismas privalo vadovautis, sprendžiant šalių ginčą.

Atsakovai nesąžiningai teigia, kad 2003 metais su Ieškovo mama G. S. susitarė dėl namo pirkimo. Ieškovas teikia teismui NT registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija, patvirtinantį, kad mama G. S. iki savo mirties nebuvo įregistruota viešame registre gyvenamojo namo savininke, todėl negalėjo namo nei pardavinėti, nei susitarti dėl jo perleidimo Atsakovams. Gyvenamasis namas, garažas ir viralinė iki 1992- 11-20 priklausė kolūkiui „Lietuva“. 1992-11-20 Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pastatus asmeninės nuosavybės teise įsigijo tėvas A. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties atsirado paveldėjimo santykiai pagal įstatymą. Atsakovams yra gerai žinoma, kad po tėvo mirties pirmos eilės įpėdiniais tapo penki A. S. nepilnamečiai vaikai, iš kurių Ieškovas yra vyriausias. Paveldėjimo teisė iš vaikų nebuvo atimta, jų teises gynė įstatymai ir teismas, neišdavęs leidimų atsisakyti paveldėti turtą ir/ar perleisti šį turtą Atsakovams. Ieškovo mama negalėjo tapti nekilnojamojo turto savininke bei atimti iš Ieškovo ir kitų vaikų paveldėjimo teises, kaip kad negalėjo be teismo leidimo, esant penkiems nepilnamečiams vaikams, sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sandorių. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamieji daiktai nuo 2004-04-20 iki Ieškovas paveldėjo nekilnojamuosius daiktus buvo areštuoti antstolio A. C. (arešto nr. (duomenys neskelbtini)), apribota jais disponavo teisė. Areštas buvo pritaikytas už skolas, nes G. S. vaikai augo išlaikomi valstybės, o priteisto išlaikymo vaikams G. S. nemokėjo.

Ieškovas , po tėvų mirties priėmęs palikimą, kreipėsi į antstolę dėl arešto turtui panaikinimo. Kai turto areštas buvo panaikintas, Ieškovas savo turtą 2019 m. liepos 26 d. apdraudė AB“Lietuvos draudimas“, nes prieš tai dėl arešto turtui draudimo sutarties nebuvo galima sudaryti. Ieškovo mama po tėvo mirties nuo 2002-08-18 niekada nebuvo gavusi paveldėjimo dokumentų ir jų nebuvo įregistravusi nekilnojamųjų daiktų registre. Jos veiksmai baigėsi prašymo apie palikimo priėmimą pateikimu notarų biurui. Kuomet testamento Ieškovo tėvas nepaliko, sutuoktinio paveldėjimo teisė galėjo būti realizuojama sutinkamai su CK 5.13 str. : G. S. turėjo teisę gauti 1/6 palikimo dalį, paveldint kartu su penkiais savo vaikais. Atsakovams ši aplinkybė buvo žinoma. Prieš savavališkai apsigyvenant Ieškovui priklausančiuose namuose Atsakovai turėjo kitą gyvenamąją vietą - gyveno pas T. L. tėvus, kurie jų šeimai suteikė gyvenamąją vietą. Atsakovai negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių įsigyti iš jo mamos nuosavybę (CK 1.5 str.): prieš perkant daiktą arba darant bet kokias investicijas į daiktą įstatymas reikalauja, kad asmens elgesys atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pirma, kaip minėta, Atsakovai gerai pažinojo jų šeimą ir žinojo aplinkybę, kad po A. S. mirties liko pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai - penki nepilnamečiai vaikai, kuriems turėjo būti užtikrinta teisė paveldėti tėvo turtą; Antra, Atsakovai prieš ketinimą įsigyti būstą privalėjo pasitikrinti viešus registrus ir sužinoti, kam priklauso turtas, kurį nori įsigyti ir ar turtas nėra apsunkintas areštais; Trečia, nekilnojamojo turto įsigijimui buvo būtinas teismo leidimas, nes būstas buvo vienintele šeimos gyvenamąja patalpa; Ketvirta, turto pirkimo-pardavimo sutartis reikalauja notarinės formos. Atsakovai savo teiginių nepagrindė nė vienu rašytiniu įrodymu.

Mirus A. S. teismas turėjo spręsti, ar nepilnamečiams vaikams naudingas palikimo priėmimas, ar naudingesnis yra atsisakymas nuo tėvo palikimo. D. ir J. B., kurie globojo Ieškovo keturis seseris ir brolius, kreipėsi į teismą, prašydami išduoti teismo leidimą priimti palikimą globotinių J. S., D. S., J. S. ir E. S. vardu, atsiradusį po tėvo A. S. mirties. 2004 m. kovo 30 d. nutartimi Šilalės apylinkės teismas prašomą leidimą išdavė. Minėtas rašytinis įrodymas patvirtina faktinę aplinkybę, kad Atsakovai 2004 metais žinojo apie įstatyminius turto įpėdinius ir jų įstatyminių globėjų veiksmus, todėl negalėjo teisėtai apsigyventi ir naudotis ne savo turtu.

Atsakovai nepagrįstai teigia, kad sandoris su G. S. nebuvo sudarytas tik dėl jos mirties. G. S. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovai nepateikė jokio loginio paaiškinimo, kodėl tokį ilgą laiko tarpą - penkerius metus - gyveno svetimuose namuose nesudarydami pirkimo sandorio. Ieškovas tokią aplinkybę aiškina tuo, kad Atsakovai galimai naudojosi jo mamos priklausomybe nuo alkoholio ir tuo pasinaudodami užvaldė jiems nepriklausančius namus. Mirus G. S. Ieškovas buvo septyniolikos metų amžiaus (nepilnametis), tačiau (duomenys neskelbtini) Ieškovas sulaukė pilnametystės ir gavęs paveldėjimo teisės liudijimą 2009 m. gegužės 15 d. pareikalavo, kad Atsakovai atlaisvintų jo nuosavybę ir išsikeltų iš gyvenamojo namo. Atsakovai Atsiliepime nenurodė ir nepaaiškino, kodėl gavę reikalavimą atlaisvinti gyvenamąjį namą, žinodami, kad gyvenamasis namas su statiniais priklauso Ieškovui, tęsė naudojimąsi svetimu turtu ištisus dešimt metų. T. A. elgesys yra nepateisinamas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad jie investavo į gyvenamąjį namą lėšas ir jį pagerino negali būti vertinama kaip suteikiančia jiems teisę į nuosavybę, nes: Pirma, Atsakovų investicijos tenkino tik pačių Atsakovų poreikius; Antra, jos nėra esminės; Trečia, jos buvo daromos be Ieškovo sutikimo, savo rizika; Ketvirta, Atsakovų išlaidų nepatvirtina jokie įrodymai; Penkta, Atsakovo nurodytas investicijas Ieškovas vertina ne kaip pagerinimus, o kaip jo nuosavybės bloginimą; Ieškovas teikia gyvenamojo namo fotografijas, iš kurių matyti, kad jokie renovacijos darbai nebuvo atlikti, gyvenamasis namas toks, koks jis buvo pastatytas ir tėvo privatizuotas, šiai dienai išlikęs nepakitęs.

Civilinio kodekso 6.493 str. nustato, kad nuomininkas privalo daryti einamąjį remontą. Ilgą laiką naudodamiesi Ieškovo pastatais Atsakovai už juos nemokėjo nuomos mokesčio, juos ne gerino, bet blogino, nes naudojami daiktai savaime susidėvi. Civilinio kodekso 6.501 str. 3d. nustato, kad nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Gyvenamasis namas apleistas niekada nebuvo nuo namo pirkimo 1992-11-20 , nes jame iki tėvo mirties be pertraukų gyveno tėvai, o Ieškovas, gyvendamas globos namuose, juos lankė ir žinojo namo būklę. Stogas kiauras nebuvo, nes ir šiai dienai jis yra toks pats, kaip ir buvo, kaminas taip pat sugriuvęs nebuvo, jo kokybė pablogėjo nuo susidėvėjimo Atsakovams nuolat šešiolika metų naudojantis namu. Atsakovų nurodyti darbai buvo daromi ne Ieškovo interesams ir poreikiams, o pačių Atsakovų poreikiams tenkinti.

Atsakovų nurodyti remonto darbai, tokie kaip kanalizacija ir vandentiekis, padaryti netinkamai. Vandenį tėvai imdavo iš kaimyno V. B., kuris gyvena iš kairės. Atsakovai daugiau nei 10 metu taip pat naudojosi kaimyno vandeniu. 2019-07-23 Ieškovas atliko žemės sklypo geodezinius matavimus, kurių atlikimo metu pastebėjo, kad gyvenamojo namo siena, po kuria buvo kasama anga Atsakovų vadinamai kanalizacijai, yra įtrūkusi galimai sujudinus pamatą. Žemės sklype neleistinai iškasta didelė duobė, kuri yra atvira : neuždengta, neišbetonuota. į kurią galimai bėga visos Atsakovų buities atliekos. Tuo metu ji buvo pilna, ir į ją Ieškovas vos neįkrito, nes aplink duobę buvo užaugusios daugiau nei pusės metro aukščio žolės. Kanalizacija ir vandentiekis įrengti be leidimų, šie statiniai neatitinka Statybos įstatymo reikalavimų, yra neleistina statyba. Garaže nebuvo matyti anksčiau buvusių medinių grindų, taip pat nebuvo rūsio, kuris visą laiką buvo prieš atsikraustant Atsakovams. Vietoje grindų garaže matėsi smėlis. Atsakovai Ieškovui teigė, kad kanalizacija su vandentiekiu yra įrengti maždaug prieš trejus metus. Šie darbai buvo atliekami po to, kai Ieškovas buvo visų statinių vieninteliu savininku ir po Ieškovo įteikto Atsakovams raginimo per 14 kalendorinių darbo dienų išsikraustyti iš gyvenamojo namo. Gyvenamajame name buvo dvi krosnys ir tai reiškia, kad namas buvo tinkamai šildomas ir jokių kitokių įrengimų namui šildyti nereikėjo. Atsakovai namą ne pagerino, o neleistinai pritaikė savo poreikių tenkinimui.

Atsakovai, gavę antrą Ieškovo reikalavimą išsikelti iš būsto, o vėliau ir ieškinį - iki šios dienos to nepadarė. Ieškovas, kaip nurodyta ieškinyje, turi šeimą. Jis gyvena su sūnumi A. S., gim(duomenys neskelbtini) ir jo motina S. J.. Trijų asmenų šeima nuomojasi būstą, nes kitos gyvenamosios vietos, neišsikeliant Atsakovams iš gyvenamojo namo, neturi. Ieškovo patiriamos išlaidos nuomojamam būstui yra Ieškovo nuostoliai, kuriuos privalės atlyginti Atsakovai, nes Ieškovas negali apsigyventi savo name dėl Atsakovų kaltės: Ieškovas įrodinės Atsakovų neteisėtus veiksmus, kaltę, nuostolius ir jų atsiradimo priežastis. Atsakovams uždelsus atlaisvinti gyvenamąjį namą nuostoliai didėja ir Ieškovas įspėja Atsakovus, kad bus pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo.

Ieškovas ir ieškovo atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinį ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti pilnai, bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai R. L., T. L. ir M. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Pateiktu atsiliepimu nurodė, kad ieškinyje ieškovas nurodo, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini). Šį turtą ieškovas įgijo paveldėjimo pagal įstatymą būdu po savo tėvų A. S. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir G. S. ( mirusi (duomenys neskelbtini)) mirties.

Ieškovo teigimu, atsakovų šeima be jokio teisinio pagrindo užvaldė svetimą turtą ir nesutinka jo atlaisvinti. Ieškovas taip pat nurodo, jog nuo 2009 metų atsakovai be teisėto pagrindo naudojasi ieškovui priklausančiais statiniais, juos ardė, gadino ir niokojo.

Ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra neteisingos. Atsakovų šeima atsikraustė gyventi į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), dar 2003-aisiais metais. Su buvusia namo savininke G. S. buvo susitarta dėl namo pirkimo. Namas buvo labai prastos būklės, netinkamas gyventi: stogas kiauras, kaminas sugriuvęs, langai supuvę. Namo šildyti nebuvo net galimybės. Mes savo lėšomis išgriovėme seną sugriuvusį kaminą, pastatėme naują. Langai vos prisilietus išgriuvo. Langus apkalėme plėvele, kol buvo gaminami nauji langai. Namo sienos buvo supeliję, tinkas išgriuvęs. Žiemos metu sienos apsitraukdavo šerkšnu. Visas namo sienas iš vidaus apšildėme. Naujai betonavome grindis. Name buvo avarinės būklės elektros instaliacija. Name buvo naujai suvedžiota visa elektros instaliacija. Name nebuvo vandentiekio, kieme nebuvo vandens šulinio. Name nebuvo įrengta nuotekų šalinimo sistema, mes ją įrengėm. Sutvarkėm visą kiemą, kuris buvo apšiukšlintas. Nuo 2003-ųjų metų nekilnojamuoju turtu, į kurį nuosavybės teises yra įregistravęs ieškovas, nepertraukiamai naudojasi atsakovai, turtą iš esmės pagerino, jį išlaikė. Nekilnojamojo turto pirkimo -pardavimo sandoris su ieškovo motina G. S. nebuvo įformintas dėl jos mirties. Visos atsakovų nurodytos aplinkybės dėl atsakovų naudojimosi nekilnojamuoju turtu pagrindo, turto pagerinimo bei jo išlaikymo yra puikiai žinomos ieškovui. Ieškovas elgiasi nesąžiningai.

Pateiktu tripliku atsakovai nurodė, kad Ieškovas nurodo, jog VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie ieškovą, kaip nekilnojamojo turto, kurį sudaro: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra prima facie įrodymai, kurie pagrindžia ieškovo ieškinio reikalavimus. Tokia ieškovo pozicija yra nepagrįsta.

Teisinė nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010). Ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016).

Tiek ieškinyje tiek atsiliepime į atsakovų ieškinį, ieškovas nurodo, kad atsakovai savavališkai apsigyveno ginčo namuose. Šių savo aplinkybių ieškovas nepagrindžia jokiais įrodymais. Ieškovas nurodo, jog atsakovai galimai naudojosi G. S. priklausomybe alkoholiui ir tokiu būdu gyveno jos name. Pažymėtina, jog nei ieškovo motina G. S., nei pats ieškovas, pradėjęs paveldėjimo procedūras po tėvo mirties dar 2009 -aisias metais, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (svetimo turto užvaldymo, sugadinimo, žalos atlyginimo). Ieškovas nuo 2009-ųjų metų nesiėmė jokių veiksmų dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo namo. Priešingai, jis leido atsakovams ir toliau gyventi, rūpintis turtu, jį išlaikyti ir gerinti.

Ieškovo teiginiai apie pirkimo-pardavimo sandorio negalimumą su G. S. dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu yra tik ieškovo nuomone, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Priešingai, ieškovas pats nurodo, jog jo motina buvo nuvykusi pas notarą ir pateikusi pareiškimą dėl palikimo po sutuoktinio mirties priėmimo. G. S. nebuvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia. Notaras jos pareiškimą priėmė kaip tinkamą valinį veiksmą. Pažymėtina, jog pas notarą G. S. vežė atsakovai. Atsakovams taip pat buvo žinoma, jog G. S. turėjo nepilnamečių vaikų, kuriems išlaikymo ji nemokėjo, dėl ko susidarė skolos. G. S. teigė, jog iš gautų pinigų iš atsakovų ji padengs išlaikymo įsiskolinimus.

Ieškovas taip pat nurodo, jog atsakovų įrengta kanalizacija ir vandentiekis yra neteisėti statiniai ir įrengti jau tuomet, kai tapęs gyvenamojo namo su priklausiniais savininku, jis siuntė atsakovams raginimą išsikelti iš jo nuosavybės. Pažymėtina, jog vadovaujantis tiek VĮ Registrų centro išrašo duomenimis, tiek ieškovo pateiktu 2009 m. gegužės 15 d. notariškai tvirtintu pranešimu, ieškovas R. S. pranešimo rengimo dienai buvo tik 7/72 dalies nekilnojamojo turto savininku. Apie R. S. dalį nuosavybėje yra nurodoma ir 2009 m. gegužės 15 d. rengtame notaro pranešime. Taigi ieškovas turėtų apsispręsti nuo kurios datos jis save laiko ginčo namo su priklausiniais savininku.

Atsakovų pakviesti liudytojai A. K., V. I. ,V. B., R. Ž., J. Ž. ir V. M. parodė, kad ieškovo motina G. S. nuolat girtavo ir nesirūpino vaikais, po sutuoktinio mirties 2002 m namuose leido apsigyventi atsakovų (duomenys neskelbtini) šeimai, pati išsikėlė gyventi pas sugyventinį į (duomenys neskelbtini)., bet dažnai ateidavo į kaimą ir kalbėdavo, kad ji pardavusi namą (duomenys neskelbtini), namas buvo labai blogos būklės ir (duomenys neskelbtini) jį remontavo. Liudytojas V. I. nurodė, kad atsakovams pradėjus gyventi šiam name jis padėjęs tvarkyti namą, kur (duomenys neskelbtini) sakė, kad jie namą nusipirko iš S. už 7000 litų ir išmokės jai dalimis.