- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2A-792-773/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00607-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- T. L., R. L., M. L., E. L.
- Ieškovas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. L., R. L., M. L. ir E. L., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą R. L., apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams R. L., T. L., M. L., E. L. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir kitų patalpų, išvadą teikianti institucija – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus R. L., T. L., M. L. ir E. L. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) su visais jų daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (1 t., e. b. l. 1-4). Nurodė, kad ieškovas, asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, pastatą – garažą ir pastatą-viralinę, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamųjų daiktų įgijimo pagrindas 2019 m. liepos 23 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 5125 ir 2009 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. RM-305. Ieškovo nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą įregistruota nekilnojamojo turto registre. Ieškovas negali naudotis jam priklausančia nuosavybe, nes atsakovai R. L. ir T. L. su vaikais M. L. ir E. L. be teisėto pagrindo užvaldė svetimą turtą ir be teismo sprendimo nesutinka jo atlaisvinti. Atsakovai reikalavimo atlaisvinti gyvenamąjį namą ir kitus pastatus neįvykdė, nors atsakovas tokį reikalavimą pirmą kartą pareiškė dar 2009 metais, be teisėto pagrindo tęsė neteisėtą naudojimąsi svetimais daiktais. Be pastatų savininko žinios jie ardė, gadino ir niokojo svetimus daiktus, neleido ieškovui jais naudotis. Dėl šios priežastis ieškovas negali grįžti į Lietuvą ir su šeima gyventi jam priklausančiame gyvenamajame.
Atsiliepimas
2. Atsakovai R. L., T. L., M. L. ir E. L., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą R. L., atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (1 t., e. b. l. 43-45). Nurodė, kad atsakovų šeima atsikraustė gyventi į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), dar 2003 metais. Su buvusia namo savininke G. S. buvo susitarta dėl namo pirkimo. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris su ieškovo motina G. S. nebuvo įformintas dėl jos mirties. Namas buvo labai prastos būklės, netinkamas gyventi: stogas kiauras, kaminas sugriuvęs, langai supuvę, elektros instaliacija avarinės būklės, nebuvo vandentiekio ir nuotekų šalinimo. Atsakovai ženkliai pagerino šį namą: pakeitė langus, išmūrijo naują kaminą, apšiltino namą iš vidaus, įrengė naują elektros instaliaciją, nuotekų šalinimo sistemą, sutvarkė kiemą. Taigi, atsakovai turtą iš esmės pagerino, jį išlaikė ir šios aplinkybės atsakovui žinomos, tačiau jis jas žinodamas nesąžiningai elgiasi atsakovų atžvilgiu reikšdamas ieškinį dėl jų iškeldinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu tenkino ieškovo R. S. ieškinį, iškeldino atsakovus R. L., T. L., M. L. ir neveiksnų E. L., iš ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visais jų daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atidėjo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams ir priteisė iš atsakovų ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 17-125).
4. Teismas nustatė, kad ginčo pasatai buvo įgyti 1992 m. lapkričio 20 d. pirkimo pardavimo sutartimi A. S. privatizuojant kolūkio „Lietuva“ gyvenamąjį namą. Ieškovo R. S. vardu yra registruota nuosavybės teisės į statinius - gyvenamąjį namą, pastatą-garažą, pastatą-viralinę, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RM-305 (7/72 dalis) ir pagal 2019 m. liepos 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr.5125 (65/72 dalis). Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, kad G. S. nuosavybės teisės į 65/72 dalis šių statinių buvo įregistruotas tik nuo 2019 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 5013 pagrindu, bei įrašas galiojo tik iki 2019 m. liepos 23 d.
5. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovų pakviesti liudytojai A. K., V. I., V. B., R. Ž., J. Ž. ir V. M. parodė, kad ieškovo motina G. S. nuolat girtavo ir nesirūpino vaikais, po sutuoktinio mirties 2002 m namuose leido apsigyventi atsakovų Lukoševičių šeimai, pati išsikėlė gyventi pas sugyventinį į Šalčininkų raj., bet dažnai ateidavo į kaimą ir kalbėdavo, kad ji pardavusi namą Lukoševičiams, namas buvo labai blogos būklės ir Lukoševičiai jį remontavo. Liudytojas V. I. nurodė, kad atsakovams pradėjus gyventi šiam name jis padėjęs tvarkyti namą, kur Lukoševičiai sakė, kad jie namą nusipirko iš G. S. už 7 000 litų ir išmokės jai dalimis. Atsakovai nurodė, kad jie gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus iš G. S. įsigiję 2003 m žodiniu susitarimu išsimokėtinai ir mokėję pinigus už gyvenamąjį namą, bet sutarties pas notarą nesudarę dėl G. S. kaltės, kuri nevyko pas notarą sudaryti rašytinės sutarties.
6. Teismas pažymėjo, kad šiam ginčui teisingai išspręsti svarbu nustatyti, ar atsakovai pirkimo pardavimo būdu buvo įsigiję ginčo statinius iš G. S. ir, ar įsigytas turtas buvo perduotas atsakovams.
7. Teismas nurodė, kad nekilnojamojo daikto įsigijimą reglamentuoja CK 6.393 ir 6.398 straipsniai. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovai nepateikė jokių ginčo pastatų įsigijimo dokumentų: nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties ir šio daikto perdavimo priėmimo akto, t. y. atsakovai nepatvirtina, kad jie ginčo turtą būtų įgiję laikydamiesi CK 6.393 ir 6.398 straipsnių reikalavimų. Atsakovai nurodydami apie buvusį susitarimą su G. S. dėl ginčo turto įgijimo nepateikė ir preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties, kuri sudaroma paprasta rašytine forma ir jai nėra reikalinga notarinis tvirtinimas, kas būtų galėję patvirtinti jų susitarimą su G. S. dėl ketinimų įsigyti šį turtą. Todėl šiuo atveju teismas atmetė atsakovų atsikirtimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo kaip neįrodytus, kadangi iki savo mirties G. S. nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į visą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus ir neturėjo jokios teisinės galimybės įstatymų nustatytu būdu parduoti šį nekilnojamąjį turtą-gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus atsakovams.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovai iki ieškinio pareiškimo neginčijo ir nuosavybės teisių įregistravimo ieškovo R. S. vardu, kur įrašas Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisų perėjimą R. S. į visą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus buvo atliktas 2019 m. liepos 23 d., ir neginčijo, jog jie šį ginčo nekilnojamąjį turtą būtų užvaldę sąžiningai (CK 4.25-4.27 straipsniai). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nurodo, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl šiuo atveju teismas neturi pagrindo laikyti, kad ieškovas nėra šių nurodomų ginčo statinių savininku. Kadangi ieškovo nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus nėra nuginčyta ir jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu atsakovai naudojasi be ieškovo sutikimo, tai ieškovo, kaip nekilnojamojo turto savininko teisės turi būti gintinos teismine tvarka.
9. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.98 straipsnis numato, kad turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš užimtų gyvenamųjų patalpų. Savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. CK 6.612 straipsnis aiškiai numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos, panaudos ar kitos panašios sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovus iškeldinti iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto- gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų.
10. Teismas taip pat sprendė, kad priimant sprendimą dėl atsakovų iškeldinimo yra pagrindas tenkinti atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Teismas, remdamasis pateiktais įrodymais, konstatavo, kad atsakovų R. ir T. L. šeimoje gyvena neįgalus ir neveiksnus sūnus E. L., kuriam Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi yra nustatyta globa ir jo globėja yra paskirta R. L.. Teismas, remdamasis atsakovų paaiškinimais, nustatė, kad atsakovai šiuo metu neturi jokios kitos galimos gyvenamosios vietos. Atsakovai šiuo metu po sprendimo įsiteisėjimo faktiškai neturėtų galimybės išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo ir išsinuomoti būstą iš kitų asmenų. Todėl iškeldinus atsakovus jie su sunkią negalią turinčiu sūnumi faktiškai liktų be jokios gyvenamosios vietos. Be to, atsakovams reikia laiko, kad galėtų pripratinti prie naujos gyvenamosios vietos neįgalų sūnų Ernestą. Ieškovas taip pat nenurodė, jog jis į jam priklausantį gyvenamąjį namą nori įsikelti iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir dar tik planuoja sugrįžti su šeima gyventi į Lietuvą. Todėl teismas sprendė, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas 6 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo esmingai nesuvaržytų ieškovo teisių naudotis jam priklausančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais statiniais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovai R. L., T. L., M. L. ir E. L., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą R. L., prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 126 - 130). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. CK 4.95 straipsnis reglamentuoja savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą ieškovas privalėjo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015). Taigi, būtent ieškovui byloje teko pareiga paneigti prezumpciją, pagal kurią atsakovai, valdantys turtą, yra teisėti valdytojai. Ieškovas taip pat privalėjo įrodyti, kad turėjo nuosavybės teise į turtą iki turtą neteisėtai užvaldant atsakovams, iš kurių reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015);
1.2. Atsakovų šeima į ieškovui nuosavybės teise priklausantį gyvinamąjį namą atsikėlė dar 2003 m. Ieškovas nekilnojamąjį turtą savo nuosavybėn įsigijo 2009 m. Taigi, ieškovas neįrodė, o kiti byloje esantys įrodymai paneigė aplinkybę, jog ieškovas turėjo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą iki atsakovai pradėjo šiuo turtu naudotis;
1.3. Ieškovas byloje nepaneigė prezumpcijos, jog atsakovai nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui, valdo ir įgijo nesąžiningai. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog būtent apeliantai privalėjo įrodyti, kad nekilnojamuoju turtu naudojasi, t.y. jį užvaldė sąžiningai. Apeliantų sąžiningumas šiuo atveju yra preziumuojamas. Šią prezumpciją paneigti privalėjo būtent ieškovas. Visos aplinkybės dėl atsakovų naudojimosi nekilnojamuoju turtu bei jo įgijimo buvo derinamos su ieškovo motina G. S.. Tokią aplinkybę savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir pats ieškovas. Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, jog atsakovai buvo susitarę su G. S. dėl namo su priklausiniais pirkimo. Liudytojai taip pat patvirtino, jog G. S. ne kartą buvo atvykusi pas atsakovus, jai buvo duodami pinigai, ji pati gyrėsi kaime, kad pardavė namus. Pažymėtina, jog G. S. kartu su gyvenamojo namo raktais atsakovams perdavė nekilnojamojo turto bylą, o šią aplinkybę pripažino pats ieškovas. Taigi, ieškovas kreipdamasis į teismą su vindikaciniu ieškiniu, reikšdamas atsakovams reikalavimą dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo neįrodė visų būtinų sąlygų ieškiniui tenkinti, nepaneigė atsakovų sąžiningumo prezumpcijos, taip pat ieškinį pateikė praleidęs 10 metų senaties terminą;
1.4. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir neteisingai paskirstė bylos šalims įrodinėjimo naštą. Civilinės bylos esmė liko neatskleista, dėl ko teismo sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 134-138). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovas pareikšdamas ieškinį privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Ieškovas pareiškė ne vindikacinį ieškinį, o ieškinį dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimto ieškovui priklausančio gyvenamojo namo. Ieškovas neprivalėjo įrodyti aplinkybės, kad 2003 metais jis buvo pastatų savininku.
2.2. Ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus dėl šių faktinių aplinkybių: gyvenamasis namas buvo įgytas ieškovo tėvui A. S. 1992 m. lapkričio 20 d. privatizavus kolūkio gyvenamąjį namą, A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą santykiai. Nekilnojamuosius daiktus turėjo teisę paveldėti penki A. S. nepilnamečiai vaikai, tarp jų ir ieškovas, taip pat ieškovo motina G. S., mirusi (duomenys neskelbtini). Tėvo mirties metu (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo 11 metų amžiaus vaikas ir pats realizuoti savo teisių į turtą negalėjo. Ieškovo globėjas Valkininkų globos namai „Spengla“ nepasirūpino ieškovui priklausančio turto įregistravimu, tačiau tai padarė pats ieškovas, 2008 m. spalio 4 d. tapęs pilnamečiu. Ieškovas įsiteisino iš pradžių dalį palikimo, o vėliau 2019 m. liepos 23 d. – visą palikimą dėl tos priežasties, kad jis yra vyriausias iš visų vaikų, todėl privalėjo laukti visų paveldėtojų pilnametystės ir pastarųjų atsisakymo nuo savo dalies paveldėtame turte. Ieškovas pareiškė ieškinį teisme tik po to, kai tapo visų pastatų savininku, nes valdydamas dalį nekilnojamojo turto, galėjo reikalauti išsikelti atsakovus tik iš jam priklausančios turto dalies, o ne viso turto. Ieškovui pakako įrodyti aplinkybę, kad šiuo metu jis yra teisėtas nekilnojamųjų daiktų savininkas, įregistravęs nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, kuriais atsakovai naudojasi be teisėto pagrindo. Atsakovai dar 2003 metais be teisinio pagrindo neteisėtai ir nesąžiningai, esant pirmos eilės paveldėtojams, nepilnamečiams vaikams, pasinaudoję G. S. priklausomybe nuo alkoholio, užvaldė nekilnojamuosius daiktus ir tęsė jų neteisėtą valdymą po G. S. mirties. Ieškovas pateikė įrodymus, kuriais remiantis teismas nustatė, kad jis yra gyvenamojo namo savininkas ir kad niekas kitas daugiau teisių į nekilnojamąjį turtą neturi.
2.3. CK 6.612 straipsnyje įtvirtinta specialioji teisės norma, imperatyviai nusakanti, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Atsakovai su nekilnojamųjų daiktų savininku nėra sudarę nei nuomos, nei panaudos sutarties, nekilnojamuosius daiktus užvaldė be teisėto pagrindo, lengvabūdiškai tikėdamiesi juose gyventi. Todėl preziumuojama, kad ieškovo nekilnojamaisiais daiktais, tame tarpe gyvenamuoju namu, atsakovai naudojasi savavališkai, ne teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas pagrįstai iškeldino atsakovus iš savavališkai užimtos gyvenamosios patalpos.
Atsiliepimas
2.4. Atsakovų paaiškinimai, neva gyvenamąjį namą jie nusipirko iš ieškovo motinos G. S. ir, kad tokiu būdu jie tapo teisėtais savininkais, liko neįrodyti. G. S. negalėjo būti nekilnojamųjų daiktų pardavėja, nes VĮ „Registrų centre“ jos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ne tik kad nebuvo įregistruotos, dar daugiau – ji neturėjo teisių į visą nekilnojamąjį turtą, tik į jo dalį. Nekilnojamųjų daiktų savininkais 2003 metais galėjo būti A. S. penki nepilnamečiai vaikai, tame tarpe ir ieškovas, apie ką atsakovams gerai buvo žinoma. Atsakovų pakviesti liudytojai tiksliai negalėjo pasakyti ir paaiškinti nei menamo sandorio aplinkybių, nei pinigų perdavimo fakto, tačiau liudytojai patvirtino žinoję svarbų faktą, kad G. S. vedė amoralų gyvenimo būdą, neišlaikė vaikų, dėl ko jai buvo apribota motinos valdžia jos vaikų atžvilgiu. G. S. sudaryti sandoriai buvo niekiniai: jie neatitiko geros moralės principų, buvo prieštaraujantys viešajai tvarkai - nepilnamečių vaikų interesams, todėl jie negaliojo (CK 1.81 straipsnis). Kuomet G. S. nuolat vartojo alkoholį, ji negalėjo suprasti savo veiksmų, dėl ko toks sandoris negalėjo būti pripažintas galiojančiu (CK 1.89 straipsnis). G. S. negalėjo parduoti areštuoto nekilnojamojo turto, taip pat negalėjo parduoti ne savo turto. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai 2003 metais nekilnojamuosius daiktus užvaldė neteisėtai ir nesąžiningai, pasinaudoję tuo, kad G. S. yra priklausoma nuo alkoholio, o nepilnamečių vaikų globėjai nebuvo aktyvūs ir nepasirūpino nepilnamečių vaikų turtu, žinodami, kad turtas G. S. nepriklauso. Teismo posėdyje atsakovai pripažino, kad iki turto užvaldymo gyveno netoliese, ieškovo šeimą pažinojo, suprato ir žinojo, kad po tėvo mirties jo turtas liko įstatyminiams įpėdiniams – vaikams. Byloje esantis VĮ „Registrų centras“ išrašas taip pat patvirtina, kad pastatai G. S. esant gyvai buvo areštuoti dėl jos skolų vaikų išlaikymui. Iš to seka, kad atsakovai, būdami jauni ir elgdamiesi protingai (CK 1.5 straipsnis) bei žinodami apie pastatų teisinę padėtį, negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių į turtą. Nekilnojamųjų daiktų areštas buvo išregistruotas ieškovo iniciatyva tik 2019 m. liepos 24 d.
Šalies argumentai
2.5. Ieškovas nesutinka, kad yra praleidęs terminą ieškiniui reikšti. CK 1.127 straipsnis, nustatantis ieškinio senaties termino pradžią, reglamentuoja, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas prasideda tą kiekvieną dieną. Šiuo atveju ieškovo teisės yra pažeidinėjamos kiekvieną dieną.
2.6. Faktiniai duomenys šioje byloje įrodo, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš būsto, kuris reikalingas jam pačiam ir jo nepilnamečiam vaikui, turi viešą interesą. Ieškovas negali grįžti į Lietuvą kol neturės būsto sau ir šeimai, tokiu būdu neužtikrins savo vaiko teisės į būstą. Ieškovas būstą nuomoja, patiria tam tikslui dideles išlaidas. Vertinant ginčą interesų pusiausvyros principu įrodyta, jog atsakovai yra ūkininkai, jų turtinė padėtis yra gera, atsakovų dukra M. L. negyvena kartu su tėvais, dėl ko jie savo poreikiams gali įgyti kitą būstą. Tuo tarpu ieškovas yra jauno amžiaus, jis nėra gavęs iš tėvų jokios paramos, turi šeimą, kurią turi išlaikyti ir pats privalo pasirūpinti būstu. Patenkinus atsakovų apeliacinį skundą būtų pažeista konstitucinė ieškovo teisė į nuosavybę ir jo vaiko teisė į būstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti ieškovo R. S. ieškinį dėl to, kad ieškovas neįrodė visų vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų, nes ieškovo ieškinio reikalavimo esmė buvo – daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas R. S. ieškinio reikalavimą grindė negalėjimu naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais, kadangi jam priklausantį turtą – ginčo statinius – naudoja atsakovai (CK 4.98 straipsnis).
15. Teisėjų kolegija nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes dėl ieškovo R. S. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini):
5.1. Ieškovo tėvas A. S. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) valdė nuosavybės teise remiantis pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta 1992 m. lapkričio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-1374 (1 t., e. b. l. 62-64).
5.2. Ieškovo tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). (1 t., e. b. l. 15).
5.3. Ieškovo motina G. S. mirė (duomenys neskelbtini). (1 t., e. b. l. 16).
5.4. G. S. nuosavybės teisė į 65/72 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 65/72 pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 65/72 pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota po jos mirties 2019 m. liepos 19 d. ir įrašas galiojo iki 2019 m. liepos 23 d. (1 t., e. b. l. 62-64).
5.5. Ieškovui R. S. nuosavybės teise priklauso 7/72 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7/72 pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7/72 pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) remiantis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, išduotu 2009 m. sausio 22 d. Ieškovui R. S. nuosavybės teise priklauso 65/72 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 65/72 pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 65/72 pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) remiantis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, išduotu 2019 m. liepos 23 d. (1 t., e. b. l. 10-11).
5.6. Ieškovas R. S. 2019 m. lapkričio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo 0,1998 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 64).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 15.1 - 15.6 papunčiuose ištirtus įrodymus nustatė, kad ieškovas R. S. nuosavybės teisę į ginčo statinius įgijo paveldėjimo teisės pagrindu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Ieškovas teisę paveldėti ginčo statinius įgijo mirus ieškovo tėvams ir ją įgyvendino sulaukęs pilnametystės. Ieškovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teises į ginčo statinius, įgijo valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nuosavybės teises yra įregistravęs Nekilnojamojo turto registre, ką patvirtina byloje esantis nekilnojamojo turto registro išrašas (1 t., e. b. l. 10-11). Taigi, jo nuosavybės teisė grindžiama oficialiu rašytiniu įrodymu, kuriame nurodytos aplinkybės nėra nuginčytinos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovas R. S. turi pagrindą ginti savo kaip savininko daiktines teises. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Ieškovas R. S. reikšdamas ieškinį nurodė, kad naudotis jam priklausančiais statiniais, t.y. gyventi juose, trukdo atsakovai, nesutikdami jų atlaisvinti ieškovo reikalavimu (1 t., e. b. l. 17-20).
18. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovas su šeima negali apsigyventi gyvenamajame name, t.y. panaudoti gyvenamąjį namą ir šio namo priklausinius pagal tiesioginę tokio daikto paskirtį, nes ginčo statiniais naudojasi atsakovai. Aplinkybę, kad R. S. gali valdyti ginčo statinius patvirtina tai, jog jis įsigijo valstybinės žemės sklypą, esantį po ginčo statiniais (žr. nutarties 15.6 papunktį). Taigi, jis gali priimti sprendimus susijusius su ginčo statinių valdymu, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir ieškovas suformulavo ieškinio reikalavimą CK 4.98 straipsnio pagrindu. Tuo tarpu atsakovai, atsiliepime atsikirsdami į ieškinio reikalavimus savo daiktines teises grindė ne ginčo statinių valdymu kaip savarankiška daiktine teise, bet siekė įrodyti, kad ginčo statinius įgijo nuosavybės teise pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu.
19. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė nuosavybės teisės įgijimą paveldėjimo teisės pagrindu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), o atsakovai siekė įrodyti, kad ginčo statinius jie valdo nuosavybės teise, įgyta pirkimo – pardavimo sandoriu.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovų nurodytam ginčo statinių pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti buvo privaloma notarinė forma (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). CK 6.393 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad formos reikalavimų nesilaikymas nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį daro negaliojančia. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu (CK 6.393 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė nei notarine tvarka sudarytos ginčo statinių pirkimo – pardavimo sutarties, nei teismo procesinio sprendimo dėl atsakovų nurodomo su ieškovo motina G. S. sudaryto ginčo statinių pirkimo – pardavimo sandorio įregistravimo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai neįrodė, jog ginčo statinius įgijo nuosavybės teise. Liudytojų parodymai dėl galimai sudaryto pirkimo – pardavimo sandorio tarp atsakovų R. ir T. L. ir G. S. neturi teisinės reikšmės, nes nebuvo laikytasi tokiam sandoriui sudaryti reikalaujamos notarinės formos. Aplinkybių, kad ginčo statiniai buvo valdomi nuomos ar panaudos teise, atsakovai neįrodinėjo. Taigi, atsakovai neįrodė, kad turi teisę naudotis ginčo statiniais (CPK 178 straipsnis) ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nustačius ieškovo nuosavybės teisės pažeidimus, yra pagrindas tenkinti ieškovo pareikštą ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu.
21. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumento, kuriuo prašoma taikyti ieškinio senatį, nes apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovo nuosavybės teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
22. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais argumentas nėra pagrindo, sprendžia, jog atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
24. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo įgaliota atstovė nurodo, kad ieškovas patyrė 200,23 Eur išlaidų ir šioms išlaidoms pagrįsti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2020 m. kovo 12 d. sąskaitą bei jos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (2 t., e. b. l. 139). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (200,23 Eur) yra reikšmingai mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punkte nurodytas maksimalus įkainis už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 712,88 Eur (1 317,6 Eur (2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3)). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje keliamų teisinių klausimų pobūdį, nustatytinų faktinių aplinkybių visumą, parengto procesinio dokumento turinį, sprendžia, kad ieškovo prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 50,06 Eur (200,23 Eur/ 4) (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. L., (duomenys neskelbtini), T. L., gimusio (duomenys neskelbtini), M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), E. L., gimusio (duomenys neskelbtini) po 50,06 Eur (penkiasdešimt eurų 6 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.