Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-04-11 · Civilinė byla Nr. e2-204-330/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-11
Bylos Nr.
e2-204-330/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-00560-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sinteksus“
Atsakovas
L. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-204-330/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-00560-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 11 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sinteksus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sinteksus“ ieškinį atsakovėms L. P. įmonei ir L. P. dėl avanso ir palūkanų priteisimo, taip pat pagal atsakovės L. P. įmonės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sinteksus“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Sinteksus“ ieškinį atsakovėms L. P. įmonei ir L. P., kuriuo prašyta priteisti iš atsakovės L. P. įmonės ir subsidiariai iš jos savininkės atsakovės L. P. negrąžintą 392 584,57 Eur avansą, 111 128,32 Eur palūkanas už naudojimąsi pinigais ir 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą per laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

2. Atsakovė L. P. įmonė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovės 275 139,01 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą per laikotarpį nuo priešieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės L. P. įmonės ir subsidiariai iš atsakovės L. P. 293 756,71 Eur avansą ir 45 681,18 Eur palūkanas, priteisė 6 procentų metines palūkanas iš atsakovės L. P. įmonės ir 5 procentų metines palūkanas – subsidiariai iš atsakovės L. P. už priteistą 293 756,71 Eur avansą, skaičiuojamas nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-582-450/2023 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei iš atsakovės L. P. įmonės ir subsidiariai iš atsakovės L. P. 196 250,66 Eur avansą ir 45 681,18 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas iš atsakovės L. P. įmonės ir subsidiariai 5 procentų metines palūkanas iš atsakovės L. P. už 196 250,66 Eur Eur avansą, skaičiuojamas nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki visiško sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti“.

5. 2024 m. vasario 2 d. ieškovė UAB „Sinteksus“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei L. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Šalies argumentai

6. Prašyme nurodė, kad atsakovės L. P. turtui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos šioje išnagrinėtoje byloje, kadangi L. P., kaip subsidiarios skolininkės, atžvilgiu išieškojimo veiksmai ir vykdymo procesas dėl avanso bei palūkanų išieškojimo bus galimi tik po to, kai bus užbaigti išieškojimo iš pagrindinės skolininkės L. P. įmonės veiksmai ir konstatuota, jog pagrindinė skolininkė neįvykdė prievolės. Ieškovės teigimu, jau dabar akivaizdu, kad pagrindinės skolininkės L. P. įmonės turto nepakaks teismo sprendimui įvykdyti. Kol vykdomas išieškojimas iš L. P. įmonės, yra didelė grėsmė, jog L. P. perleis, įkeis ar kitaip suvaržys ir (ar) apsunkins savo turtą, kad išvengtų išieškojimo iš to turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8. Teismas nurodė, kad civilinė byla, kurioje ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra išnagrinėta ir joje priimtas teismo sprendimas – įsiteisėjęs. Teismas išdavė ieškovei vykdomąjį raštą, yra pradėtas sprendimo vykdymo procesas. Pradėjus vykdymo veiksmus, ieškovė turi galimybę savo teises užtikrinti kitomis procesinės prievartos priemonėmis, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 144 straipsnį. Teismo aiškinimu, antstolis turi teisę ir pareigą vykdyti jam pateiktą vykdomąjį raštą bei spręsti dėl būtinumo areštuoti dar ir subsidiaraus skolininko turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Sinteksus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Vykdomojo rašto dėl subsidiarios atsakomybės pagrindu iš L. P. priteisto avanso ir palūkanų išieškojimo antstolis negali priimti vykdyti, nes šiuo metu dar vyksta išieškojimas iš pagrindinės skolininkės L. P. įmonės turto. Atitinkamai antstolis negali L. P. atžvilgiu taikyti turto areštą pagal priteisto avanso ir palūkanų sumą.

9.2. L. P. atliekami nesąžiningi veiksmai, siekiant suvaržyti ir apsunkinti savo bei savo įmonės turtą ir tokiu būdu išvengti prievolės ieškovei įvykdymo, kelia grėsmę, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės L. P. įmonė ir L. P. prašo ieškovės skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tuo esminiu argumentu, kad byloje esantys duomenys apie atsakovių finansinę padėtį, jų turimą turtą patvirtina egzistavimą daugiau nei realios tikimybės visą ieškovei priteistą sumą gauti iš pagrindinės skolininkės L. P. įmonės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtoje civilinėje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti skundo pagrindais apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12. Atsakovės L. P. įmonė ir L. P. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus duomenis: antstolio M. D. 2024 m. sausio 24 d. patvarkymą dėl turto vertės ir 2024 m. vasario 19 d. patvarkymą dėl prieštaravimo dėl turto vertės.

13. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą normą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

14. Kasacinis teismas, aiškindamas dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

15. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad byloje, kurioje sprendžiama dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės L. P. (subsidiarios skolininkės) turtą, grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iš esmės grindžiama tuo, jog pagrindinės skolininkės turto nepakaks teismo sprendimu priteistai pinigų sumai išieškoti, kad teikiamais duomenimis grindžiama aktuali informacija apie vykdomojoje byloje areštuoto pagrindinės skolininkės (atsakovės L. P. įmonės) turto vertę, kas yra reikšminga, sprendžiant iškeltą procesinį klausimą, apeliacinės instancijos teismas priima ir su kita bylos medžiaga vertina atsakovių papildomai pateiktus duomenis kaip naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimant naujus įrodymus, ieškovės teisė susipažinti su juose esančiais duomenimis ir išdėstyti savo nuomonę dėl jų nėra pažeista, kadangi ieškovė yra išieškotoja vykdomojoje byloje, kurioje buvo priimti pirmiau nurodyti patvarkymai, ir su jais ieškovė yra supažindinta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

17. Analizuojamu atveju ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovės L. P. nekilnojamąjį turtą, pateikė baigtoje nagrinėti civilinėje byloje, kurioje yra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas dėl ginčo esmės. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu atitinkama piniginė suma (avansas ir palūkanos) ieškovei iš atsakovės L. P. priteista subsidiarios prievolės pagrindu. Teismo sprendimo pagrindu išduoti vykdomieji raštai, pagrindinės skolininkės – atsakovės L. P. įmonės turtas yra areštuotas, siekiant atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus. Ieškovė, manydama, kad pagrindinės skolininkės L. P. įmonės turto nepakaks teismo sprendimu priteistai pinigų sumai išieškoti, o atsakovių veiksmai esą leidžia manyti apie siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo, kreipėsi į teismą, prašydama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu areštuoti ir subsidiarios skolininkės L. P. turtą.

18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo netenkino, nurodęs, kad pagal priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą yra pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių CPK 144 straipsnyje nustatyta tvarka. Su šia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka, visų pirma, dėl to, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t. y. tokios priemonės gali būti taikomos ir priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, jeigu yra įrodomas sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1597-943/2016). Antra, teismo sprendimu ieškovei pinigų suma iš atsakovės L. P. priteista subsidiariai, kas reiškia, kad tik neišieškojus skolos iš pagrindinės skolininkės L. P. įmonės, bus išieškoma iš subsidiarios skolininkės L. P. (jos turto). Esant tokiai situacijai, kol nebaigtas išieškojimas iš pagrindinės skolininkės, antstolis priverstinio vykdymo veiksmų atsakovės L. P. atžvilgiu, įskaitant jos turto areštą, negali atlikti.

19. Visgi, nors ir nesutikdamas su pirmiau aptarta pirmosios instancijos teismo teisine pozicija, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrindo, todėl atmesdamas ieškovės prašymą, teismas priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą.

20. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio tikėtino pagrįstumo, kadangi civilinė byla dėl ginčo esmės yra išnagrinėta, ieškovei palankus teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl dėl jos (pirmosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui) plačiau nepasisakoma. Tačiau pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo, be kita ko, turi įrodyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia ne tik būtinumą pagrįsti egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo taip pat turi pagrįsti, jog būtent jo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės padės išvengti grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui.

23. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

24. Ieškovė grėsmę jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjo tuo, kad, jos vertinimu, pagrindinės skolininkės turto nepakaks teismo sprendimu priteistai pinigų sumai išieškoti, o atsakovė L. P. imasi aktyvių veiksmų, siekdama išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

25. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, kuriai tenka pareiga surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos argumentus, nepateikė faktinių duomenų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė ėmėsi aktyvių nesąžiningų veiksmų turtui nuslėpti, perleisti ar kitaip sumažinti turimo turto masę. Taip pat nepateikta ir duomenų apie atsakovės L. P. realius ketinimus imtis veiksmų turimam turtui perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis.

27. Hipotetinio pobūdžio prielaida, kad pagrindinės skolininkės L. P. įmonės turto gali nepakakti priteistai pinigų sumai išieškoti, nėra savarankiškas pagrindas atsakovės L. P. turto areštui taikyti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017).

28. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad negalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019). Todėl neįrodžius atsakovės L. P. nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo, ieškovės nuogąstavimai, kad pagrindinės skolininkės turto gali nepakakti teismo sprendimu priteistoms sumos išieškoti, nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

29. Be to, iš atsakovių papildomai pateiktų ir teismo priimtų duomenų (nutarties 12, 15 punktai) matyti, kad priverstinai vykdant teismo sprendimą, kuriuo ieškovei iš atsakovės L. P. įmonės ir subsidiariai iš atsakovės L. P. priteistas 196 250,66 Eur avansas ir 45 681,18 Eur palūkanos, yra areštuotas atsakovės L. P. įmonės turtas, kuris įvertintas 241 800 Eur (antstolio M. D. 2024 m. sausio 24 d. patvarkymas dėl turto vertės). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. D. 2024 m. vasario 19 d. patvarkymu areštuoto turto vertei nustatyti paskirta pakartotinė ekspertizė, kadangi kilo abejonių, jog reali turto vertė yra didesnė nei nustatyta.

30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad neįrodžius nesąžiningų atsakovės L. P. veiksmų, nukreiptų būtent į ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, ieškovės atskirajame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis