Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, anksčiau neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamoji E. B. neblaivi vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2022-08-11 apie 13.35 val. Siaurimų k., Poškonių sen., Šalčininkų r. būdama neblaivi vairavo motorinę transporto priemonę - A. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) kai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,80 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamoji E. B., apklausta įtariamąja, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinama, pripažino visiškai, parodė, kad 2022-08-10 apie 10.00 val. kartu su sugyventiniu A. J. atvažiavo į Poškonių kaimą pas savo sesę V. Ž., pas kurią vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę, kiek suvartojo, pasakyti negali, bet daug. Po kelių valandų jie prisigėrė. A. J. nuėjo miegoti, o ji tuo metu įsėdo į sugyventiniui priklausantį automobilį „VW Passat“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo atrakintas, stovėjo prie jos sesers namų, raktas buvo užvedimo spynelėje. Užvedusi variklį nuvažiavo į Poškonių kaimo parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Bevažiuojant iš parduotuvės namo pas sesę, ją sustabdė pasienio pareigūnai, kurie patikrino jos neblaivumą. Su alkotesterio parodymais ji sutinka. A. J. jai naudotis automobiliu neleido, nes žino, kad ji neturi vairuotojo pažymėjimo. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jai baudą (b. l. 81-84, 90, 91).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. B. kaltė yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: policijos pareigūno M. Lovkel tarnybiniu pranešimu (b. l. 9-12), Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno V. Parvickij tarnybiniu pranešimu ir parodymais (b. l. 13, 53-56, 64), policijos pareigūnės B. Lago parodymais (b. l. 47-50), liudytojo A. J. parodymais (b. l. 31-34), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 17, 18), G. Žagunio pasienio užkardos tarnybos priėmimo-perdavimo ir budėtojų darbo registro išrašu (b. l. 70, 71), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b. l. 19-24), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 25), pranešimo registravimo duomenimis (b. l. 5-8), VĮ Regitra duomenimis (b. l. 26).

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamosios E. B. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo aplinkybių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamoji E. B. 2022-08-11 apie 13.35 val. Siaurimų k., Poškonių sen., Šalčininkų r. vairavo automobilį „VW Passat“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas 3,80 promilės neblaivumas, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamosios E. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Kaltinamosios E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.

Kaltinamosios E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajai E. B. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, nedirbanti, išsiskyrusi. Prokurorė siūlo skirti kaltinamajai baudą, teismas mano, kad siūloma bausmė visiškai atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, kaltinamosios asmenybę, todėl yra pagrindas skirti prokurorės siūlomą bausmę, su kuria sutiko ir kaltinamoji (b. l. 115-117).

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Skirtina bauda privalo būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju E. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jos padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę ji vairavo apsvaigusi nuo alkoholio ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, nepakluso Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, jai nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (3,80 prom. girtumas), vartojo stiprų alkoholinį gėrimą, alkoholį vartojo pakankamai gausiai ir neilgai trukus po jo vartojimo sėdo prie automobilio vairo ir vairavo automobilį be jokios būtinos ir pateisinamos priežasties (važiavo į parduotuvę nusipirkti alkoholio). Šios aplinkybės rodo, kad E. B. buvo visiškai abejinga daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Remiantis tuo, E. B. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad E. B. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jai nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas 4 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2022-08-19. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju E. B. nusikalstamą veiką padarė panaudodama transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, E. B. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę ji vairavo apsvaigusi nuo alkoholio ir neturėdama teisės vairuoti, stabdoma pareigūnų nestojo, buvo visiškai abejinga daromai nusikalstamai veikai, jai nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti kaltinamosios atžvilgiu ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis.

Bylos duomenimis, automobilis „VW Passat“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamosios sugyventinio A. J. vardu (b. l. 26), tačiau bylos aplinkybės rodo, kad nevaržomą galimybę naudotis transporto priemone turėjo ir pati kaltinamoji, kas suteikia pagrindą pripažinti ją faktine transporto priemonės savininke, juolab A. J. aptariamoje situacijoje su automobiliu elgėsi aplaidžiai, nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad transporto priemone negalėtų pasinaudoti neblaivūs ir teisės vairuoti neturintys asmenys, nes pats įvykio metu buvo neblaivus ir automobilio raktus paliko užvedimo spynelėje. Todėl kliūčių taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę teismas neįžvelgia.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Nusprendžia:

Pripažinti E. B. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 75 MGL (3 750 Eur) baudą.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti E. B. galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) baudą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti E. B. 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2022-08-19.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Passat“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės naudai.

Išaiškinti E. B., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti E. B., kad bauda privalo būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos mokėjimo kodas 6801. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.