- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- I-2689-764/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01291-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- H. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu: kameroje Nr. 289, kurioje buvo 2017 m. vasario 25–27 d., kameroje Nr. 119, kurioje buvo 2018 m. vasario 23 d., kameroje Nr. 319, kurioje buvo 2018 m. vasario 24–26 d. Dėl to patyrė dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų.
Taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 27–29 d., 2017 m. vasario 24–28 d., 2017 m. birželio 16–19 d., 2018 m. vasario 23–26 d. negavo dietinio maisto, kurį paskyrė gydytojas dėl ligos, turėjo valgyti jam netinkamą maistą, todėl jautėsi blogai, patyrė psichologinį spaudimą, kilo pavojus jo gyvybei ir sveikatai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–18).
Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2018 m. vasario 23 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas 7,31 m² (1 asmuo kameroje)), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 319 (plotas 7,78 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo iki 2018 m. vasario 25 d. 2018 m. vasario 26 d. buvo išvežtas į Alytaus pataisos namus.
Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos šiose kamerose: nuo Nr. 1 iki 75, nuo Nr. 226A iki 244, nuo Nr. 104 iki 200, nuo Nr. 202 iki 227, nuo Nr. 356 iki 370, nuo Nr. 371 iki 385, nuo Nr. 309 iki 323, nuo Nr. 324 iki 338, nuo Nr. 340 iki 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose nuo Nr. 252 iki 257, nuo Nr. 386 iki 395, nuo Nr. 406 iki 417, nuo Nr. 418 iki 426. Kitose kamerose privatumui užtikrinti 2017 m. įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Pažymi, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas įstaigoje.
Pažymi, kad tiek suimtieji tiek nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vielose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K dietinis maitinimas skiriamas, pateikus virtuvės darbuotojams asmens bylos sveikatos pažymą, kurioje nurodytas asmens dietinis maitinimas. Kadangi pareiškėjas buvo įtrauktas į suimtųjų, nuteistųjų dietinio maitinimo sąrašą, įskaitant ir skunde nurodytą laikotarpį, jis dietinį maistą gavo.
Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, o pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis (neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu 2017 m. vasario 25–27 d., 2018 m. vasario 23 d., 2018 m. vasario 24–26 d. ir neužtikrinta teisė į dietinį maitinimą 2017 m. sausio 27–29 d., 2017 m. vasario 24–28 d., 2017 m. birželio 16–19 d., 2018 m. vasario 23–26 d.) ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.
Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktyje nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomoms, rekonstruojamoms ar kapitaliai remontuojamoms pataisos įstaigoms. Veikiančioms pataisos įstaigoms taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Taigi, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra iki galo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.
Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 23 d. buvo laikomas kameroje Nr. 119, o 2018 m. vasario 24–25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 319. 2018 m. vasario 26 d. jį išvežė į Alytaus pataisos namus.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kamerų sanitariniame mazge privatumui užtikrinti 2017 m. įrengtos užuolaidos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (žr. LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, kad minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą.
Taigi, toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje kameroje Nr. 119 2018 m. vasario 23 d. ir kameroje Nr. 319 2018 m. vasario 24–25 d., iš viso 3 dienas, laikytinas pareiškėjo laikymo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu kameroje Nr. 289 2017 m. vasario 25–27 d.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4516-171/2017 konstatavo, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 289 2017 m. vasario 25–27 d. pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu nebuvo užtikrintas ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 30 eur neturtinei žalai atlyginti. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo dalis dėl privatumo neužtikrinimo Lukiškių TI-K kameroje Nr. 289 2017 m. vasario 25–27 d. nutrauktina, nes dėl to yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Dėl dietinio maisto
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K negavo dietinio maisto, kuris jam priklausė.
Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktą, kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui priklausė dietinis maitinimas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas yra įtrauktas į suimtųjų, nuteistųjų dietinio maitinimo sąrašą ir dietinį maitinimą gavo.
Byloje pateikti 2018 m. vasario 24–26 d. Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų dietinio maitinimo sąrašai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas įtrauktas į asmenų, maitinamų pagal dietinį valgiaraštį, sąrašą (b. l. 28–30). Taip pat pateiktas Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių dėl laikymo sąlygų jo buvimo įstaigoje laikotarpiu 2017 m. sausio 27–29 d., 2017 m. vasario 24–28 d., 2017 m. birželio 16–19 d., 2018 m. vasario 23–26 d. nesikreipė (b. l. 38). Pažymėtina, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie galimus pareiškėjo teisės į dietinė maistą pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas įtrauktas į asmenų, maitinamų pagal dietinį valgiaraštį, sąrašą, o dėl galimai netinkamo maitinimo nurodytais laikotarpiais raštu į Lukiškių TI-K direktorių nesikreipė, nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K organizuojant pareiškėjo maitinimą atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
Dėl žalos dydžio
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 3 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.
Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.
Įvertinęs kitas pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas (dietinio maitinimo neužtikrinimą), teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir trukmę – neilgą teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo laikotarpį (3 dienas).
Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad tokie pažeidimai, kurių teismas nelaiko tęstiniais, lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes ir buvo pakankamai intensyvūs. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 2 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.
Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1816-575/2018 ir kt.), įvertinęs privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo laikotarpį (3 dienas), vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 30 Eur sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 103 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Bylos dalį, kurioje pareiškėjas H. B. prašo neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl 2017 m. vasario 25–27 d. privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu kameroje Nr. 289, nutraukti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 30 (trisdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti, o likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.